Arūnas BRAZAUSKAS
Arogancija – skambi sąvoka, reiškianti nemalonią savybę. Aiškinant reikšmę prireikia ne vieno lietuviško žodžio. Žmogus nebūtinai atrodo pasipūtęs ar įžūlus, bet ilgiau pabendravus aiškėja, kad jis „pasinešęs“ – mano esąs geresnis už kitus. Psichologai teigia, kad toks daugiau ar mažiau pastebimas „pasinešimas“ yra gilaus nevisavertiškumo išraiška.
Arogantišką žmogų galima auklėti sentimentaloku gėdinimu, pvz., aiškinti jam, kad arogancija – patrauklumo priešė. Internetinė Sol.Veiga (toks „nikas“) rašo: „Savęs sureikšminimas ir manymas, kad esi geresnis už visus, asmenybėje išaugina pasipūtimą ir išsiurbia tolerancijos trupinius kitokiems nei tu, o tai gimdo patyčias ir kitų menkinimą.“
Psichologai kimba į aroganciją savo profesionaliais įrankiais. Tarp Lietuvos vadybos gurų patarimų apstu arogancijos vertinimų. Antai rašoma, kad arogancija tėra kaukė, po kuria slepiamas siekis vienašališkai kontroliuoti kitų veiklą, noras visada laimėti nepaisant kainos, įprotis visada slėpti jausmus, kad kitiems atrodytum racionalus. JAV Akrono ir Mičigano universitetų mokslininkai sukūrė darbuotojų arogancijos matavimo testą – WARS (The Workplace Arrogance Scale). Klausimynas leidžia įvertinti tai, kas atrodo kaip „pasinešimas“:
- viešas šaipymasis iš pavaldinių ir bendradarbių idėjų;
- perteklinis patarinėjimas netgi tose srityse, kuriose patarėjas nekompetentingas;
- lipšnumas viršininkams ir bjaurumas pavaldinių atžvilgiu;
- diskusijų, aptarimų vertimas vieno žmogaus spektakliu.
Arogancijos žala – vadybos vadovėlių tema. Arogantiški vadovai, nors ir kompetentingi, linkę engti pavaldinius, šie tampa pasyvūs, kita vertus, juose kaupiasi agresija.
Arogantiški vadovai, nors ir kompetentingi, linkę engti pavaldinius, šie tampa pasyvūs, kita vertus, juose kaupiasi agresija.
Kritiškais atvejais pavaldiniai elgiasi formaliai, nekooperuoja su vadovu. Mažiau kompetentingiems vadovams „marios iki kelių“. Jie nežino ribų, elgiasi tarsi visažiniai ir gali pridaryti bėdų ne vien sau, bet ir darbdaviams.
Mažiau žinomas arogancijos įveikimas „pagal nurodymą“. Toks yra vadinamojo smegenų šturmo metodas. Šiuo žodžių deriniu populiariai vadinamas bet koks kolektyvinis idėjų generavimas. O tikrasis vadovėlinis smegenų šturmas – pagal formalią procedūrą vykstantis pokalbis, kurio pradiniame etape draudžiama bet kokia išsakomų idėjų kritika.
Darbo santykius analizuojanti JAV kompanija „Payscale“ neseniai ištyrė daugiau nei 380 tūkst. žmonių, kad nustatytų, kurių profesijų darbuotojai yra labiausiai arogantiški (aprėpta 480 profesijų). Buvo sudarytas 10 arogantiškiausių profesijų sąrašas, kuriam galėtume prilipdyti žymą #tyčianesugalvosi:
1. Asmeniniai virėjai
2. Įmonių aukščiausi vadovai
3. Kūrybos vadovai (angl. art directors) – asmenys, atsakingi už spaudinių, interneto svetainių, kino, televizijos produkcijos bendrą vaizdą
4. Floristai
5. Barmenai
6. Oro uosto eismo reguliuotojai
7. Mašinų ir kompiuterijos sistemų operatoriai
8. Garso operatoriai
9. Fermeriai
10. Rančų savininkai
Keli paaiškinimai dėl sąrašo nacionalinių ypatybių. 9-oji ir 10-oji pozicijos – vis tie patys ūkininkai, tik vieni daugiau užsiima augalininkyste (fermeriai), kiti augina vien galvijus (rančų savininkai). Profesijų dešimtuko atstovams būdinga tai, kad jie mano esantys geriausi tarp geriausių. Sąrašo pirmoje vietoje esančius privačius virėjus visai darbo dienai samdo tai išgalintys žmonės. Ar gali būti geresnis įvertinimas nei tai, kad tave nusamdė milijonierius? Šiek tiek kuklesnių įmonių vadovų postai ir yra jų „medaliai“. Kiti saviverte pertekę profesionalai arba dirba kūrybinį darbą (net ir barmenai), arba monopoliškai atsako už labai reikšmingus barus. Sąrašas sudėliotas pagal tai, kaip profesionalai vertina kitus savo srities atstovus. Kitas klausimas, ar nuo arogancijos kenčia jų klientai.
Sovietmečiu arogantiški galėjo buvo visi, kurie turėjo nors kiek valdžios. Populiaraus teiginio, kad itin arogantiški buvo buhalteriai, dabar jau nepatikrinsi. Sklinda gandas, kad nepriklausomoje Lietuvoje arogantiški yra teisininkai. Ar kas nors matavo?
Loading ...