Dar tik pusmetį kultūros ministru dirbantis Arūnas Gelūnas, kaip ir žadėjo, įnešė naujų vėjų į užsistovėjusius kultūros politikos vandenis.

Nepaisant to, kad į ministro postą jį delegavo prezidentės Dalios Grybauskaitės nemėgstamas politikas Arūnas Valinskas, šalies vadovė ilgai nedvejodama sutiko skirti A.Gelūną kultūros ministru. Ji jau buvo atkreipusi dėmesį į jį tada, kai tuomet Vilniaus dailės akademijos prorektoriumi dirbęs A.Gelūnas kartu su kitais kultūros ir meno atstovais rengė kultūros politikos kaitos gaires. Būtent nuo jų įgyvendinimo ir pradėjo savo darbus prieš pusmetį į politiką pasiryžęs žengti profesionalus grafikas.
Per tokį trumpą laiką sunku tikėtis daug konkrečių rezultatų, tačiau kultūros pasaulyje A.Gelūnas jau spėjo pelnyti gerą reputaciją. Žmonėms gerą įspūdi daro tai, kad ministras iš tiesų gilinasi į visų sričių problemas, stengiasi pats perprasti kompleksiško kultūros pasaulio konjunktūrą ir pradeda čia daugybę metų neregėtas reformas.

Užsimojo pakeisti vadovus
Tiesa, gero žodžio apie A.Gelūną turbūt nesurastų tie, kuriems jo srendimai jau kainavo postus.
“Atėjęs čia dirbti tikrai radau įsisenėjusių užtikrinto finansavimo gavimo, nebekvestionuojamo prestižo ir profesionalumo įpročių. Tuos dalykus reikėjo pakeisti”, – sako ministras.
Nacionalinio dramos teatro (NDT) generalinio direktoriaus Adolfo Večerskio nušalinimą jis vadina ne atsitiktiniu epizodu, o dabar prasidedančio naujo proceso dalimi. “Lietuvoje daug kultūros žmonių, kurie čia dirba seniai, yra susitapatinę su kultūros institucijomis ir jaučiasi vieninteliai bei nepajudinami. O juk šiuolaikinė kultūra yra dinamiškas laukas – ten turi patekti naujų impulsų, reikia į juos reaguoti, juk auga nauja karta. Kaita ir rotacija čia neišvengiama”, – pabrėžia A.Gelūnas.
Ministras vardija, kad nuo jo vadovavimo pradžios jau pakeisti ne tik NDT, bet ir Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Vilniaus mažojo teatro vadovai, iki metų pabaigos dar turėtų pasikeisti ir Kauno valstybinės filharmonijos bei Šiaulių valstybinio kamerinio choro “Polifonija” vadovai.
“Tikrai patiriu spaudimą, bet nenoriu leistis į detales. Pasiduoti nežadu”, – kultūros pasaulio intrigų uždangą šiek tiek praskleidžia ministras.

Permainos – pagal gaires
Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė teigia, kad dar per anksti vertinti, ką gero kultūros ir meno pasauliui nuveikė A.Gelūnas, nes jis dar palyginti neseniai sėdi ministro kėdėje. “Tačiau matau pastangas iš tiesų reformuoti visą sistemą, keisti kultūros politiką”, – pabrėžia NDG vadovė.
Ji drauge su dabartiniu ministru dirbo rengiant kultūros politikos kaitos gaires ir mato, kad jis jų dabar laikosi. “Tai profesionalų rengtas, išsamus dokumentas. Jei jis bus įgyvendintas, galėsime džiaugtis esminiai teigiamais pokyčiais”, – tikisi L.Jablonskienė.
A.Gelūnas pabrėžia, kad būtent kaitos gairės – jam svarbiausia darbo kryptis. Iš 75 suplanuotų strateginės kultūros politikos gairių jis yra išskyręs 25, jo manymu, svarbiausias kryptis ir tikisi suspėti jas įgyvendinti, kol vadovaus ministerijai. “Net pačiu geriausiu atveju, jei išliksiu iki kadencijos pabaigos, juk atėjau tik į jos vidurį, teturiu pustrečių metų”, – skaičiuoja ministras.
Vienas pirmųjų suplanuotų darbų – įkurti Meno tarybą. Jos įstatai jau netrukus turi pasiekti Seimą. “Reikalinga atskirti funkcijas. Taryba bus ekspertinė organizacija, kuri vertins ir atrinks projektus, o strateginės kultūros politikos kryptys, įstatymų bazės kūrimas liks ministerijos funkcija”, – aiškina ministras.
Jis neslepia, kad naujajai tarybai reikės papildomo finansavimo, bet išteklių ketina rasti sistemos viduje – šiuo metu atliekamas kultūros sistemos išorinis auditas, ketinama mažinti kai kurias įstaigas, o kai kurias – iš viso likviduoti. “Kokybiškai dirbančias esmines institucijas turime remti geriau nei dabar, bet tikrai turime ir moraliai pasenusių įstaigų”, – neslepia ministras.
Kaip jam pavyko kitiems metams išprašyti 5 proc. didesnį nei šiemet kultūros biudžetą? “Kalbėjau argumentų kalba. Negalime pasistatyti nacionalinę galeriją, ja baisiai džiaugtis, rengti ten valstybinius furšetus, bet neskirti pakankamo finansavimo elektrai ir šildymui”, – paaiškina jis.
Deja, kol kas jis negali pažadėti didesnių atlyginimų muziejų, bibliotekų darbuotojams. “Nedovanotina, kad jie tokie skurdūs. Bet kol kas nieko nepavyko padaryti”, – apgailestauja A.Gelūnas.

A.Gelūnas: “Lietuvoje daug kultūros žmonių, kurie dirba seniai, yra susitapatinę su kultūros institucijomis ir jaučiasi vieninteliai bei nepajudinami”

Naujasis kultūros ministras iki šiol nėra pateikęs VTEK privačių interesų deklaracijos, nors tai padaryti turėjo per mėnesį, kai gavo vadovo portfelį. Laikytis Konstitucijos ir įstatymų A.Gelūnas iškilmingai prisiekė per Seimo posėdį liepos 2-ąją.

Jau šiandien etikos sargai greičiausiai išsiųs ministrui raginimą deklaruoti privačius interesus, rašo “Lietuvos žinios”.

Net ir gavęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) raginimą A.Gelūnas artimiausiomis dienomis negalės to padaryti, nes dar vakar drauge su Tautos prisikėlimo partijos (TPP) atstovais parlamentarais Arūnu Valinsku ir Dainiumi Budriu išvyko į Azerbaidžaną.

Pildyti deklaracijų neskuba ir ministro bendražygiai – viceministrai Deividas Staponkus ir Nijolė Laužikienė. Jie pradėjo dirbti liepos 9-ąją. Tiesa, VTEK tinklalapyje yra dvejų metų senumo N.Laužikienės, tuomet Klaipėdos savivaldybėje ėjusios departamento direktorės pareigas, deklaracija. Tapusi viceministre politikė privalėjo pildyti naują deklaraciją ir pranešti apie pasikeitusį darbdavį bei kitus dalykus.

Itin lakoniška buvo ankstesnio Kultūros ministerijos vadovo Remigijaus Vilkaičio deklaracija. Joje ministras tenurodė savo žmonos darbovietę ir pareigas.

Kaip sakė VTEK Deklaracijų tvarkymo, personalo ir ūkio skyriaus vadovas Aleksandras Zinovičius, į valstybės tarnybą iš kitų sričių ateinantys žmonės ne visada suvokia, jog tampa viešais asmenimis, todėl jų privatūs interesai turi būti žinomi visuomenei. “Tai leidžia sekti, kad nebūtų pažeidžiamas viešasis interesas. Tam ir yra įstatymas bei prevencinė priemonė – deklaravimas”, – aiškino A.Zinovičius.

Skyriaus vedėjo teigimu, laiku nepateikusiesiems deklaracijos VTEK, kaip ir Mokesčių inspekcija, pirmiausia siunčia raginimą kuo greičiau atlikti numatytą prievolę. Paprastai tokia priemonė būna veiksminga. Dažniausia pasiteisinimo priežastis – užmaršumas.

“Manau, taip bus ir šiuo atveju. Neseniai paskirtas ministras greičiausiai turėjo daug neatidėliotinų ir svarbių darbų. Vis dėlto privačių interesų deklaravimas – taip pat pirmaeilis dalykas”, – įsitikinęs A.Zinovičius. Piktybiški pažeidėjai, nors jų nėra daug, gali būti baudžiami surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuris vėliau patenka į teismą.

Pasak A.Zinovičiaus, piliečiai greitai pastebi vėluojant vieno ar kito valstybės tarnyboje dirbančio asmens deklaraciją. “Žmonės skambina ir piktinasi, jiems kyla įtarimų, kad asmuo nori ką nors nuslėpti”, – kalbėjo VTEK atstovas. Jo nuomone, piliečių noras operatyviai matyti svarbius sprendimus priimančių politikų, pareigūnų ar tarnautojų deklaracijas yra logiškas ir pagrįstas. Tuo turėtų būti suinteresuotas ir deklaruotojas, nes taip išvengtų įtarinėjimų.

Deklaruoti privačius interesus valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis įpareigoja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas. Tai reikia padaryti per vieną mėnesį, kai žmogus išrenkamas, priimamas ar paskiriamas į valstybės tarnybą.

A.Gelūnas kultūros ministru buvo paskirtas, kai šį postą paliko R.Vilkaitis. Abi kandidatūras pasiūlė TPP. A.Gelūnas yra baigęs Vytauto Didžiojo universitetą, turi filosofijos daktaro laipsnį. 1995-1997 metais jis studijavo Tokijo menų universitete, prieš tai Vilniaus dailės akademijoje įgijo dailininko grafiko diplomą. Ne vienus metus dėstytojavo Vilniaus dailės akademijoje, nuo 2004-ųjų iki tol, kol buvo paskirtas ministru, dirbo studijų prorektoriumi. A.Gelūnas yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos pirmininkas.

Naujausias Vyriausybės narys Arūnas Gelūnas nusiteikęs revoliucingai: prieš mėnesį pradėjęs vadovauti Kultūros ministerijai, jis žada išvėdinti iš jos neaiškių interesų ir klanų politiką, o lemiamą žodį dėl kultūros projektų atiduoti profesionaliems ekspertams. “Tik pradėjęs darbą pasakiau: Kultūros ministerija iš uždaros tampa atvira įstaiga. Nieko neketinu slėpti – visi projektai ir diskusijos bus vieši, keliami į internetą. Klaidos irgi bus viešos, bet jų nedaro tik tie, kurie nedirba”, – interviu “Veidui” sakė jis.

VEIDAS: Kokius pirmuosius pokyčius suplanavote per šį pirmąjį ministravimo mėnesį?

A.G.: Mano komandos laukia iš tiesų darbingas ruduo. Nieko nelaukdami imsimės įgyvendinti kultūros politikos kaitos gaires, visų pirma sukursime binarinį šios srities valdymo modelį. Viską turėtų lemti Kultūros ministerijos ir meno tarybos duetas. Neteisinga ir neefektyvu, kad dabar visos funkcijos atiduotos ministerijai – ir kurti kultūros politiką, ir ją administruoti, ir spręsti dėl projektų bei juos finansuoti. Jau per pirmąjį mėnesį pamačiau, kad čia tiek daug kasdienių techninių darbų, jog reikia labai pasistengti, norint dar rasti laiko ir strateginiam planavimui.

Manau, europietiškas funkcijų atskyrimo mechanizmas kultūros srityje labai pasiteisins: taryba būtų ekspertinė organizacija, kuri vertintų ir atrinktų projektus, o strateginės kultūros politikos kryptys, įstatymų bazės kūrimas liktų ministerijos funkcija.

Taryba būtų visiškai naujas organas, biudžetinė įstaiga – panaši į dabar sėkmingai veikiančią Mokslo tarybą, padedančią Švietimo ir mokslo ministerijai.

VEIDAS: Sunkmečiu kalbate apie naujos biudžetinės organizacijos steigimą?

A.G.: Kaip tik dabar atliekama Kultūros ministerijos ir visų jai pavaldžių įstaigų funkcijų auditas – manau, atrasime čia, viduje, neblogų resursų. Iš esmės tai bus funkcijų perskirstymas, o ne sistemos išpūtimas.

Mes turime sustiprinti ekspertų vaidmenį kuriant kultūros politiką. Dabar mane nuolat pasiekia faktai ir skundai, esą meno profesionalai pateikia vienas išvadas, o politikai priima ekspertų rekomendacijoms visiškai priešingus sprendimus. Ir aš čia kalbu ne apie nedidelių kūrybinių sumanymų, o apie labai didelių ir brangių projektų įgyvendinimą. Negaliu minėti konkrečių dalykų, bet ką tik analizavau situaciją, kai septyni iš septynių meno ekspertų neigiamai įvertino projektą, bet politikai jam vis tiek pritarė.

Politikus taip verčia elgtis interesų grupės – susiraizgęs įtakos grupių ir politinių partijų tinklas. Neabejotinai tai yra viena korupcijos formų. Tada visa sistema pasidaro keista, iškreipta – klausimas, kam ji tokia iš viso reikalinga. Jeigu kultūros ir meno pasaulis irgi pasiduoda bei žaidžia pagal šias laikinas prisitaikymo taisykles, gimsta visiškos beprasmybės pojūtis. Jei mene kokybė nėra kriterijus, pagrindas yra vienadienių klanų poreikių tenkinimas, visa tai tampa nešvariu ir beprasmiu žaidimu.

Tokie dalykai labai išderina visą kultūros sistemą, nuvilia kūrėjus. Juk žmonės kalbasi tarpusavyje, gimsta visiško nepasitikėjimo valstybe atmosfera. Reikia aiškiai įvardyti šią problemą ir rasti savyje jėgų ją įveikti. Tikiuosi, mano lūpomis kalba ne naivumas – aš taip manysiu ir po pusmečio.

Ekspertų taryba būtų tas pirmasis kertinis lygmuo atkuriant skaidrumą. Įgaliotų ekspertų nuomonė būtų aiškus ir argumentuotas kriterijus sprendžiant, kokius kultūros projektus atrinkti ir finansuoti. Nebegali būti kažkokių slaptų posėdžių, neaišku kuo remiantis priimamų sprendimų.

VEIDAS: O kaip nustatyti ir atrinkti tuos gerus ir tikrai objektyvius ekspertus, kuriems teks tokia atsakinga misija?

A.G.: Dviračio išradinėti nereikia – egzistuoja tarptautinės ekspertų vertinimo normos. Man pačiam yra tekę atrinkti ekspertus tarptautiniams projektams. Yra kriterijų tinklelis, padedantis atrinkti kandidatus pagal jų patirties įvairovę ir išsilavinimą. Tai būtų etatinių, pagal rotacijos principą dirbančių žmonių organizacija. Žmonėms už šį darbą turi būti atlyginta.

Esu įsitikinęs, kad taryboje turėtų dirbti ir tarptautinių ekspertų. Jie užtikrintų dar daugiau skaidrumo. Mažoje šalyje lengva patirti spaudimą iš šalies, galų gale ir pačių kiekvienos srities ekspertų – baigtinis sąrašas.

Žinoma, užsieniečių darbas kainuotų brangiau. Bet, mano įsitikinimu, protingiau dalį projekto lėšų skirti profesionaliam įvertinimui ir atrankai, negu šioje vietoje sutaupyti ir rinktis neaišku ką. Kokybės identifikavimas – iššūkis, vertas išlaidų.

VEIDAS: Nesunku atspėti, kad naujo ministro durys neužsidaro nuo prašytojų padėti, atkreipti didesnį dėmesį į tuos ar kitus projektus.

A.G.: Taip, pokalbių buvo labai daug – ėjo žmonės iš visų kultūros sričių. Bet tokie susitikimai man padeda geriau suvokti bendrą padėtį.

Supratau, kad dažniausiai susiduriama su sisteminėmis bėdomis – netgi ne finansavimo trūkumas yra pagrindinis sunkumas. Didelė bėda – atskirų kultūros sričių tarpusavio nesusikalbėjimas. Skirtingų kino žanrų kūrėjai negirdi vieni kitų, nesusišneka paveldo ir architektūros specialistai.

Manau, Lietuvai reikia vieno viską apimančio kompleksinio kultūros politikos įstatymo. Dabar yra atskiri skirtingas kultūros sritis reglamentuojantys įstatymai, bet nėra visumos. O turėtume viską sudėti į viena ir tada būtų aišku, kuo rūpinasi valstybė, kaip sąveikauja atskiros kultūros sritys. Deja, dabar nėra vienos kultūros politikos – tik labai fragmentiškų detalių rinkinys.

VEIDAS: Į kurią valstybės struktūros vietą dėtumėte kultūrą? Tai vienas kertinių akmenų, lygiaverčių ekonomikai, politikai, švietimui, ar atokiau esanti ir ne kiekvienam piliečiui reikalinga terpė, svarbi tik labiau išprususiems žmonėms?

A.G.: Kultūra turėtų būti pačiame viršuje. Ji yra labai reikšminga tautinės ir pilietinės tapatybės kūrėja. Romanas, poezija, muzika, šokis, šventės – juk visa tai kuria mūsų lietuvišką tapatybę. O lietuviams, akivaizdu, labai trūksta savęs suvokimo jausmo, jie blaškosi po visą pasaulį, labai lengvai prisišliedami prie kitų, stipresnių tautinių tapatybių – britų, ispanų. Ekonominė gerovė neužtikrins tapatybės pojūčio. Ji tegali pagerinti finansinę būklę, bet tapatybės jausmo nesuteiks.

Apskritai kultūra turi būti prieinama visiems. Profesionalusis menas gal nebūtinai yra masinis reiškinys – jis reikalingas jo alkstantiems. Tačiau kultūra – tai kur kas platesnė sąvoka.

Kasdien praktikuoti kultūrą – skaityti, šokti, muzikuoti, piešti, eiti į teatrą, kiną ar užsiimti technologine kūryba – turėtų būti prieinama visiems, ne tik didžiųjų miestų gyventojams. Turime regionuose sukurti daugiafunkcių kultūros centrų tinklą, kad šeimos turėtų kur ateiti turiningai praleisti laisvalaikio. Didžiąją tokių projektų dalį galima finansuoti ES lėšomis.

VEIDAS: Iš karto prisimenu nesėkmingai pasibaigusią Žalgirio mūšio metinėms skirto meninio filmo kūrimo epopėją. Toks patriotinis filmas, be jokios abejonės, būtų prisidėjęs prie nacionalinės tapatybės stiprinimo, bet jam paprasčiausiai pristigo valstybės finansavimo.

A.G.: Na, šitoje vietoje aš žinau truputį daugiau, kalbėjausi su ekspertais. Jų nuomone, filmų atrankos konkurse absoliučiai geriausias buvo Šarūno Barto projektas apie Margirį. Bet, nepaisant prastesnės projekto kokybės, kažkodėl laimėjo Raimundo Banionio filmas apie Žalgirio mūšį. Manau, perėjus prie vėlesnio etapo rūpesčių kėlė ne vien finansiniai klausimai. Žinoma, prisidėjo ir krizė. Galų gale juk neturime tokių grandiozinių filmų statymo patirties.

Bendrą atmosferą pagadino ir nuolat apie VEKS (“Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009″ projektas) pučiami skandalai – jau taip kažkas norėjo, kad Lietuva pasirodytų nevykėlė, nesugebanti susitvarkyti su kultūros sostinės projektu.

VEIDAS: Įžvelgiate čia piktavališkų išorės jėgų?

A.G.: Drąsiai galėjo ir taip būti.

VEIDAS: O gal tai buvo tiesiog mūsų pačių nesugebėjimas vykdyti grandiozinių projektų ir susitvarkyti su didele pinigų suma?

A.G.: Neabejotinai, buvo ir mūsų pačių kaltės. Betgi Valstybės kontrolės auditoriai nerado tokių didelių pažeidimų, apie kokius nuolat buvo trimituojama viešai. Akivaizdu, kad kažkas – vidaus tai ar išorės priešai – norėjo parodyti tai kaip “lūzerišką” Lietuvos reikalą.

VEIDAS: Esate užsimojęs imtis rimtų permainų. Ar turite politinį užnugarį? Juk be jo nei pinigų gausi, nei įstatymus priimsi.

A.G.: Sunku atsakyti į šį klausimą. Nesu jokios partijos narys, bet mane delegavusi Tautos pažangos partija priklauso valdančiajai koalicijai. Pats politinių žaidimų patirties neturiu ir didelių lūkesčių su politine karjera nesieju.
Bet per tą mėnesį supratau, kad galiu daug nuveikti kultūros politikos labui – čia pravertė ir mano, kaip dailininko, praktika, ir ankstesnių adiministracinių darbų patirtis. Neradau čia tokių nepažįstamų zonų, kad iš karto kelčiau rankas ir sakyčiau – viskas, pasiduodu.

Bendrovės “Lietuvos kinas”, kurios pagrindinė akcininkė yra Kultūros ministerija, pradėtas vykdyti turto išpardavimas turėtų būti pristabdytas, mano kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

Trečiadienį susitikę su įvairių kino gildijų atstovais, ministerijos darbuotojai aptarė bendrovės “Lietuvos kinas” funkcionavimą.

Išklausęs kino gildijų atstovų nuomones apie bendrą padėtį lietuviško kino pasaulyje ir jų nuogąstavimus dėl bendrovės “Lietuvos kinas” ateities, A.Gelūnas Kultūros ministerijos teisininkams pavedė kuo skubiau išsiaiškinti minėtai bendrovei priklausiusio pastato Šventojoje pardavimo tikslus bei planuojamo pastato Palangoje pardavimo aplinkybes.

Kultūros ministerija, pagrindinė bendrovės akcininkė, teigia, kad jai neaišku, kaip ir kur šie konkursai yra publikuojami.

Ministro nuomone, reikėtų pristabdyti “Lietuvos kino” pradėtą turto išpardavimą, teigiama Kultūros ministerijos pranešime spaudai.

Per susitikimą taip pat aptartas Kino įstatymo projektas, Nacionalinio kino centro kūrimo galimybės.

“Veidas”: Jums teks pačiam įgyvendinti kultūros politikos kaitos gaires, kurias pats ir kūrėte. Nuo ko pradedate?

A.G: Net ir kiečiausioje politinėje tikrovėje niekas neprasideda be idėjų. Tai, kad Seimas pritarė kultūros politikos kaitos gairėms, kurias pusę metų rengėmė Prezidentūroje su būriu žmonių, yra nemenkas laimėjimas. Mano darbų konkretus pobūdis ir bus iš tų gairių pagaminti teisės aktus, kurie šiuos procesus padarytų negrįžtamus. Gerai suvokiu, kad valstybės resursai yra gerokai sumenkę, bet turiu žinių, kad kultūroje jie menko daugiau nei kitose srityse, ir norėsiu išgirsti argumentus, kodėl taip atsitiko. Sprendžiant pagal švietimo ir mokslo sferą, kuri man yra geriau žinoma, daug darbų padaroma iš struktūrinių fondų, europinės paramos lėšų. Kažkodėl į kultūrą jų patenka mažiau, tad mūsų komandos užduotis ir būtų parodyti kultūrą ne kaip marginalinę sritį, o kaip glaudžiai susijusią su kitomis šalies politinėmis sritimis – ir su ūkiu, ir su švietimu, ir su mokslu, ir su socialinėmis problemomis, kad būtų galima integruotis į programas ir investuoti į kultūrą.

“Veidas”: Kultūra buvo nustumta į pašalę ar pati per mažai bendradarbiavo su kitomis sritimis?

A.G: Nežinau, koks vaizdinys iškyla statistinio lietuvio galvoje, ištarus žodį “kultūra”, bet įtariu, kad tik tam tikras ribotų vaizdinių spektras, daugiausia susijęs su profesionaliuoju menu.  Na, galbūt dar neprofesionalieji, etninės kultūros fenomenai, bet yra visa zona kultūros reiškinių, kurie glaudžiai siejasi ir su kitomis valstybės gyvenimo teritorijomis. Manau, Lietuva dar pakeliui į šitų galimybių išnaudojimą. Aš kalbu apie kultūrinį turizmą, apie dizaino politiką, susijusią su ekonomika. Pavyzdžiui, Suomija turi dizaino įstatymą. Kalbu ir apie kultūros priemonių panaudojimą socialinei atskirčiai mažinti. Tikiuosi, šie dalykai, o jie numatyti gairėse, ir yra tie konkretūs darbai. Mes jau pakeliui į darbo grupių, teisės aktų kūrimą. Suprantu, visam tam reikia nemenkų išteklių, bet, manau, ir su esamais galima daryti pozityvią įtaką.

“Veidas”: Ar šiuo metu įžvelgiate pozityvių dalykų mūsų kultūroje?

A.G: Jau per pirmą savaitę ministro poste spėjau pamatyti daugybę pozityvių dalykų. Galiu paminėti Gyvosios archeologijos dienas Kernavėje, naują Archeologijos muziejų, kuris puikiai įrengtas ir greitai pradės veikti. Negalima sakyti, kad Lietuvos kultūroje vien debesys be pragiedrulių. Nuolatinis spalvų tirštinimas neturi pagrindo.

Penktadienį prisiekusio kultūros ministro Arūno Gelūno asmeninio pasitikėjimo komandoje dirbs nemažai su Tautos prisikėlimo partija (TPP) susijusių žmonių, buvęs programos “Vilnius – Europos kultūros sostinė” (VEKS) vadovas ir buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnas.

A.Gelūnas penktadienį žurnalistams sakė, kad jo komanda jau daugmaž suformuota. Ministro teigimu, personalijos žinomos, tik dar nepasiskirstyta konkrečiomis pareigomis ir atsakomybės sritimis.

‘Tai žmonės, su kuriais kalbėta, kurie rimtai svarsto ir kurie veikiausiai prisidės”, – sakė naujasis ministras.

Kultūros ministerijoje turėtų dirbti ilgametė Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Nijolė Laužikienė. “Man jos kompetencija, žmogiškosios savybės nekelia abejonių”, – sakė A.Gelūnas.

Į ministeriją planuoja grįžti Rolandas Kvietkauskas, iki šių metų pavasario vadovavęs VEKS. “Kai VEKS programa jau buvo laikoma beveik sužlugdyta, jis perėmė VEKS projektą ir sėkmingai išvairavo iki galo”, – savo pasirinkimą motyvavo A.Gelūnas.

Valstybės tarnybos ir viešųjų ryšių klausimais jam patarinės buvusi ilgametė prezidento ir premjero Algirdo Mykolo Brazausko, vėliau – TPP pirmininko Arūno Valinsko komandos narė Džiuljeta Žiugždienė.

“Yra ir keletas jaunų muzikantų yra komandoje. Kompozitorius Mantautas Krukauskas yra patyręs įvairių kultūros renginių organizuotojas, dėsto Muzikos ir teatro akademijoje. Galvoju, kad jo patirtis organizuojant renginius, dirbant su nevyriausybinėmis organizacijomis bus labai vertinga”, – kalbėjo A.Gelūnas.

Į asmeninio pasitikėjimo komandą jis pakvietė ir operos solistą Deividą Staponkų, kurį prieš A.Gelūną TPP siūlė skirti kultūros ministru, bet jo kandidatūra pasirodė nepriimtina premjerui Andriui Kubiliui.

Naujajam kultūros ministrui ekonomikos klausimais ketina patarinėti buvęs VSD pareigūnas Imantas Melianas. Jis iš VSD atleistas 2007 metų vasarį už vairavimą išgėrus. Anot A.Gelūno, jis – taip pat TPP kandidatas.

A.Gelūno atstove spaudai bus iki šiol šias pareigas ėjusi TPP frakcijoje Seime Vaiva Gogelienė.

Naujasis ministras pripažino, kad dalį komandos sudaro jo paties pasirinkti žmonės, dalį jį į ministrus delegavusios TPP pasiūlyti kandidatai. “Toks buvo susitarimas”, – sakė A.Gelūnas.

Naujasis kultūros ministras penktadienį prisiekė parlamente. Po priesaikos jis oficialiai pradės eiti pareigas.

Paklaustas apie pirmuosius darbus ministerijoje, A.Gelūnas sakė, kad svarbiausia užduotis bus kitų metų biudžeto formavimas.

“Kiek žinau, dabar svarstomas biudžetas, todėl vienas iš pirmųjų uždavinių bus pažiūrėti galimybes, kad kultūros sferai būtų kiek įmanoma palankesnės sąlygos”, – sakė jis.

Ministras džiaugėsi šią savaitę Seimo priimtomis kultūros politikos kaitos gairėmis. “Tai labai įkvepia darbui ir teikia optimizmo. Kad vis dėlto buvo pritarta, tos gairės iš tiesų ir taps mano programa”, – tvirtino A.Gelūnas.

Jis pakartojo, kad jo, kaip kultūros ministro, vienas iš prioritetų yra “kultūros diegimas ir rėmimas regionuose, galbūt siejant tai su kultūriniu turizmu, kas irgi yra labai stiprus variklis”.

“Be abejo, profesionalus menas, socialinė menininkų apsauga, socialinė apsauga, kad menininkas nesijaustų marginalas, autsaideris, kad jaustųsi integruotas, reikalingas savo kraštui. Su komanda, su patarėjais, su žmonėmis, kurie yra įvairių sričių ekspertai, mes mėginsime rengti įvarius teisės aktus, koreguoti visą padėtį, įvesti daugiau skaidrumo”, – savo uždavinius dėstė A.Gelūnas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vilniaus dailės akademijos prorektorių A.Gelūną kultūros ministru paskyrė pirmadienį.

Jis šiame poste pakeis Remigijų Vilkaitį, kuriam nepasitikėjimą pareiškė jį į šį postą delegavusi TPP.

Kaune 1968-aisiais gimęs A.Gelūnas 1975-1986 metais mokėsi J.Jablonskio vidurinėje mokykloje, 1988-1994 metais studijavo Vilniaus dailės akademijoje (VDA), įgijo dailininko grafiko specialybę.

A.Gelūnas 1995-1997 metais studijavo Tokijo menų universitete Japonijoje, Japonų stiliaus tapybos katedroje. 1997-2001 metais jis studijavo Vytauto Didžiojo universitete (VDU), apgynė filosofijos daktaro disertaciją.

1997-2004 metais A.Gelūnas dirbo grafikos dėstytoju VDA Kauno dailės fakultete (KDF), 2001-2002 metais – asistentu VDU filosofijos katedroje. 2002-2003 metais buvo VDA KDF prodekanas, 2003-2004 metais – dekanas ir vyriausiasis mokslo bendradarbis.

Nuo 2000 metų jis yra vizituojantis lektorius Vilniaus universiteto Orientalistikos centre, nuo 2004-ųjų – VDA Studijų prorektorius, eina docento pareigas Dailės istorijos ir teorijos katedroje bei Grafikos katedroje.

A.Gelūnas yra surengęs apie 15 personalinių kūrybos parodų, gavęs apdovanojimų tarptautiniuose meno renginiuose.

Šiandien Seimo nenumatytame posėdyje prisiekė kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Priesaiką priėmė Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

Į šias pareigas A. Gelūną liepos 2 dienos dekretu paskyrė Dalia Grybauskaitė. Naujuoju kultūros ministru jis buvo paskirtas po to, kai iš šių pareigų atsistatydino Remigijus Vilkaitis. A. Gelūno kandidatūrą pasiūlė Tautos prisikėlimo partija.

Apie naująjį ministrą daugiau sužinosite “veidas.lt” projekte “Vyriausybė“.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį Vilniaus dailės akademijos (VDA) prorektorių Arūną Gelūną paskyrė kultūros ministru.

Tam, kad pradėtų eiti pareigas, A.Gelūnas dar turės prisiekti Seime.

A.Gelūnas kultūros ministro poste pakeis Remigijų Vilkaitį, kuriam nepasitikėjimą pareiškė jį į šį postą delegavusi Tautos prisikėlimo partija.

Kaune 1968-aisiais gimęs A.Gelūnas 1975-1986 metais mokėsi J.Jablonskio vidurinėje mokykloje, 1988-1994 metais studijavo Vilniaus dailės akademijoje (VDA), įgijo dailininko grafiko specialybę.

A.Gelūnas 1995-1997 metais studijavo Tokijo menų universitete Japonijoje, Japonų stiliaus tapybos katedroje. 1997-2001 metais jis studijavo Vytauto Didžiojo universitete (VDU), apgynė filosofijos daktaro disertaciją.

1997-2004 metais A.Gelūnas dirbo grafikos dėstytoju VDA Kauno dailės fakultete (KDF), 2001-2002 metais – asistentu VDU filosofijos katedroje. 2002-2003 metais buvo VDA KDF prodekanas, 2003-2004 metais – dekanas ir vyriausiasis mokslo bendradarbis.

Nuo 2000 metų jis yra vizituojantis lektorius Vilniaus universiteto Orientalistikos centre, nuo 2004-ųjų – VDA Studijų prorektorius, eina docento pareigas Dailės istorijos ir teorijos katedroje bei Grafikos katedroje.

A.Gelūnas yra surengęs apie 15 personalinių kūrybos parodų, gavęs apdovanojimų tarptautiniuose meno renginiuose.

Antradienį priėmusi kandidatą į kultūros ministrus Arūną Gelūną prezidentė Dalia Grybauskaitė nusprendė, kad jis yra tinkamas vadovauti Kultūros ministerijai.

Tai žurnalistams pranešė prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys. Ministrus Lietuvoje skiria prezidentas premjero teikimu.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pareiškė neturinti pastabų kandidatui į kultūros ministrus, Vilniaus dailės akademijos prorektoriui Arūnui Gelūnui.

Pasak šalies vadovės, jei bus pateikta, ši kandidatūra bus rimtai svarstoma.

“Ponas A.Gelūnas yra vienos komisijos narys, kurią esu sudariusi dėl kultūros gairių. Iš principo jam lyg ir pastabų neturime. Jeigu iš tiesų teiks premjeras, mes rimtai svarstysime šią kandidatūrą”, – žurnalistams ketvirtadienį sakė prezidentė.

A.Gelūną į kultūros ministrus siūlo valdančiajai koalicijai priklausanti Tautos prisikėlimo partija. Ji pranešė norinti keisti anksčiau deleguotą ministrą Remigijų Vilkaitį.

Iš pradžių partija siūlė jos vadovo Arūno Valinsko kandidatūrą, bet prezidentė sakė neskirsianti jo ministru. Vėliau palaikymo nesulaukė ir operos solisto Deivido Staponkaus kandidatūra.

41 metų A.Gelūnas yra įgijęs dailininko grafiko specialybę, studijavo Vilniaus dailės akademijoje, Tokijo menų universitete ir Kaune įsikūrusiame Vytauto Didžiojo universitete universitetuose. Vėliau minėtuose Lietuvos universitetuose jis dėstytojavo.

Jis yra sukūręs 15 personalinių kūrybos parodų.

Valdančiajai koalicijai priklausančios Tautos prisikėlimo partijos lyderis Arūnas Valinskas antradienį Seime žiniasklaidai patvirtino, jog partija svarsto galimybę į kultūros ministrus siūlyti Vilniaus dailės akademijos prorektoriaus studijoms Arūno Gelūno kandidatūrą.

Balandžio pabaigoje TPP pareiškė nepasitikinti savo pačios deleguotu kultūros ministru R.Vilkaičiu. Iš pradžių į šį postą pasiūlytas partijos vadovas A.Valinskas, bet prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė nepritarsianti jo kandidatūrai. A.Valinskui vėliau atsikirtus įžeidžiamais epitetais, premjeras A.Kubilius paskelbė nebeketinantis teikti jo kandidatūros.

Vėliau TPP pranešė į kultūros ministro pareigas siūlanti operos solistą Deividą Staponkų. Tačiau ir jo kandidatūrą A.Kubilius sukritikavo.

R.Vilkaitis kol kas nėra parašęs atsistatydinimo pareiškimo.