Per pastaruosius trejus metus iš pirmo karto techninę apžiūrą (TA) praeinančių automobilių procentas Lietuvoje sumažėjo ir toliau mažėja: pernai TA iš pirmo karto praėjo 52,6 proc. lengvųjų automobilių, o 2008 m. – 55,4 proc.

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Glėbus įžvelgia keletą tokios tendencijos priežasčių: “Nemaža dalis vairuotojų automobilio apžiūrai visiškai nerengia. Daugelis mano, kad atvyksiu į apžiūrą, surašys visus trūkumus ir tada važiuosiu remontuotis. Kitas dalykas, kad lengvųjų automobilių amžiaus vidurkis Lietuvoje yra apie 14 metų, todėl tokie automobiliai greičiau genda ir jų būklę reikia dažniau stebėti.”
Pasak A.Glėbaus, TA praeinamumo iš pirmo karto rodiklį taip pat įtakoja ir finansinė padėtis – provincijos regionuose vis daugiau žmonių automobilius vėl remontuoja ne servisuose, bet garažuose.
Kaip paaiškėjo, TA metu dažniausiai nustatomas trūkumas – nesureguliuoti artimųjų šviesų žibintai, šviečiantys per aukštai arba per žemai. Tokie trūkumai sudaro net 23,5 proc. nuo visų nustatomų. Kiti dažniausiai pasikartojantys trūkumai – netvarkinga priekinė pakaba, galinės ašies ratų stabdžių netolygumas, netvarkingas stovėjimo (rankinis) stabdis, degalų, alyvos ir kitų eksploatacinių skysčių prasisunkimas, netvarkinga išmetimo sistema. Nuo kovo 1 d. pradėtas griežčiau matuoti automobilių su dyzeliniais varikliais dūmingumas. Dėl šių priežasčių problemų turi 9,1 proc. automobilių su dyzeliu varomais varikliais.
Ne paslaptis, kad TA srityje ir toliau klesti kyšininkavimo problema. Pasak A.Glėbaus, pernai buvo atsisveikinta su daugiau nei dešimčia nesąžiningų kontrolierių.

41FP110914D2381

Didžioji dalis Lietuvos vairuotojų automobilio technine būkle susirūpina, jei kas nors sugenda arba prieš techninę apžiūrą. Rinkdamiesi autoservisą, lietuviai pasikliauja draugų rekomendacijomis.

Apklausa parodė, kad lietuviai susirūpinti automobiliu linkę tik iškilus problemai. Kaip teigia rinkos tyrimų bendrovės „GfK CR Baltic“ Lietuvos padalinio vadovas Andrius Norkevičius, pusė vairuotojų į autoservisą automobilį nuvaro tuomet, kai jis sugenda, 37 proc. – prieš techninę apžiūrą. Tik penktadalis automobilį į autoservisą nuvaro planuotai, kas tam tikrą laiko tarpą, ir tiek pat jame lankosi prieš ilgesnę kelionę.

Apklausoje, atliktoje rugsėjo mėn. paaiškėjo, kad 92 proc. apklaustųjų vairuoja nuosavą automobilį, 12 proc. – įmonės, o 7 proc. važinėja su kito asmens automobiliu.

Du trečdaliai apklaustųjų automobiliu rūpinasi patys. Ketvirtadalis atsakė, kad jų automobiliu rūpinasi kitas šeimos narys, o tik 5 proc. pripažino, kad automobiliu rūpintis patiki kitam asmeniui. Savo automobiliu patys rūpinasi beveik visi vyrai – 90 proc., tarp moterų pačios automobiliu rūpinasi 44 proc. Savo automobiliu patys rūpintis labiau linkę vyresni respondentai – 36 metų ir vyresni.

„Respondentų taip pat teirautasi, kaip dažnai jiems kyla techninių automobilio problemų. Apibendrinus apklausos rezultatus paaiškėjo, kad kas mėnesį ar net dažniau techninių automobilio problemų kyla vos 6 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių. Trečdalis pripažino, kad kartą per 3 mėn. tenka rūpintis automobilio technine būkle, taip pat trečdalis teigė, kad techninių automobilio problemų kyla kartą per pusmetį, – pasakoja A. Norkevičius. – Ketvirtadalis apklaustųjų su techninėmis automobilio problemomis susiduria tik kartą per metus.“

Kaip pasakoja automobilių žinovas ir lenktynininkas Artūras Pakėnas, rūpinimasis automobiliu tik iškilus problemai – įprasta lietuviams, o tai galima paaiškinti ne tik taupumu, bet ir tuo, kad jie neįvertina automobilių susidėvėjimo laipsnio.

„Daugumos vairuotojų automobilinis išprusimas gana žemo lygio ir neretai automobilis prilyginamas kitai buitinei technikai, todėl ir taisyti suskumbama, kai jau sugenda, kaip antai televizorių ar kompiuterį. Dalis tiesiog nesuvokia, kad automobilis turi techninių problemų.“ – teigia A.Pakėnas.

Net techninė apžiūra ne visiems svarbi

Autocentro „Tanagra“ direktorius Vytenis Skardžius pastebi, kad rūpindamiesi savo automobilių technine būkle lietuviai labiau galvoja apie laiko ir pinigų taupymą, nei apie grėsmes ir saugumą kelyje.

„Apklausos rezultatai tik patvirtina, kad lietuviai labiau linkę tikėtis, kad nieko nenutiks, kad kaip nors pravažinės, o būna, kad ir apie techninę apžiūrą pamiršta, – pasakoja V. Skardžius. – Todėl nenuostabu, kad ir automobiliai, važinėjantys mūsų gatvėmis, ne visi techniškai tvarkingi, o visa tai galima paaiškinti tik noru sutaupyti ir pinigų, ir laiko. Tačiau ne dažnas paskaičiuoja, kiek iš tikrųjų sutaupo, ar labiau rizikuoja saugumu ir tuo, kad automobilis suges dar labiau, ir bus sunkiau jį pataisyti,“ – teigia V. Skardžius.

Kad į techninę automobilių apžiūrą ne visi vairuotojai žiūri atsakingai, patvirtina ir Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ direktorius Gintautas Šlėderis.

„Iš viso su galiojančia technine apžiūra Lietuvoje eksploatuojama apie 1,35 mln. automobilių. Mūsų skaičiavimais, dar apie 150 tūkst. automobilių eksploatuojama be techninės apžiūros, – pasakoja G. Šlėderis. – Pastebime, kad nemažai vairuotojų atvyksta į techninę apžiūrą su pasibaigusiu techninės apžiūros galiojimu, tokių, kurie vėluoja iki mėnesio, yra 45 proc., daugiau nei mėnesį – 2,5 proc. Dalis jų tiesiog pamiršta, kad baigėsi techninės apžiūros galiojimas.“

Pasak G. Šlėderio, dalis vairuotojų atvyksta pasitikrinti automobilio, tik kai reikia vykti į techninę apžiūrą, paprašo, kad surašytų visus trūkumus, važiuoja į autoservisą šalinti trūkumų ir tada atvyksta pakartotinei techninei apžiūrai. Kita dalis vairuotojų yra pareigingesni ir savo automobilį pasitikrina dažniau, todėl ir per apžiūrą nustatoma mažiau trūkumų.

Techninė būklė labiau rūpi, kol dar yra garantinis aptarnavimas

Apklausa parodė, kad dešimtadalis automobilį taiso automobilių pardavėjų atstovybės firminiame autoservise. Tai tie vairuotojai, kurie važinėja naujais ar tokiais automobiliais, kuriems galioja garantinis aptarnavimas.

„Pastebime, kad kol automobilio garantinis laikotarpis nepasibaigęs, techninei automobilio būklei skiriamas didesnis dėmesys ir vairuotojai firminiame autoservise lankosi net ir dėl menkiausio įtarimo ar pašalinio garso,– pasakoja UAB „Krasta Auto Kaunas“ vadovas Aurimas Tamašauskas. – Jam pasibaigus, ne visi toliau važiuoja į autoservisą periodiškai. Tuomet sulaukiame klientų, tik atsiradus rimtesniam gedimui. Būna atvejų, kad automobilis atvaromas po kito autoserviso, kuriame nepavyko sutaisyti sudėtingų ir specifinių gedimų. Pasitaiko, kad ne firminiame servise taisant mažą gedimą, sugadinama dar kas nors, nes mūsų atstovybėje parduodami automobiliai gan sudėtingi ir tam tikrus niuansus reikia žinoti, todėl kitų klaidas irgi tenka taisyti.“

Autoservisas tas, kurį rekomendavo draugai

Rasti tinkamą autoservisą nėra lengva, tačiau šios apklausos rezultatai parodė, kad didžioji dalis apklaustųjų, kurie automobiliu rūpinasi patys, yra atradę jiems tinkamus autoservisus. 41 proc. visuomet važiuoja į tą patį autoservisą, tiek pat – lankosi keliuose autoservisuose, iš kurių visada ir renkasi. Tik 21 proc. blaškosi tarp skirtingų autoservisų, nes, jų teigimu, pasirinkimas priklauso nuo norimos paslaugos ar nuo gedimo, be to, visuomet ieško, kur galėtų sutaisyti pigiau bei kokybiškiau.

Per apklausą paaiškėjo, kad pusė lietuvių, kurie automobiliu rūpinasi patys, automobilį taiso universaliame, nepriklausančiame tinklui autoservise, o net 37 proc. – pas meistriukus garažuose. Penktadalis lankosi specializuotuose autoservisuose, kur taisomi konkretūs gedimai. Taip pat beveik dešimtadalis lankosi kuriam nors tinklui priklausančiame autoservise.

Renkantis autoservisą svarbiausia draugų rekomendacijos – tai pripažino du trečdaliai, o 39 proc. teigė, kad lemiamas veiksnys, renkantis autoservisą, – patogi vieta: prie namų, prie darbo. Lietuviams svarbi ir darbų kaina, ir kokybė, be to, gan svarbus veiksnys, kad autoservise dirbtų pažįstami meistrai.

Ką lietuviai atlieka patys?

Apklausa parodė, kad didžioji dalis apklaustųjų pagrindinius eksploatacinius automobilio priežiūros ar smulkius remonto darbus atlieka patys.

Pagrindinių skysčių: aušinimo, stabdžių, vairo stiprintuvo, taip pat tepalų lygį patikrina ir papildo daugiau nei du trečdaliai, daugiau nei pusė patys keičia ratus ar net akumuliatorių. Taip pat 58 proc. pakeičia automobilio lemputes (posūkių, stabdžių, žibintų).

Lentelė. Šiuos eksploatacinius automobilio priežiūros ir smulkaus remonto darbus atlieka patys

Lankytis konkrečiame autoservise lietuvius labiausiai vilioja malonus aptarnavimas, nemokamai atliekamos paslaugos arba nuolaida per kitą apsilankymą.

Apklausa internete atlikta rugsėjo mėn. 14–19 dienomis. Joje dalyvavo 1082 vairuojantys Lietuvos gyventojai, kurių amžius – nuo 18 iki 75 metų.

"Veido" archyvas

Transporto priemonių privalomas technines apžiūras  atliekančių įmonių asociacija „Transeksta“ pradeda teikti naują nemokamą paslaugą – priminimą apie techninės apžiūros galiojimo pabaigą. Internete vairuotojai galės sužinoti ir juos dominančio automobilio biografiją bei įsilieti į projektus, susijusius su automobilio tinkamos techninės būklės palaikymu.

Nuo šiol šalies vairuotojams neteks varginti atminties ar kaskart dirsčioti į dokumentus, siekiant išvengti keblių situacijų, kai išriedama automobiliu su pasibaigusiu techninės apžiūros galiojimu. Iki jo pabaigos likus 20-čiai dienų transporto priemonių valdytojus pasieks priminimas, išsiųstas el. paštu arba trumpąja žinute (SMS).

„Transeksta“ specialistų kartu su viena IT bendrove sukurta programa iš vieningos šalyje techninių apžiūrų informacinės sistemos (TAIS) duomenų bazės kasdien atrinks automobilius, kurių valdytojams bus išsiunčiami priminimai apie besibaigiantį techninės apžiūros galiojimą.

„20-ies dienų laikotarpis – optimalus terminas, per kurį galima ne tik suplanuoti patogiausią atvykimo į TA stotį datą, bet ir pašalinti automobilio techninius gedimus“, – teigia asociacijos „Transeksta“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Glebus.

Nepažeidžia privatumo teisių

Tiesa, ši paslauga teikiama tik transporto priemonių su galiojančia technine apžiūra valdytojams. Be priminimo apie besibaigiantį techninės apžiūros galiojimą „Transeksta“ savo interneto svetainėje siūlo ir kitas vairuotojus neabejotinai sudominsiančias informavimo paslaugas. Viena iš jų – duomenys apie konkretaus automobilio techninės apžiūros galiojimą bei apžiūros istorija, kurioje pateikiama detali informacija apie nustatytus trūkumus, ridą ir pan….. Reiktų pažymėti, kad ši informacija pateikiama neatskleidžiant asmens duomenų ir nepažeidžiant jo privatumo teisių.

„Susisiekimo ministerijos inicijuota naujovė naudinga ne tik kontroliuojančioms instancijoms, kaip antai, kelių policijai, transporto inspekcijai, draudikų ar finansų institucijų atstovams, bet ir plačiajai eismo dalyvių visuomenei. Informavimo paslauga ypač aktuali perkantiems naudotą automobilį. Jo techninių apžiūrų istorija atskleis, ar nebuvo atsuktas kilometražo skaitliukas, kokias žalas patyrė transporto priemonė ir pan.“, – sako susisiekimo ministro patarėjas Rolandas Bražinskas.

Pirmavimo tendencija

Prieš kelerius metus Lietuva buvo viena tarp pirmųjų, techninės apžiūros įmones sujungusi į vieningą informacinę sistemą (TAIS). Milžiniškų investicijų pareikalavusios patikros sistemos, sugebančios „bendrauti“ su į vieningą tinklą sujungtomis informacinėmis technologijomis garantavo ne tik kokybiškesnį klientų aptarnavimą, bet ir ženkliai sumažino korupcijos galimybes.

„Išlaikydama naujovių diegimo tendenciją, Lietuvos techninės apžiūros sistema nesulaužė tradicijos ir šiemet. Esame vieni pirmųjų Europoje, pradedantys vartotojams teikti priminimą apie besibaigiantį techninės apžiūros galiojimą ir kitas vairuotojams naudingas informavimo paslaugas. Tai dar vienas žingsnis, kuriant su ateities paslaugomis susijusią pažangią platformą, pagrįstą informacinėmis technologijomis“, – pabrėžia asociacijos „Transeksta“ prezidentas Antanas Dadurka.

Pagal identifikavimo (VIN) arba registracijos liudijimo numerį

Informavimas apie privalomosios techninės apžiūros galiojimo pabaigą užsakomas svetainėje www.vta.lt arba techninės apžiūros stotyse.

Užsisakant paslaugą internetu, reikia užsiregistruoti, nurodant el. pašto adresą arba mobiliojo telefono numerį ir susikuriant slaptažodį.  Užsiregistravęs vartotojas gali užsisakyti priminimo paslaugą nurodytai transporto priemonei, pateikdamas jos identifikavimo (VIN) arba registracijos liudijimo numerį. Apie užsiregistravimą šiai paslaugai vartotojai informuojami el. paštu arba trumpąja žinute (SMS).

Svetainėje www.vta.lt numatyta galimybė pakeisti anksčiau pateiktus vartotojo kontaktinius duomenis arba apskritai atsisakyti priminimo paslaugos nurodytam automobiliui. Jei klientas priminimo paslaugą užsisakė techninės apžiūros stotyje, www.vta.lt svetainėje jis taip pat gali pakeisti anksčiau pateiktus duomenis arba atsisakyti šios paslaugos. Šiuo atveju kliento prisijungimo vardu tampa jo el.pašto adresas arba mobiliojo telefono numeris (priklausomai, kokie kontaktiniai duomenys buvo pateikti).