JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) šeštadienį paragino Artimųjų Rytų šalių vyriausybes tapti atviroms ir atskaitingomis, siekiant ilgalaikio stabilumo ir nesibaiminant trumpalaikės rizikos.

Kalbėdama Vokietijoje vykstančioje saugumo konferencijoje apie masinius protestus Egipte, Tunise ir kitose arabų šalyse, H.Clinton sakė, kad Vakarų šalys turi “padėti mūsų partneriams (Artimuosiuose Rytuose) žengti sisteminių žingsnių, siekiant užtikrinti geresnę ateitį”.

H.Clinton panašius perspėjimus praeitą mėnesį buvo išsakiusi Katare, ragindama arabų šalis imtis reformų. Šįkart JAV diplomatijos vadovė pridūrė, jog Artimuosius Rytus apėmė “tobula tendencijų audra”.

Ji aiškino, jog daugybei jaunuolių nepavyksta susirasti darbo savo šalyse, kuriose senka vandens ir energijos ištekliai, ir kad jie savo nusivylimą lieja socialiniuose tinkluose.

“Ši karta teisėtai reikalauja, kad jų vyriausybės taptų veiksmingesnės, atsakingesnės ir atviresnės”, – H.Clinton sakė lyderiams ir aukšto rango pareigūnams iš Europos, Rusijos ir Afganistano.

“Būtent tai išginė demonstrantus į gatves Tunise, Kaire ir kituose regiono miestuose. Esama padėtis paprasčiausiai negali išsilaikyti, – pridūrė ji. – Visame regione turi vykti aiški ir tikra pažanga atvirų, sąžiningų ir atskaitingų sistemų link.”

Pasak H.Clinton, pokyčiai įvairiose šalyse vyksta nevienoda sparta, tačiau kiekviena iš jų turi judėti demokratijos link.

“Esama rizikos, susijusios su perėjimu prie demokratijos”, – nurodė ji, pabrėždama, kad šis procesas gali būti chaotiškas ir sukelti trumpalaikį nestabilumą.

“Dar blogiau – perėjimas gali sugrąžinti atgal į kitą autoritarinį režimą, – pridūrė valstybės sekretorė. – Revoliucijos yra nuvertusios diktatorius demokratijos vardan, tačiau galiausiai pamatydavo, kad politinį procesą užgrobia nauji autokratai, kurie naudojasi smurtu, apgaule ir suklastotais rinkimais, kad išliktų valdžioje arba vykdytų savo ekstremizmo programą.”

JAV sąjungininkas Izraelis taip pat yra išsakęs susirūpinimą, kad Egiptui nuvertus prezidento Hosni Mubarako (Hosnio Mubarako) režimą ir atsiradus sąlygoms laisvai rinktis savo likimą, ši šalis veikiausiai taptų dar viena radikalia islamo teokratija kaip Iranas.

“Perėjimas prie demokratijos suveiks tik tuo atveju, jeigu jis bus apgalvotas, visuotinis ir skaidrus”, – pabrėžė H.Clinton.

Izraelio užsienio reikalų ministras Avigdoras Liebermanas ( Avigdoras Libermanas), sakydamas kalbą Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje, pareiškė, kad Iranas gali “sužlugdyti” kiekvieną taikos susitarimą su palestiniečiais, todėl prieš sudarant susitarimą su palestiniečiais, būtina išspręsti Izraelio ir Irano santykių problemas.

Jis kalbėjo, kad Izraelis yra pasirengęs teisingai išspręsti palestiniečių ir izraeliečių konfliktą, tačiau nepaminėjo fakto, kad Izraelis nusprendė nepratęsti nausėdijų statybos moratoriumo okupuotose Palestinos teritorijose.

A.Liebermanas taip pat sakė, kad “emocinės” ir “praktinės” problemos tarp izraeliečių ir palestiniečių reiškia, jog taikos sprendimo reikia siekti dviem etapais.

“Iš emocinių problemų, pirmiausia, pažymėtinos tarpusavio pasitikėjimo nebuvimas bei tokie klausimai kaip Jeruzalės (statusas), Izraelio pripažinimas žydų nacijos valstybe, taip pat pabėgėlių (likimas)”, – sakė ministras.

“Tokiomis aplinkybėmis, turėtume sutelkti dėmesį į ilgalaikį laikiną susitarimą, kuris galiotų gal kelis dešimtmečius”, – aiškino jis.

“Mums reikia užauginti naują kartą, kad būtų pasiektas abipusis pasitikėjimas, kad jos neįtakotų kurstymai ir ekstremistiniai šūkiai”, – nurodė A.Liebermanas.

Ministro pirmininko kanceliarija, neilgai trukus, antradienį pareiškė, kad Izraelio užsienio reikalų ministro kalba, kurioje jis išdėstė ginčijamus pasiūlymus dėl žydų ir palestiniečių susitarimo, neatspindi oficialios Izraelio pozicijos.

Premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) atsiribojo nuo diplomatijos vadovo požiūrio, jog arabiškas Izraelio dalis reikėtų atiduoti būsimai Palestinos valstybei ir kad būtų siekiama laikino susitarimo, o ne visaapimančios taikos sutarties.

“Užsienio reikalų ministro kalbos Jungtinėse Tautose turinys nebuvo derintas su ministru pirmininku”, – sakoma B.Netanyahu kanceliarijos pranešime.

“Būtent ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu veda diplomatines derybas. Įvairūs taikos sprendimai bus apibrėžti tik prie derybų stalo ir niekur kitur.

Artimiausios 10 dienų bus lemiamos deryboms dėl taikos Artimuosiuose Rytuose, pareiškė palestiniečių atstovas antradienį, kai derybininkai ieško būdų, kaip rasti išeitį žydų nausėdijų plėtros klausimu.

“Artimiausios dešimt dienų bus lemiamos, jos apspręs tiesioginių derybų su Izraeliu likimą”, – sakė palestiniečių prezidento Mahmoudo Abbaso (Mahmudo Abaso) atstovas spaudai Nabilas Abu Rudeina.

“Dedamos didžiulės tarptautinės pastangos, siekiant įveikti kliūtis tiesioginių derybų kelyje, – sakė jis. – Ypač kliūtį, susijusią su gyvenvietėmis”.

Palestiniečiai pakartotinai reikalauja, kad Izraelis pratęstų dešimčiai mėnesių skelbtą statybų nausėdijose Vakarų Krante moratoriumą, kurio terminas baigiasi šį savaitgalį. Tik tada derybos galės tęstis.

Tačiau N.A.Rudeina pabrėžė, kad nėra jokio proveržio šiuo kebliu klausimu, temdančiu taikos derybas, atnaujintas šį mėnesį po beveik dvejų metų pertraukos, JAV tarpininkaujant.

M.Abbasas ir Izraelio aukšti pareigūnai, tarp kurių yra ir gynybos ministras Ehudas Barakas, yra atvykę į Jungtines Valstijas dalyvauti derybose dėl taikos proceso.

Lig šiol Izraelis atsisakinėjo pratęsti moratoriumą nausėdijų plėtrai.