A. Kunciaus nuotr.

Dailė. Vienintelė Baltijos šalyse rengiama tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius“ paskutinį birželio savaitgalį šeštą kartą visus pakvies į „Litexpo“ parodų ir kongresų centrą.

„Ar pastebėjote, kad Vilniuje jau keletą metų neatvėrė durų nė viena nauja privati galerija? – klausia šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius“ vadovė Diana Stomienė. – Tai nėra geras ženklas, tačiau meno mugė sutraukia gerokai daugiau žmonių, nei visos sostinės galerijos kartu sudėjus. Šįmet tikimės sulaukti apie 20 tūkst. meno mėgėjų.“

Šių metų mugės salėse įsikurs 55 šiuolaikinio meno galerijos iš Baltarusijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Gruzijos, Italijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Rumunijos, Rusijos, Slovakijos, Vokietijos ir Ukrainos. Būtent Ukrainos menui šįmet skiriamas ypatingas dėmesys – iš šios šalies atvykstant laukiama šešių galerijų. Tai ne tik lietuviams jau gerai pažįstamos Kijevo galerijos „Tsekh“, „Bottega“, „Ya“, bet ir pirmąkart atvykstančios „Karas“, „Art‘14“ bei Dniepropetrovske, šalia karo zonos, dirbanti „Artsvit“.

Galerija „Tsekh“ ir energingasis jos vadovas, „ArtVilniaus“ tarybos narys Oleksandras Ščeluščenka mugėje dalyvaus jau šeštą kartą, taigi viešėjo čia nuo pat pirmosios mugės. Šįmet ukrainiečiams suteikiama teisė „ArtVilniuje“ dalyvauti nemokamai.

Į Vilnių iš Ukrainos taip pat atvyks beveik šimtas kolekcininkų, kritikų bei žurnalistų. Tarp jų – ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba seniai besižavintis Konstantinas Dorošenka, tradiciškai vieną viešnagės Lietuvoje dieną skiriantis kelionei iš Vilniaus į Kauną aplankyti Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus.

Mugės ypatingasis partneris – tarptautinė įmonė „Lewben Group“ pirmą kartą visuomenei pristatys dalį meno fondo „Lewben Art Foundation“ valdomos šiuolaikinių tarptautinių menininkų darbų kolekcijos. Joje – devynių autorių, gerai žinomų pasaulyje, kūriniai. Pavyzdžiui, išvysime vieną iš trijų svarbiausių škoto Charleso Avery „Salų gyventojų“ ciklo paveikslų: šio dailininko vaizduotės sukurtame Onomatopėjos mieste gyvena noumenokai – gyvūnai, kurių nėra sumedžiojęs joks medžiotojas…

Austras Markusas Schinwaldas ant bydermejerio laikotarpiu (1815–1848 m.) kūrusių dailininkų pavaizduotų žmonių tapo įvairiausius protezus ar kaukes. O jauna tapytoja Tala Madani iš Irano šokiruoja žiūrovą atvirai seksualiu turiniu: kupini ironijos jos paveikslai perteikia tamsiai komiškus epizodus.

Taip pat „Lewben Art Foundation“ stende bus galima išvysti brazilo Jonathaso de Andrade instaliaciją, kurioje spalvotos figūros siejamos su žodžiais, bei garsių britų menininkų Tony Craggo ir Thomo Houseago skulptūras. Jų darbus į savo kolekcijas įtraukia žymiausi muziejai, tokie kaip „MoMA“ ir „Tate“, taip pat jie eksponuojami pagrindinėse galerijose, bienalėse ar parodose, tokiose kaip „Documenta“. Tikimasi, kad pristatoma kolekcija taps geru pavyzdžiu mūsų kolekcininkams, kurių šiuolaikinio meno rinkoje stinga.

„Tačiau ne kaupimas šiuo atveju yra esminis – daug kas prisiperka kūrinių ir juos laiko. Svarbus „Lewben Group“ noras dalytis sukauptais turtais su visuomene, jų nuolat rengiamos išskirtinės parodos“, – pabrėžia D.Stomienė.

Mugės metu „Lewben Art Foundation“ ekspozicijoje periodiškai vyks performansas: smuikininkas Kęstutis Pleita grieš meksikiečio Pedro Reyeso iš šaunamųjų ginklų sukurtu smuiku. P.Reyeso „IX smuikas“ – tai projekto  „Visuomenė be ginklų“ (angl. „Disarm“) dalis. 2013 m. šis menininkas Meksikos vyriausybės paprašė 6700 pistoletų, kad galėtų iš jų sukurti menines kompozicijas.

Tradicinė „ArtVilnius“ mugėje didelių gabaritų skulptūrų bei instaliacijų paroda „Takas“ šiais metais tapo tarptautinė: joje, be lietuvių, savo kūrinius pristatys Latvijos, Rusijos bei Ukrainos menininkai. Vienas išskirtiniausių „Tako“ kūrinių pasitiks mugės lankytojus toje vietoje, kur pernai kabojo didelis Sauliaus Vaitiekūno darbas „Žalia giria – balta jūra“. Tai bus taip pat ekologine tema bylojanti ukrainiečio architekto Nikitos Shalenny instaliacija „Siberija“, o jai pagaminti prireiks net 6 tūkst. žalių medžiaginių kiniškų rankšluostukų.

Šiuo metu Niujorke gyvenantis pasaulinio garso menininkas bei muzikantas Vladimiras Tarasovas mugėje pristatys dar niekada Lietuvoje nerodytą videoinstaliaciją „Šešiasdešimtieji“. Joje lankytojai galės atsipalaiduoti nuo mugės šurmulio, stebėdami ant sienų siūbuojantį aguonų lauką ir klausydamiesi anais laikais populiarių Jimi Hendrixo bei Janis Joplin įrašų. Taip pat bus eksponuojamas šiuo metu Venecijos bienalėje Lietuvai atstovaujančio autoriaus Dainiaus Liškevičiaus kūrinys „Labyrinthus“, anksčiau pristatytas Šiuolaikinio meno centre.

Vieno seniausių Europoje šiuolaikinio videomeno festivalio „Videonale“ (Vokietija) kuratorės specialiai lietuviškajai mugei atrinko geriausius festivalio kūrinius, kuriuos sieja bendra tema – „Laukinis šauksmas“. O galerija iš Vokietijos miesto Acheno „ArtCo“ pristatys iš Afrikos kilusių, tačiau dabar Europoje įsikūrusių menininkų darbus.

Fotografijoms šiųmetėje mugėje nebebus skiriama tiek dėmesio, kiek pernai, tačiau savo personalinę parodą ,,Sekmadieniai prie jūros. Palanga 1965–2014 m.“, pristatančią skirtingų laikų populiariausio lietuvių paplūdimio akimirkas, mugėje surengs fotomenininkas Algimantas Kunčius. Kauno fotografijos galerija ją eksponuos ypatingai: žiūrovai nuo vienos nuotraukos prie kitos keliaus ant Palangos smėliuko nutiestu paplūdimį primenančiu mediniu takeliu.

Meniškesniu savo įvaizdžiu pasirūpinti šįmet paskatinti ir mugės rėmėjai, kurie jos svečiams tiekia kavą, mineralinį vandenį, alų ir t.t. Pirmą kartą jų reklaminiai stendai, sekant kitų pasaulio mugių pavyzdžiu, bus paversti meninėmis instaliacijomis.

Tarptautinės meno mugės dažnai samdo autoritetingus kuratorius, dar vadinamus kūrybos direktoriais. Pernykštėje „ArtVilnius“ mugėje toks vaidmuo pirmąkart patikėtas prancūzui Ericui Schlosseriui, tačiau šįmet nuspręsta, kad užsienietis kuratorius – per didelė prabanga. „Tokio žmogaus kvietimas galėtų atsieiti maždaug 10–15 tūkst. eurų. Į šią sumą įeina sutartas honoraras ir visos kelionių bei nakvynių išlaidos ne tik pačios mugės, bet ir pasirengimo jai metu. O tinkamai ruošiantis kelionių reikia daug“, – neslepia D.Stomienė.

Tiesa, mugės ekspozicijų vertinimo komisijoje vieną užsienietišką pavardę vis dėlto išvysime: tai bus šveicarų žurnalistas ir menininkas, aplankęs daug pasaulio šiuolaikinio meno mugių, Simonas Hewittas.

Jau žinoma, kad kitų metų „ArtVilnius“ mugės viešnia taps Lenkija. Lenkų instituto dėka mugės organizatorės savaitę viešėjo kaimynų šalyje ir lankėsi žymiausiose galerijose bei muziejuose, kviesdamos jų atstovus apsilankyti Vilniuje.

„Tačiau pasikalbėję su lenkų galerininkais įsitikinome, kad jų gyvenimas ne ką lengvesnis nei mūsų, nors šalies rinka, atrodytų, gerokai didesnė. Reprezentacinėse užsienio mugėse dauguma Lenkijos galerijų leidžia sau prabangą dalyvauti tik pasirūpinusios valstybės teikiama parama“, – teigia D.Stomienė.

Renata Baltrušaitytė

Kuo nustebino šių metų meno mugė „Art Vilnius“.

Kultūringi žmonės parodų ir konferencijų centre „Litexpo“ lankosi mažiausiai du kartus per metus: žiemą, kai vyksta tarptautinė Vilniaus knygų mugė, ir vasarą, kai neabejinguosius menui pašaukia šiuolaikinė meno mugė „Art Vilnius“.
O juk nedaug trūko, kad to antrojo karto būtų nebuvę. „Prisimenu, kaip su D.Stomiene sunkiai kovėmės, kad pirmoji šiuolaikinio meno mugė „Art Vilnius“ taptų programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ dalimi. Buvo tam prieštaraujančių, vos „pramušėm“, bet tikėjome, kad tai gali būti ilgalaikis projektas, kaip ir „Kultūros naktis“ arba Gatvės muzikos diena“, – prisimena profesorius Arvydas Šaltenis.
Menotyrininkė Danutė Zovienė akcentuoja švietėjišką meno mugių misiją: „Kadangi valstybė dabar nėra turtinga ir negali papildyti muziejų rinkinių šiuolaikinio meno kūriniais, mugė sudaro galimybę tai daryti privatiems kolekcininkams. Žinoma, kartu tai yra visuomenės ugdymas pažinti, suvokti meną ir jį vertinti. O ši mugė man atrodo išlaikytai profesionali: joje nėra eksperimentinio pobūdžio vienadienių kūrinių, laikomasi profesionalumo pagrindų ir kanonų“.

Dalyvių mažėja, reikalavimai griežtėja

Ketvirtąkart rengiamoje meno mugėje dalyvauja 50 meno galerijų iš Lietuvos ir užsienio šalių.
Lietuvos meno galerininkų asociacijos prezidentė Diana Stomienė neslepia, kad pirmojoje mugėje, surengtoje 2009-aisiais, dalyvavo dvigubai daugiau galerijų nei šįmet. Vėliau dalyvių skaičius nuosekliai mažėjo.
„Tai priklauso nuo to, kokius projektus galerijos pateikia. Rugsėjį reikėtų skelbti konkursą ir kviesti tiek Lietuvos, tiek užsienio galerijas teikti projektus ateinančių metų mugei. Tačiau konkretus mugės finansavimas tampa aiškus tik vasario-kovo mėnesiais, o per likusį laiką sukviesti šimtą aukšto lygio galerijų nebeįmanoma. Pernai mums nepavyko patekti į tęstinio finansavimo renginių sąrašus, o kitas toks sąrašas bus sudarinėjamas tik 2015-aisiais, nebent pradėjusi funkcionuoti Kultūros taryba ras būdų sąrašą peržiūrėti“, – teigia „Art Vilnius“ vadovė.
Šįmet mugei 140 tūkst. Lt skyrė Vilniaus miesto savivaldybė, dar 110 tūkst. Lt pridėjo Kultūros rėmimo fondas.

Šienas ir švitrinis popierius

Kas praėjusios savaitės mugėje buvo kitaip? Visų pirma pabrėžčiau tikro šieno kvapą, kuris labai derėjo prie žolynų meistrės Nomedos Saukienės nutapytos „Upės“ – dešimties metrų ilgio kūrinio, užimančio visą stendo sieną. Gėrėtis metų laikuose besikeičiančios upės tėkme lankytojai galėjo prisėdę ant tvirtai surištų šieno „briketų“. Tai – gerokai patogiau, nei sėdėti menininkės Renatos Vinckevičiūtės atkurtame sovietinio salono interjere, kuriame visų baldų gobelenai ir užtiesalai pagaminti iš švitrinio popieriaus.
Barbora Gadiminaitė kvietė pasidomėti, kokius atvaizdus sukursite sienoje, sudėliotoje iš mažų, įvairiais kampais pakreiptų veidrodinių plokštelių. Saulius Vaitiekūnas instaliacijoje „Būti ar nebūti?“ ragino pažvelgti lietuviškiems lauko rieduliams į skulptoriaus įstatytas metalines akis ir laukti, kada akmenys prakalbs.
Geriausiu jaunuoju menininku paskelbto Jono Aničo instaliacija, vaizduojanti šalia sutrūkinėjusio chemikalų maišo nustipusį ir suakmenėjusį paslaptingą gyvulį, suteikė progą galvoti, ar nerūpestingai besielgdami patys neatsidursime to pajuodusio padaro vietoje. O geriausiu skulptoriumi išrinkto Kęstučio Svirnelio instaliacijoje „Senis besmegenis“ – atsakymas į dažnai skambantį klausimą, kas toks, linksmai besisukdamas ratu, mums diktuoja mintis ir elgesio normas.
Jei jau prakalbome apie skulptūras – paminėkime ir tas, kurių nepastebėti neįmanoma. Tai – daugiau nei penkių metrų ilgio Raimondos Sereikaitės mėlynasis trimitas, gulėjęs ekspozicijų salėje, ir dešimties metrų aukščio Vlado Urbanavičiaus „Špūlė“, pasitikusi mugės lankytojus „Litexpo“ kieme. Pats skulptorius jaukavo, kad tai – per vidurį susprogęs Neries krantinėje jo pastatytas garsusis „vamzdis“.
Meditacijai kvietė tamsus skambantis kambarys, kuriame savo geometrines formas nuolat keitė Rimo Sakalausko elektroninė instaliacija. Sukaitę nuo ilgo vaikščiojimo galėjo ten regėti tirpstančius ledynus, o ramybės pasiilgusieji – tiesiog kelias minutes atsigauti nuo visur lydinčio mugės šurmulio.