Lietuvoje veikia septynios laisvosios ekonominės zonos: Kaune, Klaipėdoje, Naujojoje Akmenėje, Kėdainiuose, Šiauliuose ir Panevėžyje, kitų metų vasarą pirmąją įmonės statybos kapsulę įkas ir Marijampolės LEZ. Didžiausia ir ilgaamžiškiausia Klaipėdos LEZ kuria apie 3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

Paulius Paukštys

Pirmos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) Lietuvoje pradėjo steigtis 2002-aisiais. Klaipėdos LEZ buvo pirmasis ledlaužis, ėmęsis brautis pro biurokratines ledo lytis. Palanki ekonominė ir geografinė regiono padėtis, investuotojų supratingumas lėmė, kad šis laivas gyvybingas iki šiol. Tačiau taip pasisekė toli gražu ne visoms LEZ. Realią valstybės paramą ir supratimą LEZ investuotojai bei valdytojai pradėjo justi tik prieš penkerius metus. Iki tol teko ilgai įrodinėti, kaip tokia verslo teritorija reikalinga valstybei.

Tikisi didesnio valdžios supratingumo

Žvelgdami į ateitį LEZ atstovai pabrėžia, kad valstybės vaidmuo padedant šiam verslui galėtų būti reikšmingesnis. Pirmiausia valstybė turėtų apsispręsti, kokių investicijų reikia Lietuvai ir kodėl. Pavyzdžiui, airiai prieš 20 metų išsigrynino esmines sritis, į kurias valstybė apsisprendė investuoti. Šiuo metu į informacinių technologijų, gyvybės mokslų ir tarptautinių verslo paslaugų centrus pritrauktos užsienio kapitalo įmonės generuoja apie 70 proc. viso Airijos eksporto.

„Jeigu valstybė vykdytų aktyvesnę investicijų pritraukimo politiką, stiprintų „Investuok Lietuvoje“ darbą, ir LEZ veikla būtų efektyvesnė“, – tikina vienos Klaipėdos LEZ generalinis direktorius Eimantas Kiudulas, pridurdamas, kad valstybė galėtų prisidėti gerindama bendrą verslo aplinką Lietuvoje ir taip stiprindama mūsų šalies konkurencingumą su kitomis valstybėmis.

Valstybė turėtų lyginti Lietuvos verslo aplinką su esama Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje ir stengtis sudaryti mūsų šalyje geresnes bei investuotojams patrauklesnes sąlygas. Ne Klaipėdos ar Marijampolės LEZ turėtų konkuruoti tarpusavyje – jos turėtų grumtis dėl klientų su kitomis šalimis. Pavyzdžiui, Klaipėdos LEZ jau dabar konkuruoja su pajūrio analogiškomis ekonominėmis teritorijomis Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Olandijoje. Nors tai nelengva užduotis, nes analogiškos verslo teritorijos, pavyzdžiui, Lenkijoje, skaičiuoja veiklos dešimtmečius, ją jau kalbėti apie Europos senbuvių padėtį, todėl jų įdirbis šioje srityje sunkiai pavejamas. Lenkai jau 1992 m. suprato, kad jiems riekia pritraukti užsienio investicijų, skatinti savo verslo plėtrą, ir kryptingai į tai investavo.

Ne mažiau svarbios valstybės investicijos į reikalingų kompetencijų darbuotojų rengimo bazės sukūrimą. Šiuo metu tai vienas esminių argumentų, potencialiems investuotojams signalizuojančių apie patrauklias sąlygas investuoti, ir šio argumento reikšmė tik didės. Pavyzdžiui, daugiau nei 400 ha Klaipėdos LEZ susiduria su problema, kad nors teritorija ir leidžia priimti naujų klientų, jų atėjimą riboja darbuotojų potencialas.

„Jei klientas pageidaus vykdyti investicinį projektą su 100 žmonių poreikiu, mes tam sudarysime sąlygas, tačiau jei būtų vykdomas projektas, reikalaujantis 500 naujų darbo vietų, kiltų rimtų abejonių, ar tokį projektą galima įgyvendinti Klaipėdoje. Regis, žmonių užtenka, bet neužtenka reikiamų kompetencijų darbuotojų. Ši problema jau senokai aktuali visoje Lietuvoje“, – sako E. Kiudulas.

Visi praktikai pabrėžia, kad didelė bėda investuotojams – nesubalansuota kompetencijų pasiūla Lietuvoje.

Šiuo požiūriu gerą pavyzdį parodė Klaipėdos miesto savivaldybė, savo iniciatyva pritraukusi Tysaido (Teesside) universiteto ir Bradfordo kolegijos jungtinį filialą, kuriame bus rengiami inžinerinių technologinių specialybių absolventai ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai.

LEZ tinklas – subalansuotas

Apibendrindami LEZ patrauklumą galime sakyti, kad tai infrastruktūrinė koncentracija vienoje vietoje. Verslininkas investuoja į teritoriją, kurioje parengta visa infrastruktūra – elektra, komunikacijos, keliai. Marijampolės LEZ – naujausia Lietuvoje, todėl ir infrastruktūra bus naujausia. Žinoma, ypač reikšminga valstybės apibrėžta mokestinė aplinka ir, žinoma, geografinė teritorijos aplinka. Šiuo požiūriu Marijampolės LEZ apima Pietų Lietuvos teritoriją, esančią prie Lenkijos, Kaliningrado ir Baltarusijos sienų. Kita vertus, esame pakeliui Skandinavijos link.

Klaipėdos laisvoji ekonominė zona patrauklesnė užsienio kapitalo įmonėms, o kitos pritraukia daugiau lietuviško kapitalo įmonių. Tokia diversifikacija leidžia lengvai išsitekti rinkoje. „Mes bandysime išsiskirti geografiniu požiūriu būdami šalia sausumos transporto koridoriaus „Rail Baltika“, o savo rinkodarą nukreipti skandinaviškai auditorijai“, – sako Marijampolės LEZ vadovas Simonas Petrulis.

Marijampolės LEZ pasirinko aiškią veiklos strategiją – stiprinti agrarinio regiono pranašumus.

AKTUALUSIS INTERVIU

Klaipėdos LEZ konkuruoja Europoje

2010 m. „Financial Times“ leidžiamas žurnalas „FDI Magazine“ sudarė patraukliausių pasaulio ekonominių zonų reitingą. Šiame reitinge Klaipėdos LEZ suteikta 5 vieta tarp pasaulio ekonominių zonų pagal joje sudarytas verslo sąlygas bei sukurtą infrastruktūrą, taip pat 19 vieta bendrajame patraukliausių ekonominių zonų pasaulyje reitinge. Apie tai, kaip pavyko sukurti ir išsaugoti tokį laisvosios ekonominės zonos patrauklumą, kalbamės su Klaipėdos LEZ generaliniu direktoriumi Eimantu Kiudulu.

E.K: Esminis Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos pranašumas buvo tas, kad akcininkai turėjo aiškų planą ir nesivaikė greitų pajamų bei greito pelno. Jie suprato, kad norint Lietuvoje įgyvendinti tokį projektą užims laiko. Tokia ilgalaikė vizija padėjo ramiai siekti suplanuotų rezultatų.

Kitas šios laisvosios zonos pranašumas, kad pavyko rasti bendrą kalbą su miesto vadovybe. Tai Klaipėdos miesto, Klaipėdos uosto ir Klaipėdos LEZ partnerystės rezultatas. Partnerystė tarp šių trijų šalių visuomet buvo intensyvi ir praktiška. Vyriausybė kartu su miestu ir valdymo bendrove nuosekliai kūrė LEZ infrastruktūrą.

Trečias sėkmės elementas – kad akcininkai turi tarptautinės gamybos ir logistikos patirties, kurią perteikė ir Klaipėdos LEZ, todėl gerai žinojo įmonių, kurių siekiama pritraukti, poreikius. Jau 2001, 2002 metais buvo teisingai pasirinktos tos pramonės šakos, kurias reikėtų pritrauktų į Klaipėdą, ir ši analizė nuolat atnaujinama.

VEIDAS: Ką reiškė miesto parama Klaipėdos LEZ?

E.K.: Klaipėdos miesto savivaldybė kartu su LEZ valstybės institucijoms teikė investicinius infrastruktūros plėtros projektus. Ne mažiau svarbus ir moralinis palaikymas. Kai reikėdavo susitikti su potencialiais investuotojais, pristatyti Klaipėdos miestą, nė vienas miesto vadovas neatsisakydavo, visuomet dalyvaudavo ir suteikdavo garantijų investuotojui, jog miestas irgi prisidės, kad projektas būtų įgyvendintas laiku. Investuotojų ir mūsų poreikių supratimas bei pagalba buvo ypač svarbu.

VEIDAS: Šiuo metu Klaipėdos LEZ vykdo įvairias veiklas: pramoninio nekilnojamojo turto plėtros, logistikos ir sandėliavimo, plastiko pakuočių ir plastiko granulių (PET) gamybos, elektronikos prietaisų, plieno konstrukcijų gamybos, metalo apdirbimo, biodyzelino, energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių ir kitas. Kurie laikotarpiai buvo sunkiausi ir kuriuos lydėjo didžiausia sėkmė?

E.K.: Sunkiausia buvo pradėti – gauti pirmąjį klientą. Sunku buvo įtikinti valstybės vadovus, kad naujos investicijos atsiperka, o valstybei atsiperka daug greičiau nei verslui. Valstybės investicijos Klaipėdos LEZ atsipirko per pusketvirtų metų.

Kitas sunkesnis etapas – 2008, 2009 metai, kai per ekonominę krizę klientų gerokai sumažėjo. 2014 m. buvo labai sėkmingi, nes buvo pritraukti penki nauji klientai, gaminantys metalo konstrukcijas, medicinos įrangą, automobilių detales, tiekiantys įrangą naftos ir dujų sektoriui.

VEIDAS: Kaip apskritai laisvosios ekonominės zonos matuoja savo sėkmę?

E.K.: LEZ savo ekonominius pasiekimus matuoja tiek naujais klientais, tiek naujomis darbo vietomis. Trys keturi nauji klientai – tai metų tikslas. Jei ateina penkios šešios naujos investicijos – labai gerai. Jei šie projektai sukuria du tris šimtus naujų darbo vietų – puiku. Klaipėdos LEZ bendra įmonių apyvarta jau viršijo 3 mlrd. Lt, ir tai siekia apie 3 proc. Lietuvos BVP. Analogiškos situacijos bus naujose šalies laisvosiose ekonominėse zonose, kurias valdo profesionalūs valdytojai. Esu tikras, kad netrukus ir jose atsiras pirmieji investuotojai, ir reikalai pajudės

Prognozuoju, kad 2015-ieji mums turėtų būti panašūs į praėjusius metus. Ateinančiais metais irgi planuojame pritraukti penkis naujus klientus. Šiek tiek nežinios įneša geopolitiniai įvykiai, kai neaišku, kaip rinkas nulems Ukrainos krizė, Rusijos situacija, tačiau kol kas išliekame atsargūs optimistai.

Mes konkuruojame su pajūrio zonos Europos laisvosiomis ekonominėmis zonomis, kurias reikia pasivyti ir aplenkti. Konkuruoti su lenkais ir latviais sekasi gana neblogai, bet vokiečiai mus vis dar lenkia. Su jais konkuruojame kompetencijomis. Ateityje nebegalėsime ir nebenorėsime konkuruoti pigumu, todėl esminis svertas išliks žmonių gebėjimai, kompetencijos, sumanumas, efektyvumas. Taigi valstybė į tai irgi turėtų investuoti.

Klaipėdos LEZ

Plotas (ha)                 412

Įmonių                      29

Investuota mlrd. Lt  1,8

Bendra įmonių metinė apyvarta (mlrd. Lt)          3,08

Bendras įmonių metinis eksportas (mlrd. Lt)      2,5

Sukurta darbo vietų  2200

JAV įstatymų leidėja šeštadienį buvo pašauta ginkluoto užpuoliko Arizonos mieste Tusone ir šiuo metu yra kritinės būklės, o per šį išpuolį dar žuvo šeši žmonės, tarp jų federalinis teisėjas ir devynerių metų mergaitė.

Sulaikytas užpuolikas – 22 metų Jaredas Lee Loughneris (Džaredas Li Lafneris) – anksčiau buvo patekęs į teisėsaugos akiratį, sakė šerifas Clarence’as Dupnikandas (Klarensas Dapnikandas), pridūręs, kad užpuoliko psichika nestabili, tačiau jis nesantis pamišėlis.

Šerifas sakė, kad suimtasis atsisako kalbėtis su policijos pareigūnas.

“Turime priežasčių manyti, kad jis į tą vietą atvyko su kitu asmeniu”, – pabrėžė C.Dupnikandas.

Pasak jo, užpuolikas “turėjo problemų praeityje, o mes nesame tikri, ar jis veikė vienas”.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pareiškė, kad išpuolis prieš demokratę Atstovų Rūmų narę Gabrielle Giffords (Geibriel Gifords) yra “tragedija visai mūsų šaliai”.

Pirmuosiuose žiniasklaidos pranešimuose buvo nurodyta, kad 40 metų G.Giffords žuvo per incidentą prie maisto prekių parduotuvės “Safeway”. Tarp žuvusiųjų taip pat buvo įvardyti JAV federalinis teisėjas Johnas Rollas (Džonas Rolas) ir viena mažametė.

Tačiau gydytojai pranešė, kad G.Giffords dar gali pasveikti, nors jai į galvą pataikiusi kulka pažeidė vieną smegenų pusrutulį.

“Jos būklė kritinė, (tačiau) esu nusiteikęs optimistiškai dėl jos atsigavimo, – sakė Universitetinio medicinos centro Traumų skyriaus vedėjas Peteris Rhee (Piteris Ri). – Negalime pasakyti, kaip ji gis, tačiau esu nusiteikęs optimistiškai, kiek tai įmanoma”.

Tačiau vėliau vykusioje spaudos konferencijoje G.Giffords šeimos draugas ir buvęs JAV vyriausiasis gydytojas Richardas Carmona (Ričardas Karmona) kalbėjo atsargiau: “Esu nusiteikęs santūriai optimistiškai ir tikiuosi, kad ji išgyvens, tačiau ši žaizda yra labai niokojanti”.

G.Giffords vadovavo susitikimui su rinkėjais renginyje “Kongresas jūs gatvėje” (Congress on Your Corner), kai pradėjęs šaudyti užpuolikas nužudė šešis žmones, o dar 12 sužeidė, sakė policijos atstovas Rickas Kastigaras (Rikas Kastigaras).

B.Obama nurodė, kad žuvo mažiausiai penki žmonės.

Incidento liudininkai pasakojo, kad į įstatymų leidėją buvo šauta iš labai arti, tačiau jokie šio išpuolio motyvai kol kas nežinomi.

Šio incidento nepadėjo išvengti sustiprintos saugumo priemonės, kurių buvo imtasi, kai penktadienį viename Vašingtono pašto skyriuje užsiliepsnojo siuntos, o ketvirtadienį kaimyniniame Merilande – du vyriausybiniai pastatai.

Šerifas C.Dupnikas priminė, kad su G.Giffords susiję du incidentai, įvykę per neseniai vykusią rinkimų kampaniją: viename susitikime “kažkuriam iš klausytojų iš kelnių iškrito ginklas, o per kitą (incidentą) buvo išdaužyti jos biuro langai”.

Pareigūnas smerkė ant demokratės lietą “rūgštį”, veikiausiai turėdamas omenyje kai kuriuos žiniasklaidos kanalus, taip pat pridūrė, kad jos biure po pastarojo šaudymo rastas įtartinas paketas, kuris dabar tiriamas.

G.Giffords 2006 metais tapo pirmąja žyde, išrinkta į Kongresą Arizonoje. Jos vyras Markas Kelly (Markas Kelis) yra JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) astronautas.

Ši įstatymų leidėja yra centristinių pažiūrų ir priklauso vadinamajai demokratų “Mėlynojo šuns” koalicijai (Blue Dog Coalition of Democrats), palaikančiai konservatyvią fiskalinę ir verslui palankią politiką.

Ji ragino skirti daugiau karių JAV ir Meksikos sienos apsaugai, taip pat pasisakė už galimybę legalizuotis neteisėtiems imigrantams, jeigu nebūtų nustatyta, kad jie yra įvykdę sunkių nusikaltimų, taip pat jeigu jie atgaline data sumokėtų mokesčius ir išmoktų anglų kalbą.

Kalbėdamas apie ataką Tusone, B.Obama sakė: “Tokiam beprasmiam ir siaubingam smurto išpuoliui nėra vietos laisvoje visuomenėje.”

Arizonos respublikonas senatorius ir buvęs kandidatas į prezidentus Johnas McCainas (Džonas Makeinas) pabrėžė: “Kad ir kas tai patarė; kad ir dėl kokių priežasčių – jie užtraukia negarbę Arizonai, šiai šaliai ir žmonijai”.

Buvęs Arizonos generalinis prokuroras Terry Goddardas (Teris Godaras) sakė, kad J.Rollui anksčiau buvo grasinta.

“Per praeitą rinkimų sezoną retkarčiais būdavo smurtingų kalbų… Smurtingos kalbos kai kada paskatina smurto veiksmus”, – nurodė jis, turėdamas omenyje laikotarpį prieš lapkričio 2 dieną vykusius kadencijos vidurio rinkimus.

Ultrakonservatyviojo respublikonų sparno lyderė Sarah Palin (Sara Peilin) taip pat pareiškė užuojautą aukų artimiesiems.

“Mes visi meldžiamės už aukas ir jų šeimas, taip pat už taiką ir teisingumą”, – sakoma pranešime, paskelbtame S.Palin svetainėje socialiniame tinkle “Facebook”.

S.Palin siekė G.Gifford ir kitų demokratų pralaimėjimo rinkimuose, nes jie palaikė B.Obamos pastangomis priimtą JAV sveikatos apsaugos sistemos pertvarkymo planą.

G.Giffords ir kitų įstatymų leidėjų vardai buvo įtraukti į sąrašą, kuris buvo patalpintas S.Palin politinių veiksmų komiteto “SarahPAC” rinkimų kampanijos reklamos kampanijoje su šūkiu “Laikas stoti į kovą”.