zalgirio_arena_stiklas_1

Buvęs Kauno miesto meras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Kauno miesto taryboje seniūnas Andrius Kupčinskas ketvirtadienį sakė tvirtai tikįs, kad “Žalgirio” arena Nemuno saloje bus baigta statyti kaip ir tikėtasi. O liepos 6 dieną, kaip sutarta su Lietuvos krepšinio federacija, joje įvyks pirmosios rungtynės.

Vienintelis, pasak A. Kupčinsko, galintis sutrukdyti faktorius – “dalies politikų tyčiniai, sąmoningi kliudymai ir noras nuneigti visa tai, kas atlikta, bei paskui prisiimti visą garbę”.

Naujai suformuotai Kauno miesto savivaldybės tarybos daugumai ketvirtadienį vykusiame tarybos posėdyje prakalbus, esą “Žalgirio” arena gali būti neužbaigta laiku, o Europos krepšinio čempionato finalas Kaune gali neįvykti, buvęs Kauno meras A. Kupčinskas teigia tikįs, kad miesto valdžia sugebės užtikrinti darbų tęstinumą, o sveikas protas nusvers politines ambicijas.

“Nepaisant valdžios pasikeitimo, iš naujosios koalicijos tikimės pradėtų Kaunui ir visai šaliai svarbių darbų tęstinumo, sutelktumo, o ne raganų medžioklės. Naujieji miesto vadovai turėtų susilaikyti nuo neva vėluosiančio “Žalgirio” arenos atidarymo temos eskalavimo, kadangi mūsų valstybei ir Kaunui tai tikrai neprideda prestižo tarptautinių partnerių akyse”, – teigė A. Kupčinskas.

Ketvirtadienį išplatintame TS-LKD frakcijos pareiškime A. Kupčinskas priminė, kad iki šiol pasirengimo Europos krepšinio čempionatui darbo grupei vadovavo jis pats, o pirmininko pavaduotoju tebėra Vygantas Gudėnas – buvęs mero patarėjas, dabar – miesto tarybos narys. Be to, A. Kupčinskas tebėra Vyriausybės sudarytos darbo grupės dėl pasirengimo Europos vyrų krepšinio čempionatui narys.

“Kad baigtųsi spekuliacijos ir interpretacijos dėl neva paliktų pusiaukelėje statybų, naujai išrinktam merui ir jo vadovaujamai daugumai siūlome: leiskite užbaigti pradėtus darbus ir prisiimti visą atsakomybę dėl “Žalgirio” arenos, nenušalinkite nuo pareigų ir sudarykite sąlygas pabaigti įgyvendinti šį projektą iki galo. Puikiai suvokiame atsakomybę prieš Kauną, Lietuvą ir Europą, todėl šiuo klausimu nesirengiame politikuoti, priešingai negu naujai išrinktieji”, – pabrėžė A. Kupčinskas.

zalgirio-arena22

Naujos kadencijos miesto valdžia išgirdo, kad “Žalgirio” pramogų ir sporto rūmai gegužės 1 dieną nebus baigti statyti – dar neatlikta darbų už beveik 40 mln. litų – nors šis terminas jau yra paskutinis.

Tarybos nariams kilo abejonių, ar bus spėta viską užbaigti iki Europos vyrų krepšinio čempionato, nes, baigus statybos ir įrengimo darbus, dar reikės atlikti kadastrinius matavimus ir sukviesti valstybinę komisiją, penktadienį rašo “Kauno diena”.

“Matome, kad nėra galimybės baigti ir priduoti objektą valstybinei komisijai. “Vėtruna” daro spaudimą ir prašo atidėti terminus”, – naujos kadencijos tarybos narius informavo Statybos skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Turėję užbaigti areną iki 2010-ųjų spalio pradžios, statybininkai išsiderėjo, kad terminas būtų atidėtas iki šių metų vasario, o vėliau -iki šių metų gegužės 1 dienos.

Vėluojantys “Vėtrūnos” darbai trukdo užbaigti ir dviaukštę automobilių stovėjimo aikštelę, kuri susijungs su arena.

Tuo tarpu buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas, vadovavęs Pasirengimo Europos krepšinio čempionatui darbo grupei, sako, kad naujieji miesto vadovai turėtų susilaikyti nuo neva vėluosiančio “Žalgirio” arenos atidarymo temos eskalavimo. “Valstybei ir Kaunui tai tikrai neprideda prestižo”, – sakė jis.

Galingas ekskavatorius Kauno centre nuo Nemuno kanalo dugno kaušu samsto naftos produktais ir sunkiaisiais metalais užterštą dumblą. Dirbama ties sala, kurioje netrukus duris atvers didžiausia Baltijos šalyse sporto ir pramogų arena, pavadinta Žalgirio vardu.

Kaip antradienį naujienų agentūrai ELTA aiškino Kauno miesto savivaldybės, kurios užsakymu atliekami šie darbai, Aplinkosaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė, kol kas apie 30 tonų užteršto dumblo lieka vandenyje, “įrėmintame” iš anksto supiltais dviem žemių pylimais. Netrukus jis baržomis keliaus į senąjį žiemos uostą. Ten, jau sausumoje, dar kartą žadama jį ištirti.

Dalis dumblo, kurio užterštumas neviršys leistinų normų, bus mašinomis išgabentas į regioninį Lapių sąvartyną, o žmogui bei aplinkai ypač pavojingas dumblas pateks į Jonavos įmonę “Grunto valymo technologijos”.

Teršalai Nemuno kanale buvo užsilikę nuo tų laikų, kai saloje veikė laivų remonto dirbtuvės ir uostas. Prieš keletą dešimtmečių sala su Nemuno krantu (nuo miesto centrinės dalies) buvo sujungta siauru sausumos ruožu. Juo nuolat kursavo sunkiasvorės mašinos. Salą teršė ir pramonės įmonės, kurioms sovietmečiu buvo leista į ją versti įvairias gamybos atliekas. Tuoj po to, kai šioje saloje nebeliko keletą metų kauniečių džiaugsmui veikusio sendaikčių turgaus.

Tikėta, kad dešimtmečiais nevalytas, pramonės bei savojo miesto nemylinčių kauniečių užterštas atliekomis kanalo vanduo savaime išsivalys, kai nukasus keliuką tarp kranto ir salos, Nemunas laisvai pratekės kanalu. Tačiau baigiant statyti areną, kanalą atvėrus, upė tik menką dalį teršalų iš jo išplukdė miesto vandens valymo įrenginių link. Kenksmingos sovietmečio “dovanos” liko dumble.

Daugiau nei 4 mln. Lt kainuojantys kanalo išvalymo darbai finansuojami Europos Sąjungos fondų lėšomis. Dešimtadalį jų skyrė projekto užsakovė – Kauno miesto savivaldybė. Europos Sąjungos paramą nulėmė būtent tai, kad kanalo užterštumas dešimtis kartų viršijo leistinas taršos normas.

Klaipėdos universaliosios arenos, kurioje bus žaidžiamos Europos krepšinio čempionato rungtynės, statybos pabaigos diena buvo pasirinkta netinkamai.

Atidarymo iškilmes teks nukelti dar mažiausiai porai mėnesių, nes baigti statybos darbus iki kovo pabaigos – jokių vilčių, trečiadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Pagrindinė darbus stabdanti bėda – pinigai. Įvairią įrangą tiekiančios įmonės iš statytojų reikalauja už prekes sumokėti iš anksto, o šiems stinga lėšų, nes Klaipėdos savivaldybė atsiskaito tik už atliktus darbus.

Areną statanti Telšių bendrovė “Vėtrūna” buvo pažadėjusi darbus baigti iki praėjusių metų pabaigos. Vėliau šis terminas buvo nukeltas iki šių metų balandžio 1 dienos.

Aplinkos tvarkymo darbus stabdo dar nebaigęs nutirpti sniegas ir įšalas.

Sporto varžybas čia galės stebėti maždaug 5,5 tūkst., kitus renginius – apie 7 tūkst. žiūrovų.

Šiaulių apygardos prokuratūra pareikalavo iš Šiaulių miesto savivaldybės pateikti arenos koncesijos dokumentus. Juos išanalizavę prokurorai spręs, ar ginti viešąjį interesą, rašo “Lietuvos rytas”.

Anot dienraščio, prokurorų veiksmai sukėlė sumaištį ir kadenciją baigiančioje miesto taryboje. Į šaukiamo savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę jau įtrauktas klausimas dėl pritarimo savavališkai pakeistai Aukštabalio daugiafunkcio komplekso koncesijos sutarčiai.

75 mln. litų mokesčių mokėtojams kainavusią Šiaulių areną valdanti viešoji įstaiga “Pramogų sala” jokių finansinių duomenų apie save viešai neskelbia. Iš miesto biudžeto “Pramogų salai” jau atseikėta daugiau nei 3,2 mln. litų koncesijos išmokų.

Abu “Pramogų salos” savininkai – generalinis direktorius Gintaras Radavičius ir direktorius Darius Balčiūnas apie tai nelinkę kalbėti.

Spėjama, kad nemažai pelningų renginių organizavo ne arenos valdytoja “Pramogų sala”, o šios įmonės dalininkui D.Balčiūnui priklausančios bendrovės, sumokėjusios už arenos nuomą.

“Buvo kilę įtarimų, kad pelnas gali iškeliauti per “Pramogų salos” vadovams priklausančias įmones. Prieš metus prašėme pateikti medžiagą, bet negavome nieko”, – tikino Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius.

Pasak dienraščio, įrodymų, kad arenos atidarymas sutapo ir su kai kurių “Pramogų salos” savininkams priklausančių įmonių suklestėjimu, apstu.