Trečiadienį teismui nepavyko pradėti nagrinėti bylos, kurioje keturi asmenys kaltinami suklastoję Tautos prisikėlimo partijos lyderio Arūno Valinsko kandidatūrą prezidento rinkimuose remiančių parašų rinkimo lapus.

“Bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, nes neatvyko viena kaltinamoji”, – BNS sakė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo atstovė spaudai Airinė Šerelytė.

Teismo posėdyje nepasirodė Ingrida Jočienė. Ji, pasak A.Šerelytės, neatvyko dėl ligos.

Dėl dokumentų klastojimo taip pat yra teisiami buvęs A.Valinsko rinkimų štabo vadovas Vytas Karsokas, Dainius Stelmokas ir Justinas Daubara.

“Keturi asmenys kaltinami tuo, kad, veikdami bendrininkų grupėje, jie suklastojo 17 rinkėjų, remiančių A.Valinsko pareiškimą dalyvauti 2009 m. gegužės 17 d. rinkimuose kandidatu į Respublikos prezidentus, parašų rinkimo lapų”, – rugsėjo pabaigoje pranešė Generalinė prokuratūra.

Tyrimo duomenimis, kaltinamieji į minėtus parašų rinkimo lapus įrašė išgalvotų asmenų duomenis. Tokie dokumentai buvo perduoti Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui Zenonui Vaigauskui.

Pasak prokuratūros, buvo išanalizuoti 766 parašų rinkimo lapai, kuriuose buvo per 21 tūkst. piliečių parašų. Taip pat patikrintas dar penkių asmenų galimas dalyvavimas šiame nusikaltime.

A.Valinskas iš pradžių ketino dalyvauti pernai vykusiuose prezidento rinkimuose, tačiau vėliau kandidatūrą atsiėmė. Buvo abejojama, ar Tautos prisikėlimo partijos vadovo rėmėjams pavyko surinkti 20 tūkst. parašų, reikalingų, kad pretendentas būtų įregistruotas kandidatu.

karikatura

Su rugpjūčio 2-ąją – Ubagų diena – sveikiname Arūną Valinską, kaupiantį naujus įspūdžius. Juk kaip kitaip Seimo narys sužinotų, kaip jaučiasi žmogus, besirausiantis konteineryje, jeigu ne TV laida?

A.Valinskas: metinio prezidentės pranešimo nebuvo

Vilnius, birželio 8 d. (BNS). Valdančiajai daugumai priklausančios Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderis Arūnas Valinskas antradienį prezidentės Dalios Grybauskaitės perskaitytą metinį pranešimą pavadino “dar neregėto negirdėto žanro pasisakymu”.

“Nelabai galiu komentuoti, kadangi tokio metinio pranešimo kaip ir nebuvo, ir aš manau, kad labiausiai turėjo nusivilti žmonės, kurie jo laukė, nes tai buvo kol kas dar neregėto negirdėto žanro, švelniai pasakysiu, pasisakymas. (…) Tai buvo reklaminių šūkių rinkinys, nepamirštant pasipuikuoti savo reitingais, ir labai keista, kad pačioj pradžioj savo taip vadinamo pranešimo prezidentė įspėjo, kad nieko nepasakys”, – sakė A.Valinskas.

“Mano asmeninis klausimas prezidentei – tai kada bus metinis pranešimas”, – tęsė TTP vadovas, su šalies vadove įsivėlęs į konfliktą, kada, D.Grybauskaitei skeptiškai įvertinus A.Valinsko galimybės eiti kultūros ministro pareigas, jos pasisakymą pavadinęs “įsižeidusios bobos pozicija”.

Paklaustas, ar metiniame pranešime įvardytos problemos jam neatrodo svarbios, A.Valinskas atsakė, jog “nei vienos aštrios problemos nebuvo šioje kalboje iškelta, gal nevyniokite žodžių į vatą, pranešimo nebuvo”.

Prezidentė D.Grybauskaitė antradienį Seime perskaitė pirmąjį metinį pranešimą. Šalies vadovė sakė atsisakanti tradicinio metinės kalbos žanro – įprastinės visų šalies gyvenimo sričių apžvalgos, rikiuojant jas įprasta tvarka. Kai kurie apžvalgininkai jos kalboje sakė pasigedę konkretumo.

Valdančiajai koalicijai priklausančios Tautos prisikėlimo partijos lyderis Arūnas Valinskas antradienį Seime žiniasklaidai patvirtino, jog partija svarsto galimybę į kultūros ministrus siūlyti Vilniaus dailės akademijos prorektoriaus studijoms Arūno Gelūno kandidatūrą.

Balandžio pabaigoje TPP pareiškė nepasitikinti savo pačios deleguotu kultūros ministru R.Vilkaičiu. Iš pradžių į šį postą pasiūlytas partijos vadovas A.Valinskas, bet prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė nepritarsianti jo kandidatūrai. A.Valinskui vėliau atsikirtus įžeidžiamais epitetais, premjeras A.Kubilius paskelbė nebeketinantis teikti jo kandidatūros.

Vėliau TPP pranešė į kultūros ministro pareigas siūlanti operos solistą Deividą Staponkų. Tačiau ir jo kandidatūrą A.Kubilius sukritikavo.

R.Vilkaitis kol kas nėra parašęs atsistatydinimo pareiškimo.

Valdančiai koalicijai priklausančios Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderis Arūnas Valinskas teigia radęs kandidatą į kultūros ministrus, tačiau jo pavardės nesako, rašo “Kauno diena”.

“Žinios labai geros. Kandidato neįvardysiu. Jums – tikrai ne. Galiu pasakyti, kad tai pats gabiausias žmogus Lietuvoje, galintis užimti šį postą. Ieškojome ir Latvijoje”, – kalbėjo A.Valinskas.

Anot jo, kandidatą į R.Vilkaičio vietą atskleisti dar anksti. A.Valinsko teigimu, kandidatūra dar nėra iki galo suderinta pačioje TPP frakcijoje, tačiau netrukus į ministro kėdę esą turėtų būti teikiamas koalicijos partneriams.

Paklaustas, ar Remigijaus Vilkaičio vis dar užimama kėdė pažadėta Krikščionių partijai mainais į paramą valdantiesiems ir TPP gali jos netekti, A.Valinskas tai neigė ir tikino, kad TPP ministro portfelio jokiais būdais neišsižadės: “Tai netikri gandai. Jei kas ir turi atiduoti postą (Krikščionių partijai – red. past.), tai konservatoriai. Jie pagal kvotas ir taip pasiėmę per daug”.

TPP atstovaujantis parlamentaras Vincas Babilius sako, kad kandidatas yra partijos narys, tačiau ne parlamentaras. Jis taip pat užsiminė, kad galimas R.Vilkaičio įpėdinis susijęs su menu.

Tai bus trečias TPP kandidatas į kultūros ministro postą.

Balandžio pabaigoje TPP pareiškė nepasitikinti savo pačios deleguotu kultūros ministru Remigijumi Vilkaičiu. Iš pradžių į šį postą pasiūlytas partijos vadovas A.Valinskas, bet prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė nepritarsianti jo kandidatūrai. A.Valinskui vėliau atsikirtus įžeidžiamais epitetais, premjeras A.Kubilius paskelbė nebeketinantis teikti jo kandidatūros.

Antrasis TPP kandidatas – operos solistas Deividas Staponkus – taip pat nesulaukė politinio palaikymo

Pastarąsias tris savaites trukusios paliaubos dėl kultūros ministro pareigų buvo laikinos. Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderis Arūnas Valinskas praėjusį penktadienį “Veidą” patikino, kad kultūros ministro klausimas bus išspręstas šią savaitę.

Nesėkmingai mėginęs siūlyti į ministro postą save, o vėliau – operos solistą Deividą Staponkų, A.Valinskas atrodė negalįs rasti kito kandidato vietoje iš TPP pasitraukusio Remigijaus Vilkaičio. Partijos norą keisti ministrą užgožė A.Valinsko nepagarbaus kalbėjimo apie prezidentę Dalią Grybauskaitę tema. Kol politikai ir visuomenė gvildeno, ar Seimo narys nusižengė etikai, Kultūros ministerijos darbuotojai veltui rytais spaudoje ieškojo naujienų apie galimus vadovybės pokyčius. R.Vilkaitis, tvirtinęs, kad jam reikia savaitės neatidėliotiniems darbams užbaigti, ministro pareigas eina jau tris savaites, o ir toliau neskuba atsistatydinti.
Premjero patarėjas Virginijus Valentinavičius “Veidui” sakė: “Ministras pirmininkas atsakingai žiūri į kultūros politiką, todėl tikisi, kad partija ieško labai gero kandidato”. O A.Valinskas, nenorėdamas, kad nauja kandidatūra būtų iš anksto aptarinėjama žiniasklaidos, tvirtino, jog pirmiausia ją pateiks premjerui ir koalicijos partneriams, o tik tada sužinos visuomenė.

Meno kūrėjų asociacijos prezidento Kornelijaus Platelio, pasirašiusio kultūros atstovų siūlymą ministre skirti buvusią kultūros viceministrę ir Lietuvos ambasadorę prie UNESCO Iną Marčiulionytę, nuomone, geriausia kandidatūra, kurią galėjo pateikti TPP, buvo R.Vilkaitis. “I.Marčiulionytę pasiūlėme tik dėl to, kad supratome, jog ministrą norima atstatydinti”, – sakė K.Platelis.

BFL

Sąmoningą provokaciją prieš prezidentę Dalią Grybauskaitę, premjerą Andrių Kubilių ir partnerius Seime surengusio Arūno Valinsko likimas nulemtas – valdančiojoje koalicijoje vietos jam nebeliks.

Šachmatų žaidėjams gerai žinomas terminas “ėjimas žirgu”, reiškiantis, kad viena figūra vienu metu puolamos dvi ir daugiau priešininko figūrų, taip stengiantis įvaryti jį į kampą. Panašų ėjimą, siekdami įstumti į kampą prezidentę Dalią Grybauskaitę ir Andriaus Kubiliaus vadovaujamą Vyriausybę, nutarė padaryti valdžią praradusiųjų koalicija. Tik vietoje žirgo jie nutarė panaudoti politikoje nelabai patyrusį, užtai didelių ambicijų turinį Arūną Valinską, kuris, regis, dar nesuprato, kad jo paties politinis žaidimas tuo ir pasibaigė.

A.Valinsko politinė karjera baigta

Regis, trumpam grįžęs visuotinis susidomėjimas A.Valinsku, tiksliau, jo chuliganišku išpuoliu prieš D.Grybauskaitę, taip apsvaigino buvusią eterio žvaigždę, kad jis jau ėmė nebesuvokti, ką kalbąs. Dvi savaites tiek partneriams valdančiojoje koalicijoje, tiek visuomenei aiškinęs, esą jo netenkina partijos deleguoto kultūros ministro Remigijaus Vilkaičio darbas, praėjusią savaitę A.Valinskas viešai ir su neslepiamu pasitenkinimu prisipažino, kad tai buvęs sąmoningas melas ir apgavystė: jokio kultūros ministro posto jis nesiekęs, o viešas valstybės vadovės įžeidimas bei grasinimas skelbti nepasitikėjimą premjeru “buvo specialiai sudėliota situacija”.

Reikia visiškai neišmanyti politikos, kad nesuvoktum, jog po tokio pareiškimo bet kuris politikas ir jo vadovaujama partija lėks iš valdančiosios koalicijos greičiau nei kamštis iš šampano butelio. Ne todėl, kad Lietuvoje nėra priimta viešai įžeidinėti moteris ar valstybės vadovą, bet todėl, kad esant krizinei situacijai nepatikimiems, savus apgaudinėti linkusiems partneriams vietos valdžioje nėra.

Kai kiekvienas balsas Seime gali lemti tolesnį Vyriausybės egzistavimą, Trojos arkliai nedelsiant metami už vartų. Tuo tarpu A.Valinskas net neslėpė ketinąs būti būtent tokiu Trojos arkliu valdančiojoje koalicijoje. Vieną dieną viešai tikinęs, kad jis ir jo bendrapartiečiai jokiu būdu nepaliks koalicijos, kitą dieną A.Valinskas ir visa Tautos prisikėlimo partijos frakcija parėmė socialdemokratų siūlymą Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl privalomojo sveikatos draudimo mokesčio rinkimo.

Kas tikrieji žaidėjai?

Apskritai praėjusią savaitę klausantis A.Valinsko kalbų buvo jau nebeaišku, kuriai pusei jis atstovauja – Vyriausybės ar ją kaip nors išklibinti norinčių socialdemokratų ir su jais susidėjusių įtakos grupių, kurias sudaro viena kadaise įtakingiausia žiniasklaidos bendrovė, taip pat žemės ūkio, nekilnojamojo turto, aviacijos, internetinės žiniasklaidos rinkose savo veiklą plėtojantis vienas stambiausių Lietuvos verslininkų Gediminas Žiemelis bei jų politinis kūrinys – Gedimino Vagnoriaus vadovaujama Krikščionių partija, kaip dabar vadinasi kartu su šio kraštiečiu Laimontu Diniumi ir G.Žiemelio jaunystės draugu Aleksandru Sacharuku nuo A.Valinsko “prisikėlėlių” atskilusi Seimo narių grupė.

Šeštadienį Socialdemokratų partijos tarybos posėdyje šios partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius paskelbia, kad kitokios koalicijos sudėlioti nepavyks, tad reikia kreiptis į prezidentę dėl priešlaikinių Seimo rinkimų, kurie galėtų vykti kitų metų kovą kartu su savivaldybių tarybų rinkimais, organizavimo. Praeina kelios dienos, ir tą pačią idėją skelbia jau ir A.Valinskas: “Jei nėra normalios koalicijos, pritarčiau socialdemokratų idėjai dėl naujų Seimo rinkimų”.

Tai A.Valinskas pareiškia televizijos laidoje, kurioje iš vienos pusės jį remia anksčiau prezidento Valdo Adamkaus patarėju dirbęs žymus “lopatologas”, iš kitos palaiko ir netgi atstovo spaudai pareigas atlieka buvusio įtakingiausio dienraščio apžvalgininkas. Juokingiausia, kad dar neseniai abu tvirtai Vyriausybę rėmusį A.Valinską su žemėmis maišydavo. Bet kai šis persimetė į priešininkų stovyklą ir ėmė pulti prezidentę D.Grybauskaitę – iš karto draugu ir sąjungininku patapo.

Lošimo esmė

Sužaisti A.Valinsko ambicijomis panorusių jėgų išskaičiavimas buvo paprastas, bet tuo ir gražus – vienu ėjimu pasiekti du tikslus.

Pirma, sukelti valdančiojoje koalicijoje pasitikėjimo krizę, taip priverčiant premjerą A.Kubilių ieškoti papildomų sąjungininkų, o tokių vaidmenį atlikti, manyta, galėtų tik viena partija – dar neseniai toje pačioje koalicijoje buvę, dabar G.Vagnoriumi pasipildę “krikščionys”. Tokiu būdu įtaką praradusi žiniasklaidos grupė vėl įgytų poveikio Vyriausybei svertą, o bankrutavusios “flyLAL” bendrasavininkis G.Žiemelis – įtaką Susisiekimo ministerijai, kuri pernai atsisakė gelbėti jo įmonę.

Antra, pakirsti prezidentės D.Grybauskaitės autoritetą, parodant, kad iš jos viešai išsityčiojęs A.Valinskas gali išlipti sausas iš vandens ir toliau likti valdžioje, taip padrąsinant šiuo metu gerokai persigandusią valdininkiją, ypač teisėtvarkininkus. Juk tikrai menką paramą Seime teturinti A.Kubiliaus Vyriausybė negalėtų daryti valymo valstybės aparate, teisėtvarkoje ir kelti į paviršių aštuonerius metus valdžiusių socialdemokratų ir “valstybininkų” klano aferų, jeigu neturėtų D.Grybauskaitės politinio “stogo”.

Šis “stogas” savo ruožtu remiasi valdininkijos įsitikinimu, kad bet kuris prezidentės reikalavimų nevykdantis veikėjas metamas iš darbo per 24 valandas. Parodyk valdininkams, kad D.Grybauskaitę galima ignoruoti, kad per G.Vagnorių įtaką Vyriausybei susigrąžina “buvusieji”, ir per daugelį metų socialdemokratų atrinkta ir išpuoselėta valdininkija bei teisėtvarka vėl pradės dirbti bet kam, tik ne žmonių išrinktai valdžiai.

Na, o jeigu A.Kubilius dėl aukščiau įvardytų priežasčių atsisakytų išplėsti koaliciją G.Vagnoriaus, L.Diniaus ir A.Sacharuko “krikščionimis”, tuomet A.Valinskas su saviškiais galėtų sėkmingai griauti koaliciją iš vidaus – paremti nepasitikėjimą susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu, blokuoti generalinio prokuroro skyrimą, galiausiai – sugriauti 2011 metų biudžeto priėmimą, taip iš tiesų stumdamas prezidentę ir Vyriausybę priešlaikinių Seimo rinkimų link.

Laukiamas Vyriausybės atsakas

Šis žaidimas yra paremtas viena prielaida – kad konservatoriai nesiryš plėsti koalicijos jokia kita iš Seime esančių partijų, tik “vagnorininkais”. Iš tiesų Darbo partijos atstovai, kurie jau buvo gavę A.Kubiliaus siūlymą dėtis prie koalicijos, iš valdančiųjų tik viešai išsityčiojo, o Rolando Pakso vadovaujami “tvarkiečiai” daugiau nei dešimtmetį buvo pagrindiniai konservatorių politiniai priešai, netgi ne oponentai. Tad jau veikiau galima įsivaizduoti konservatorių ir socialdemokratų, nei konservatorių ir “paksinių” bei “uspaskinių” koaliciją.

Tačiau, kaip sakoma, niekada nesakyk “niekada”, ypač politikoje. Paradoksalu, bet septynerius metus Vyriausybėje nebuvę ir savo šaknų niekur giliai įleisti nesugebėję “tvarkiečiai” šiuo metu gali būti daug patikimesni valdančiosios koalicijos partneriai, nei tie, kurie nors 2008-ųjų pabaigoje valdžią prarado, bet iki galo iš jos dar nepasitraukė.

Čia svarbu pabrėžti, kad korupciniai skandalai “tvarkiečių” vadovautoje Vilniaus savivaldybėje parodė, jog rafinuotai melžti biudžetą ir europinius fondus šie taip ir neišmoko. Be to, su “darbiečiais”, kurių lyderis Viktoras Uspaskichas laukia Europos Parlamento sprendimo dėl neliečiamybės atėmimo, netrukus susikalbėti gali tapti lengviau.

Kuri iš partijų taps nauja valdančiosios koalicijos partnere po A.Valinsko ir jo “prisikėlėlių” išmetimo, iki galo dar neaišku, bet sprendimai turės būti priimti iki gegužės vidurio, kada numatytas balsavimas dėl interpeliacijos susisiekimo ministrui E.Masiuliui.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako , kad Tautos prisikėlimo partijos vadovo Arūno Valinsko pareiškimus valdantieji turi įvertinti politiškai.

“Norėčiau pasakyti, kad jokių asmeninių vertinimų būti negali. Esu įsitikinusi, kad tai turi politiškai įvertinti valdančioji dauguma”, – ketvirtadienį lankydamasi parodoje “Agrobalt 2010″ žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.

Praėjusios savaitės pabaigoje komentuodamas prezidentės sprendimą neskirti jo kultūros ministru, A.Valinskas pareiškė, kad norėtų girdėti “ne įžeistos bobos poziciją”, o oficialią valstybės vadovės poziciją. Vėliau šeštadienį aiškindamas savo posakį teigė norėjęs “parodyti valstybės situaciją” – kad “didžiuliais žingsniais einama autoritarinio režimo link”.

Savo išpuoliui A.Valinskas pasirinko pačią jautriausią tiek prezidentės, tiek visos valdančiosios koalicijos vietą – A.Kubiliaus Vyriausybės stabilumą. Po dabar krikščionimis pasivadinusių buvusių A.Valinsko bendražygių ir Zuokų pasitraukimo iš koalicijos Vyriausybė Seime turi tik nominalią poros balsų daugumą. Bet du vienas po kito ėję nesėkmingi balsavimai dėl liberalcentristo Jono Liesio skyrimo Seimo vicepirmininku parodė, kad faktiškai tos vieningos valdančiosios daugumos Seime kaip ir nebėra. Nebent Vyriausybei įvairiomis nuolaidomis bei finansiniais pažadais pavyktų suburti ją kai kuriais specifiniais klausimais. Tokiomis aplinkybėmis vien tik paties A.Valinsko ir jo žmonos Ingos oficialus pasitraukimas iš koalicijos taptų rimtu pretekstu patikrinti, ar Vyriausybė dar tebeturi Seimo pasitikėjimą.

Tuo tarpu prezidentė D.Grybauskaitė jau kelis kartu labai aiškiai pasakė, kad alternatyvos A.Kubiliaus Vyriausybei nėra ir artimiausiu metu nenumatoma. Netiesiogiai tai reiškia, kad ne tik premjeras, bet ir pati valstybės vadovė padarys viską, kad išsaugotų Ministrų kabineto stabilumą. Tuo, regis, ir nutarė pasinaudoti A.Valinskas.

TPP prieš porą savaičių pareikalavo, kad būtų iš pareigų atleistas partijos deleguotas kultūros ministras Remigijus Vilkaitis. Vietoj jo TPP frakcija į šias pareigas pasiūlė A.Valinsko kandidatūrą. Prezidentė D.Grybauskaitė pranešė neskirsianti jo kultūros ministru, nes ministrai, pasak jos, turi turėti visuomenės pasitikėjimą ir kompetenciją.

Trečiadienį komisijos posėdyje Algimantas Salamakinas pranešė kreipęsis į VLKK prašydamas įvertinti A.Valinsko prezidentės Dalios Grybauskaitės atžvilgiu pavartoto žodžio “boba” reikšmę.

“Pasirašiau prašymą į lietuvių kalbos komisiją, kad plačiau įvertintų terminą “boba”, kokia jo reikšmė, kiek tai įžeidžiantis”, – komisijoje sakė A.Salamakinas.

“Veidas.lt” pasidomėjo, kaip šį žodį aiškina Lietuvių kalbos žodynas. Žodyne rašoma, kad boba yra “menk. ištekėjusi moteris; sena moteris, senė”. Tai reiškia, kad žodis yra menkinamosios reikšmės.

Vėliau žurnalistams A.Salamakinas tvirtino, jog klausimą dėl A.Valinsko viešų pareiškimu reikia nagrinėti ypač išsamiai dėl galimų tolesnių veiksmų parlamente: “Yra labai įvairių nuomonių, Seimo narių, kurie mano, kad šitas pasisakymas nusipelno apkaltos, iki tos, kad tai nieko nereiškia, šiaip leptelėjimas”.

Į EPK dėl TTP lyderio pareiškimo kreipėsi Seimo valdyba bei pats A.Valinskas.

Praėjusios savaitės pabaigoje komentuodamas prezidentės sprendimą neskirti jo kultūros ministru A.Valinskas pareiškė, kad norėtų girdėti “ne įžeistos bobos poziciją”, o oficialią valstybės vadovės poziciją.

Vėliau šeštadienį aiškindamas savo posakį teigė norėjęs “parodyti valstybės situaciją” – kad “didžiuliais žingsniais einama autoritarinio režimo link”.

TPP prieš porą savaičių pareikalavo, kad būtų iš pareigų atleistas partijos deleguotas kultūros ministras Remigijus Vilkaitis. Vietoj jo TPP frakcija į šias pareigas pasiūlė A.Valinsko kandidatūrą. Prezidentė D.Grybauskaitė pranešė neskirsianti jo kultūros ministru, nes ministrai, pasak jos, turi turėti visuomenės pasitikėjimą ir kompetenciją.

Savo išpuoliui A.Valinskas pasirinko pačią jautriausią tiek prezidentės, tiek visos valdančiosios koalicijos vietą – A.Kubiliaus Vyriausybės stabilumą. Po dabar krikščionimis pasivadinusių buvusių A.Valinsko bendražygių ir Zuokų pasitraukimo iš koalicijos Vyriausybė Seime turi tik nominalią poros balsų daugumą. Bet du vienas po kito ėję nesėkmingi balsavimai dėl liberalcentristo Jono Liesio skyrimo Seimo vicepirmininku parodė, kad faktiškai tos vieningos valdančiosios daugumos Seime kaip ir nebėra. Nebent Vyriausybei įvairiomis nuolaidomis bei finansiniais pažadais pavyktų suburti ją kai kuriais specifiniais klausimais. Tokiomis aplinkybėmis vien tik paties A.Valinsko ir jo žmonos Ingos oficialus pasitraukimas iš koalicijos taptų rimtu pretekstu patikrinti, ar Vyriausybė dar tebeturi Seimo pasitikėjimą.

"Veido" archyvas

D.Grybauskaitė leido suprasti, kad A.Valinskui kelio į jokį postą, kuriam reikia jos palaiminimo, nėra

Arūno Valinsko išsišokimai Seime, iš pradžių atrodę kaip visuomenės dėmesio pasiilgusio šoumeno pasidarkymai, dabar jau gresia peraugti į rimtą valdančiosios koalicijos krizę.

Nuo tuščių pretenzijų kultūros ministro postą užimančiam bendrapartiečiui Remigijui Vilkaičiui iki asmeninių įžeidinėjimų prezidentei ir grasinimų interpeliacija premjerui – tokią evoliuciją per pastarąsias dvi savaites patyrė Tautos pažangos partijos pirmininkas Arūnas Valinskas.

Nusitaikė į jautriausią vietą

"Veido" archyvas

A.Kubiliaus Vyriausybę opozicija klibina interpeliacija E.Masiuliui

Faktas, kad Seimo pirmininko postą praradęs A.Valinskas ilgai nesugebės išlikti politikos šešėlyje, buvo akivaizdus. Ramus ir į akis nelabai krintantis kasdienis Seimo nario darbas buvo ne jam, pripratusiam prie scenos ir televizijos kamerų. Lygiai buvo galima tikėtis, kad A.Valinsko neapykanta jį iš Seimo pirmininko posto pastūmėjusiai prezidentei Daliai Grybauskaitei anksčiau ar vėliau prasiverš į paviršių.

A.Valinskas negalėjo nežinoti, kad dar pernai rudenį D.Grybauskaitė labai aiškiai pasakė premjerui Andriui Kubiliui ir keliems kitiems koalicijos partijų vadams, kad A.Valinskui ir Artūrui Zuokui kelio į jos kabinetą nėra, kaip ir kelio į postus, kuriems užimti reikalingas prezidentės palaiminimas. Seimo darbu ir taip bodėjęsis A.Zuokas netrukus perdavė parlamentaro mandatą savo žmonai Agnei ir paniro į pasirengimą savivaldybių tarybų rinkimams 2011 m. pradžioje. Tuo tarpu be buvimo Seime daugiau nelabai kuo užsiimti turintis A.Valinskas, kaip dabar aiškėja, pradėjo regzti revanšo planus.

Savo išpuoliui A.Valinskas pasirinko pačią jautriausią tiek prezidentės, tiek visos valdančiosios koalicijos vietą – A.Kubiliaus Vyriausybės stabilumą. Po dabar krikščionimis pasivadinusių buvusių A.Valinsko bendražygių ir Zuokų pasitraukimo iš koalicijos Vyriausybė Seime turi tik nominalią poros balsų daugumą. Bet du vienas po kito ėję nesėkmingi balsavimai dėl liberalcentristo Jono Liesio skyrimo Seimo vicepirmininku parodė, kad faktiškai tos vieningos valdančiosios daugumos Seime kaip ir nebėra. Nebent Vyriausybei įvairiomis nuolaidomis bei finansiniais pažadais pavyktų suburti ją kai kuriais specifiniais klausimais. Tokiomis aplinkybėmis vien tik paties A.Valinsko ir jo žmonos Ingos oficialus pasitraukimas iš koalicijos taptų rimtu pretekstu patikrinti, ar Vyriausybė dar tebeturi Seimo pasitikėjimą.

Tuo tarpu prezidentė D.Grybauskaitė jau kelis kartu labai aiškiai pasakė, kad alternatyvos A.Kubiliaus Vyriausybei nėra ir artimiausiu metu nenumatoma. Netiesiogiai tai reiškia, kad ne tik premjeras, bet ir pati valstybės vadovė padarys viską, kad išsaugotų Ministrų kabineto stabilumą. Tuo, regis, ir nutarė pasinaudoti A.Valinskas.

Sulaukė tinkamo momento

Papildomomis paskatomis surengti keršto akciją dabar jam (ar tiems, kurie jam patarinėja) galėjo tapti dvi aplinkybės.
Pirmoji – viešas tarptautinės reitingų agentūros “Moody’s” analitikų pareiškimas, kad valdančiosios koalicijos žlugimas vargu ar pakenktų Lietuvos ekonomikai ar sumažintų Baltijos šalių kreditų reitingą, ar taptų kliūtimi investicijoms. Koaliciją griaunantis A.Valinskas šia žinia it skydu dangstytųsi nuo kaltinimų griaunant vos iš krizės kilti pradedančią Lietuvos ekonomiką.

Antroji – opozicijos parengta interpeliacija vienam svarbiausių ir tvirčiausių koalicijos partnerių, Liberalų sąjūdžio pirmininkui, susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui. Šis, pradėjęs patikrinimus, kaip ankstesnė Susisiekimo ministerijos vadovybė (tai yra dabartinis Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius) naudojo keliams tiesti ir remontuoti skirtus milijardus, užsitraukė ant savo galvos ne tik opozicinių socdemų, bet ir turtingų bei įtakingų, tad daugeliui politikų poveikį darančių kelininkų klanų rūstybę.

Tuo tarpu Susisiekimo ministerija valdantiesiems yra svarbi ne tik todėl, kad per ją kasmet prasisuka keli milijardai litų (vien šiemet investicijoms skiriama 1,5 mlrd. Lt). Jeigu E.Masiulis prarastų susisiekimo ministro postą, savo postą garantuotai prarastų ir Liberalų sąjūdžio “dvasinis tėvas”, E.Masiulio mokytojas, o šiuo metu – Klaipėdos uosto direktorius Eugenijus Gentvilas. Tokiomis aplinkybėmis liberalsąjūdininkai galėtų netgi ryžtis persimesti į opozicijos pusę (nors dabar sako nematantys, pas ką ten būtų galima eiti).

Ko gero, visą savo žaidimą A.Valinskas ir pagrindė prielaida, kad tam, jog išsaugotų susisiekimo ministrą, valdantieji rinks visus Seimo narių balsus, nesiskaitydami su jų kaina, o prezidentė irgi stengsis juos iš visų jėgų palaikyti. Žinoma, galėjo prisidėti ir aplinkybė, kad R.Vilkaičio vadovaujama Kultūros ministerija remia keletą įstatymų pataisų, kurios, kaip teigiama, labai nenaudingos tiek paties A.Valinsko, tiek jo bičiulių verslui. Užėmęs kultūros ministro kėdę, jis esą šias pataisas galėtų atsiimti.

Ėmė įžeidinėti prezidentę

Tad viskas ir prasidėjo nuo išpuolių prieš R.Vilkaitį, kuris iš pradžių buvo kaltinamas per mažai bendraujantis su jį į ministeriją delegavusia A.Valinsko partija, paskui iš jo tiesiogiai pareikalauta pasitraukti. Visos A.Kubiliaus pastangos sutaikyti A.Valinską su R.Vilkaičiu buvo bergždžios. Premjeras, užliūliuotas ankstesnių gerų santykių su “tautinių pažangiečių” lyderiu, tiesiog nesugebėjo suvokti, kokią kiaulystę jam, Vyriausybei, valdančiajai koalicija ir prezidentei rengia A.Valinskas.

Atrodo, kad dar praėjusį ketvirtadienį, A.Valinsko reikalavimu eidamas pas D.Grybauskaitę tartis dėl šio kandidatūros į Kultūros ministerijos vadovo postą, A.Kubilius nesuvokė, jog tai – tik spąstai. Tiek premjeras, tiek jo bendrapartiečiai ir koalicijos partneriai manė, kad A.Valinskas, sužinojęs neigiamą D.Grybauskaitės verdiktą, truputį pasispardys, bet galiausiai apsiramins.

Neatsižvelgta, kad visą šį šou A.Valinskas surengė savo partijos išplėstinės tarybos posėdžio (kuris, galima neabejoti, parems savo lyderio ambicijas) išvakarėse, be to, prarasti (kaip jam atrodo) A.Valinskas nebeturi ko.

Arba premjeras ir prezidentė, siekdami išlaikyti valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės stabilumą nusileidžia ir atiduoda kultūros ministro portfelį A.Valinskui ir šis išdidžiai staiposi, tapęs pirmuoju, kuriam pavyko palaužti D.Grybauskaitę. Arba A.Valinskas, skambiai trenkdamas durimis, griauna koaliciją, išvadina prezidentę “įskaudinta boba”, skelbia interpeliaciją premjerui A.Kubiliui ir tampa pirmuoju politiku, “sukilusiu prieš Grybauskaitės diktatūrą”, su perspektyva tapti kažin kokio opozicinio judėjimo lyderiu.

Neatsižvelgta, regis, tik į du dalykus: atviri, chamiški valstybės vadovų įžeidinėjimai Lietuvos visuomenėje yra tabu, be to, konservatoriai yra pakankamai patyrusi ir ambicinga partija, kad leistųsi šantažuojama politinio nevykėlio.

– Kokia ateitis laukia valdančiosios koalicijos, jei vienos iš ją sudarančių partijų pirmininkas Arūnas Valinskas kelia ultimatumą – arba jis gauna kultūros ministro portfelį, arba rengia interpeliaciją premjerui?

– Aišku, kad padėtis tampa sudėtinga. Vis dėlto nenoriu prarasti vilties, kad tokio kategoriško požiūrio bus laikomasi ne iki begalybės. Gali būti, jog A.Valinskas šiuo metu mato galimybę, kad jo reikalavimai išsispręs teigiamai. Mes esame kantrūs, palauksim. Esame pripratę. Žinoma, geriausia būtų, jeigu tokie įvykiai neapsunkintų koalicijos darbo, nes valstybėje yra daug opių spręstinų problemų.

– Kaip manote, ar šis A.Valinsko išsišokimas galėjo būti suderintas su opozicija, kuri šiuo metu rengia interpeliaciją susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui?

– Nemėgstu reikšti kaltinimų, neturėdamas aiškių įrodymų. Žiūrint grynai teoriškai, nieko keista, kad vienas valdančiųjų partijų vadovų nori užimti ministro postą. Bet gavę signalų apie neigiamą prezidentės poziciją šiuo klausimu tikėjomės, kad A.Valinskas priims protingesnį sprendimą.

Manau, dabar nedaug berastume žmonių, kurie įsivaizduotų, kad A.Valinskas dar turi kokių nors galimybių tapti ministru. Jeigu jis savo pasisakyme būtų išvengęs prezidentę įžeidžiančių frazių, tai dar būtų buvę galima svarstyti, ar premjeras turi oficialiai teikti jo kandidatūrą į kultūros ministrus, ar ne. Tačiau dabar jokių abejonių nebeliko.
Jeigu A.Valinsko įžeidimai valstybės vadovės adresu liks be kitų koaliciją sudarančių partijų reakcijos, tai kils klausimas dėl visos koalicijos santykių su prezidente. Premjeras Andrius Kubilius taip pat neišvengiamai turės į tai reaguoti.

– Bet jeigu koalicijos partijos pasmerks A.Valinską, jis gali sugriauti koaliciją. Kas tuomet?

– Dramos nebus. Yra ne viena galimybė praplėsti koalicijos sudėtį. Svarstant teoriškai, pirmiausia ieškotume sąjungininkų tarp mažųjų frakcijų, tam nepavykus tektų iš esmė performuoti koaliciją. Tuomet neatmestina ir plačiosios koalicijos su socialdemokratais galimybė, bet tai jau būtų sudėtingesnis variantas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų labai tvirti santykiai su Liberalų sąjūdžiu, kartu paėmus turime Seime 56 balsus. Tad sunku įsivaizduoti, kad būtų įmanoma bet kokia nauja koalicija be mūsų. Svarbiausia, kad visi koalicijos sudėtį liečiantys klausimai būtų išspręsti iki balsavimo dėl interpeliacijos susisiekimo ministrui.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad naujo kultūros ministro skyrimas gali užtrukti – anot Vyriausybės vadovo, kandidatūrą reikia derinti ir su koalicijos partneriais, ir su prezidente, taip pat tartis su kultūros bendruomene.

Šiuo metu Tautos prisikėlimo partija (TPP) į ministrus siūlo operos solistą Deividą Staponkų.

“Galėčiau pasakyti, kad gali užtrukti ir iki Seimo rinkimų svarstymai įvairūs, kaip čia koalicija turi elgtis toliau, bet vienokį ar kitokį sprendimą mes priimsime kaip galima artimesniu metu. Mums rūpi tokie sprendimai, kurie įtikintų ir kultūros bendruomenę, kad tikrai yra pasirinktas pats geriausias sprendimas. Turime tokius sprendimus suderinti ir su koalicija, ir su prezidente, todėl kažkiek laiko sprendimų paieška gali ir užtrukti”, – Lietuvos radijui antradienį sakė premjeras.

A.Kubiliaus žodžiais, kultūros srities atstovai neturi vieningos pozicijos šiuo klausimu, vis dėlto žadama atsižvelgti į jų “pakankamai įvairią” nuomonę.

“Kultūros žmonių nuomonė yra labai įvairi, yra įvairių pareiškimų. Kai kurie iš kultūros bendruomenės lyderių siūlo ir konkrečias kandidatūras, pavyzdžiui, Iną Marčiulionytę, bet yra ir kultūros bendruomenės laiškų, kurie, kaip nebūtų paradoksalu, pasirašo, berods Kultūros politikos instituto vadovas Antanas Staponkus, kurie sako, kad nereikia keisti ministro”, – teigė premjeras.

“Būtų labai svarbu tariantis ir koalicijoje, ir su prezidente kartu pasistengti įsiklausyti ir į kultūros bendruomenės, kaip aš sakau, pakankamai įvairią nuomonę, jeigu jau būtų galvojama apie tai, kad atėjo laikas šito darbo imtis kažkam kitam”, – kalbėjo A.Kubilius.

TPP į kultūros ministro pareigas pirmadienį pranešė siūlanti D.Staponkų. 34 metų D.Staponkus pasiūlytas po to, kai buvo atmesta partijos vadovo Arūno Valinsko kandidatūra.

TPP anksčiau į kultūros ministrus vietoj jos anksčiau deleguoto Remigijaus Vilkaičio siūlė partijos vadovą A.Valinską, bet prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė nepritarsianti jo kandidatūrai. A.Valinskui vėliau atsikirtus įžeidžiamais epitetais, premjeras A.Kubilius paskelbė nebeketinantis teikti jo kandidatūros.