“Veido” diskusija: Ar reikia paskelbti asmenų, kurie turi sąskaitų Šveicarijos HSBC banke, pavardes?
Arturas Mackevičius,
UAB „Talismanas tau“ savininkas, buvęs Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos vadovas
Žmonių, kurie pinigus uždirba Lietuvoje ir po to juos išveža, pavardes reikia skelbti. Galbūt šie piliečiai nebus nubausti, nes ne visada padaro formalų pažeidimą, tačiau tai taps bent moraline paskata kapitalą palikti savo šalyje.
Šiandien mūsų valstybėje pagrindinės biudžeto įplaukos – PVM ir darbo apmokestinimas, kuris kur kas didesnis nei išsivysčiusiose valstybėse. Tačiau atlyginimai ir toliau vieni mažiausių ES. Patenkame į užburtą ratą, nes dėl emigracijos mokesčių surenkame vis mažiau.
Kapitalas pas mus, palyginti su išsivysčiusiomis Vakarų valstybėmis, apmokestinamas gana menkai ir, be to, išvežamas, nes verslininkai pasaulyje vis tiek randa vietų, kuriose galima sutaupyti. Kai kuriais duomenimis, į lengvatinio apmokestinimo valstybes yra išplaukę iki 7 mlrd. eurų – mūsų šalies mastais milžiniška suma. Mano nuomone, Lietuvoje uždirbti pinigai turi likti čia ir duoti naudos, skatinti ekonomiką.
Šiandien didžiausia žala valstybei yra įstatymai, dėl kurių galima praktiškai nemokėti mokesčių ir lėšas išvežti. Kai kurie bankai moka mažiau pelno mokesčio, nei visų mokesčių sumoka kaimo parduotuvėje dirbanti pardavėja.
Mums reikia suprasti, kad turime gyventi solidariau. Jei gyveni valstybėje ir joje dirbi, joje turi ir palikti savo mokesčius bei pinigus, kurie naudojami pridėtinei vertei bei visuotinei gerovei kurti. Juk būtent ši valstybė sukūrė sąlygas pradėti pelningą verslą.
Pasaulyje lengvatinio apmokestinimo tema gana ilgai buvo neliečiama. Susigriebta tik prieš keletą metų prasidėjus finansinei krizei. Dabar mokesčius vis atidžiau renka ir didžiosios pasaulio šalys, nes jų vadovai suvokė, kad išplaukiantys pinigai daro didžiulę žalą ekonomikai. Šiuolaikiniame pasaulyje, kur visa elektroninė erdvė ir finansinės operacijos stebimos, išsiaiškinti žmones, norinčius lengvatų, paprasta. Vis dėlto daugeliu atvejų tai visiškai teisėta veikla. Tik viešumas ir visuomenės nuomonė gali verslą padaryti socialiai atsakingą.
Algimantas Variakojis,
Verslo angelų fondo I partneris
Skelbti asmeninius finansinius duomenis, kol nėra aiškių įrodymų, kad buvo padarytas pažeidimas ir kaltininkai nenubausti, neverta. Įtarimai ir straipsniai žiniasklaidoje, kurių pavadinimas prasideda žodžiais „gali būti“, meta šešėlį ant žmogaus. Jei tyrimas subliūkšta, niekas už tai neatsako.
Aš nebežinau, kurioje valstybėje gyvename. Jei interneto portalai praktiškai tiesiogiai transliuoja slaptas specialiųjų tarnybų operacijas, kurių metu sulaikomi ir apklausiami žinomi žmonės, privatumo ir duomenų saugumo praktiškai nelieka. Dažnai vietoj objektyvaus tyrimo lieka tik politikavimas, manipuliavimas ir siekis pasinaudoti situacija. Po garsių pranešimų apie sulaikymus ir įtarimus žmonėms įsirėžia į atmintį, kad vienas ar kitas verslininkas jau sukompromituotas, tačiau niekas neatsimena pranešimų, jog įtarimai nepasitvirtino.
Aš, kaip investuotojas, neigiamai žiūriu į gandų ir nepatikrintos informacijos skelbimą, nes dažnai tokios žinios veikia akcijų kainą, įmonių vertę ir tampa gana didelių nuostolių priežastimi.
Nepagrįstų politinių gandų skleidimas gali daug kainuoti pačiai valstybei. Tiesiogine prasme. Pavyzdžiui, jei pasklinda gandai, kad Vyriausybė ar ministras pirmininkas įtariami korupcija, tuo pačiu metu kyla valstybės platinamų obligacijų palūkanos. Brangesnes paskolas apmokame mes visi, mokesčių mokėtojai. Nesvarbu, kad tai tik įtarimai. To užtenka, kad investuotojai stabdytų savo planus, nes visi bijo neaiškios situacijos ir nežinomybės.
Man, kaip verslininkui, rūpi, kodėl už paskleistą nepatikrintą informaciją, kuri įmonės darbuotojams ir pačiai bendrovei padaro konkrečią ir aiškiai apskaičiuojamą finansinę žalą, niekas neatsako. Pamatinė laisvos visuomenės teisė – laisvai reikšti savo nuomonę, tačiau jei tai daro žalą, turi būti ne tik laisvė, bet ir atsakomybė.
Loading ...