Tyrinėdami I a. krikščionių kapavietę Jeruzalėje, archeologai aptiko akmeninį karsto dangtį su senoviniais įrašais, kurie, anot tyrimo autorių, gali įrodyti, jog ši kapavietė – išganytojo Jėzaus Kristaus amžino atilsio vieta.
Naudodamiesi prie robotizuotos rankos pritvirtinta nuotolinio valdymo vaizdo kamera, tyrėjai sugebėjo išzonduoti vieną uždarą ertmę, kurioje aptiko ištisą I a. akmeninių karstų „arsenalą“. Ant vienos iš kalkakmenio karstų, kurie vadinami „dėžėmis su kaulais“ (angl. – „ossuary“), rastas užrašas graikų rašmenimis, kurį galima išversti „Dieve Jehova, prisikelk, prisikelk“.
Ant kito akmeninio karsto rastas žuvies su žmogystos figūra nasruose piešinys – manoma, jog jis gali būti susijęs su viena pirmųjų krikščioniškųjų istorijų apie Joną ir jį prarijusį banginį.
Kapavietė rasta vos už 60 metrų nuo anksčiau atrasto vadinamojo Jėzaus šeimos kapo, kurio atradimas devintajame dešimtmetyje sukėlė prieštaringų reakcijų bangą. Archeologai tuomet paskelbė, jog toje kapavietėje būta navų su kaulais, pažymėtų su Jėzaus šeima siejamų žmonių vardais.
Ankstesnysis atradimas sukėlė fantastiškiausių hipotezių protrūkį – vienoje iš jų buvo spekuliuojama, jog tame kape, šalia Marijos Magdalietės, palaidotas ir pats Jėzus, kuris buvo neva ją vedęs ir sukūręs su ja šeimą, skelbia dailymail.co.uk. Tačiau daugelis teologijos ir archeologijos ekspertų tada laiminti tokių sensacingų pareiškimų neskubėjo ir įvardijo juos kaip absoliučiai neturinčius pagrindo.
Vadinamasis Jėzaus šeimos kapas buvo tyrinėtas vos sykį, dar prieš amžino atilsio vietos ramybės drumstimu susirūpinusių žydų ortodoksų protestus. Šiems prasidėjus, kapavietės kasinėjimai buvo nutraukti, pati kapavietė – užantspauduota, o virš jos pastatyti namai.
Ant kito akmeninio karsto rastas žuvies su žmogystos figūra nasruose piešinys – manoma, jog jis gali būti susijęs su viena pirmųjų krikščioniškųjų istorijų apie Joną ir jį prarijusį banginį.
Vadinamojo Jėzaus šeimos kapo, atrasto devintajame dešimtmetyje, kasinėjimai buvo nutraukti, pati kapavietė – užantspauduota, o virš jos pastatyti namai
Vis dėlto Biblijos tyrinėtojas iš Šiaurės Karolinos universiteto Šarlotėje (JAV) Džeimsas Taboras (James Tabor) kartu su dokumentinių filmų autoriumi Simča Jakoboviči (Simcha Jacobovichi) buvo užsibrėžę tikslą tęsti tyrinėjimus.
Tyrėjai 2010 m. gavo Izraelio vyriausybės leidimą aplinkinės teritorijos tyrimuose naudoti robotizuotą ranką ir gręžti skyles. Būtent šiomis priemonėmis Dž. Taboras ir S. Jakoboviči aptiko kitą – atskirą – kapavietę, kurią pavadino „Vidinio kiemelio kapu“ (angl. – „Patio Tomb“), nes jis yra tiesiai po vieno pastato vidiniu kiemeliu.
Būtent šioje kapavietėje ir buvo aptikti minėti kontroversiški įrašai graikų kalba. Atradimo autorių teigimu, minėti įrašai kape smarkiai padidina tikimybę, jog ši kapavietė, kartu su ankstesniu vadinamuoju Jėzaus šeimos kapu, yra Jėzaus Kristaus amžino atilsio vieta. Anot jų, abi kapavietės yra dalys to paties laidojimo komplekso, priklausiusio Juozapui iš Arimatėjos, kuris, kaip bylojama evangelijose, palaidojo Jėzų.
Užrašas ant akmeninio karsto dangčio graikų rašmenimis, kurį galima išversti „Dieve Jehova, prisikelk, prisikelk“.
Ant vieno iš karsto akmenų rastas įrašas su prašymu Dievui „prisikelti“ arba kažką „prikelti“.
„Šis įrašas susijęs su mirusiojo prisikėlimu“, – tvirtina Dž. Taboras. – Prisikėlimą gali simbolizuoti ir piešinys su pranašo Jonos motyvu.“
Ankstyviausiuose evangelijų tekstuose „Jonos ženklas“, apie kurį yra kalbėjęs ir Jėzus, interpretuojamas kaip prisikėlimo simbolis. Jonos atvaizdai vėlesniuose „ankstyvosios“ krikščionybės vaizduojamojo meno darbuose (kurių rasta Romos katakombose) yra vienas iš dažniausių motyvų, aptinkamų krikščioniškose kapavietėse. Jis traktuojamas kaip krikščioniškojo prisikėlimo simbolis.
Robotizuota gręžianti ranka ir prie jos pritvirtinta vaizdo kamera – įrankiai, kuriuos naudodami tyrėjai atrado kapavietę
Rastasis kapas datuojamas anksčiau nei 70-ieji mūsų eros metai, kuriais romėnai sugriovė Jeruzalę, o nuo to laiko į kapą niekas nebebuvo laidojamas. Tai gali būti vieni iš ankstyviausių kada nors rastų archeologinių įrašų apie krikščionis. Labiausiai tikėtina, jog įrašus akmenyje paliko ankstyviausieji Jėzaus pasekėjai, po šio mirties praėjus keletui dešimtmečių. Šie įrašai yra gerokai senesni už pirmąsias rašytines evangelijas.
„Jei kas nors iki mūsų atradimo būtų pareiškęs, jog to laikmečio žydų kapavietėse surado kokią nors relikviją su prisikėlimo ar Jonos istorijos motyvu, būčiau sakęs, jog tai – neįmanoma, – tvirtina Dž. Taboras. – Mūsų komanda sunkiai galėjo patikėti, ką atrado. Tačiau įrodymai buvo tiesiai priešais mūsų akis. Jie perrašė visas anksčiau suformuluotas prielaidas.“
Dailymail.co.uk informuoja, jog dokumentinis filmas apie atradimą bus parodytas „Discovery Channel“ kanalu 2012-ųjų pavasarį.
Atradimas, ko gero, bus vertinamas itin kontroversiškai – dauguma mokslininkų galimybę rasti tokio ankstyvo laikotarpio krikščionybės radinių vertina labai skeptiškai. Ne mažiau kontroversiškas iš faktas, jog naujasis kapas rastas labai netoli anksčiau rasto Jėzaus šeimos kapo.
„Kontekstas archeologijoje yra nepaprastai svarbus, – pažymi Dž. Taboras. – Abu šie kapai, kuriuos skiria mažiau negu 60 metrų, buvo vieno laidojimo komplekso, kaip galima numanyti, priklausiusio turtingai to meto šeimai, dalys. Šį kapą tyrinėti pasirinkome todėl, kad jis buvo taip arti vadinamojo „Jėzaus kapo“. Mes nesitikėjome, jog čia rasime kažką neįprasto.“
Vienas iš kalkakmenio karstų, kurie vadinami „dėžėmis su kaulais“ (angl. – „ossuary“)
Tokių akmeninių kapų iki šiol yra rasta apie 2 tūkst. Iš jų tik 650 pažymėti tam tikrais rašmenimis. Tiesa, nė vieni iš tų rašmenų nebuvo panašūs į tuos, kuriuos atrado Dž. Taboras. Keletas iš minėtų kapų pažymėti epitafijomis, tačiau, anot Dž. Taboro, šios akmenyje iškaltos žinutės dažniausiai būdavo įspėjimai laikytis atokiau ir nedrumsti palaidotųjų ramybės.
Parengė Saulius Žukauskas
Loading ...