Ūkiškesnis ir skaidresnis Kauno miesto savivaldybės bei jos įmo­nių valdymas atsispindi ir fi­nan­sinėse ataskaitose. Per pa­sta­ruo­sius 9 mėnesius bendros Kauno miesto savivaldybės ir jos įmonių skolos sumažėjo net 45 mln. eurų. Racionalesnis miesto reikalų tvarkymas leido ne tik sumažinti skolas, bet ir pradėti spręsti opiausius Kauno skaudulius: į gatvių, kiemų ir tiltų tvarkymą 2015 m. investuota dvigubai daugiau lėšų nei 2014-aisiais.

Arnoldas BUKELIS

„Anksčiau mes visi girdėdavome pasiteisinimus, kad miestas apleistas, nes nėra pinigų. Aš visuomet sakiau, kad pinigų yra, tik jie anksčiau buvo leidžiami nežinia kur ir nežinia kaip. Prieš 9 mėnesius pradėjus darbus ir subūrus profesionalų komandą situacija pasikeitė. Dabar, pasibaigus finansiniams metams, mes jau galime pamatyti pirmuosius rezultatus, o jie iškalbingi“, – teigia Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Atsikratė skolų šleifo

2014 m. pabaigoje bendra Kauno miesto savivaldybės ir jos valdomų įmonių skola siekė 235 mln. eurų. Per 2015 metus skolas pavyko sumažin­ti net 45 mln. eurų (iki 190 mln. eurų). Pirmą kar­­tą per pastaruosius du dešimtmečius Kauno mies­to savivaldybė metus baigė be pradelstų sko­lų.

Per pastaruosius 9 mėnesius beveik išnyko ilgiau nei dešimtmetį vilkęsis Kauno miesto savivaldybės skolų savo įmonėms šleifas – jos sumažėjo nuo 13,5 mln. iki 1,6 mln. eurų.

„Dar vienas sėkmingas rodiklis – 2015 m. į Kauno miesto biudžetą gauta 21 mln. eurų daugiau pajamų nei 2014 m.“, – pabrėžia Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.

Padvigubino investicijas

Nepaisant gerokai sumažintų skolų, Kaunas kur kas daugiau investavo į didžiausią miesto skaudulį – apleistų gatvių ir kiemų tvarkymą. Šiems reikalams, įskaitant ir tiltų tvarkymą, skirtų lėšų suma 2015 m. buvo daugiau nei dvigubai didesnė nei 2014-aisiais (nuo 16,5 mln. eurų užpernai investicijos išaugo iki 33,5 mln. eurų pernai).

„Ne kartą esu girdėjęs bandomą kurti mitą, kad Kaune pagaliau prasidėję dideli pokyčiai vyksta grimzdimo į skolas sąskaita. Mitus geriausiai griauna juodu ant balto pateikti skaičiai, – sako Kauno meras V.Matijošaitis. – Jei kalbame apie gatvių tvarkymą, šiais metais tam skirsime dar daugiau resursų. Kai miestas per daugelį metų buvo taip stipriai apleistas, per metus visko iškuopti neįmanoma.“

Nusiderėjo įkainius

Kauno miesto savivaldybė, palyginti su 2014-aisiais, pernai 33 proc. sumažino komandiruotėms skirtas išlaidas, 33 proc. sumažėjo savivaldybės tran­sporto išlaikymo sąnaudos. 2015 m. pabaigoje buvo baigta savivaldybės reorganizacija, per kurią darbuotojų sumažėjo 17 proc. Per metus tai leis sutaupyti apie 1,5 mln. eurų.

Nuo praėjusių metų pavasario Kauno gatves tvarkantys kelininkai dirba beveik trečdaliu pigiau – miesto vadovams senose sutartyse rastus įkainius pavyko nusiderėti 30 proc. Miesto žaliuosius plotus prižiūrinti bendrovė po derybų savo įkainius sumažino 18 proc. n

Užs. Nr. VPL 1031

Evaldo Virkiečio nuotr.

Švietimo ir mokslo ministerija praėjusią savaitę paskelbė neeilinę naujieną – Nacionalinis mokslo ir inovacijų centras bus statomas Kaune, Nemuno saloje. Artimiausiu metu bus skelbiamas tarptautinis architektūros konkursas, o mokslo centro statybos pabaiga numatoma iki 2018 m.

Arnoldas BUKELIS

„Tai istorinis įvykis, įrodantis, kad nacionalinės reikšmės objektai gali būti vystomi ne tik Vilniuje, bet ir Kaune. Kaip „Žalgiris“ yra visos Lietuvos komanda, taip ir šis cen­tras bus visos Lietuvos mokslo centras. Dabar belieka pasiraitoti rankoves ir įgyvendinti pagrindinį tikslą, kad 2018 m. mokslo centras jau būtų pastatytas. Tikiu, kad ateityje šis centras atsidurs atvirutėse apie Kauną“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

„Šis interaktyvus centras prisidės prie jaunimo sudominimo mokslu. Čia jie galės viską pačiupinėti, pabandyti, pažaisti. Tai įdomu ir veda prie pažinimo džiaugsmo. Tikiu, kad šis centras Kau­nui suteiks šarmo ir priviliojant turistų“, – sakė Kau­no mero patarėjas Dainius Pavalkis.

Unikali vieta

Pasak Kauno tarybos nario Jono Audėjaičio, Nacionaliniam mokslo centrui skirta pati švenčiausia Kauno vieta – Nemuno sala. „Kaunas turi unikalią galimybę įveiklinti Nemuno salą per mokslą. Dabar bus organizuojamas tarptautinis architektūros konkursas. Laukia išties nemenki iššūkiai ir darbai“, – dėstė J.Audėjaitis.

„Sveikinu Kauną, išties visi nepaprastai džiaugiamės. Tikrai ne viską reikia koncentruoti Vi­l­niuje. Gal pagaliau Kaunas bus garsus ne tik dėl to, kad turi zoologijos sodą ar garsėja kaip krepšinio Meka. Kaunas atsivers kaip kompetencijų, mokslo ir inovacijų centras“, – spaudos konferen­cijoje sakė Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas.

Populiarins mokslą

„Šis centras – tai didelis visos Lietuvos laimėjimas ir didelio darbo pradžia. Jaunimui šis cen­tras padės apsispręsti dėl karjeros“, – neabejoja verslininkas, inovatorius Vladas Lašas.

Specialistų teigimu, mokslo pramogų erdvėje bus galima susipažinti su naujausiomis inovacijomis. Jos padėtų vaikams ir suaugusiesiems plėsti ži­nias bei tobulėti. Pasaulinė praktika rodo, kad to­kie centrai yra geriausia mokslo populiarinimo prie­monė.

Prof. Dainius Pavalkis: šis centras – tai galimybė pačiupinėti mokslą

Vienas iš Nacionalinio mokslo ir inovacijų centro projekto iniciatorių, Kauno mero patarė­jas prof. Dainius Pavalkis sutiko pasidalyti min­­timis apie mokslo populiarinimo centro reikš­­mę jaunimui ir visai Lietuvai. Pasak jo, Kaunas kovoje dėl teisės įkurti mokslo populiarinimo centrą nurungė Vilnių dėl gerai parengto projekto, prie kurio prisidėjo plati akademikų ir verslo pasaulio atstovų komanda.

– Esate vienas iš mokslo centro iniciatorių. Nuo ko viskas prasidėjo?

– Dar prieš man tampant švietimo ministru 2012 m. mokslo centro idėja jau cirkuliavo, apie tai kalbėjo mokslo bendruomenė. Mūsų nuopelnas buvo tas, kad ES struktūrinių fondų paramos sąlygose įdėjome mokslo populiarinimo įstaigos įrengimo finansavimą. Tai iš ES pa­ramos lėšų ir nacionalinių pinigų daroma visoje Eu­ropoje.

– Kas lėmė, kad būtent Kaunas iškovojo teisę statyti šį objektą?

– Kauno laimėjimą lėmė projekto gerumas. Minimalus kainos skirtumas projekto įgyvendinimui neturi didelės įtakos. Privažiavimas prie Ne­muno salos, kur ir bus statomas mokslo po­pu­lia­rinimo centras, yra nepalyginti geresnis už Vil­niaus pasiūlymą. Šiam projektui Kaunas pa­skyrė vieną gražiausių miesto vietų.

– Kokia  šio centro reikšmė Lietuvai?

– Mes turime pritraukti žmonių į specialybes, kurių poreikis Lietuvoje aiškiai matomas. Tai technologinės, biotechnologinės specialybės. Mokslo populiarinimo centrai suteikia vaikams ga­limybę savo rankomis pačiupinėti mokslą, vaiz­džiai kalbant – ką nors susprogdinti. Tai skatina domėjimąsi, jiems kyla įvairių klausimų. Užsimezga jauno žmogaus kontaktas su mokslu ir mūsų supančios gamtos suvokimu. Ir tai jį toliau veda domėjimosi kryptimi.

– Ar šis centras galėtų tapti turistų traukos objektu?

– Estijoje, Tartu mieste, įsikūrusiame mokslo po­puliarinimo centre kasmet apsilanko apie 250–300 tūkst. lankytojų. Mokyklos organizuoja edukacines išvykas, maždaug trečdalis atvykstančiųjų yra iš užsienio – Latvijos, Rusijos, Lie­tuvos. Galbūt mokslo populiarinimo centras Kaune nebus pasaulinio masto, kad jo aplankyti žmonės skristų iš Japonijos. Tačiau niekas ne­paneigs, kad atvykę pasižiūrėti Sugiharos mu­zie­jaus japonai užeis ir į mokslo centrą.

– Kokiomis akimis dabar matote Kauną? Kas per pastaruosius metus pasikeitė?

– Kaunas pradėjo judėti. Kurį laiką miestas buvo užsikonservavęs savyje, nepasitikėjimo kiaute. Lyg laikinoji sostinė, lyg antras miestas, lyg stotelė tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Tai, kad Kaunas pradėjo aiškius žingsnius su savo strategija, su savo reikšmės rodymu nacionaliniu lygmeniu, yra pats svarbiausias dalykas. Gal ne iš karto, ne rytoj, ne poryt, bet per kurį laiką šie pokyčiai atves kauniečius prie supratimo, kad esame pa­garbos vertas miestas.