Daugiau nei pusę šimtmečio žemėje pragulėjęs partizanų archyvas tarsi laukė savęs vertų atradėjų.

Aušra Pocienė

„Tik nedarykite iš jų didvyrių“, – sako Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė apie mokytoją ir jo mokinius iš Ariogalos, miške radusius partizanų archyvo dokumentus.

Tiesą sakant, toks požiūris stebina, nes būtent todėl, kad dokumentai pateko ne į atsitiktinių žmonių rankas, galėsime atversti dar vieną Lietuvos partizaninio judėjimo istorijos puslapį. Bet didvyrių iš jų tikrai nedarysime. Tik norime supažindinti su šviesiu Lietuvos jaunimu ir iš po žemių atkasta partizanų istorija.

Vyrai, ar žinot, ką radot?!

O viskas įvyko visai neseniai, šių metų lapkričio 5 dieną, kai Ariogalos gimnazijos istorijos mokytojas Andrius Bautronis su savo vadovaujamų jaunųjų šaulių grupele Daugeliškių miške tvarkė aplinką šalia atstatyto Lietuvos partizanų Prisikėlimo apygardos štabo bunkerio. Šiame bunkeryje maždaug 1950 m. veikė Prisikėlimo apygardos štabas, vadovaujamas Leonardo Grigonio, slapyvardžiu Užpalis. Jis buvo ne eilinis partizanas, o Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos signataras. Ją partizaninio judėjimo vadai pasirašė 1949 m. vasario 16-ąją, susirinkę į suvažiavimą Minaičių kaime.

„Justinas tempė šaką, bet ji užkliuvo už kelmo. Kai timptelėjo smarkiau, iš po lapų ir žemės išvertė kažkokią metalinę aprūdijusią dėžutę. Pirmiausia pagalvojau – bomba, bet vis tiek pakėliau, pavarčiau, paskui padaviau draugui“, – jau nebežino, kelintą kartą unikalaus radinio istoriją pasakoja aštuoniolikmetis Ariogalos gimnazijos abiturientas Ignas Kringelis.

Jo draugas, taip pat dvyliktokas, Justinas Balčius sako plačiau atvėręs vienoje iš dėžutės sienelių buvusį prapjautą plyšį, ir jaunuoliai pamatę viduje esančias laikraščio liekanas. „Buvo didžiulė nuostaba, nenumanėme, kas ten yra. Puolėm pas mokytoją. Pirmieji jo žodžiai buvo – vyrai, ar žinot, ką jūs radot?!“ – visam gyvenimui įsirėžusias jaudinančias akimirkas prisimena Justinas.

Pasak jo, širdyje buvo puikus jausmas. Atrodo, lyg niekur nieko, staiga toks radinys, kuris gali pakeisti daug ką, nes jau žinoma, kad dokumentai neblogai išsilaikę.

Iš tiesų, ką nors panašaus rasti šioje vietoje jau niekas nesitikėjo, net ir buvęs partizanų ryšininkas Albinas Kęstutis Bersėnas, kuris dar 1997 m. šalia bunkerio rado Prisikėlimo apygardos štabo archyvo likučius. Restauruoti ten jau nebuvo ko, todėl kaip eksponatas šis radinys buvo perduotas Genocido aukų muziejui.

Ir tą lapkričio 5-ają buvęs partizanų ryšininkas buvo atėjęs į mišką talkininkaujantiems jauniesiems šauliams parodyti, kur tiksliai buvęs užkastas partizanų archyvas, – ten mokytojo A.Bautronio iniciatyva planuojama įrengti pažintinį taką.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-48-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

BFL

KGB veiklos dokumentų viešinimas padės Rusijai suprasti, kaip Lietuva gyveno 50 okupacijos metų, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Tai Vyriausybės vadovas sakė renginyje Vilniuje, kai buvo atidaryta speciali interneto svetainė, kurioje pradedami viešai skelbti originalūs okupacijos laikotarpio KGB padalinių, veikusių Baltijos valstybėse, dokumentai.

“Tiesa apie tai, kaip žmonių likimai buvo triuškinami, yra labai svarbi. Svarbi ir tam, kad tokia tiesa, mūsų archyvuose saugoma tiesa padėtų ir mūsų kaimynams, turiu omeny kaimyninę Rusiją, jos žmones, taip pat suvokti, kuo ir kaip mes turėjome čia gyventi visus 50 okupacijos metų” , – dalyvaudamas renginyje sakė premjeras.

Pasak A.Kubiliaus, informacija apie KGB veiklą bus svarbi ir nuo KGB ir kitų struktūrų sovietmečiu nukentėjusiems žmonėms.

“Ši tiesa, drįsčiau pasakyti, yra ir pagarbos ženklas tiems, kurie labai skaudžiai kentėjo savo gyvenime, galbūt ir žuvo, nuo tos organizacijos, nuo KGB ir kitų panašių okupacinės jėgos struktūrų, kurios taip negailestingai laužė ir triuškino daugelio žmonių likimus”, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

“Tai yra svarbu tai visuomenės daliai, didelei visuomenės daliai, kuri patyrė persekiojimus, ir jiems visai ne tas pats, ar įvardinti tie žmonės viešai, kurie stovėjo už nugarų tų agentų, tų įvairiais būdais palaužiamų žmonių, ar nebus jie įvardinti”, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Arvydas Anušauskas.

Interneto svetainė yra pasiekiama adresu www.kgbveikla.lt . Šiuo metu joje yra pateikta apie 150 įvairių dokumentų. Šis skaičius, anot rengėjų, yra labai mažas, lyginant su tuo, kas turima archyvuose. A.Anušausko teigimu, Lietuvoje galėtų būti apie 10-15 mln. lapų KGB dokumentų, o iš jų apie 100 tūkst. lapų būtų svarbūs, nes atskleistų institucijos veiklą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovė Birutė Burauskaitė sakė, kad interneto svetainėje nebus pateikiama privataus gyvenimo informacija, ypač apie tokius asmenis, kurie buvo sekami, bei tų asmenų, kurie prisipažino, kad dirbo KGB. Tai pat nebus viešinama informacija, kuri tuo metu buvo skirta diskredituodavo disidentus

“Svarbiausia yra eliminuoti tą informaciją, kuri yra susijusi su atėjusiais prisipažinti, kad negalima būtų ne tik pavardžių matyti, bet ir identifikuoti pagal kokiu nors šalutinius požymius. Čia mes labai griežtai žiūrėsime“, – sakė B.Burauskaitė,

“Mes neskelbiame agentų nei sąrašų, nei jų veiklos. Mes skelbiame KGB kaip institucijos veikalą, ir jeigu tuose dokumentuose figūruos vienas kitas asmuo, kuris neturi jokios įstatymu apibrėžtos apsaugos, tai jis ir matysis svetainėje”, – sakė Centro vadove.

B.Burauskaitė tvirtino, kad pirmiausia bus viešinami dokumentai, susiję su 1960-1980-aisiais KGB vykdyta veikla.

Antradienį Lietuvai perduotas tarpukario diplomato Igno Šeiniaus archyvas. Archyvą Lietuvos premjerui Andriui Kubiliui perdavė Vilniuje viešintis Švedijos ministras pirmininkas Fredrikas Reinfeldtas (Fredrikas Reinfeltas).

Švedijos premjeras ceremonijos metu sakė, jog nuo to laiko, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, Lietuvos ir Švedijos diplomatinis bendradarbiavimas buvo vaisingas, pasistūmėta politinių ir ekonominių santykių srityse.

“2011-ieji iš tiesų yra Baltijos šalių metai – kartu su Baltijos ir Šiaurės kaimynais švenčiame Baltijos šalių kovą už nepriklausomybę (…) Baltijos šalių metai taip pat suteikia galimybę pagalvoti apie tai, kaip mes galime toliau stiprinti savo dvišalius santykius”, – kalbėjo jis.

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius sakė, kad drauge su I.Šeiniaus archyvu grįžta ir jo mamos, literatūros mokslininkės, habilituotos mokslų daktarės Janinos Žėkaitės darbai, kuri daug dėmesio skyrė I.Šeiniaus asmenybės ir kūrybos tyrinėjimams.

Jis taip pat padėkojo Švedijai už paramą Lietuvai siekiant nepriklausomybės.

“Švedijos žmonės padarė didžiulį darbą, prieš 20 metų organizuodami Pirmadienio mitingus. Tai buvo nuostabi parama mūsų kovai už nepriklausomybę”, – kalbėjo A.Kubilius.

Ceremonijoje dalyvavusiam I.Šeiniaus anūkui I.Šeiniui, atvykusiam iš Švedijos, buvo įteiktas Užsienio reikalų ministerijos garbės apdovanojimas.

“Mūsų senelis daugeliu atvejų buvo nepaprastas žmogus. Jis gyveno Europos dramatiškų pokyčių laikotarpiu, kuriuo jo širdyje visada buvo vietos dviem šalims: Lietuvai ir Švedijai. Mūsų šeimai Lietuva visada buvo svarbi”, – ceremonijos metu kalbėjo I.Šeiniaus anūkas.

Archyve kartu su I.Šeiniaus knygomis bei raštais yra ir reikšmingos rezoliucijos bei dokumentai iš Lietuvos Nepriklausomybės atskūrimo išvakarėse užsienyje vykusių lietuvių politinių konferencijų. Šie dokumentai atspindi Lietuvos diplomatinės tarnybos veiklą okupacijos laikotarpiu, teigia Ministro pirmininko tarnyba.

Ministerijoje antradienį taip pat atidaryta paroda “Ignas Šeinius: tarp Lietuvos ir Švedijos”.

Neoficialiu Lietuvos diplomatu Švedijoje I.Šeinius tapo, kai 1915 metais buvo pasiųstas dirbti Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti Stokholmo skyriaus įgaliotiniu. 1954 metais Lietuvos diplomatijos vadovui Stasiui Lozoraičiui paprašius, I.Šeinius sutiko būti Lietuvos atstovu Skandinavijos valstybėse.