JAV pusiaukelio rinkimuose tikrąją pergalę pasiekė ne Šlovingoji Senoji Partija (respublikonai), o Arbatos partija, kuri tiesogiai rinkimuose nedalyvavo, bet iškėlė ir rėmė daugelį respublikonų kandidatų. Maždaug trečdalis “arbatinių” kandidatų tapo kongresmenais ir gubernatoriais. Tai sukrėtė ne tik Vašingtono isteblišmentą, bet ir Europą. Per visus naujienų kanalus vis bandyta aiškintis, kas dabar bus su Amerika. Kalbėta atvirai baiminantis. Kodėl?

“Arbatiniai” – tai sąjūdis žmonių, kurie dirba ir savo mokesčiais išlaiko visą tarpusavyje suaugusią demokratų ir respublikonų partinę nomenklatūrą bei ją aptarnaujančius kairiuosius propagandistus. “Arbatiniams” įgriso matyti, kaip beprasmiškai švaistomi jų nelengvai uždirbami pinigai, ir jie pasakė: “Gana! Užtenka kelti mokesčius, kurti vis naujas valdiškas tarnybas, spausdinti trilijonus dolerių, kurie, prisidengus ekonomikos skatinimo šūkiu, nusėda biurokratų ir su Vašingtono isteblišmentu susijusių verslininkų kišenėse. Atėjo laikas imtis permainų, atėjo laikas prisiminti, kas sukūrė šią didžią civilizaciją. Mes dirbame, mes mokame mokesčius, vadinasi, valdžia yra mūsų, o ne jų”.

“Arbatinių” sąjūdis, prasidėjęs milijoninėmis demonstracijomis ties Kapitolijumi ir virtęs daugelio senųjų nomenklatūrinių respublikonų išvijimu iš kandidatų sąrašų, mirtinai išgąsdino ne tik socialistus “obamistus”, bet ir respublikonus, suvokusius, kad po ilgos pertraukos jie susidūrė su tikru pilietiniu judėjimu.

Nes taip – “arbatiniai” tiesiog siaubingi! Dauguma jų išsilavinę, daug ir sunkiai dirbantys, todėl gerai uždirbantys, Dievą tikintys, darnias šeimas auginantys europiečių kilmės amerikiečiai. Tai žmonės, kurie ir sukūrė Ameriką ir kurie neleidžia jai pražūti. Baisiausia, kad jie visiškai ne rasistai, nes “arbatinių” himno autorius – gryniausias juodaodis, o vienu judėjimo didvyrių tapo smalos juodumo vyrukas, į Baracko Obamos susitikimą su rinkėjais atėjęs su automatu ant peties. Pakraupusiems policininkams bei federaliniams agentams jis kaišiojo po nosimi konstituciją, kuri jam, laisvam amerikiečiui, to nedraudžia. Ir košmaras – valdžia jam nieko nesugebėjo padaryti!

Be abejonės, Vašingtono isteblišmento požiūriu, “arbatiniai” – patys pavojingiausi žmonės pasaulyje. Juk jie nedykaduoniauja, neprašo socialinių pašalpų, nemala niekų universitetų humanitarinių mokslų fakultetuose, bet pasitiki garbiais fizikais, visuotinį atšilimą vadinančiais didžiausia pseudomoksline afera. “Arbatiniai” neprašo iš valdžios pinigų – jie patys jų užsidirba ir nori, kad valdžia atidirbtų tuos pinigus, kuriuos paima mokesčiais. “Arbatiniai” nori, kad valdžia tarnautų žmonėms! Košmaras, ar ne?

“Arbatiniai” – tikri jaunaamerikiečiai. Neįmanoma nesižavėti žmonėmis, kurie ima į savo rankas ne tik savo pačių, bet ir visos šalies ateitį.