BFL

Vadinamajai Liustracijos komisijai apsvarsčius paskutines dvi bylas, ji savo darbą baigs. Visuomeniniais pagrindais dirbantys komisijos nariai rinksis tik tuo atveju, kai bus gauta naujų dokumentų apie slaptą asmens bendradarbiavimą su sovietų represinėmis institucijomis.

Komisijos ataskaitą trečiadienį svarsčiusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas sakė, kad komisija savo užduotį atlikto.

“Pasiteisino (komisijos veikla – BNS). Pusę tūkstančio peržiūrėtų bylų nėra mažai. Bent galime pasakyti, kad archyvuose, kiek galėjome, tiek radome duomenų, – sakė jis žurnalistams. – (…) Archyvas nėra begalinis, visi dokumentai, kur dar buvo galima ką nors surasti, peržiūrėti įvairiais kampais.”

A. Anušauskas prisiminė, kad dar 1998 metais Seimui svarstant Liustracijos įstatymą, jis buvo pateikęs ekspertinę nuomonę, kad gali būti sužinota apie 2 tūkst. asmenų bendradarbiavimą su KGB.

Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisijos (vadinamosios Liustracijos komisijos) duomenimis, 1999 metais bendradarbiavę su KGB prisipažino 1589 žmonės. Jų pavardės neskelbiamos, tokią apsaugą jiems garantuoja įstatymas.

Nuo 2000-ųjų iki 2010-ųjų komisija apsvarstė 449 bylas.

NSGK pirmininkas pabrėžė, kad realiai darbas padarytas per pastarąjį penkmetį.

“2000-2004 metais tas klausimas buvo visai ignoruojamas, tada, jeigu neklystu, du žmonės apsvarstyti. Nuo 2005 metų apsvarstytos 449 bylos, iš jų 307 – 2010 metais”, – vardijo A. Anušauskas.

Slapta bendradarbiavę su KGB ir to neprisipažinę nustatyti 57 asmenys. 20 jų Liustracijos komisijos sprendimus apskundė teismams, 12 teismai panaikino.

“Dar liko porą bylų baigti svarstyti. Įstatyme nėra numatyta, kad Liustracijos komisija baigia savo funkcionavimą. Jeigu atsiras naujų duomenų, kartais atsiranda archyvai, ji gali vėl pradėti veikti”, – sakė A. Anušauskas.

Tačiau dabar liustracijos procesas pereina į kitą etapą – KGB dokumentų viešinimą.

A. Anušauskas pabrėžė, kad nuo viešumo bus apsaugoti tik patys prisipažinusieji – kitų, net tų, kuriuos svarstė Liustracijos komisija ir kurių nepripažino bendradarbiavusiaisiais, pavardės bus paviešintos.

“KGB dokumentai turi būti skelbiami be kokių nors išlygų, kurios nenumatytos įstatyme, be jokio subjektyvumo”, – sakė NSGK vadovas.

Skaičiuojama, kad 1940-1991 metais su sovietų KGB ir kitomis represinėmis struktūromis slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų. Iki 1990-ųjų balandžio buvo sunaikintos 36 237 agentų asmens ir darbo bylos, iš Lietuvos 8539 tokios bylos.

Scanpix

Trečiadienį Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius dalyvaus KGB veiklos dokumentų viešinimo paskelbime. Proceso pradžiai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) atidaro specialią internetinę svetainę, kurioje nuo rytojaus pradedami viešai skelbti originalūs direktyviniai okupacijos laikotarpio KGB padalinių, veikusių Baltijos valstybėse, dokumentai.

„Linkiu, kad pripažintos nusikalstamos organizacijos – KGB – archyvų viešinimas pasitarnautų istorinio teisingumo atstatymui, užkirstų kelią vis dar pasigirstančioms spekuliacijoms, jog esą jokios Baltijos šalių okupacijos nėra buvę, suteiktų galimybę mokslininkams ir visiems besidomintiems susipažinti su sovietų represinių institucijų veikla ir metodais,“ – išvakarėse sakė Premjeras A. Kubilius.

Premjeras taip pat pagerbs Tuskulėnų aukas Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčioje-kolumbariume. Susitikime su LGGRTC vadovais aptars centro veiklos problematiką, perspektyvas, projektus. Susitikime dalyvaus ir Seimo NSGK pirmininkas dr. Arvydas Anušauskas, seimo narė Vincė-Vaidevutė Margevičienė, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas dr. Povilas Jakučionis.

BFL

Trečiadienį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras greičiausiai pradės viešinti KGB archyvus. Informacija apie 400 buvusių slaptosios tarnybos bendradarbių nebus pateikta, nes Liustracijos komisijai nepakako duomenų įrodyti šią veiklą, rašo “Lietuvos žinios”.
Liustracijos komisijos pirmininko Algimanto Urmono duomenimis, per penkerius metus komisija svarstė 447 asmenų, galėjusių slapta bendradarbiauti su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklą. 2005-aisiais domėtasi 83 tokiais asmenimis, 2006-aisiais – 35, 2007-aisiais – 3, 2008-aisiais – 15, 2009 metais – 4, pernai – 307.

57 asmenys iš 447 buvo pripažinti slapta bendradarbiavę su minėtomis tarnybomis, apie tai buvo paskelbta viešai. Tačiau 389 asmenys, pritrūkus įrodymų, nebuvo pripažinti slapta bendradarbiavę su tomis tarnybomis. Dėl vieno asmens galutinis sprendimas nepriimtas.

“Mano nuomone, liustracija savo funkcijų neįvykdė. Kas tie liustruoti asmenys? Tai tie, kurie nedaro jokios įtakos visuomeniniams procesams”, – teigė A. Urmonas. Pasak jo, daugelio tų, kurie nebuvo pripažinti bendradarbiavę su slaptosiomis tarnybomis, bylos buvo išvežtos, telikę tik fragmentai.

“Pas mus liko tik aguonos grūdeliai”, – apgailestavo komisijos vadovas. Todėl teismai, anot dienraščio, tokio bendradarbiavimo nepripažįsta.

Greičiausiai trečiadienį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) pradės viešinti KGB archyvus. Tačiau informacija apie minėtus 389 asmenis, kurių ryšiams su slaptosiomis tarnybomis įrodyti nepakako duomenų, skelbiama nebus.

Kaip ir apie 1589, laisva valia prisipažinusius apie bendradarbiavimą su sovietiniu saugumu.

A. Urmonas mano, kad komisija atliko visus jai pavestus darbus. Ar yra reikalas jai toliau egzistuoti, vadovo nuomone, turės spręsti politikai.

“Nelabai matau prasmės, tačiau komisija gali veikti ir toliau”, – sakė pirmininkas, ne kartą kritikavęs patį liustracijos procesą ir ketinęs trauktis iš posto.

Pasak A. Urmono, artimiausiu metu beliko baigti dvi bylas ir bus galima dėti tašką. Kita vertus, komisijos pozicijai dar gali prireikti atstovauti teismuose, todėl “ramybės režimu” ši galėtų veikti ir toliau.

“Viena kita byla dar gali atsirasti, tačiau masinio reiškinio jau nebebus”, – teigė komisijos vadovas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas patikino, kad apie Liustracijos komisijos paleidimą kol kas negalvojama.

“Ji galės susirinkti, kai atsiras kokių nors naujų dokumentų. Kartais net palėpėse jų dar randama”, – sakė parlamentaras. A. Anušausko žiniomis, LGGRTC viešinti KGB dokumentus pradės gegužės 11-ąją.

Remiantis išlikusia buvusio KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940-1991 metais su buvusios LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų. Turimais duomenimis, iki 1990-ųjų balandžio 2 dienos buvo sunaikintos 36 237 agentų asmens ir darbo bylos, iš krašto teritorijos išvežtos 8539 tokios bylos.

Išlikusios operatyvinės įskaitos bylos sudaro 0,62 proc. viso išlikusio KGB archyvo. Be to, išlikusiose bylose labai daug defektų (išplėšti lapai, išpjaustytos agentų pavardės). Istorikų nuomone, 1987-1989 metais Lietuvoje slapta bendradarbiauti su KGB galėjo apie 5000 asmenų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRC) kovo mėnesį planuoja pradėti skelbti pirmuosius archyvinius dokumentus apie KGB ir šios sovietinės tarnybos agentų veiklą Lietuvoje.

Tačiau centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė teigia, kad praeis ne vieneri metai, kol bus peržiūrėti visi Lietuvoje esantys dokumentai.

Viešinimo darbus centro atstovai ketvirtadienį aptarė su prezidente Dalia Grybauskaite ir jos komanda.

“Pradėsime gana greitai, jau kovo mėnesį. Mes dabar neturėjome pinigų net svetainei įrengti, mes negalime viešinti. Pabandysime iš savo svetainės dar vieną atšaką sulipdyti ir į ją dėlioti”, – BNS sakė T.B.Burauskaitė.

“Mūsų tikslas, kad visuomenei būtų pateikta KGB, kaip institucijos, veikla Lietuvoje”, – teigė ji.

Pirmiausia ketinama skelbti dokumentus, kuriuose KGB apibūdinama kaip institucija, jos funkcijos, atskleidžiama jos struktūra, padaliniai, personalas.

“Svarbesnių skyrių veikla bus plačiau aprašyta, ūkinių – smulkiau. Mes pristatėme sisteminį to darbo pobūdį, kurį esame numatę”, – kalbėjo centro vadovė.

Ji pabrėžė, kad su KGB susijusių archyvinių dokumentų viešinimas užtruks “tikrai ne vienus metus”, nes tai nėra daroma skubos tvarka ir visą informaciją reikia kruopščiai patikrinti bei įvertinti. T.B.Burauskaitė teigė, kad bus siekiama supažindinti visuomenę su sovietų saugumo veikla Lietuvoje nuo 1960 metų iki Atgimimo – maždaug 1990-ųjų.

“Jeigu mes aptariame KGB, kaip institucijos, struktūrą ir funkciją, tai prie kiekvieno tokio padalinio bus tas funkcijas atspindintys dokumentai, kaip jie atrodė realybėje. Sakykime, tokios draugijos kaip “Tėviškė” ryšiams su užsienio lietuviais veikla. Smulkiau bus svarbesnės temos išgvildentos, nes ta veikla ne visa buvo tolygiai išsidėsčiusi per padalinius”, – tvirtino centro vadovė.

Ji pabrėžė, kad apie bendradarbiavimą su KGB ir darbą šioje struktūroje savo laiku pranešę asmenys bus apsaugoti nuo paviešinimo.

“Viena vieta visada bus užjuodinta – jeigu ten bus informacija apie asmenis, atėjusius prisipažinti. Kitas dalykas, jeigu, sakysime, KGB agentai 24 valandas stebėjo žmogų, registravo jo visą privatų gyvenimą. Dar kartą tą auką liustruoti, visą jo privatų gyvenimą viešinti mes irgi neturime teisės. Čia būtų nusikaltimas. Auka dar kartą būtų daroma auka. Šitos informacijos mes irgi neliesime”, – dėstė T.B.Burauskaitė.

Pasak jos, šiuo metu padaryti “materialiniai” su viešinimu susiję darbai – įrengtos patalpos, rengiamasi iš Valstybės saugumo departamento perimti medžiagą, kuri buvo “su liustracijos darbu susijusi”.

Su viešinimo projektu pasirengę dirbti 10 centro darbuotojų, kurie gavo leidimus dirbti su valstybės paslaptimi.

T.B.Burauskaitės teigimu, viešinimo procesas bus dvipakopis.

“Mes norime, kad nebūtų taip, jog istorikas surado dokumentą, ir mes iš karto jį skelbiame. Specialistai pagal tam tikrą sutartą mūsų sistemą atrinkinės tuos dokumentus, ir bus grupė ekspertų, kurie aprobuos juos teikti į viešumą. (…) Trys bus mūsų žmonės, o paskui kviečiame profesorių Antaną Tylą, Vytautą Tininį ir Algirdą Endriukaitį”, – teigė centro vadovė.

Anot jos, esant reikalui, bus prašoma teisininkų ar asmens duomenų apsaugos specialistų pagalbos.

“Jie (dokumentai) bus skenuoti, tai bus faksimilės, tik mes neįsipareigojame skelbti 100 proc. viską, kas yra archyve. Dėl tų dviejų priežasčių. Yra ir nereikšmingų – kažkokių pažymų, statutinių, ideologinių dalykų – ataskaitų pirmieji lapai yra susieti su plenumais, visokiais partijos uždaviniais. Mes gal kokią vieną paskelbsime”, – svarstė T.B.Burauskaitė.

Darbas, anot jos, negali vykti labai sparčiai, nes Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbuotojai jį vykdys kartu su tiesioginėmis savo pareigomis ir už tai negaus jokio papildomo atlygio. Centro vadovė sakė, kad, nors pažadėta, jog viešinimo funkcijoms vykdyti šiemet turėtų būti skirti keli šimtai tūkstančių litų, šios lėšos iš Vyriausybės dar negautos.

“Visi parengiamieji darbai, ką reikėjo padaryti iki kovo 1 dienos, yra padaryti. Tik tiek, kad negavome nė cento šitiems darbams ir darome iš savo lėšų, kurių metų pabaigoje gal pristigsime, jei negausime papildomai”, – teigė T.B.Burauskaitė.

Centro direktorė sakė jaučianti prezidentės D.Grybauskaitės palaikymą numatomiems viešinimo planams, bet kartu pabrėžė, kad “tas darbas vis tiek turės kontroversiškų nuomonių, vieniems vieni dalykai nepatiks, kitiems – kiti”.

“Mūsų tikslas parodyti tos institucijos veiklą, poveikį visuomenei ir asmeniui, kad truputį tų įvairiausių mitų būtų mažiau ir vienąkart būtų pilnas vaizdas. Mes sau tokį uždavinį iškėlėme”, – BNS sakė T.B.Burauskaitė.

Praėjusių metų birželį Seimas priėmė vadinamojo Liustracijos įstatymo pataisos, kuriose nuspręsta paviešinti buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus, o šis darbas patikėtas LGGRC.

KGB dokumentų viešinimą remia ir prezidentė D.Grybauskaitė. Pernai vasarį ji teigė, kad paviešinant archyvuose esančią medžiagą apie KGB veiklą būtų baigtas jau du dešimtmečius trunkantis liustracijos procesas.