Šiais metais Lietuvoje įvyko negirdėtas dalykas: pirmą kartą per nepriklausomos Lietuvos istoriją verslo įmonė savo lėšomis pastatė ir bendruomenei padovanojo 18,4 mln. Lt vertės pramogų ir sporto areną.

Pasirodo, ir Lietuvoje verslas gali nuoširdžiai rūpintis vietos bendruomene, o ne tik susitelkti į pelno siekimą. Pasirodo, ir pas mus yra išties socialiai atsakingų verslininkų, nuoširdžiai norinčių pagerinti aplinkinių gyvenimo kokybę, o ne vien naudojančių socialinius projektus kaip rinkodaros priemonę.
Tuo patikėti šiais metais mums leido įmonė „Lifosa“, spalį įteikusi Kėdainių rajono bendruomenei analogų Lietuvoje neturinčią dovaną – naują pramogų ir sporto areną. Beje, pastačiusi areną įmonė nepasiliko sau jokių privilegijų, pavyzdžiui, nemokamų vietų tribūnose, ir netgi nebandė iš šio žingsnio gauti verslo pasaulyje įprastos rinkodarinės naudos – pakrikštyti areną savo pavadinimu.
„Kai dovanoji daiktą, pretenzijų į jį nederėtų reikšti. Mačiau vienoje bažnyčioje lentelę, kad XIX amžiuje ją pastatė dvarininkas, tad sekdami tuo pavyzdžiu mes irgi užrašėme nedidukę lentelę, kad areną dovanojame Kėdainių bendruomenei“, – paaiškino „Lifosos“ generalinis direktorius Jonas Dastikas.
Toks Lietuvoje negirdėtas žingsnis paskatino mūsų savaitraštį išskirti „Lifosos“ ir jos vadovo J.Dastiko iniciatyvą kaip vieną sėkmingiausių šiais metais.

Kaip įkalbėti akcininkus skirti 18,4 mln. Lt

Priminsime, kad arenos statybai ir įrengimui „Lifosa“ iš savo pelno skyrė 18,4 mln. Lt ir dar 3,8 mln. Lt turėjo sumokėti pridėtinės vertės mokesčio. Kėdainių rajono vadovai ir bendruomenė įsitikinę: didžiausi nuopelnai, kad ši arena iškilo Kėdainiuose, tenka ilgamečiam “Lifosos” vadovui J.Dastikui, jau daugelį metų besistengiančiam, kad rajone gyvenimo kokybė gerėtų.
Vis dėlto „Lifosa“ priklauso rusų koncernui „Eurochem“, tad kaip vadovui pavyko įkalbėti akcininkus tokią sumą skirti vietos bendruomenės reikmėms? Miesto vadovai pabrėžia, kad J.Dastikas tarp akcininkų turi tikrai didelį autoritetą: jie įsiklauso į sėkmingai įmonę vairuojančio vadovo nuomonę visais klausimais – tiek gamybos, tiek infrastruktūros kūrimo mieste.
Kita vertus, nemažai lemia ir akcininkų požiūris. Pasak paties J.Dastiko, pasaulyje priimta, kad kultūringi akcininkai iki 10 proc. įmonės pelno skiria visuomenei, – tokios politikos laikosi ir jaunas, turtingas, progresyviai mąstantis „Eurochem“ savininkas. Tad arena nebuvo vienkartinis gestas – jau šešerius metus iš eilės “Lifosa” Kėdainių savivaldybei skirdavo po 1,2 mln. Lt.
„Kasmet prašome leisti skirti bendruomenei mūsų pelno dalį, bet jei akcininkas to nenorėtų, tai ir neleistų. Pagrindinės jo nuostatos būdavo, kad siekiant neišmėtyti pinigų būtina remti sportą, sveikatos apsaugą ir švietimą, nes reikia, kad vaikas gimtų, augtų sveikas, sportuotų, būtų išsilavinęs, ir gal kažkada jis ateis dirbti į įmonę. Po to akcininkas priėmė sprendimą, kad tame rajone, kuriame veikia „Eurochem“ gamyklos, reikia statyti išliekamąją vertę turinčius objektus“, – pasakoja J.Dastikas.
Tiesa, jis pripažįsta, kad akcininko galbūt ir nebūtų pavykę įtikinti skirti beveik 20 mln. Lt arenos statybai, nes pačioje pradžioje apie areną net negalvota. Ši istorija prasidėjo dar prieš penkerius metus, kai artėjant „Lifosos“ 45-mečiui J.Dastikas pasikvietė Kėdainių rajono vadovybę ir pasiūlė miestui milijono dolerių vertės dovaną. Apgalvoję įvairiausius variantus miesto ir įmonės vadovai nusprendė statyti areną ir kartu nuvyko papasakoti savo idėjos „Eurochem“ vadovams. „Lifosos“ akcininkai sutiko padengti pusę sumos, tačiau iškėlė sąlygą, kad kitą pusę duotų vietos valdžia. Savivaldybė tokių lėšų neturėjo, tad „Lifosa“ dėl dalies finansavimo kreipėsi į ES struktūrinius fondus, bet finansavimo negavo.

Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos XIV vizitu ir pirmą kartą Lietuvoje viešėsiančio glamūrinio orkestro „Pink Martini“ koncertu „Siemens“ arena pradeda jubiliejinį – dešimtąjį – renginių sezoną. Intensyvus renginių grafikas, gausus pasirinkimas, šlovę ir pripažinimą pelniusios šou ir sporto pasaulio pavardės, nepamirštamos akimirkos ir reginiai, atkaklios kovos – tokiomis spalvomis piešiamas 2013/2014 metų sezonas.
„Lyginant su ankstesnių metų sezonų pradžia matome, jog šiemet sezonas prasidės itin intensyviai. Labiausiai džiugina tai, jog žiūrovams galėsime pasiūlyti įvairius renginius, įdomius tiek skirtingų pomėgių, tiek skirtingų amžiaus grupių pramogautojams. Be to, sezonas tik prasideda, o renginiai dėliojami ne tik vėlesniems, t. y. žiemos ir pavasario laikotarpiams, bet nuolat pildomas ir rudens tvarkaraštis“, – sako „Siemens“ arenos generalinis direktorius Dainius Visackas.
Vilniaus „Siemens“ arena – visų krepšinio sirgalių namai, kuriuose tik ką buvo sumontuotas didžiulis ekranas, į Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kovų Europos čempionate transliacijas sutraukęs apie 45 tūkst. krepšinio aistruolių, o jau paskutinėmis rugsėjo dienomis bus atidarytas naujasis krepšinio sezonas. Rugsėjo 28 d. sostinės krepšinio klubas „Lietuvos rytas“ žais pirmąsias LKL rungtynes su Klaipėdos „Neptūno“ klubu. Netrukus po jų arenoje vyks Eurolygos atrankos turnyro rungtynės, kurių metu dėl kelialapio į prestižinę lygą kovos ir „Lietuvos ryto“ krepšininkai.
Kovos sporto šakų mėgėjai lapkritį kviečiami į tradicinį, šiemet jau trečiąjį, Lietuvos moksleivių karate kyokushin taurės varžybų finalą „Siemens“ arenos taurei laimėti ir į tarptautinį turnyrą „Bushido FC Hero‘s 2013“.
Mados mėgėjams ir gurmanams skaniu desertu turėtų tapti vieno žinomiausių naujosios kartos dizainerių Roberto Kalinkino kolekcijos „Pavasaris/Vasara 2014” pristatymas. Antrajame asmeniniame dizainerio mados šou žadama ne tik stulbinanti kolekcija, bet ir išskirtinė, visiškai netikėta scenografija. 2014-ųjų metų šiltojo sezono madą arenoje antrą kartą pristatys ir garsiausias šalies mados guru Juozas Statkevičius.
Ieškantys žinių, įkvėpimo ir idėjų taip pat turės iš ko rinktis. Savo seminarą „Siemens“ arenoje surengs legendinis verslo, lyderystės ir pardavimų ekspertas Brianas Tracy. 55 perkamiausių verslo knygų autorius sostinėje pristatys populiariausią ir sėkmingiausią savo seminarą „Maksimalūs pasiekimai minimaliomis pastangomis“.
Koncertų sezoną arenoje atvers Andriaus Mamontovo balsas. Koncertas „AM + FOJE = 30“, skambant populiariausiems visų laikų A. Mamontovo ir kultinės grupės „Foje“ kūriniams, kvies švęsti atlikėjo 30-ies metų sceninės veiklos jubiliejų.
Jaunesniajai kartai įsimintina bus lapkričio 6-oji, kada į sceną su naujausio pasaulinio turo „Exile“ koncertine programa lips elektroninės pop muzikos duetas iš Anglijos „Hurts“. Na, o legendinių grupių ir atlikėjų mylėtojai savo kalendoriuose raudonai turėtų pažymėti lapkričio 9-ąją – tądien arenoje koncertuos grupė „Scorpions“. Garsiųjų rokerių gerbėjams tai bus paskutinė galimybė išgirsti gyvai skambančius, per kone penkis dešimtmečius grupės sukauptus hitus. Roko ritmai griaudės ir lapkričio pabaigoje, kai kultinė Baltarusijos roko grupė „Lyаpis Trubetskoy“ grįš į Vilnių su koncertu, kuriame pristatys savo geriausių dainų albumą „Grai“.
Šeimos diena skelbti bus galima lapkričio 20-ąją, kada arenoje koncertuos nenuilstantis „Tele Bim-Bam“ kolektyvas, o duetą su juo scenoje sudarys prestižinis Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Kačių ir cirko pasirodymų mylėtojai arenoje bus laukiami lapkričio 10 d., kuomet čia viešės Maskvos Kuklačiovo kačių teatro trupė.
Didžiųjų švenčių mėnesį – gruodį – pradės šventinis Tureckio choro koncertas. Pasaulinį pripažinimą pelnęs solistų ansamblis „Siemens“ arenoje pristatys savo geriausią koncertinę programą, kurioje skambės įvairių šalių, laikmečių ir stilių muzika. Šventinį šurmulį arenoje kurstys ir viena gražiausių visų laikų meilės istorijų – arenoje skambės viena moderniausių ir brangiausių roko operų Lietuvoje – „Romeo ir Džiuljeta“.
Metams baigiantis, arenoje griaudės Lietuvos krepšinio himnų virtuozo Marijono Mikutavičiaus balsas. Ištisus metus tylėję M. Mikutavičius ir grupė sostinės publikai dovanos koncertą „Garsiai! Jautriai! Galingai!”, kuriame skambės tiek visiems iki skausmo pažįstamos dainos, tiek ir naujausi atlikėjo kūriniai.
2014-ųjų vasario 14-ąją, šv. Valentino dieną, visus mylimus ir mylinčius ar tos meilės ieškančius į areną kvies prieš dešimtmetį skirtingais keliais pasukę „Naktinių Personų“ lyderiai Alanas Chošnau ir Aras Vėberis. Kultinė grupė atgimta tam, kad minioms savo gerbėjų padovanotų gražiausių ir geriausių hitų koncertą „Po 20 metų“.
Balandžio 10–13 d. arenoje karaliaus pirmoji statybos ir interjero paroda „Supernamai 2014“.
Tikra pavasario sensacija sporto pasaulyje taps balandžio 20–26 d. „Siemens“ arenoje vyksiantis 2014 m. IIHF Ledo ritulio pasaulio čempionato pirmojo diviziono B grupės turnyras.
Bilietus į renginius Vilniaus „Siemens“ arenoje platina „Tiketa“. Norintys renginius arenoje stebėti patogiau ir už mažiausią renginio bilieto kainą, jau gali įsigyti metines narystes arenos BMW klube. Narystės nėra vardinės, todėl naryste naudotis gali ne tik jos turėtojas, bet ir šeimos nariai, draugai, kolegos.
Didžiausiai sostinėje „Siemens“ arenai 2012 metai buvo rekordiniai. Arenoje praėjusiais metais įvyko 129 renginiai, o tai yra daugiausiai renginių per metus nuo pat arenos atidarymo 2004 metais. 2012 metais arenoje apsilankė 341 tūkst. žiūrovų. Įsimintini praėję metai buvo ir tuo, jog arenoje apsilankė trimilijoninis lankytojas.

Prieš mėnesį baigę statyti Kėdainių areną ir ją dovanai perdavę valdyti savivaldybei verslininkai, AB „Lifosa“, visiems pademonstravo, kad privatus verslas dirba nepalyginti efektyviau – pigiau, greičiau ir kokybiškiau nei valdžios institucijos.

Tiesa, kaip sakė „Lifosos“ atstovė Sonata Patkauskaitė, jų bendrovė neturėjusi tikslo konkuruoti nė su vienu aplinkinių miestų ir rajonų arenų užsakovu. „Mes tiesiog dar prieš pradėdami darbus sėdome ir susiskaičiavome pinigus, tada ieškojome kokybiškiausio ir pigiausio varianto, ir tik tada pradėjome statybą“, – teigia S.Patkauskaitė.
„Lifosa“ yra vienintelė, neįskaitant anksčiau AB „Rubicon“ Vilniuje pastatytos „Siemens“ arenos, privati šiuolaikiškos arenos statytoja. Daugumą kitų arenų statė miestų savivaldybės.
„Lifosos“ generalinis direktorius Jonas Dastikas, perduodant areną valdyti savivaldybei, sakė, kad šiuo statiniu jie nori atsidėkoti savo miesto bendruomenei.
„Iš valdžios mums nieko nereikia, – tikino S.Patkauskaitė, – Svarbiausia, kad ji mums netrukdo dirbti ir konkuruoti – jau vien už tai esame dėkingi. Beje, mes net neturėsime jokių išskirtinių teisių į areną. Tai yra bilietus ir abonementus pirksime kaip ir visi kiti žiūrovai.“

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje kovo 2 d. vyksiančias Pasaulio laisvojo stiliaus motokroso čempionato varžybas „Night of the Jumps“ organizuojanti Lietuvos motociklų sporto federacija atskleidė arenos paruošimo varžyboms detales. Čempionato atidarymo renginys kardinaliai pakeis Kauno „Žalgirio“ arenos vidų.
„Pasiruošimas šiam renginiui gana sudėtingas, nes tai ne tik sporto varžybos, kur dėl pergalės ir gyvybiškai svarbių įskaitos taškų, rizikuodami savo gyvybėmis, varžosi geriausi sportininkai, bet ir įspūdingas šou žiūrovams, kurių į tokias varžybas susirenka sausakimšos arenos. Visi darbai turi būti atlikti nepriekaištingai, nes bet koks nukrypimas nuo instrukcijų, nustatytų reikalavimų neatitikimas pavojingus manevrus atliekančiam sportininkui gali kainuoti labai brangiai – rimtus sužalojimus ar net gyvybę“, – aiškina Lietuvos motociklų sporto federacijos prezidentas Virginijus Visockis.
Šiuo metu Kauno prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ yra demonstruojamas specialiai laisvojo stiliaus motokroso varžyboms paruoštas motociklas. Su tokio pat tipo motociklais sportininkai varžysis ir Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksiančiame „Night of the Jumps“ renginyje.
Iš viso prieš renginį į areną atkeliaus apie 110 sunkvežimių. Maždaug 70-yje jų bus atvežtas specialus gruntas, kurio arenoje bus išpilta apie 1 500 tonų, t. y. apie 36 tūkst. vidutinio dydžio karučių arba net 720 tūkst. kastuvų. Dar 12-oje sunkvežimių atkeliaus speciali varžybų įranga, rampos ir kitos konstrukcijos, apšvietimo sistemos, motociklai. Kartu atkeliaus ir įranga, skirta motociklininkų stovyklai, kuri bus įrengta prie arenos.
Likus dviem valandoms iki renginio pradžios visi žiūrovai bus kviečiami į specialų „Pit Party“, kur galės apžiūrėti sportininkų motociklus, gauti jų autografus ir su jais pabendrauti.
Areną prestižinio čempionato varžyboms kone dvi paras ruoš patyrusi 25 žmonių komanda. Bus suformuoti du maždaug 5 metrų aukščio nusileidimo kalneliai ir 2–3 rampos šuoliams prie kiekvieno šių kalnelių.
„Tai leis sportininkams šuolius atlikti 8-9 metrų aukštyje, todėl, priešingai nei daugelyje renginių, kuomet veiksmas vyksta ant žemės, kiekvienas motociklininko viražas bus puikiai matomas ir aukščiau sėdintiems žiūrovams – šuolio efektingiausia dalis vyks daugmaž antrame arenos aukšte sėdinčių žiūrovų akių lygyje. „Night of the Jumps“ – vienas tų retų renginių, kai veiksmas vyksta ne tik apačioje, bet ir visoje arenos erdvėje“, – teigia V. Visockis.
Pasak LMSF prezidento, renginys bus puikiai tinkamas visai šeimai ir visiškai saugus – žiūrovų saugumą užtikrins specialūs atitvarai. Be to, čempionato varžybose ne tik griaudės ir „skraidys“ motociklai, bet akis džiugins ir efektingas ugnies šou bei fejerverkų gausa.
Bilietus į Kauno „Žalgirio“ arenoje kovo 2 d. vyksiantį Pasaulio laisvojo stiliaus motokroso čempionato etapą platina „Tiketa“.
Kad būtų užtikrintas sklandus varžybų grafiko laikymasis, Pasaulio laisvojo stiliaus motokroso čempionato organizatoriai turi du vienodus įrangos komplektus. Antrasis komplektas jūriniuose konteineriuose paprastai keliauja į kitus žemynus, pavyzdžiui, Aziją.
Pasaulio laisvojo stiliaus motokroso čempionatas pradėtas organizuoti dar 2001 metais. 2013-ųjų čempionatą sudarys net 16 etapų, kurie bus surengti trijuose kontinentuose: Europoje, Pietų Amerikoje ir Azijoje. Pirmą kartą Lietuvoje vyksiantis renginys „Night of the Jumps“ – tai ne tik vienas iš Pasaulio laisvojo stiliaus motokroso (FMX) čempionato „Grand Prix“, bet ir čempionato atidarymas, kuriame laukiama didžiausių šio sporto žvaigždžių.

Daugiau nei pusė (56 proc.) Lietuvos gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių bent kartą lankėsi bent viename kurioje nors šalies arenoje vykusiame renginyje. Daugiausiai jų lankėsi Vilniaus „Siemens“ arenoje vykusiuose renginiuose. Ši arena buvo įvardinta ir kaip žinomiausia arena šalyje. Tai atskleidė Lietuvos gyventojų tyrimas, kurį Vilniaus „Siemens“ arenos užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Rait“.

Susumavus tyrimo rezultatus paaiškėjo, jog arenos lankytojo portretas – tai 15–45 metų amžiaus miestietis. Kuo aukštesnis jo išsilavinimas, tuo dažniau jis lankosi renginiuose. Renginių visose arenose lankomumu išsiskiria ir studentai bei moksleiviai. Kaip išimtį, būtų galima išskirti Šiaulių ir Panevėžio „Cido“ arenas, kuriose dėl miestų socialinių ir ekonominių ypatybių lankosi daugiau žemesnes pajamas gaunančių ir vyresnio amžiaus, 35–54 metų, žmonių.
Daugiausia (36 proc.) respondentų atsakė, jog jiems per pastaruosius metus teko lankytis Vilniaus „Siemens“ arenoje. Pusė iš jų lankėsi daugiau nei viename arenoje vykusiame renginyje. Nuo didžiausios sostinės arenos, tyrimo duomenimis, atsilieka Kauno „Žalgirio“ arena, kurioje per 12 paskutinių mėnesių bent kartą lankėsi 23 proc. respondentų, Vilniaus „Pramogų“ arenoje lankėsi 22 proc., Šiaulių arenoje – 11 proc., Klaipėdos „Švyturio“ arenoje – 12 proc., Panevėžio „Cido“ arenoje – 9 proc. šalies gyventojų.
„Džiaugiamės, kad nepaisant padidėjusios konkurencijos Vilniaus „Siemens“ arenoje ir toliau apsilanko daugiausia žiūrovų ir ji yra žinomiausia šalyje. Mes nuolat stengiamės nustebinti lankytojus, suteikti jiems galimybę mūsų arenoje išvysti kuo daugiau aukščiausio lygio koncertų, varžybų ir kitų renginių, kurie pritrauktų ne tik sostinės, bet ir kitų šalies regionų gyventojus. Remiantis tyrimo duomenimis, matome, jog pas mus gausiai lankosi ne tik netoli sostinės esančios Utenos apskrities, bet ir Šiaurės Lietuvos gyventojai“, – teigia Vilniaus „Siemens“ arenos generalinis direktorius Dainius Visackas.
„Rait“ atliktas tyrimas rodo, kad arenose lankosi ne tik tų miestų, kuriuose jos pastatytos, gyventojai, bet ir atvyksta žiūrovai iš aplinkinių rajonų. Pavyzdžiui, į renginius Vilniaus „Siemens“ arenoje vyksta Utenos, Panevėžio, Kauno, net Šiaulių, Alytaus gyventojai; Šiaulių arenoje lankosi Tauragės, Telšių gyventojai.
Tos pačios tendencijos galioja ir arenų žinomumui. Tyrimas atskleidė, jog šalies arenas geriausiai žino jaunimas ir aukštesnį išsilavinimą turinti visuomenės dalis – kuo aukštesnis asmens išsilavinimas, tuo daugiau arenų jis žino.
Vilniaus „Siemens“ areną, kaip vieną iš Lietuvoje veikiančių arenų, paminėjo 58 proc. visų respondentų. Be to, daugiau nei trečdalis (37 proc.) respondentų didžiausią sostinės areną paminėjo pirmuoju numeriu, o tai rodo, jog Vilniaus „Siemens“ arena yra žymiai geriau įsitvirtinusi lietuvių sąmonėje nei kitos šalies arenos. Antroje vietoje ženkliai atsilikusi liko Kauno „Žalgirio“ arena, kurią paminėjo 44 proc. respondentų, trečioje – Vilniaus „Pramogų“ arena (21 proc.), ketvirtoje–šeštoje vietoje liko Klaipėdos „Švyturio“ (19 proc.), Šiaulių (17 proc.) ir Panevėžio „Cido“ (15 proc.) arenos. Pastarosios arenos buvo puikiai žinomos savų miestų gyventojams, neblogai žinomos kaimyninių rajonų žmonėms, tačiau labai prastai žinomos tolimesnių rajonų ir Vilniaus, Kauno gyventojams.
„Apžvelgdami mažesnių Lietuvos miestų arenas, matome, jog praėjusiais metais Lietuvą tarptautiniais sporto renginiais geriausiai reprezentavo unikalų dviračių treką turinti Panevėžio „Cido“ areną. Joje praėjusiais metais vyko ne tik Europos U-16 vaikinų krepšinio čempionatas, Tarptautinis treko čempionatas, bet ir pirmą kartą Lietuvoje surengtas elitiniu laikomas Europos treko čempionatas, kurio dėka ne tik Panevėžys, bet ir visa Lietuva sulaukė didžiulio tarptautinio susidomėjimo“, – sako D. Visackas.
Didžiausiai sostinėje Vilniaus „Siemens“ arenai 2012 metai buvo rekordiniai. Arenoje praėjusiais metais įvyko 129 renginiai, o tai yra daugiausiai renginių per metus nuo pat arenos atidarymo 2004 metais. 2012 metais arenoje apsilankė 341 tūkst. žiūrovų. Įsimintini praėję metai buvo ir tuo, jog arenoje apsilankė 3 milijoninis lankytojas.

Vilniaus „Siemens“ arenai 2012-ieji metai buvo rekordiniai. Sostinės arenoje praėjusiais metais įvyko 129 renginiai, o tai yra beveik trečdaliu daugiau nei 2011 metais, kuomet buvo surengta 100 renginių, ir daugiausiai renginių per metus nuo pat arenos atidarymo 2004 metais.

„Iki praeitų metų arenoje kasmet surengdavome vidutiniškai apie 100 renginių, tad 2012-aisiais šį rodiklį ženkliai pagerinome. Pagrindine stipriai išaugusių renginių skaičiaus priežastimi galime įvardinti mūsų arenoje vasarą vykusius Europos jaunučių (U-16) ir Europos jaunių vaikinų (U-18) krepšinio čempionatus“, – sako Vilniaus „Siemens“ arenos generalinis direktorius Dainius Visackas.

Atmetus liepą ir rugpjūtį (III metų ketvirtį) arenoje vykusias minėtų krepšinio čempionatų rungtynes, renginių gausumu, kaip įprasta, išsiskiria IV-asis metų ketvirtis, į kurį patenka ir šventinis laikotarpis. Praėjusių metų paskutinįjį ketvirtį arenoje surengti 37 renginiai.

Pasak D. Visacko, tiek augantis bendras renginių skaičius, tiek paskutiniojo ketvirčio renginių gausa rodo, jog renginių rinkoje pasiūla sparčiai didėja. Tiesa, nors renginių skaičius didėja, ne visiems jų pavyksta surinkti pilnas sales.

„Kaip ir ankstesniais metais, žmonės ieško ir renkasi aukščiausio lygio renginius, tačiau šiemet pastebėjome, jog vien „etiketės“, kad renginys yra aukšto lygio nebepakanka. Publika nori naujų renginių, naujų formų, naujų vaizdų. Tiesa, tokios legendos, kaip pasaulinė žvaigždė Bryanas Adamsas ar lietuvių kultinė grupė „Sel“, vis dar surenka pilnas sales, populiarėja ir didelio dėmesio sulaukia didieji šventiniai renginiai“, – tendencijas apžvelgia D. Visackas.

Tarp populiariausių praėjusių metų renginių patenka svarbiausios arenoje vykusios krepšinio varžybos (LKL turnyro rungtynės tarp Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir Kauno „Žalgirio“, Eurolygos, VTB ir „Eurocup“ turnyrų rungtynės); visai šeimai skirti „Disney on Ice“ pasirodymai ant ledo „Princesės ir herojai“; Bryano Adamso koncertas, Lietuvos moksleivių dainų šventė – šokių diena „Laiko vaikai“; „Vilniaus sporto mugė 2012“; Mokytojų dienai skirtas renginys G. Puccini opera „Bohema“; Juozo Statkevičiaus kolekcijos „Pavasaris – Vasara 2013“ pristatymas; grupės „Sel“ koncertas; Manto ir Kauno miesto simfoninio orkestro koncertas „Queen show“; miuziklas „Muzikos garsai“.

2012-aisiais metais arenoje iš viso apsilankė 341 tūkst. žiūrovų. Įsimintini praėję metai didžiausiai sostinės arenai buvo ir tuo, jog joje apsilankė 3 milijoninis lankytojas.

Be to, plečiasi arenoje vykstančių renginių spektras. Pirmą kartą arenos istorijoje praėjusiais metais čia surengti mados šou – Juozo Statkevičiaus ir Roberto Kalinkino kolekcijų pristatymai; išskirtinė SNAP konferencija – judesio fotografija.

D. Visacko teigimu, sėkmingi turėtų būti ir 2013-ieji, kuriems prognozuojama 2012 metų renginių įvairovė ir dar aukštesnė kokybė.

„Jau dabar mūsų arenoje suplanuotas ne vienas aukščiausio lygio renginys, o metai dar tik prasideda. Sausio pabaigoje viešės populiariausio visai šeimai skirto ledo šou „Disney on Ice“ trupė, balandžio viduryje į areną kvies garsiausias ir prestižiškiausias pasaulyje šou kūrėjas – nepakeičiamasis „Cirque du Soleil“, o pačioje vasaros pradžioje lankysis viena ryškiausių šiandienos žvaigždžių Lana Del Rey. Be to, tikimės, jog pavasarį arenoje vyks LKL finalai, kur „Lietuvos rytas“ mes dar vieną iššūkį Kauno „Žalgiriui“, taip pat su Lietuvos krepšinio federacija derimės, kad nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės draugiškos varžybos prieš jiems išvykstant į Europos krepšinio čempionatą vyktų „Siemens“ arenoje. Taip pat tariamasi dėl keleto įspūdingų, didelių pramoginių renginių, kurie turėtų įvykti mūsų arenoje antroje metų pusėje. Tad įspūdžių Vilniaus „Siemens“ arenos žiūrovams tikrai netrūks“, – tikina arenos vadovas.

Paskutinį lapkričio šeštadienį (lapkričio 24 d.) Druskininkų „Snow Arenoje“ įvyks pirmasis Baltijos šalių snieglentininkų ir kalnų slidininkų čempionato „Ride in Baltics Tour“ etapas. Organizatoriai žada azartišką reginį: daug puikių, talentingų sportininkų, kvapą gniaužiančių ekstremalių triukų, atkaklią kovą dėl prizinių vietų.

„Per keletą pastarųjų metų Baltijos šalių kalnų slidinėjimo ir snieglenčių sporto lygis labai išaugo, turime tarptautinio masto sportininkų, – tvirtina vienas iš čempionato organizatorių, lietuvių „Boardsports“ komandos lyderis Jonas Kriščiūnas. – Tad renginyje tikrai bus į ką pasižiūrėti: įspūdingas greitis, sudėtingi nusileidimai, dvigubi salto, apsisukimai, kurių neįgudusi akis net neužfiksuoja.“

Pasak J. Kriščiūno, sportininkai išsiilgę veiksmo, nekantrauja išbandyti savo jėgas, todėl parodys viską, ką sugeba. Paprastai dalyviai turi aktyvią palaikymo komandą, tad aistros verda ne tik trasoje, bet ir už jos ribų.

Čempionato dalyvių laukia aukšti tramplynai ir atnaujintas sniego parkas. „Ruošdamiesi antrajam „Snow Arenos“ sezonui iš esmės atnaujinome sniego parką, o prieš pat čempionatą pas mus atvyks sniego meistrai iš Latvijos ir dar labiau jį patobulins. Tikimės, kad atnaujintos kliūtys dalyviams suteiks aštrių pojūčių, o žiūrovams – įspūdingų vaizdų“, – sako „Snow Arenos“ generalinis direktorius Andrius Stasiukynas.

„Ride in Baltics Tour“ čempionatas vyks aštuoniais etapais Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Nugalėtojai paaiškės 2013-ųjų pavasarį. Pernai geriausiai sekėsi latvių sportininkams, bet šiemet viskas gali pasikeisti. „Lietuvių slidininkai ir snieglentininkai per metus gerokai patobulėjo ir turi didžiulių ambicijų užimti aukščiausias vietas. Taigi kova bus karšta“, – įsitikinęs J. Kriščiūnas.

Pernai pirmajame etape, taip pat vykusiame Druskininkuose, buvo per 100 dalyvių iš Baltijos šalių, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos. Šiais metais jų tikimasi sulaukti dar daugiau.

„Mūsų tikslas nėra vien tik išsiaiškinti, kuris sportininkas yra geriausias, – sako J. Kriščiūnas. – Nebūtinai turi būti profesionalas, kad galėtum dalyvauti šiose varžybose. Norime suteikti galimybę kiekvienam slidžių ir snieglenčių sporto mėgėjui išbandyti savo jėgas, pasimokyti iš labiau patyrusių, pabūti bendraminčių kompanijoje.“

Čempionatą žiūrovai galės patogiai stebėti iš balkono. Bilieto kaina – 10 Lt. Šią sumą bus galima išnaudoti „Snow Arenos“ kavinėse ir restoranuose.

Panevėžio „Cido“ arena jau ruošiasi artėjančiam naujam renginių sezonui ir sporto bei pramoginių renginių mylėtojams siūlo privilegijų arenoje suteikiančias „Bloomberg“ klubo narystes. Klubo narystė garantuos nemokamą patekimą į 2012/2013 metų sezoną arenoje vyksiančius prestižiškiausius renginius, tarp kurių Europos dviračių treko elito čempionatas.

„Planuojama, jog ateinantį sezoną mūsų arenoje, kaip įprasta, įvyks ne mažiau kaip 50 sporto ir pramoginių renginių, o „Bloomberg“ klubo narystė yra patogiausias ir finansiškai vertingiausias būdas pamatyti labiausiai sudominusius renginius. Be to, narystė garantuoja vietą arenoje, todėl nereikės rūpintis, jog į renginį nepakliūsite, nes nespėjote įsigyti bilieto. Tuo tarpu įmonei priklausančios narystės gali tapti puikiu būdu padėkoti geriausiems darbuotojams ar lojaliausiems klientams“, – vardina Panevėžio „Cidos“ arenos marketingo ir pardavimų projektų vadovė Kristina Valionienė.

Prekyba klubo narystėmis prasidės rugsėjo mėnesį, tačiau jau dabar galima rezervuoti labiausiai patinkančias vietas klubo zonoje. Naujo sezono „Bloomberg“ klubo narystė įsigalios nuo spalio 1 d.

Šiemet galima rinktis iš dviejų klubo narystės variantų: sporto ir įprastos viso 2012/2013 metų sezono narystės.

Didžiausiu viso ateinančio sezono Lietuvoje vykstančiu sporto renginiu turėtų tapti spalio 19-21 d. Panevėžio „Cido“ arenoje vyksiantis Europos dviračių treko elito čempionatas. Europos čempionate dalyvaus apie 250 geriausių senojo žemyno treko meistrų, tarp jų – ir geriausi Lietuvos sportininkai. Kadangi čempionatas vyks netrukus po Londono olimpiados, tikimasi, kad į jį atvyks ir keli olimpiniai čempionai bei prizininkai. Be to, specialistų teigimu, Panevėžio „Cido“ arenos trekas yra labai „greitas“, todėl galima tikėtis naujų Europos ir pasaulio rekordų.

Be to, Panevėžio „Cido“ arenoje į nuožmias kovas dėl pergalių vėl stos praėjusio sezono BBL lygos čempionas miesto krepšinio klubas „Lietkabelis“. Nauja, iš jaunų ir ambicingų žaidėjų sukomplektuota, komanda ateinantį sezoną planuoja sužaisti apie 34 rungtynes, tarp kurių BBL, LKL ir LKF varžybos. Pirmąsias varžybas Panevėžyje, namų arenoje, „Lietkabelis“ žais jau rugsėjo 21-22 dienomis, kai vyks tradicinis R. Sargūno krepšinio turnyras.

Likus vos mėnesiui iki oficialios naujo renginių sezono arenoje pradžios pildosi ir arenoje ateinantį sezoną vyksiančių aukščiausio lygio pramoginių renginių tvarkaraštis.

Rugsėjo pabaigoje arenoje šurmuliuos tarptautinė verslo ir pasiekimų paroda „EXPO Aukštaitija 2012“. Praėjusiais metais ši paroda sulaukė rekordinio – 190 – dalyvių skaičiaus, joje per valandą apsilankė apie 600 – 800 žmonių, iš viso per tris parodos dienas – apie 30 tūkst. žmonių. Spalio pradžioje į areną skubės ir visų miesto mokyklų mokytojai bei mokiniai, kuomet „Cido“ arenoje vyks tradiciniu tampantis gražus ir didingas Tarptautinės mokytojų dienos minėjimas. Spalio pabaigoje savo atsisveikinimo koncertą arenoje surengs nepakartojamasis, briliantinio tembro tenoro savininkas – maestro Virgilijus Noreika. Lapkričio mėnesį vyks liaudiškos muzikos kapelų, atvykusių ne tik iš visos Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių, varžytuvės „Kapelmaušis“. Prieš pat didžiąsias metų šventes, gruodžio mėnesį, Panevėžio „Cido“ arenoje karštą kubietiškos muzikos ir šokio fiestą surengs temperamentingoji kubiečių trupė „Pasion de Buena Vista“. Metus užbaigti pakvies skandalingas, tačiau talentingas ir mylimas Egidijus Dragūnas, surengsiantis vieną iš grandiozinio SEL 20-mečiui skirto turo koncertų. Arenoje svečiuosis garsusis Sankt Peterburgo cirkas.

Daugiau informacijos: www.cidoarena.lt

Praėjusiais metais ilgo ir kantraus darbo vaisius raškęs Kaunas nežada sustoti. Atidaręs didžiausią Baltijos šalyse areną bei priėmęs šimtus tūkstančių į tarptautines Hanzos dienas ir Europos krepšinio čempionato finalinį etapą atvykusių svečių, antras pagal dydį šalies miestas drąsiai žvelgia į ateitį ir rengiasi naujiems iššūkiams.

Po praėjusių metų savivaldos rinkimų Kaune įvykusių netikėtų politinių rokiruočių, praėjus vos pusei metų, laikinosios sostinės taryboje viskas grįžo į savo vėžes: valdančiąją koaliciją kartu su partneriais sudarė daugiausiai mandatų iškovojusi TS-LKD, o miesto meru antrai kadencijai buvo išrinktas didžiausio kauniečių pasitikėjimo sulaukęs Andrius Kupčinskas.

Arenos nauda miestui – milžiniška
„Neabejotina Kauno sėkmė – per trejus metus iškilusi ir atidaryta „Žalgirio“ arena, – paklaustas apie praėjusiais metais svarbiausius mieste įgyvendintus projektus, patikino A.Kupčinskas. – Toliau – pernai gegužę vykęs stambus renginys, Tarptautinės Hanzos dienos, rudenį toje pačioje „Žalgirio“ arenoje praūžęs Europos vyrų krepšinio čempionato finalinis etapas. Na, ir neabejotinai svarbi Kaunui oro uosto plėtra. Tai tokie būtų pagrindiniai akcentai. Taip pat norėčiau išskirti pasiektą susitarimą, kad būtų tęsiamas svarbus projektas – „Girstučio“ sporto komplekso renovacija. Be to, Kaune pradėta vykdyti A.Juozapavičiaus prospekto rekonstrukcija. Taip pat įvyko Panemunės tilto rekonstrukcijos darbų konkursas, darbus ketinama pradėti šįmet.“
Nemuno saloje statant „Žalgirio“ areną, vis pasigirsdavo abejonių, ar Kaunui reikia tokio statinio, ar bus suspėta laiku. Pasak Kauno mero, pirmasis arenos veiklos pusmetis jau įrodė, kad toks objektas miestui neabejotinai naudingas.
„Visų pirma „Žalgirio“ arena per sporto vadybos apdovanojimus jau pripažinta Metų infrastruktūros objektu. Atidarius areną į Kauną atvyksta didžiausios pasaulinio garso muzikos žvaigždžės. „Žalgirio“ vyrų krepšinio komanda tapo daugiausiai žiūrovų Eurolygos namų rungtynėse sulaukiančia komanda, – pabrėžia A.Kupčinskas. – Pagaliau svarbiausia – Europos vyrų krepšinio čempionato finalai vyko naujoje arenoje. Tai vieni įsimintiniausių praėjusių metų įvykių Kaune.“

Didžiausias renginys istorijoje
Kalbėdamas apie didžiausią kultūrinį renginį per visą Kauno istoriją – Tarptautines Hanzos dienas, meras neslepia, kad ši šventė pranoko visų lūkesčius. Nors nėra tikslios statistikos, manoma, kad šiame pavasarį vykusiame renginyje galėjo apsilankyti iki 700–800 tūkst. žmonių iš beveik šimto Hanzos sąjungai priklausančių Europos miestų.
„Liaupsių šventės organizatoriai sulaukia iki šiol. Džiaugiasi ir verslininkai. Daug ką pasako faktas, kad Tarptautinės Hanzos dienos buvo pripažintos geriausiu praėjusių metų kultūros turizmo renginiu Lietuvoje“, – teigia meras.
O kalbėdamas apie kitus miesto laimėjimus, meras išskiria tarptautinio Kauno oro uosto plėtrą. „Viena esminių aplinkybių – prieš kelerius metus atidaryta pirmoji Rytų Europoje „Ryanair“ bazė, išplėsta skrydžių geografija. Miestas iškart pajuto turistų pagausėjimą, atsigavo Senamiestis ir Laisvės alėja, o viešbučiai ir kavinės sulaukė daugybės lankytojų. Pernai Kauno oro uostas aptarnavo beveik 8 proc. daugiau keleivių nei užpernai. Keleivių šiame oro uoste gausėja jau devintus metus, daugėja ir naujų krypčių – dabar iš Kauno tiesiogiai galima pasiekti 19 Europos oro uostų. Todėl Kauno miesto savivaldybė toliau rems oro uosto plėtrą“, – tvirtina Kauno miesto vadovas.

Tikslas – išardyti energetikos monopolį
„Miesto mero užduotis – žiūrėti keletą metų į priekį ir priimti Kaunui naudingą strategiją. Mero postas nėra tikslas – tai priemonė rezultatams pasiekti. Esu reiklus ne tik sau, bet ir kitiems, nevengiu atsakomybės. O greitų rezultatų nebūna. Greiti gali būti tik populistiniai sprendimai, – pabrėžia A.Kupčinskas. – Vienas esminių momentų yra energetikos monopolio išardymas Kaune. Mūsų koalicija principingai siekia ir sieks, kad į miestą ateitų daugiau šilumos tiekėjų ir šiluma atpigtų. Tai nėra vienadieniai žingsniai, bet mūsų kryptys aiškios. Suomijos kapitalo UAB „Fortum Heat Lietuva“ jau patvirtino 200 mln. eurų investiciją į naujos kogeneracinės jėgainės statybą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje. Norą Kaune statyti biokuro jėgaines yra pareiškę ir kiti nepriklausomi šilumos tiekėjai. AB „Lietuvos energija“ taip pat ketina investuoti  270 mln. Lt ir modernizuoti Petrašiūnų elektrinę.“
Kalbėdamas apie kitus ateities planus, A.Kupčinskas visų pirma išskyrė Laisvės alėjos rekonstrukciją bei Kongresų ir parodų rūmų statybos Kaune idėją.

Liepos 4-ąją, darbą Kauno “Žalgirio” arenoje pradėjo valstybinė komisija. Ne kartą statybų pabaigos terminą keitusiai bendrovei “Vėtrūna” šįkart vis dėlto pavyko tesėti pažadą baigti statybas iki liepos 1 d.
“Kasdien tikrinu darbų eigą arenoje ir galiu pasakyti, kad dabar jie tikrai atrodo baigti. Vis dėlto turime laukti valstybinės komisijos įvertinimo”, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Antanas Navakauskas.
Vieni darbai arenos teritorijoje baigėsi, bet prasidėjo kiti: pagaliau pradėta tvarkyti aplinka. A.Navakauskas sako esąs nustebintas darbų tempo. “Pajėgos mestos didžiulės, darbininkai triūsia iki vėlaus vakaro, o jei reikės, dirbs ir visą parą”, – teigė direktorius. Suskubti konkursą laimėjusią bendrovę “Kamesta” skatina laiko stoka – darbai turi būti baigti iki rugpjūčio 30 d., prieš pat Europos vyrų krepšinio čempionato pradžią. Tiesa, Savivaldybė su rangovu sutarė, kad pirmiausia bus imtasi kurti estetinį vaizdą, o likę darbai bus pratęsti jau po čempionato. Iš karto atsiskaityti už visus darbus, kainuosiančius apie 10,5 mln. Lt, savivaldybė neturi lėšų. “Tikėtasi, kad užteks 8 mln. Lt, bet nė vienas konkurso dalyvis nepasiūlė mažesnės nei 10 mln. Lt kainos. Dėl trumpo termino statybininkai pakėlė kainą – savivaldybė buvo įvaryta į kampą”, – komentavo buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas.
Tuo tarpu užbaigti Klaipėdos “Švyturio” arenos statybas iki birželio 28 d., kaip planuota, “Vėtrūnai” nepavyko: dar tebevyksta baigiamieji darbai. Vis dėlto artimiausiomis dienomis statybininkai tikisi juos užbaigti.

BFL

Savivaldybėje nebuvo nė vieno “Žalgirio” arenos statybą prižiūrėjusio žmogaus, po savivaldybės ir areną statančios bendrovės “Vėtrūna” vadovų pasitarimo pareiškė Kauno meras Kęstutis Mikėnas.

“Aiškėja, kad savivaldybėje nebuvo nė vieno rimtai projektą prižiūrėjusio žmogaus”, – konstatavo Kęstutis Mikėnas, penktadienį rašo “Kauno diena”.

Pasitarime dėl tikslios statybos darbų pabaigos datos nenuspręsta. Buvo išsakytas tik siekis statybą baigti kuo greičiau. Paskutinis galimas terminas – iki liepos

“Jeigu taip nuspręsta, taip ir bus”, – tvirtino bendrovės “Vėtrūna” savininkas Vytautas Banys.

Savivaldybės administracijos vadovai dėl arenos susirinkimus ketina rengti kone kasdien.

Arenos atidarymas planuojamas liepos 6- ąją, tačiau areną valdysiančio operatoriaus atstovė, “Ūkio banko investicinės grupės” valdybos pirmininkė Angelė Dementavičiūtė šią savaitę užsiminė, kad svarstoma atidarymą atidėti, nes dėl vėluojančios statybos jam neįmanoma pasiruošti. Tačiau operatorius nusprendė patikėti savivaldybės ir “Vėtrūnos” gerais ketinimais.

“Neįsivaizduoju, kas būtų, jei jie mus pavestų. Tačiau mes turime atidarymą surengti liepos 6-ąją – tai yra kritinis taškas”, – sakė A.Dementavičiūtė.

“Vėtrūna” pripažįsta, kad šiuo metu “Žalgirio” arenoje ji dirba tik 60 proc. pajėgumu, o bendrovės darbininkai po 17 val. jau traukia ilsėtis.

V.Banys teigė, kad darbai net trimis pamainomis gali pradėti vykti kone nuo šiandienos – svarbiausia, kad savivaldybė patvirtintų darbus ir jų sąmatas parašais.

Kalbama, kad arena “Vėtrūnai” yra nuostolingas objektas. Todėl bendrovė bando taupyti kone kiekviename žingsnyje, o labai greitai artėjantis Europos vyrų krepšinio čempionatas “Vėtrūnai” atveria šantažo galimybes.

Likusiame statybos etape sąmata dar išaugs. “Yra kai kurių darbų, kuriuos reikia atlikti papildomai, o už papildomus darbus reikia atsiskaityti”, – šypsojosi V.Banys.

Būtinų papildomų darbų sąrašas turėtų būti patvirtintas artimiausiu metu.

kauno-arena199

Kauno “Žalgirio” arenos statybos darbų pabaiga vėl atidedama, šįsyk iki paskutinio įmanomo termino – liepos 1 dienos.

“Verslo žinios” rašo, kad vėluojančius darbus užfiksuos antstolis, o jiems paspartinti reikia greitesnių ne tik statybininkų, bet ir miesto valdžios apsisukimų.

Kaip garantą, kad iki šios datos arenoje statybininkai jau bus baigę darbus, “Vėtrūna” į banko sąskaitą pervedė 8,5 mln. litų. Balandžio 30 dieną arenoje laukiama antstolio, kuris aprašys konkrečiai atliktus darbus, kad teisinių ginčų atveju būtų įvardyta konkreti padėtis. Šį pavedimą antstoliui davė Kauno miesto savivaldybė, kuri yra arenos statybos užsakovė.

Kauno miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius sakė, kad šiuo metu daugiausia arenoje neatlikta inžinerinių darbų.

“Kad suspėtų iki liepos, statybininkai joje turėtų dirbti trimis pamainomis, tačiau to nėra. Todėl artimiausiu metu bus apsispręsta, ar paimti tą garantą, ar vėl geranoriškai tartis, kad darbai vyktų sparčiai. Mes sėdim vienoj valtyje su “Vėtrūna”, todėl esame suinteresuoti, kad arena iki liepos būtų pastatyta”, – patvirtino jis.

Kauno areną statančios bendrovės “Vėtrūna” atstovai patikino, kad darbai bus tęsiami ir iki liepos pradžios objektas bus baigtas. Tačiau, anot statybininkų, yra atlikta nemažai projekto pakeitimų, kurių derinimas miesto savivaldybėje užima laiko, todėl jei nebus šių dokumentų derinimui skirtas ypatingas dėmesys, arenos statybos darbų pabaiga gali pakibti ant plauko.

Kauno areną 25 metus koncesijos pagrindu valdys Ūkio banko investicinė grupė. Koncesininkas į šį projektą turės investuoti iki 32 mln. litų ir kasmet surengti iki 70 renginių. Kauno arenoje tilps apie 15 tūkst. žiūrovų.