"Veido" archyvas

Kai nenuvertė Sekmoko, manėme – jį apgynė prezidentė. Bet kai postą išlaikė ir Kazlauskas, tapo akivaizdu: Seimo opozicijos kuokos yra pripučiamos

Energetikos ministras kol kas gali ramiau atsikvėpti: jo interpeliacijos procesas Seime bus tęsiamas ne anksčiau nei kitų metų kovą, kai prasidės Seimo pavasario sesija. “Kad ir koks svarbus mums atrodo šis klausimas, į besibaigiančią Seimo rudens sesiją jis nebespėjo”, – apgailestauja opozicinės Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis.

Nors interpeliacijai pradėti labai greitai buvo surinktas rekordinis – 71 parlamentaro balsų kiekis, Seimo statuto neapeisi: ministras, kuriam rengiama interpeliacija, turi dvi savaites atsakyti į klausimus. A.Sekmokui juo nepatenkintų parlamentarų klausimai buvo įteikti praėjusią savaitę, o Seimas paskutinį kartą šiemet posėdžiaus gruodžio 23 d.

Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys sako, kad A.Sekmokas Seime turi labai daug jo darbu nepatenkintų kritikų, esą jo interpeliacijos pradžios dokumentą pasirašė ir ne vienas valdančiosios koalicijos politikas. “Tai labai svarbi Lietuvai sritis, o ministras neatrodo profesionaliai, jo klaidos ir neveiklumas gali tapti neatitaisoma žala”, – aiškina opozicijos atstovas.

Politologas Vytautas Dumbliauskas spėja, kad šiai interpeliacijai skiriama energija ir jos rėmėjų būrys liudija A.Sekmoką pajudinus svarbius užkulisinius interesus. “Energetikoje daugybė interesų, stiprių jėgų, nenorinčių jokių pokyčių ir savo interesus ginančių per Seimą”, – mano jis.

A.Sekmokas tapo penktuoju dabartinės Vyriausybės atstovu, kuriam grasinama interpeliacija. Anksčiau jos rengtos (ir visos nesėkmingai) ministrams Algirdui Šemetai, Gintarui Steponavičiui, Eligijui Masiuliui, Gediminui Kazlauskui ir pačiam premjerui Andriui Kubiliui.

Beje, G.Kazlauskui interpeliacijos procedūra bus pradėta antrą kartą, tam jau surinkti Seimo narių parašai.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai susitikime su energetikos ministru Arvydu Sekmoku taip ir nesulaukė konkretaus atsakymo, kodėl neskiriamas finansavimas tokiai svarbiai dujų sistemos užžiedinimo atšakai Jurbarkas-Klaipėda, neatsakyta ir į kitus parlamentarų klausimus.

LSDP frakcijos nuomone, energetikos ministras daug kalbėjo apie saugumą, tačiau konkretūs veiksmai rodo, kad šia kryptimi nėra dirbama. Jeigu energetikos ministras atsakymų nepateiks iki metų galo, neatmetama galimybė rengti A. Sekmokui interpeliaciją.

„lrytas.lt informuoja:

“Pateiktas atsakymas, kad dar nagrinėjami šaltiniai, o pinigai Jurbarko dujų trasai galbūt bus paskirti iki metų pabaigos, frakcijos narių netenkina. Net pasigirdo siūlymų rengti ministrui interpeliaciją. Ministras vėluoja pateikti Seimui informaciją apie Visagino atominės elektrinės statybą. Argumentuota, neva strateginį investuotoją vis dar renkamasi, tačiau iš ko – tai lieka paslaptyje. Ministras buvo žadėjęs tokią informaciją pateikti dar liepą, bet terminai jau seniai baigėsi, o informacijos taip ir nesulaukėm. Frakcija laukia konkrečių ministro atsakymų”, – sakė J. Olekas.

AB “Lietuvos dujos” generalinis direktorius Viktoras Valentukevičius minėjo, kad informacijos apie svarbius projektus bendrovė gauna ne iš paties Ministro, bet iš žiniasklaidos, kad Ministras neranda laiko pokalbiams. LSDP frakcijos seniūno Algirdo Butkevičiaus manymu, susitikimas dar kartą įrodė, jog tarp Energetikos ministerijos ir energetikos bendrovės “Lietuvos dujos” nėra glaudaus ryšio.

“Trūksta valdžios informacijos. Ministras nesugeba pasikviesti savo žmonių, neatsako į jų laiškus. Toks elgesys tikrai netoleruotinas. Juk galiausiai kentės Lietuvos vartotojai “, – sako A. Butkevičius.

Į Seimo narės Birutės Vėsaitės klausimą dėl galimo dujų kainų kilimo, išskaidžius bendrovę – atskyrus transportavimą nuo paskirstymo, ministras atsakymo nepateikė.

Susitikime kalbėta ir apie lengvatinio tarifo vartotojams, naudojantiems elektros virykles, panaikinimo. Šiuo metu elektrinėmis viryklėmis maistą ruošiantys gyventojai už kilovatvalandę (kWh) moka 2–4 centais mažiau. Tokia lengvata anksčiau buvo aiškinama tuo, kad ruošti maistą elektra – brangiau nei dujomis.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė teigė, kad komisija susirūpino, ar vartotojams lengvatos yra pagrįstos.

“Mūsų nuomone, lengvata turėtų būti suteikta priklausomai nuo suvartoto elektros energijos kiekio. Bazinis tarifas nebrangtų, bet kuo daugiau vartoji, tuo mažiau moki”, – dėstė savo poziciją D. Korsakaitė. Tačiau B. Vėsaitė nesutinka ir teigia, kad lengvatos naikinimas – yra tarifo didinimas ir Lietuvos gyventojų skurdinimas.

„Delfi.lt“ praneša:

Šiam naujienų portalui energetikos ministras sakė, kad brangesnės dujos Lietuvai lemia 5-10 proc. didesnes elektros kainas ir 20 proc. brangesnę šilumą. Lietuvai už tūkstantį kubinių metrų dujų mokant apie 100 dolerių (256 Lt) daugiau nei Vokietijai, už elektrą mokame apie 5-10 proc. brangiau, mat dalis elektros energijos šiuo metu gaminama naudojant dujas. Dujų kainos skirtumai prie sienos taip pat lemia ir 20 proc. brangesnes šilumos kainas didžiuosiuose miestuose. Tokią informaciją antradienį pateikė energetikos ministras Arvydas Sekmokas, dalyvavęs socialdemokratų frakcijos posėdyje.

Kalbėdamas apie dujų kainą, ministras sakė besiremiąs Rusijos ambasadoriaus Vladimiro Čchikvadzės interviu, kuriame jis teigė, kad dujas tiekti pigiau Lietuvai neapsimoka dėl mažų prekybos apimčių.

„Tai atsiliepia visai mūsų ekonomikai. Kaip žinote, kai kurios įmonės kaip „Achema“, sunkiai begali konkuruoti rinkoje, kai yra tokia energetikos išteklių kaina. Antras dalykas, tokios dujų kainos mūsų energetikai lemia elektros brangimą. Esant tokioms dujų kainoms, turime apie 5-10 proc. elektros brangimą, nes mes dalį elektros dėl elektros sistemos stabilumo turime gaminti gamtinių dujų pagrindu Elektrėnuose ir kogeneracinėse elektrinėse. Tai taip pat lemia šilumos brangimą didžiuosiuos miestuose iki 20 proc.“, – frakcijos posėdyje teigė A. Sekmokas

„Diena.lt“ rašo:

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas įspėja – jeigu šilumos energijos gamybai bus naudojami neefektyvūs atsinaujinantys šaltiniai, gali išaugti šilumos kainos.Jis siūlo pirmenybę energijos gamyboje teikti efektyvių atsinaujinančių šaltinių naudojimui.

“Kainos, energetinės kainos gali labai ženkliai šoktelėti, ir tai atsilieps ne tik vartotojams, bet ir visai ekonomikai”, – pareiškė ministras.

Pasak A.Sekmoko, dabar Lietuvoje naudojami neefektyvūs atsinaujinantys energijos ištekliai.

“Mūsų naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai nepasižymi aukštu efektyvumu, ypač vėjo ir saulės ištekliai”, – komiteto nariams sakė ministras. Pasak jo efektyviausias atsinaujinantis šaltinis – biokuras.

“Absoliučiai akivaizdu, kad turime plėsti biomasės panaudojimą energijos gamybai – miško atliekas, medžio ir baldų pramonės atliekas, šiaudų deginimą. Tai galima pasakyti ir be jokių specialių studijų”, – sakė ministras.

A.Sekmokas mano, kas saulės energija galėtų būti efektyviau panaudojama šilumos gamybai, o ypač vandens pašildymui. Pasak jo, energijai pagaminti naudojant vandenį, būtų galima “akis kreipti” tik į buvusias užtvankas, nes naujų naudoti dėl ekologinių dalykų nelabai galima.

Lietuva Europos Sąjungai (ES) yra įsipareigojusi 2020 metais 23 proc. energijos pagaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių ES kol kas yra subsidijuojama ir kol kas superkama labai brangiai.

“Veidas”: Joninių išvakarėse “Lietuvos dujos” pranešė, kad mūsų šalis pradėjo gauti mažiau dujų per Baltarusijos teritoriją. Dėl dujų konfliktuojant Maskvai ir Minskui, regis, stipriai nukentės ir Lietuva. Kas mūsų laukia ir kokia galima išeitis iš šios padėties?

A.S.: Tiekimas, be abejo, turėtų būti atnaujintas. “Lietuvos dujos” kreipėsi į “Gazpromą”, kad jis užtikrintų dujų tiekimą pagal sutartį. Tačiau taip pat turėtų būti numatytas tiekimas ir įmanomais alternatyviais maršrutais. Yra galimybė pasinaudoti Latvijoje, Inčukalne, esančios požeminės dujų saugyklos sukauptomis atsargomis, jeigu dujų tiekimas per Baltarusiją būtų apskritai nutrauktas. Su Latvija tektų tartis komerciniais pagrindais. Esame informavę Europos Komisiją ir dėl galimų trumpalaikių variantų, ir dėl bendros situacijos. Žinoma, jeigu tiekimas smarkiai sumažėtų, turėtų būti ribojamas vartojimas, bet buitiniai vartotojai to nepajustų. Bent jau pagal tą dujų kiekį, kiek buvo tiekiama praėjusios savaitės viduryje, dujų Lietuvai turėtų pakakti.

“Veidas”: Dabar jau kiekvienas Lietuvos gyventojas ims suprasti, kaip svarbu pasistatyti suskystintų dujų terminalą. Kaip greitai iš diskusijų objekto jis gali virsti konkrečiu projektu?

A.S.: Praėjusį trečiadienį pasirašiau įsakymą dėl darbo grupės sudarymo. Ši grupė turės parengti terminalo statybos planą, kurį teiks tvirtinti Vyriausybei. Lygiagrečiai su tuo turi būti statomas magistralinis dujotiekis nuo Jurbarko iki Klaipėdos, nes be šitos atkarpos terminalas iš tiesų galėtų tiekti dujas tik uostamiesčiui. Pagal planą, kaip dabar įsivaizduojame, terminalas turėtų būti statomas maksimaliai greitai ir kaip įmanoma mažesnėmis sąnaudomis.

Žinoma, pirmiausia jis būtų statomas Lietuvos reikmėms. Ir ši terminalo statyba, ir dujų jungčių su Lenkija projektai yra strateginiai ir ilgalaikiai. O jungčių projektą turėtų teikti “Lietuvos dujos”. Mums svarbus ir jo ekonominis pagrįstumas, ir saugumas.

“Veidas”: Lietuva už dujas priversta mokėti brangiau nei kitos Europos valstybės. Ar būtų įmanoma su Rusija derėtis dėl mažesnių kainų?

A.S.: Dabartinės kainos yra numatytos ilgalaikėse tiekimo sutartyse, o jos suderintos pagal formulę, kurioje susietos su naftos kaina. Tuo viskas pasakyta. Kitose Europos šalyse, turinčiose tokius alternatyvius tiekimo šaltinius, kaip terminalai, kainos mažesnės.

Energetikos ministras neabejoja, kad Lietuvai pavyks įgyvendinti svarbiausią šalies energetikos projektą – pastatyti naują atominę elektrinę. Arvydas Sekmokas tiki, kad Vyriausybei pavyks pritraukti strateginį investuotoją, o jei to padaryti nepavyktų, būtų ieškoma kitų projekto įgyvendinimo būdų.

Pertvarkyti visą energetikos sektorių – tiek elektros, tiek dujų – pasiryžęs A.Sekmokas nežada atsistatydinti, jei, tarkime, Lietuva negautų nė vieno potencialaus strateginio investuotojo įpareigojančio pasiūlymo. Energetikos ministras tikina nejaučiantis didelio psichologinio spaudimo, o stresą numalšina kas savaitę bent kartą šokinėdamas parašiutu.

“Beveik kiekvieną savaitgalį padarau bent 10 šuolių, bet ir poros užtenka, kad užsimirščiau”, – interviu BNS sakė A.Sekmokas.

Būdamas pagrindinis elektros energetikos ūkio pertvarkos, neoficialiai vadinamos “Edisono” projektu, strategas, energetikos ministras sako nežinantis visų jos smulkmenų: “Į varžtelius nesigilinu”.

Praėjusį penktadienį A.Sekmokas atsakė į BNS klausimus.

BNS: Ką nauja galite papasakoti apie potencialių strateginių investuotojų į naujos atominės elektrinės projektą atranką, išskyrus tai, ką jau beveik pusmetį girdime – kad jų yra penki, ir daugiau nieko negalite komentuoti.

A.Sekmokas: Negaliu pasakyti laiko rėmų, bet mes jau tariamės, kad kviesime potencialius strateginius investuotojus teikti įpareigojančius pasiūlymus – netolimoje ateityje, tikrai nelaukiant rudens, tikrai tai įvyks vasarą ir netolimą vasarą. Mes peržiūrime pasiūlymus, kuriuos gavome ir svarstysime, kuriems tuos pasiūlymus siųsime – galbūt visiems, gal ne, priklausomai nuo to, ką jie mums pateikę šiandien. Tikrai nežinau skaičiaus – gali būti visi penki, gali būti ir mažiau.

BNS: Kiek pasiūlymų tikitės gauti?

A.Sekmokas: Pagal visas konkurso sąlygas mums būtų naudinga gauti du, tikimės ne mažiau vieno. Pagal sąlygas galiausiai turėsime derėtis su pirmu numeriu, jei nepavyks, su antru – tokios kvietimo sąlygos. Jeigu tas pasiūlymas nebus dėl vienokių ar kitokių priežasčių priimtinas, mes toliau sieksime savo tikslų pastatyti atominę elektrinę. Mes toliau galime neskelbiamų derybų būdu ar kitu keliu, laikantis visų teisės aktų, bet aš esu įsitikinęs, negaliu garantuoti, bet manau, kad įpareigojantį pasiūlymą turėtume gauti vieną arba du tokius, kurie leistų vesti perspektyvias derybas.

BNS: Ar tai bus Europos kompanijos?

A.Sekmokas: Neturiu jokių manymų – kai bus, tai ir bus. Tiesą sakant, man nesvarbu kompanijos, svarbu tikslas, rezultatas, o priemonės, kaip jį pasiekti – jos turi būti teisėtos, legalios, turi atitikti kriterijus, o toliau nėra svarbu.

BNS: Jei gausite vieną pasiūlymą ir nesusiderėsite, tuomet procesas užtruks ilgiau? Ar derėsitės su tais, kurie nepateikė įpareigojančių pasiūlymų?

A.Sekmokas: Tikslas – tą padaryti kuo greičiau, jeigu nepadarysime greičiau, tai padarysime per ilgesnį laiką. Vistiek tikslas – pastatyti atominę ir manau, mes privalome jį pasiekti.

BNS: Ar modeliuojate variantą, kad galite nesusiderėti su niekuo?

A.Sekmokas: Visi variantai yra galimi, tačiau mano įsitikinimu, mes privalome tai padaryti. Klausimas yra toks pat, kaip būdavo anksčiau – ar ateis strateginis investuotojas? Svarbu ne tai, svarbu, ar mes, kaip valstybė, sugebėsime sukurti tinkamą investicinę aplinką ir visas reikiamas sąlygas, kad ta investicija į Lietuvą ateitų. Mes daug metų kalbame apie investicijas, bet padaryta tikrai nepakankamai, kad tokios didelės investicijos kaip į atominę elektrinę, į Lietuvą ateitų. Čia priklausys nuo visų valstybės institucijų.

BNS: Praėjusią savaitę Vyriausybė nutarė padidinti Visagino atominės elektrinės (VAE) įstatinį kapitalą, įliejant į jį Lietuvos elektrinės valstybės valdomas akcijas. Kodėl jūs taip skubate, juk netrukus po to šios akcijos bus perduotos “Lietuvos energijai”, kurios akcijas valdys ta pati VAE? Ar tai daroma tik tam, kad parodytumėte būsimam strateginiam investuotojui, jog galite užtikrinti 34 proc. valstybės dalį? Ar to pakaks – grubiais skaičiavimais, VAE įstatinis kapitalas sieks daugiau nei 800 mln. litų?

A.Sekmokas: Be abejo, 800 mln. litų nepakaks. Mūsų tikslas – suformuoti kapitalą iki 34 procentų. Didesnio tikslo mes nelabai siekiame, nebent to labai prireiktų. Šiandien mes dar negalime įvardinti viso projekto biudžeto, todėl mums sunku pasakyti, kokia mūsų dalis turėtų būti. Turime padaryti namų darbus, kad būtume pasiruošę Lietuvos dalį padengti įstatiniame kapitale.

Dabar mes sustipriname VAE, o po to žiūrėsime, kokio reikia finansavimo ir yra įvairūs galimi keliai tą finansavimą surasti.

BNS: Kodėl Lietuvos elektrinės akcijas nutarėte perduoti taip staiga ir neįvertintas nepriklausomų vertintojų?

A.Sekmokas: Kad pertvarka būtų efektyvi, ją reikia daryti greitai – kuo labiau ištempi pertvarką, tuo labiau atsiranda netikrumo – taip įvyks ar kitaip, žmonės yra demotyvuojami, jie laukia, kaip čia bus. Mes įnešame (akcijas – BNS) į VAE, kuri yra 100 proc. valstybės įmonė, ir po to iš karto perkelsime į “Lietuvos energiją”. Visi teisiniai žingsniai, kurie reikalingi, jie bus padaryti, tik mes turime tikslą tą atlikti kuo greičiau, tiksliau, kuo skaidriau, tempas yra labai svarbu.

BNS: Kiek ilgai elektrinės akcijos bus VAE nuosavybė?

A.Sekmokas: Šiemet mes turime kuo greičiau jas įkelti į “Lietuvos energiją”. Jeigu kažkas nusikels mėnesiui ar dviem, bet mano keliami uždaviniai – iki metų pabaigos visiškai gyvendinti “Edisono” projektą, restruktūrizuoti elektros sektorių, kad galėtume judėti toliau ir tai nebūtų stabdis.

BNS: Naujos atominės elektrinės projekto finansavimas yra ilgas procesas. Kitąmet jau turėtų būti sukurta nauja energetikos įmonių struktūra – VAE bus tiek Lietuvos skirstomųjų tinklų, tiek “Lietuvos energijos” akcijų turėtoja – tai yra gamybos ir skirstymo sektoriaus. Ar jūs kalbate apie visą šią struktūrą kaip įnašą į būsimos atominės elektrinės projektą?

A.Sekmokas: Nebūtinai kaip įnašą – kaip šaltinį, kuriuo didesne ar mažesne dalimi bus galima pasinaudoti, formuojant Lietuvos dalį atominėje elektrinėje. Šitie subjektai ir veiklos sritys – elektros gamybos ir skirstymo – yra kaip šaltinis užtikrinti Lietuvos įnašą.

BNS: Ir pritraukti finansinių resursų?

A.Sekmokas: Taip.

BNS: Kokie bus finansiniai šaltiniai?

A.Sekmokas: Tai gali būti tų įmonių dividendai, gali būti dalies jų akcijų pardavimas, gali būti akcijų emisijos. Gali būti įvairūs būdai, įvairūs finansavimo instrumentai. Šiai dienai mes nevardijame, nenustatome konkrečių instrumentų, nes jų yra visa eilė, ir jų pasirinkimas priklausys nuo to, kiek to kapitalo mes laikysime, kad reikia įdėti. Tai priklausys nuo strateginio investuotojo dalies, kokius įnašus rinksis regioniniai partneriai, ar bus vienas strateginis investuotojas, ar bus konsorciumas – jis gali turėti didesnį apetitą. Kai mes turėsime visą vaizdą, tada mes sakysime – mums reikia tiek kapitalo ir tada tokiai sumai gali būti vienas instrumentas, kitokiai sumai – kitoks instrumentas.

BNS: Ar galvojama apie kurių nors įmonių pirminį viešą akcijų pasiūlymą (angl. IPO)?

A.Sekmokas: Aš net norėdamas to negalėčiau sakyti, nes tai yra listinguojamos įmonės. Apie tokius žingsnius mes turėtume informuoti biržą.

BNS: Ar būtų įmanomas bet kurios iš tų įmonių, kurios bus valdomos VAE, dalies akcijų pardavimas per biržą ?

A.Sekmokas: Negaliu pasakyti. Tai priklausys nuo to, kokio kapitalo mums reikės.

BNS: O jeigu jums pritrūks kapitalo, Jūs neatmetate galimybes, kad pasikviesite privataus kapitalo tokiu būdu? Kalbu apie Lietuvos elektrinę, Lietuvos skirstomuosius tinklus, “Lietuvos energiją”, Kruonio ir Kauno elektrines.

A.Sekmokas: Aš to neatmetu, bet pirmoje dalyje mes turėtume įvertinti patį procesą – mes turime ir taip daug partnerių, ir dar jų pririnkti labai didelį skaičių apsunkintų procesą. Mes matome dalyvius kaip pakankamai stambius, turinčius mažiausiai kelis procentus akcijų. Jei mes kalbame apie kelis procentus akcijų, tai jau yra dešimtys milijonų dolerių arba eurų. Ne tiek jau daug tokių būtų, kurie galėtų ir norėtų tokias sumas kaip smulkūs dalyviai įdėti – tada reikėtų juos kažkaip konsoliduoti. To neatmetame, bet apie jokius mechanizmus kol kas negalvojame.

BNS: O gal jūs, atvirkščiai, svarstote apie priverstinį akcijų išpirkimą – pavyzdžiui, Lietuvos elektrinės ir “Lietuvos energijos”, kur valstybė valdo daugiau kaip po 95 proc. akcijų?

A.Sekmokas: Nesvarstėme apie tokius dalykus. Pirmoj eilėj mums svarbu pasiekti tam tikrus strateginius susitarimus su strateginiu investuoti ir kartu tęsti dialogą su regioniniais partneriais.

BNS: Tiek Lenkija, tiek Estija kartas nuo karto parodo susierzinimą, jog viskas vyksta pernelyg ilgai. Jie užsimena apie savo atomines, latviai apskritai negali prisidėti finansiškai. Kaip Jūs įsivaizduojate Lenkijos, Latvijos, Estijos dalyvavimą projekte?

A.Sekmokas: Su jais vyksta diskusija dalykiniame lygyje. Jie yra supažindinti su mūsų projektu taip pat, kaip ir strateginiai investuotojai. Tai yra kompanijos, kurios gali ar nori investuoti. O kad visokių diskusijų, pamąstymų, komentarų būna politiniame lygyje, tai ir mūsų Seimo nariai išreiškia įvairių vertinimų.

BNS: Jūs esate tikras, kad tos trys šalys dalyvaus projekte?

A.Sekmokas: Aš nesu tikras, bet mes su jomis toliau dirbame ir, aš manau, kad yra pakankamas pagrindas joms dalyvauti.

BNS: Esate užsiminęs, kad tikitės gauti Europos Sąjungos finansinę paramą šiam projektui.

A.Sekmokas: Aš sakyčiau, ne tiek finansinę paramą. Manau, pirmiausia mums reikalinga politinė parama, ir kol kas aš neturiu signalų, kad EK prieštarautų. Manau, kad jeigu Europos Komisija rastų finansinių instrumentų, nebūtinai finansavimo, tai irgi būtų labai naudinga ir svarbu, nes tai yra regioninis projektas.

BNS: Kokie gali būti tie finansiniai instrumentai, Jūsų manymu?

A.Sekmokas: Finansiniai instrumentai gali būti labai įvairūs. Tai gali būti parama dėl ekonominių projekto sąlygų, gali būti jau įgyvendinus atominės elektrinės projektą, gali būti dėl importo tarifų iš trečiųjų šalių, galbūt pritarimas paramai iš europinių ar pasaulinių finansinių institucijų.

Mūsų atomines projektas yra regioninis projektas. Jis yra labai svarbus regionui – Lietuvai, Latvijai, Estijai, taip pat matau jį naudingą Lenkijai. Jis yra pakankamai reikšmingas ir kitiems partneriams – Švedijai ir Suomijai, juos irgi vadinu partneriais, nes mus jungs elektros jungtys. Todėl tai yra svarbu regionui, svarbu Lietuvai, kadangi mes tapome deficitine rinka ir mūsų priklausomybė nuo dujų ir elektros iš vieno šaltinio padidėjo – tai yra tiekimo saugumas sumažėjęs. Tačiau nė kiek ne mažiau projektas svarbus ir Europos Sąjungai, nes jeigu mes neišlaikysime šio egzamino – liksime deficitine rinka – tai Europos Sąjunga neišlaikys solidarumo egzamino.

BNS: Kokią didžiausią grėsmę matote įgyvendinant strateginius projektus, pirmiausia atominės elektrinės?

A.Sekmokas: Visada kaip didžiausias matau vidines grėsmes, vidinį politikavimą, vidinį susipriešinimą. Labai reikia susiklausymo, priimant reikiamus įstatymus, sukuriant reikiamą aplinką, kad užtikrintume energetinį valstybės saugumą, energijos vartotojų interesus. Jeigu bus pakankamai politinės valios, ne tik valdančiosios daugumos, bet ir opozicijos, visų partijų, tai neabejoju, tuos uždavinius sėkmingai įgyvendinsime. Jeigu politinės išminties pritrūks, jeigu bus stengiamasi pakenkti vienai ar kitai politinei partijai, nepaisant valstybės interesų, be abejo, tokia grėsmė yra.

Socialdemokratų frakcijai priklausančių 10 parlamentarų reikalauja, kad energetikos ministras Arvydas Sekmokas paaiškintų, kur dingo Ignalinos atominės elektrinės uždarymui skirtas milijardas.

A.Sekmokas Seime į parlamentarų klausimus atsakymus turėtų pateikti kitą antradienį.

Tarp socialdemokratų pateiktų klausimų – ar nepablogės Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) santykiai su Lietuvos Vyriausybe po nepagrįstų viešų kaltinimų dėl iššvaistyto milijardo litų, skirto Ignalinos atominei elektrinei uždaryti.

Parlamentarai aiškinsis, kiek dabar yra pinigų jėgainės eksploatacijos nutraukimo fonde, ar jie investuojami, ar gaunamos palūkanos.

Ministras turės pateikti savo poziciją dėl galimybės Lietuvai kreiptis į tarptautinį arbitražą dėl vilkinamų ir brangstančių jėgainės uždarymo projektų.

Parlamentarams rūpi, ar Ignalinos jėgainės uždarymo problemos neturės neigiamos įtakos naujos jėgainės statybai ir investuotojų požiūriui į šį projektą.

Ministras yra apkaltinęs EPRB nesugebėjimu garantuoti skaidraus Ignalinos elektrinės uždarymo.

ERPB atstovas Vince’as Novakas gegužės pradžioje atskirto, kad įtarimai apie dingusį milijardą eurų, skirtą Ignalinos atominei elektrinei uždaryti, – laužti iš piršto.

V.Novakas sakė, jog “apskritai absurdiška klausytis kalbų apie milijardą eurų, kai jo iš viso nebuvo. V.Novako teigimu, praėjusių metų pabaigoje jėgainės uždarymo fonde buvo 714 mln. eurų.

Energetikos ministras yra pareiškęs, kad šiais metais bus atlikti išsamūs skaičiavimai, kiek papildomos Europos Sąjungos paramos po 2013 metų gali prireikti Lietuvai uždaryti Ignalinos atominę elektrinę.

Ignalinos atominės elektrinės vadovas Osvaldas Čiukšys yra sakęs, kad jėgainei uždaryti dar reikia apie 4,14 mlrd. litų iš Europos Sąjungos fondų.