BFL/Š.Mažeikos nuotr.

“Veido” diskusija: ar Lietuvos institucijos padarė pakankamai, kad Medininkų byla per 25 metus būtų pabaigta?

TAIP

Pirmasis nepriklausomos Lietuvos generalinis prokuroras, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Artūras Paulauskas

Byla dėl Medininkų buvo perduota į teismą su vienu Konstantinu Michailovu, o kiti trys, kurie, kaip įtariama, dalyvavo nužudyme, buvo perduoti teisti už akių. Teismas dabar teisė tą, kuris betarpiškai yra teismo posėdyje ir pripažino, kad jis yra kaltas. Dabar teismas grįš prie tų trijų, kurie teisiami už akių. Iš esmės prokurorai pasakė, kas yra įtariamieji, kuo jie įtariami, ir perdavė juos teisti. Visos aplinkybės buvo išnagrinėtos, daug įvairių pasiūlymų teikė K.Michailovas, teismas viską įvertino ir nuosprendis jau įsigaliojo. Jam liko tik Aukščiausiasis Teismas. Prokurorų nuomone, teisinis kelias, kuris Lietuvoje buvo įmanomas, jau yra baigtas. Liko tik teismai.

Įstatymas, leidžiantis teisti už akių, buvo priimtas visai neseniai. Dar, rodos, 1996-aisiais, kai perdavėme Sausio 13-osios bylą, buvo mano parengtas raštas Seimui, kad reikia priimti tokį įstatymą. Seimas nepriėmė. Tada teismas bylą atskyrė – nuteisė buvusius Lietuvoje, o bylą dėl kitų grąžino prokuratūrai. Diskusijos tarp teisininkų, politikų dėl to labai užsitęsė. Galutiniai įstatymai teisti už akių atsirado prieš 4–5 metus. Tik tada prokurorai galėjo atiduoti Medininkų bylos kaltinamuosius į teismą.

Tie žmonės keliauja, gal tokiu būdu juos pavyks kažkaip sulaikyti, o ta šalis patenkins mūsų arešto orderius.

100 proc. turbūt viskas iš Lietuvos pusės nebuvo padaryta, galbūt kai kurie diplomatai ar politikai, atsakingi už užsienio politiką, galėjo padirbėti, bet dabar, esant tokiems santykiams su Rusija, kažko tikėtis labai sunku, nes čia kyla principinis klausimas – rusai teigia, kad tuo metu viskas buvo gerai, o mes sakome, kad buvome okupuoti, ir vadavomės iš okupacijos. Čia yra ir politinis-ideologinis antagonizmas.

Vilties, kad postūmių bus, visada yra, juk keičiasi valstybių vadovai, gali keistis ir jų požiūris. Su Borisu Jelcinu po pučo nuveikėme gana daug, tačiau bendradarbiavimas greitai baigėsi. Kitas dalykas – tie žmonės keliauja, gal tokiu būdu juos pavyks kažkaip sulaikyti, o ta šalis patenkins mūsų arešto orderius. Juk iš esmės kaltininkai yra aiškūs – jau po metų pasakėme, kad tai yra Rygos OMON, daugiau mažiau su pavardėmis.

NE

Seimo narys, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, istorikas Arvydas Anušauskas

Iš tikrųjų buvo laikas, kai Lietuvos institucijos šioje byloje galėjo padaryti nemažai, tai tiesa. Praėjus 25 metams, dabar jau galime daug ką svarstyti. Buvo tas laikas, sakyčiau, pirmasis penkmetis, o gal net ir dešimtmetis, kai buvo galima padaryti daugiau, bet, deja, taip neatsitiko. Tuo metu bendradarbiaujant su Latvija ir, tiesą sakant, net su Rusija – kurį laiką, bent jau pirmaisiais metais, ji neatsisakydavo bendradarbiavimo šiais klausimais. Tuomet buvo galima ir surinkti daugiau įrodymų, ir surankioti kaltinamuosius. Šios bylos vedimo ir eigos subtilybių tikrai nežinau. Žiūrint iš šalies, matėsi, kad viskas joje įklimpo tarsi į kažkokį molį, iš kurio prokurorai niekaip  negali pajudėti. Atrodo, kad vyko tam tikras susirašinėjimas, atrašymas. Gal latviai ne visus duomenis pateikinėjo. Po 25 metų, kai dalies įtariamųjų jau netgi nėra tarp gyvųjų, iš esmės jau nieko neįmanoma padaryti. Laikas padarė savo – tiriant šios bylos aplinkybes, per daug jo prarasta reikiamu metu.

Vėlgi, man nežinomos aplinkybės nulemia, kad to nebuvo padaryta. Kartais sunku surasti tą tikrąjį paaiškinimą – kodėl?

Prieš 15 ar daugiau metų net nebuvo teisinių galimybių vykdyti teismo procesą už akių, tuomet buvo keičiami kodeksai ir įstatymai. Vis dėlto teisinės galimybės atsirado senokai, pavyzdžiui, Rainių budelis Petras Raslanas už akių jau buvo teisiamas prieš gerą dešimtmetį (bausmė iki gyvos galvos jam buvo paskirta 2001-ųjų balandžio 5 d. – red.). Manau, kad aplinkybių ir kaltinamųjų nustatymas buvo baigtas gerokai anksčiau, todėl šis procesas turėjo galimybę prasidėti taip pat anksčiau, mažiausiai prieš dešimtmetį. Vėlgi, man nežinomos aplinkybės nulemia, kad to nebuvo padaryta. Kartais sunku surasti tą tikrąjį paaiškinimą – kodėl?

Kaip istorikas tikrai galiu pasakyti, kad vilties sulaikyti kitus įtariamuosius šioje byloje visada yra. Net jeigu šiuo momentu atrodo, kad jau viskas yra beviltiška, gali prabėgti metai, penkeri ar dešimt, vis tiek visos ylos išlenda iš maišo. Manau, šiuo atveju anksčiau ar vėliau taip ir nutiks.

Visą savaitraščio “Veidas” numerį rasite ČIA

BFL/T.Lukšio nuotr.

“Veido” diskusija: Ar teisėtai elgiasi specialiosios tarnybos, reikalaudamos  pateikti informaciją apie mokėjimo kortelių savininkus?

TAIP

Artūras Paulauskas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas

Teisinis pagrindas tam yra. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas įpareigoja bankus ir kitas mokėjimų įmones teikti informaciją, jeigu tai yra susiję su pervedimu, viršijančiu vieną ar kitą sumą.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) reikalavimo pateikti duomenis sulaukusi bendrovė „EVP International“, išduodanti „Paysera Visa“ korteles, anksčiau jau kelis kartus tikrinta, rasta pažeidimų. Jai net du kartus buvo surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolai – tos bylos dar nėra baigtos.

Esu informuotas, kad reikalavimo pateikti duomenis apie visas mokėjimo korteles nėra. Tik esant įtarimų apie vadinamąją pilkąją zoną, kuri gali būti naudojama pinigams plauti ar terorizmui finansuoti, FNTT, be abejo, turi teisę ir net pareigą reikalauti informacijos, ją gauti, analizuoti. Totalaus sekimo, visuotinės kontrolės tikrai nėra. FNTT gauna tik tiek duomenų, kiek leidžia įstatymas, kiek reikalauja viešieji interesai.

Nesu didelis bankinių operacijų specialistas, bet kai įmonė užsiima finansiniais srautais, nebūdama banko institucija vykdo elektroninę bankininkystę, gali būti surasta pilkoji zona.

Bankai į šią situaciją reagavo ramiai – paaiškino, kad nuolat gauna užklausų iš įvairių valstybės institucijų ir teikia informaciją taip, kaip numato įstatymai.

Nerimas kilo iš pačios įmonės. Galbūt ji baiminasi, kad bus uždaryta ar kad tikrinant kažkas gali paaiškėti, todėl ir kilo tam tikrų interpretacijų. Nesu didelis bankinių operacijų specialistas, bet kai įmonė užsiima finansiniais srautais, nebūdama banko institucija vykdo elektroninę bankininkystę, gali būti surasta pilkoji zona. Jeigu kilo toks įtarimas, jis turi būti arba patvirtintas, arba paneigtas.

NE

Prof. habil. dr. Algis Šileika

Ekonomistas

Bankai ir kitos mokėjimų įstaigos duomenis apie piliečių sąskaitas pagal specialiųjų tarnybų užklausą turėtų teikti tik tuo atveju, jei šios jau yra pradėjusios tyrimą. Nekyla abejonių dėl neteisėtai praturtėjusių ar pinigus plaunančių asmenų – apie tokius klientus informacija turi būti teikiama. Visais kitais atvejais ji turėtų būti niekam kitam neprieinama.

Informacijos teikimas apie visus kortelių savininkus ir jų atliekamas operacijas, taip pat šių duomenų apdorojimas būtų labai brangus. Jei bankai automatizuotų šį procesą, bijau, kad informacija pasiektų ne tik specialiąsias tarnybas. Paslapties išsaugojimo požiūriu man jos neatrodo pakankamai patikimos. Kalbėdami apie politikus prisimintume ne vieną atvejį, kai apie jų sąskaitas buvo žinoma neva vien tiktai specialiosioms tarnyboms, bet informacija iš karto nuteka per Seimą svarstant bendruose posėdžiuose, atsiduria žiniasklaidos priemonėse.

Aš pats, taip pat būdamas bankinių paslaugų vartotojas, negalėčiau būti tikras dėl savo privatumo, jei žinočiau, kad informacija apie mane teikiama specialiosioms tarnyboms. Jausčiausi nejaukiai ir nenorėčiau, kad mano asmeniniai duomenys iš banko nukeliautų kažkur kitur. Taip, jeigu kažkam kiltų įtarimas ir būtų medžiagos apie tai, kad mano pajamos gali būti uždirbtos nesąžiningai, apeinant mokesčių mokėjimą ar panašiai, tokiu atveju neturėčiau teisės prieštarauti – kai žaidi juodą žaidimą, turi būti pasiruošęs rizikai.

Kadangi pinigus uždirbu sąžiningai, man visai nesinori, kad kažkas, atstovaujantis specialiosioms tarnyboms, juos kilnotų ir žiūrėtų.