Spalio 15 dieną ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto steigėjai BI Norwegian Business School ir Norvegijos verslo plėtros fondas „Innovation Norway“ pasirašė sutartį su kompanija „Arvi“. Sutartimi patvirtinta, kad strateginiu ISM universiteto investuotoju tapo „Arvi“.

Naujasis investuotojas artimiausiu metu prisidės prie ISM universiteto planų stiprinti konkurencingumą tarptautinėje aukštojo mokslo rinkoje: diegti naujas studijų programas, aktyviau ieškoti studentų ir dėstytojų užsienio rinkose, siekti prestižinės Europos kokybės akreditacijos EQUIS. „Arvi“ valdybos narys Justas Kučinskas patvirtino, jog ISM kaip institucija išlaikys sprendimų autonomiją, nepakitusią universiteto vadovybę bei puoselės ilgametį bendradarbiavimą su BI.

„Arvi” jau du dešimtmečius rūpinasi Lietuvos mokslo, kultūros ir švietimo plėtra. Mes artimai bendradarbiaujame su daugeliu Lietuvos aukštųjų mokyklų, tačiau tapti tokio garbingo universiteto partneriu mums yra didelis iššūkis. Esame pasirengę remti universiteto autonomiją ir visiškai pasitikėsime rektoriaus bei universiteto savivaldos sprendimais. Prisidėsime prie geriausių pasaulio vadybos mokslo tradicijų tąsos ir sieksime sukurti dar patrauklesnį ISM veidą Lietuvos ir užsienio studentams”, – sakė „Arvi” valdybos narys Justas Kučinskas.

BI Norwegian Business School taps smulkiuoju ISM akcininku ir išliks universiteto valdyboje. Valdybos sudėtį papildys strateginio investuotojo atstovai, taip pat bus ieškoma naujų narių, turinčių tarptautinės akademinės patirties bei galinčių prisidėti, diegiant tarptautinį EQUIS kokybės standartą. ISM ir BI išlaikys dvigubo diplomo susitarimus ir tęs bendradarbiavimą visuose studijų lygmenyse.

„Ir toliau išliksime strateginiais ISM patarėjais plėtros ir akademiniais klausimais. Sieksime, kad „Arvi“ puoselėtų mūsų pradėtus strateginius universiteto plėtros planus. Mūsų ir „Arvi“ vadovų požiūriai daugeliu ISM akademinės ir korporacinės plėtros klausimų sutapo, švietimo srityje mes puoselėjame vienodas vertybes ir matome vienodus tikslus. O kompanijos pasiūlytas sprendimas siekti universiteto kaip ne pelno siekiančios organizacijos statuso buvo mūsų seniai numatytas tikslas. Esame tikri, kad su šiuo naujuoju investuotoju mums pavyks pasiekti dar geresnių rezultatų Europos aukštojo mokslo erdvėje“, – sakė BI Norwegian Business School viceprezidentas ir ISM Valdybos pirmininkas Jens P. Tondel.

ISM Valdybos pirmininkas priminė, jog sprendimas ieškoti strateginio investuotojo buvo priimtas, peržvelgus ISM universiteto plėtros strategiją ir supratus neišvengiamą papildomų investicijų poreikį. Ateinančiais metais ISM pasiūlys studentams dvi naujas, kartu su JAV Ilinojaus technologijų institutu parengtas studijų programas: Industrinių technologijų vadybą ir IT vadybą. Stiprindamas inovacijų ir verslumo kultūrą,  kitais metais duris atvers ISM Verslo inovacijų institutas. Universiteto planuose ir prestižinė verslo mokyklų EQUIS akreditacija, padėsianti ISM įsilieti į pasaulio universitetų elitą bei tapti geidžiamiausia aukštąja mokykla geriausiems studentams bei akademikams.

Prieš pasirašant sutartį su „Arvi“, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto akcininkai buvo BI Norwegian Business School, „Innovation Norway“ ir privatūs investuotojai.

Rusėjo 8 – ąją, Marijampolėje pagerbti septyni Lietuvos žemės ūkiui ir kaimui nusipelnę žmonės. Antrus metus iš eilės įteikti ordinai ir medaliai „Už nuopelnus Lietuvos kaimui“.

Apdovanojimus įsteigė Aleksandro Stulginskio universitetas (rektorius prof. Antanas Maziliauskas), Arvi įmonių grupė (prezidentas Vidmantas Kučinskas), Baltijos agroverslo institutas (prezidentas prof. Raimondas Lopata ), Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (direktorius dr. Edvardas Makelis).

„Lietuvą žemės ūkis ištempė kriziniu laikotarpiu, todėl norime pažymėti žmones, kurie gyvena ir kuria kad mums visiems būtų geriau“, – apdovanojimo ceremonijoje kalbėjo Arvi įmonių grupės valdybos pirmininkas Vidmantas Kučinskas.

„Mūsų idėja rėmėsi nuoširdumu. Į klausimą, ar verta, kaip į tai pažiūrės valstybinės institucijos, atsakymas vienas – žmogui dėmesio nebus per daug“, – kalbėjo ordino steigėjas R. Lopata.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pabrėžė, jog Lietuvoje yra nedaug įmonių, kurios taip aktyviai – kaip Arvi bendradarbiautų su universitetais: „Gerai, kad remiatės į mokslą ir remiate mokslą. Todėl veikiate visame pasaulyje, derlių imat su naujausia technika, kokią turi pasaulis ir patys ją kuriate“.

Už nuopelnus Lietuvos kaimui ordinai apdovanotas Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos direktorius, profesorius, habilituotas mokslų daktaras Gediminas Staugaitis, LR Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Kazimieras Lukauskas ir Žemės Ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistas Edmundas Paulauskas.

Apdovanoti ir kiti Lietuvos žemės ūkiui nusipelnę piliečiai – medaliai įteikti UAB „Arvi fertis“ technologinių procesų direktoriui Virginijui Štreimikiui, Aleksandro Stulginskio universiteto ilgamečiam dirvotyros ir agrochemijos katedros vedėjui doc. dr. Jonui Kučinskui, Šakių rajono merui Juozui Bertašiui, Lietuvos Žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistei Gražinai Rimavičienei.

Žemės ūkio verslo įmonių grupė “Arvi” derasi su bankais dėl naujos maisto atliekų utilizavimo įmonės statybų Rusijos Baškirijos respublikoje, rašo “Verslo žinios”.

Anksčiau buvo skelbta ir apie ketinimus įsitvirtinti Rusijos Tatarstano respublikoje, tačiau “Arvi ir ko” vadovo ir savininko Vidmanto Kučinsko teigimu, ten koją jau įkėlė vokiečiai.

“Rusija dabar iš tiesų stengiasi pritraukti investuotojų, jei jie “patenka” į Vyriausybės programas, galima tikėtis, jog ši atlygins iki 8 procentų bankų palūkanų. Žemės ūkis – Rusijoje prioritetinė sritis, tad mūsų planai vertinami palankiai, nesijaučiame, kad būtume kaip nors diskriminuojami vien todėl, kad esame užsieniečiai”, – sakė V.Kučinskas.

Šiuo metu “Arvi ir Ko” Rusijos Kaliningrado srities Sovetsko mieste valdo trąšų gamyklą.

“Arvi” įmonių grupė vienija apie 20 Lietuvos ir užsienio bendrovių – kalakutų auginimo, mineralinių trąšų, cukraus, kombinuotų pašarų, biodyzelio gamybos, mėsos bei šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo iki logistikos, žemdirbių aptarnavimo centrų, viešojo maitinimo, viešbučių ir kitų veiklos sričių.

Įmonių grupės “Arvi ir ko” vadovas ir savininkas Vidmantas Kučinskas neslepia ieškantis strateginio investuotojo, kad bendrovė galėtų “abiem kojom” atsistoti tolimojoje Rusijoje.

“Tolimojoje”, nes dažniausiai Lietuvos verslui pažįstami kraštai – Maskva ir Sankt Peterburgas – V.Kučinsko nedomina, rašo “Verslo žinios”.

“Rimtai deramės su rimtomis pasaulio kompanijomis, kurios nori investuoti į cukraus ir atliekų utilizavimo pramonę. Mūsų strateginis tikslas – kad investuotojai gautų dalį mūsų įmonių akcijų, tačiau ne pagrindinį paketą, ir kartu eitume į Rytus”, – interviu “Verslo žinioms” sakė V.Kučinskas.

Jis teigė, jog Rusijos vadovai paskelbę programą, kad šalis per 5 metus turi iš maisto produktų importuotojos tapti eksportuotoja. V.Kučinskas kalbėjo, jog ši programai, pagal kurią valstybė kompensuoja iki 80 proc. investicijų vertės, dar truks ketverius metus.

“Šiandien vietiniai bankai mus spaudžia kuo greičiau pradėti įgyvendinti suplanuotus projektus, nes jiems ir vietos valdžiai reikia atsiskaityti už lėšų naudojimą. Mes neskubame, nes planuojame viską sutvarkyti taip, kad nauja gamykla nebūtų našta lietuvių įmonių grupei”, – teigė V.Kučinskas.

V.Kučinskas kalbėjo, jog grupę domina Baškirijos ir Tatarstano respublikos – Baškirijoje planuojama atliekų utilizavimo gamykla, skaičiuojama, ar verta investuoti į trąšų gamyklą, o Tatarstane tariamasi dėl kalakutų auginimo ir perdirbimo, vertinamos ir galimybės statyti biodyzelino gamyklą.

“Šalia Uralo į mus dar žiūri pagarbiai ir laukia. Baškirija, Tatarstanas mus domina, nes pašarai ten perpus pigesni nei kitose Rusijos vietose. Javus paprasčiausiai per brangu gabenti iki uostų. Dujos 4 kartus pigesnės nei Lietuvoje. Norime Tatarstane statyti kalakutų auginimo įmonę – tai būtų mūsų gamyklos Marijampolėje kopija”, – sakė V.Kučinskas.

“Arvi ir ko” vadovas teigė, jog trąšų gamyklos Baltarusijoje planai kol kas sustabdyti.

“Gamyklą norėjome statyti kartu su vietiniu trąšų gamintoju, dėl jo pirkimo šiuo metu derasi Rusijos verslininkai. Palauksime, kuo viskas baigsis”, – kalbėjo V.Kučinskas.

Anot jo, šie metai grupei bus pelningi, pardavimai didėja – bus pasiekta 200 mln. eurų (690,6 mln. litų) apyvarta.

“Tačiau neaišku, ar per ateinančius metus pavyks padengti per porą metų patirtus nuostolius”, – sakė “Arvi ir ko” vadovas.

+370 5 2058521