"Veido" archyvas

Apie tai, kaip arabų šalys pasikeis po revoliucijų ir sukilimų, kalbamės su demokratijos ir žmogaus teisių ekspertu, JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton patarėju žmogaus teisių ir darbo klausimais Thomasu O.Melia:

V.: Jūs buvote Egipte vasario mėnesį, iš karto po to, kai buvo nuverstas šalies prezidentas Hosni Mubarakas. Tuo metu minios džiūgavo ir laukė demokratiškos atomazgos. Kaip manote, ar ji tokia ir bus?

Th.M.: Tikra demokratija Egipte ir šalyse kaimynėse neatsiras žaibiškai. Daug kas priklausys nuo rinkimų rudenį. O juos galėčiau palyginti su pirmaisiais rinkimais posovietinėse šalyse Rytų Europoje. Naujai išrinktų politikų laukia daug reformų, pradedant konstitucija, baigiant struktūriniais pokyčiais, saugumu, informacijos valdymu.

V.: Ar šiems būsimiems politikams pakaks nusiteikimo ir kompetencijos?

Th.M.: Į valdžią ateis dviejų tipų politikai. Vieni valdžios jau bus ragavę režimo sąlygomis, kiti bus naujokai. Tačiau žaidimo taisyklės bus naujos ir vieniems, ir kitiems, tad visi turės mokytis iš naujo. Jie nebus geriau ar prasčiau pasirengę nei prieš 20 metų naujai išrinkti Lietuvos politikai, kuriems sekėsi puikiai. Tiesa, Lietuva – labai geras pavyzdys, nes ne visoms posovietinėms šalims pasisekė pasikeisti.

V.: Vadinasi, ir arabų šalyse, kuriose vyksta revoliucijos, vienoms seksis geriau, kitoms prasčiau. Kurias priskirtumėte prie turinčiųjų daugiau potencialo pasikeisti iš esmės?

Th.M.: Egiptas ir Tunisas juda tiesiausia linkme. Libijoje, Sirijoje ir Bahreine gyventojų bandymai pakeisti situaciją malšinami itin žiauriai. Jemene neramumai vis dar tęsiasi. Taigi situacijos labai skirtingos, vyriausybių atsakas į protestus – irgi. Tačiau nežinome, ar tai, kas dabar atrodo pozityvu, taip pat atrodys ir po penkerių metų. Gali būti ir visiškai priešingai.

V.: Taigi ar tokiu atveju teisinga situaciją Šiaurės Afrikoje vadinti Arabų pavasariu, jei demokratijos perspektyvas piešiate tik porai šalių?

Th.M.: Pokyčiai vis tiek įvyks visose šalyse, tik skirtingi. Vienose jie bus nežymūs, kitose – akivaizdūs. Tad, šiaip ar taip, tai yra pavasaris. Žmonės visose šalyse parodė labai didelę drąsą, o tai turės pasekmių.

V.: O ar po šio “pavasario” arabų šalys taps labiau susiskaldžiusios, ar kaip tik dar vieningesnės?

Th.M.: Aišku tik, kad kiekviena šalis turės susikurti savą politinę sistemą, priklausančią nuo kiekvienos šalies istorijos ir patirties. Bet patirtis rodo, kad santykiai tarp demokratinių šalių yra geresni, nei kai santvarka yra kitokia. Apibendrinant, manau, kad šios šalys tikrai taps geresnėmis kaimynėmis.

V.: Ar pavadintumėte atsitiktinumu tai, kad NATO savo misiją pradėjo vykdyti kaip tik toje šalyje, kurią mažiausiai palaiko Arabų lyga?

Th.M.: Atsakysiu netiesiogiai. Svarbu, kad advokatautume demokratijai ir žmogaus teisėms visose šalyse, ne vien ten, kur egzistuoja režimas. Tiesiog turime atsakingai rinktis, kur ir kokiomis priemonėmis tai daryti.

Situacija Artimuosiuose Rytuose ir arabų pasaulyje gali dezintegruoti tankiai gyvenamas valstybes ir į valdžią gali ateiti fanatikai, pareiškė Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

“Pažiūrėkite į situaciją, kuri susiklostė Artimuosiuose Rytuose ir arabų pasaulyje – ji nepaprastai sudėtinga, gali būti itin didelių sunkumų”, – pareiškė D.Medvedevas Nacionalinio antiteroristinio komiteto posėdyje antradienį.

Kai kuriais atvejais, pabrėžė prezidentas, “gali būti kalbama apie didelių tankiai gyvenamų valstybių dezintegraciją”, apie šių valstybių subyrėjimą “į smulkias šukes”.

“O valstybės šios labai sudėtingos, labai tikėtina, kad vyks sudėtingi įvykiai, fanatikai gali ateiti į valdžią” – tai reikš, kad gaisrai liepsnos dešimtmečius ir plis ekstremizmas ateityje, reikia žiūrėti tiesai į akis”, -sakė D.Medvedevas.

Jis pridūrė: “Tokį scenarijų jie ir anksčiau rengė mums, juo labiau dabar jie mėgins jį įgyvendinti, bet, šiaip ar taip, šis scenarijus nepavyks”.

Drauge, pabrėžė Rusijos prezidentas, įvykiai Artimuosiuose Rytuose darys “tiesioginį poveikį” situacijai Rusijoje.

“Turima omenyje tai, jog šitai vyks ilgai ateityje, turimi omenyje dešimtmečiai, būkime sąžiningi sau, nereikia mėginti apgauti save ir klaidinti piliečius: Tai – didelė, sudėtinga problema, kad būtų galima ją įveikti, reikės labai daug pastangų labai ilgą laiką”, – sakė D.Medvedevas.

Kalbėdamas apie ekstremizmo ir terorizmo problemą Rusijos vadovas nurodė, kad jos sprendimas neatsiejamas nuo būtinybės visokeriopai plėtoti regionus, visų pirma Šiaurės Kaukazą, vykdyti socialinę programą, kurti darbo vietas, įgyvendinti švietimo programas, remti švietimą ir kuo plačiau remti rusišką islamą.

“Tas, kas pasirengęs pasikeisti, turi gauti galimybę, o tas, kuris trokšta kraujo – užspringti savo krauju”, – pabrėžė D.Medvedevas.

Kitokių požiūrių nėra, pridūrė jis, ir negali būti.

“Norėčiau pasakyti viena: tai mūsų šalis ir mūsų žemė, mes privalome įvesti pas save tvarką, mums visiems ir, visų pirma, mūsų vaikams, ir mes įvesime tvarką”, – sakė D.Medvedevas.

Jis pabrėžė, kad niekas, išskyrus pačius Rusijos gyventojus, “tvarkos šioje srityje įvesti negalės”.

Svarbiausia pamoka Baltarusijai iš neramumų arabų pasaulyje yra tai, kad reikia eiti savo keliu, šeštadienį pareiškė šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Pastaruoju laiku daugelyje Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių vyksta masinės protesto akcijos. Tunise ir Egipte dėl jų krito valdantieji režimai. Šiuo metu neramumai tebevyksta Jemene ir Bahreine. Prieš vyriausybę nukreiptos protesto akcijos taip pat nusirito per Alžyrą, Iraką ir Jordaniją.

“Pamoka mums – nieko negalima tikėti, niekuo negalima pasikliauti. Tik savo jėgomis”, – žurnalistams sakė A.Lukašenka, kuris gruodžio mėnesį po ginčijamų rinkimų, kurių nepripažino Vakarai, buvo perrinktas ketvirtai kadencijai.

Pasak jo, stipriųjų bijomasi ir jų nemėgstama, todėl Baltarusija “buvo daužoma, dabar daužoma ir bus daužoma”.

Baltarusijos lyderis mano, kad nuo situacijos arabų pasaulyje “bus karšta visiems” ir pirmiausia visai Europos Sąjungai (ES) ir JAV.

“Mes dar matysime, kai nuo šios tunisizacijos ir kairizacijos pasaulis krūptels dar ne kartą”, – pridūrė A.Lukašenka, kurį JAV yra pavadinusios paskutiniu Europos diktatoriumi.

Jo nuomone, ES ir JAV paliko likimo valiai šių šalių lyderius tuo tarpu jeigu Bendrija ir Amerika būtų stojusios prieš islamizaciją, gaisrą šiose šalyse būtų buvę galima užgesinti. Šiandien jau aiškiai matyti, kas ateis į valdžią šiose šalyse, mano A.Lukašenka.

“Kai ten (Tunise, Egipte) prasidėjo neramumai, jie paliko savo prezidentus – ir pradėjo reikalauti demokratijos… Štai koks jų sąžiningumas ir padorumas”, – sakė Baltarusijos prezidentas.