Pernai Lietuvos didmiesčiuose pastačius net keletą naujų arenų nuogąstauta, kad didesnę metų dalį jos stovės pustuštės ir pridarys didelių nuostolių. Tačiau atrodo, kad taip neatsitiko.

Štai Kauno “Žalgirio” arena tiek šiemet, tiek pernai gali pasigirti gana dideliais lankytojų srautais: pernai šioje arenoje, kurios didžiojoje salėje nuo praėjusių metų rugpjūčio vidurio įvyko 90 renginių (iš jų 52 sporto renginiai), iš viso apsilankė jau beveik 779 tūkst. žiūrovų.Šiek tiek liūdnesnius laikus išgyvena senutė Kauno halė. „Dėl naujosios arenos Kauno sporto halėje renginių sumažėjo beveik perpus“, – teigia Vytas Snarskis, S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro direktorius. Pasak jo, dėl sumažėjusio renginių skaičiaus iš Kauno savivaldybės šiam sporto centrui prireikė apie 400 tūkst. Lt dotacijos. O su „Žalgirio“ areną valdančia įmone Kauno miesto savivaldybė koncesijos sutartį yra pasirašiusi 25 metams – pagal ją miestas kiekvienais metais moka ir mokės 2,7 mln. Lt mokestį.Už naująsias sporto arenas koncesinius mokesčius jas valdančioms bendrovėms taip pat moka ir Šiaulių bei Panevėžio miestų savivaldybės. Šiauliai moka apie 740 tūkst. Lt per metus, o Panevėžys – apie 1,9 mln. Lt. Deja, Šiaulių areną valdančios VšĮ „Pramogų sala“ atstovė nesugebėjo nurodyti per praėjusius metus įvykusių renginių ir lankytojų skaičiaus. Panevėžio „Cido“ arenoje nuo šių metų pradžios įvyko 28 renginiai, iš kurių didžioji dalis – sporto renginiai, o juose apsilankė apie 30 tūkst. lankytojų.Užtat Klaipėdos „Švyturio“ arena miestui beveik nieko nekainuoja – ją valdanti bendrovė „Klaipėdos arena“ iš miesto neima jokio koncesinio mokesčio. Pasak įmonės direktorės Jolitos Krickės, per metus šioje arenoje įvyko 75 renginiai, kuriuose apsilankė per 200 tūkst. lankytojų.

Nuo sausio 1 d. įsigaliojo draudimas arenose renginių metu vartoti alkoholį, tačiau jo mažai kas laikosi, ypač gausiai alus ir kiti alkoholiniai gėrimai liejasi per sporto varžybas. Pasak „Siemens arenos“ atstovės Aistės Jankūnaitės, prie visų arenos barų ir įėjimų į areną pakabinti įspėjimai, kad salėje vartoti alkoholinius gėrimus draudžiama. „Apie tai stengiasi įspėti ir barų darbuotojai, ir apsaugininkai. Be to, lankytojams neduodamos keturių bokalų nešyklės, kurios buvo naudojamos patogiai alui nusinešti iki salės. Kartu pradėta prekiauti nealkoholiniu alumi“, – kokių buvo imtasi priemonių vardija A.Jankūnaitė.
Vis dėlto griežčiau kovoti su geriančiaisiais alkoholį salėje renginių organizatoriai neplanuoja. Mat jiems už tai negresia jokia atsakomybė. „Už alkoholio vartojimą renginių metu baudžiamas fizinis asmuo. Gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo trisdešimties iki šimto litų. O kaip laikomasi įstatymo turi prižiūrėti policijos pareigūnai“, – paaiškina Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Kontrolės skyriaus vedėja Eglė Latauskienė.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Sigitas Mecelica sako, kad renginių metu, kai vienoje vietoje susirenka daug žmonių, sudėtinga identifikuoti asmenis, kurie vartoja alkoholį. „Akcijos, kurių metu būtų tikrinama, ar žmogus geria alkoholinį ar nealkoholinį gėrimą, neduos rezultatų. Tad jų neplanuojama rengti”, – teigia S.Mecelica.
Tuo tarpu psichiatras, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga pastebi, kad sukontroliuoti, ar nėra nešamasi alkoholinių gėrimų, visai nesudėtinga: „Apsaugininkai tiesiog galėtų neįleisti atėjusiųjų į salę su alkoholiu, tačiau arenų savininkams tai nenaudinga. Juk prie baro žmonės išgers trečdaliu mažiau.“
Jo nuomone, kol renginių organizatoriams ar arenų valdytojams nebus numatyta atsakomybė už tai, kad žmonės salėje vartoja alkoholį, tol situacija nepasikeis.

Ką tik pakrikštyta naujoji Kauno “Žalgirio” sporto arena, bet ir senoji Halė nesirengia į pensiją. 1939 m. Europos čempionatui statyta sporto arena, įtraukta į Kultūros vertybių registrą, 72 metus puikiai tarnauja ir sporto varžyboms, ir koncertams, ir kitiems renginiams.

Halė buvo pasirengusi priimti ir “EuroBasket 2011″, jei kurios nors iš naujųjų arenų būtų nespėta įrengti.
VšĮ S.Dariaus ir S.Girėno sporto centras, kurio sudėtinė dalis yra ir Halė, lig šiol sugebėjo išsilaikyti be steigėjos ir vienintelės dalininkės savivaldybės finansinės paramos. “Kompleksui išlaikyti per metus reikia apie 2 mln. Lt, ir tiek užsidirbdavome iš renginių organizavimo bei nuomos. Dabar, kai krepšinis ir reprezentaciniai koncertai vyks naujoje arenoje, sugebėsime generuoti tik apie 700 tūkst. Lt, o likusius turėtų skirti savivaldybė”, – skaičiuoja centro direktorius Vytas Snarskis.
Savivaldybės sudaryta darbo grupė jau porą metų svarsto, kaip geriau panaudoti legendinę Halę. V.Snarskio nuomone, ardyti komplekso su stadionu nereikėtų, nes jis puikiai tinka įvairioms varžyboms, taip pat ir masiniam sportui, sveikatinimuisi.
Pasak Kūno kultūros ir sporto departamento Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjo Mykolo Kačkano, tarp svarstomų variantų – siūlymas Halei tapti ir Kūno kultūros akademijos (KKA) baze. Dabartinis Halės vadovas V.Snarskis teigia, kad niekas ir dabar nedraudžia KKA dalyvauti valdant kompleksą, pavyzdžiui, dalininko teisėmis.
Bet sprendimų kol kas nepriimta. Aišku viena: Kauno savivaldybės laukia ne tik garbė, bet ir kasmet apie 1,3 mln. Lt finansinė injekcija senajai Halei, o 23,5 metų po 3,2 mln. Lt – naujajai arenai.

“Omnitel” tapus oficialiu Europos vyrų krepšinio čempionato telekomunikacinių paslaugų tiekėju, visose šešiose Lietuvoje vyksiančio čempionato arenose bus sudarytos galimybės naudotis pažangiu 4G ryšiu.

Tai pirmasiskartas, kai 4G LTE ryšys bus naudojamas “FIBA Europe” organizuojamo čempionato metu.

“Vertinu čempionato organizatorių ir privačių kompanijų pastangas šį Europos vyrų krepšinio čempionatą padaryti kuo sklandesnį ir pasirūpinti net mažiausiomis smulkmenomis. Taip pat tikiu, kad per šį čempionatą panaudotos pažangios technologijos taps precedentu ir standartų kartelę būsimiems organizatoriams iškels labai aukštai,” – sakė “FIBA Europe” generalinis sekretorius Nar Zanolin.

“Siekiame užtikrinti geriausias įmanomas darbo sąlygas žurnalistams, nes nuo jų priklausys ir krepšinio čempionato, ir mūsų šalies įvaizdis. Patikimas, spartus mobilusis ryšys yra nepakeičiama žurnalistų darbo priemonė tokio lygio renginiuose. Turėdami 4G ryšį, jie galės operatyviai perduoti naujienas savo skaitytojams bei žiūrovams,” – pabrėžė 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato organizacinio komiteto vykdomasis direktorius Mindaugas Špokas.

“Europos vyrų krepšinio čempionatas – puiki proga pristatyti Lietuvą pasauliui. 4G LTE ryšys yra premjera bet kuriame sporto renginyje, todėl, aprūpindami krepšinio arenas ir jose dirbsiančius žurnalistus naujos kartos 4G ryšiu, dar kartą įrodysime, kad Lietuva yra moderni ir pažangiausiomis pasaulyje technologijomis besinaudojanti šalis,” – sakė “Omnitel” prezidentas Antanas Zabulis.

Europos vyrų krepšinio čempionato metu “Omnitel” 4G ryšio modemais nemokamai aprūpins arenose dirbsiančius “FIBA Europe” darbuotojus ir žiniasklaidos atstovus. Naujos kartos “Omnitel” 4G LTE ryšys, kurio didžiausia vartotojams siūloma duomenų perdavimo sparta siekia 80 Mbps, leis greitai perduoti ne tik tekstą ar nuotraukas, bet ir filmuotą vaizdą, tiesioginius reportažus iš krepšinio arenų.

“Omnitel” 4G ryšį nuo rugpjūčio 31 dienos užtikrins šešiose čempionato arenose: “Siemens” arenoje Vilniuje, “Žalgirio” arenoje Kaune, “Švyturio” arenoje Klaipėdoje, “Cido” arenoje Panevėžyje, taip pat Šiaulių ir Alytaus arenose.

Be 4G ryšio, “Omnitel” taip pat suteiks SIM korteles ir mobiliojo interneto įrangą čempionate dirbsiantiems savanoriams.

“Omnitel” drauge su partneriais sukūrė ir mobiliąją “Eurobasket 2011″ svetainę (mobilelithuania.com). Šioje mobiliojoje “Eurobasket 2011″ versijoje, skirtoje svečiams iš užsienio, besinaudojantiems “Omnitel” tarptinkliniu ryšiu, bus pateikiama informacija ne tik apie varžybas, bet ir apie lankytinas vietas, renginius, taip pat miestų žemėlapiai ir kita naudinga informacija.

Ruošiantis Europos krepšinio čempionatui Lietuvoje pastatytas vienas geriausių Europoje arenų tinklas. Kad čempionato metu jos bus užpildytos, neabejotina. O kas po to?

2005-aisiais, kai Lietuva gavo teisę organizuoti šių metų Europos vyrų krepšinio čempionatą, Lietuvoje buvo vienintelė visus FIBA reikalavimus atitinkanti arena – Vilniaus “Siemens”. Čempionatui jų reikėjo bent šešių, skirtinguose miestuose. Nors ir nuolat atidedant atidarymo datas (arena Kaune vis dar nėra atidaryta – po keturis kartus keistos datos, galiausiai tai padaryti žadama rugpjūčio 18 d., likus mažiau nei dviem savaitėms iki čempionato), visos arenos buvo pastatytos, kai kurios jų veikia nebe pirmus metus. Dabar po vieną FIBA reikalavimus atitinkančią multifunkcinę areną turi kiekvienas šalies regionas, Vilniaus, Kauno ir Panevėžio trikampyje arenas skiria mažesnis nei 150 km atstumas.
Iš viso į arenas investuota apie pusė milijardo litų valstybės, savivaldybių, Europos Sąjungos fondų ir privačių investuotojų lėšų. Visos naujai pastatytos arenos yra valdomos koncesijos principu, tai reiškia, kad arenų steigėjos – savivaldybės, perleidžia arenų valdymą privačiai bendrovei, kuri prisiima atsakomybę už arenų naudojimą, taip pat ir finansinius įsipareigojimus.
Matant, kaip per kelias valandas nebeliko bilietų į Lietuvos rinktinės rungtynes čempionate, galima neabejoti, kad žaidžiant šalies rinktinei, arenos bus sausakimšos. Žiūrovų pritrauks ir kitų šalių rinktinių pasirodymai, tačiau išlaikyti lankytojus čempionatui pasibaigus prireiks daugiau išmonės, nei arenas pastatyti.

Išlaikymui reikia milijonų

Arena yra ir galimybė, ir didžiulis finansinis įsipareigojimas. Štai pačios didžiausios, Kauno “Nemuno” saloje bebaigiamos “Žalgirio” arenos statyba kainavo beveik 170 mln. Lt – tiek, kokia yra bendra šio miesto savivaldybės skola. Dar 10 mln. prireiks vadinamiesiems “gerbūvio” darbams – aplinkai sutvarkyti, infrastruktūrai užbaigti. Vien arenos eksploatacijai per metus prireiks 9 mln. Lt. Šias sąnaudas turės padengti koncesininkė “Ūkio banko investicinė grupė”, taip pat 25 metus gausianti po 2,5 mln. Lt iš Kauno miesto savivaldybės.
Nors arena dar oficialiai neatidaryta, joje jau dabar paskelbta apie 12 renginių, vyksiančių po čempionato. Neabejojama, kad jų bus dar daugiau, nes pelno tikslai “Žalgirio” arenai keliami aukšti: projekto plane prognozuojamos vidutinės metinės arenos eksploatacijos pajamos numatytos 19,5 mln – daugiau nei 10 mln. daugiau už išlaidas. “Tikėtina, kad pagrindiniais arenos pajamų šaltiniais galėtų būti arenos nuoma renginiams, ložių nuoma, komercinių patalpų nuoma bei reklama”, – rašoma plane.
Klaipėdoje liepos pabaigoje atidarytos “Švyturio” arenos direktorė Jolita Krickė tokias kauniečių ambicijas vertina kaip labai optimistiškas: “Popieriuje sumos dažnai atrodo lengviau pasiekiamos, nei yra realybėje. Apskritai arenos pasaulyje didelių pelnų neatneša, nes išlaikyti tokį objektą kainuoja labai daug” – tikina J.Krickė.
Klaipėdos arena yra tris kartus mažesnė ir pigesnė už Kauno, tad ir jos eksploatacijos kaina numatyta tris kartus mažesnė – 3 milijonai litų per metus. Didžiąją dalį šios sumos planuojama padengti nuomojant vietą renginiams. “Mūsų interesas – kuo daugiau renginių. Didelis kiekis reikalaus didelės įvairovės, todėl organizuosime ir sporto varžybas, ir koncertus, parodas. Taip pat išnaudosime tai, kad areną galima paversti ledo aikštele – tai atvers duris ledo rituliui, dailiajam čiuožimui”, – šviesia uostamiesčio arenos perspektyva neabejoja jos direktorė.
Kol kas Klaipėdos arenai sekasi gerai – atidarymo koncertas ir draugiškos Lietuvos rinktinės rungtynės sulaukė žmonių antplūdžio, o mažiau aktualios draugiškos rungtynės tarp Slovėnijos ir Latvijos krepšininkų taip pat sutraukė apie 1000 žiūrovų.
Ilgainiui situacija tiek Kaune, tiek Klaipėdoje, turėtų supanašėti su kitų, jau kelis metus veikiančių didžiųjų šalies arenų. “Iš pradžių bus labai daug renginių į kuriuos žmonės plūs vien todėl, kad pamatytų naują pastatą. Vėliau, trečią ar ketvirtą sezoną renginių ir žiūrovų sumažės, organizatoriai pamatys, kokie būtent renginiai tam regionui tinkamiausi”, – prognozuoja Šiaulių areną valdančios VšĮ “Pramogų sala” reklamos vadybininkė Margarita Taraškutė. Rudenį penktąjį sezoną pradėsiančioje arenoje per metus renginių vyksta iš viso apie 100-ą dienų, dažniau tai būna sportiniai nei pramoginiai renginiai. Tarp pramoginių pirmauja koncertai, ypač Rusijos estrados žvaigždžių, į Lietuvą atvykstančių ir rengiančių pasirodymus ir kitose arenose. Anot M.Taraškutės, renginių pakanka, kad Šiaulių arena nebūtų nuostolinga.

Gausi renginių pasiūla

Nors padidėjęs arenų skaičius turėtų reikšti didėjančią konkurenciją, arenų atstovai tai vieningai neigia. Anot jų, kiekviena arena yra skirta visų pirma savo regiono gyventojams ir taip skatina pramogų prieinamumą anksčiau didžiųjų renginių savo mieste neturėjusiems šiauliečiams, klaipėdiečiams ar alytiškiams. Konkurencijos neįžvelgia net ir “Siemens” arenos atstovai, nors atidarius Kauno areną jie praras lig šiol turėtą didžiausios arenos renginiams vardą. Pavyzdžiui, dalis didžiųjų koncertų, tokių kaip Lenny Kravitzo ar Jameso Blunto, šį rudenį organizuojami nebe “Siemens” arenoje (nors joje abu dainininkai jau yra koncertavę), o Kaune.
“Šie koncertai visų pirma skirti Kauno auditorijai. O mes toliau stengsimės rengti didžiausio Lietuvoje masto renginius ir pristatysime juos Vilniuje, kur yra gausiausia auditorija, parduodama daugiausia bilietų”, – teigia renginius organizuojančios bendrovės “Seven Live” generalinis direktorius bei “Siemens” arenos generalinio direktoriaus pavaduotojas Juras Vėželis. Kad šie žodžiai netušti liudija šiemet “Siemens” arenoje numatyti Eltono Johno ir vienos populiariausių jaunimo roko grupių “30 Seconds to Mars” koncertai. Žiūrovas dėl to  tik išlošia – dar niekada Lietuvoje nebuvo tokios gausios didžiųjų renginių pasiūlos kaip dabar, kai jie vyksta skirtinguose miestuose.
Vis dėlto, dėl ekonominės padėties ir emigracijos žmonių, galinčių leisti sau tuos renginius aplankyti pastaraisiais metais nepadaugėjo, o sumažėjo. Tai kelia pagrįstų abejonių, ar mažesnių miestų arenos, nors ir talpinančios po 7 tūkst. ar daugiau žmonių, nebus pustuštės. Juolab kad J.Vėželis pripažįsta, kad net ir Vilniuje esančiai arenai išlaikyti reikia organizuoti daugybę renginių, į kuriuos ne visada pavyksta pritraukti pakankamai žmonių.
“Jei nebus geros vadybos, tada žmonių tikrai nesusirinks ir arenos taps našta miestams, – situaciją vertina krepšinio čempionato organizacinio komiteto direktorius Mindaugas Špokas, – tačiau sėkmingai dirbant arenų operatoriams, jos teiks didžiulę pridėtinę vertę miestams. Nežinau, ar Europoje yra kita šalis, turinti šešias tokio lygio arenas. Nereikia bijoti to išnaudoti.” M.Špokas patikino, kad jo atstovaujama krepšinio federacija yra pasiryžusi rengti kuo daugiau įvairių amžiaus grupių krepšinio čempionatų – pavyzdžiui kitais metais Lietuvoje vyks pasaulio jaunučių (iki 17 metų) krepšinio čempionatas.
Įrodymų, kad arena gali ilgai sėkmingai gyvuoti nereikia toli ieškoti: kadaise už 400 tūkst. tuomečių litų taip pat krepšinio čempionatui pastatyta Kauno sporto halė šiemet skaičiuoja 73-iuosius metus ir vis dar yra paklausi tiek tarp sportinių, tiek tarp visuomeninių renginių organizatorių. Žinoma, negalima pamiršti, kad ilgus metus ši arena buvo vienintelė tokio masto Lietuvoje. Dabar analogišką laiko egzaminą turės laikyti iš karto šešios arenos.