REUTERS

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) paskelbė planuojanti 2016 metais pasiųsti pirmąjį Amerikos kosminį zondą paimti grunto mėginių iš vieno tolimo asteroido ir pargabentų juos į Žemę tolimesniems tyrimams.

Pernai Japonija pirmoji pasaulyje užbaigė panašią misiją, kai šios šalies zondas pargabeno kosminių dulkių mėginių po septynerius metus trukusio skrydžio į asteroidą, kurio orbita yra 300 mln. kilometrų toliau nuo Saulės negu Žemės brėžiama elipsė.

NASA zondas turėtų paimti didesnį grunto mėginį iš arčiau skriejančio dangaus kūno, o mokslininkai jame tikisi rasti kai kurių medžiagų, aptinkamų gyvuose organizmuose.

Kad ir ką pargabentų 2023 metais į Žemę grįšiantis aparatais, jis taps “laiko kapsule, kurioje galbūt bus gyvybės sudedamųjų blokų”, sakė šio projekto mokslo programai vadovaujantis Arizonos universiteto Mėnulio ir planetų laboratorijos direktorius Michaelas Drake’as (Maiklas Dreikas).

NASA zondas OSIRIS-REx startuos 2016 metais, o iki numatyto ištirti asteroido skries ketverius metus.

Šios misijos taikinys – netoli Žemės skriejantis asteroidas 1999 RQ36, kuris pernai pateko į pirmuosius puslapius, kai mokslininkai apskaičiavo, jog mūsų planetai 2182 metais gresia susidurti su šiuo dangaus kūnu ir kad šio įvykio tikimybė – viena iš tūkstančio.

Šį asteroidą, kurį NASA įvardija “potencialiai pavojingu”, ir Žemės orbitas skiriantis mažiausias atstumas – apie 450 tūkst. kilometrų.

NASA zondas apie šešis mėnesius skries aplink asteroidą maždaug penkių kilometrų aukštyje nuo jo paviršiaus. Per šį laiką mokslininkai parinks nusileidimo vietą. Nutūpęs aparatas manipuliatoriumi pasems apie 60 gramų grunto ir grįš į Žemę.

OSIRIS-REx gali paimti iki penkių kilogramų mėginį – nelygu, koks bus asteroido grunto tankis, kurio neįmanoma nustatyti prieš zondui nusileidžiant. Tikimasi, kad mėginys bus parskraidintas 2023 metais.

Asteroidai gali suteikti informacijos apie Saulės sistemos raidą, nes jie susiformavo kartu su mūsų centriniu šviesuliu ir planetomis iš tarpžvaigždinio dujų ir dulkių debesies prieš maždaug 4,5 mlrd. metų.

Japonų mokslininkai patvirtino, kad asteroidą Itokavą aplankęs zondas “Hayabusa” sugrįžo į Žemę pargabenęs nežemiškos kilmės grunto dalelių.

Tai jie paskelbė ištyrę daugiau kaip pusantro tūkstančio dalelių, kurias pargabeno zondas.

Abejonių, ar zondui pavyko paimti asteroido grunto, kilo todėl, kad nutūpus zondui ant asteroido nepavyko iššauti šrato, kuris turėjo sukelti dulkes. Vis dėlto į mėginiams paimti kapsulę dulkių pateko, ir tai įrodė ilgai truklę tyrimai.

“Šis laimėjimas yra pirmasis ir nuostabiausias pasaulyje – namo pargabenta medžiagos iš dangaus kūno, ne Mėnulio”, – sakė Japonijos mokslo ir technologijų ministras Yoshiaki Takagi (Jošiakis Takagis) per antradienį surengtą spaudos konferenciją.

MOklsininkų grpė buvo “neįtikėtinai laiminga”, – sakė projekto “Hayabusa” vadybininkas Junichiro Kawaguchi (Džuničyras Kavagučis). “Aš nežinau kaip tai apsakyti, mes to net nesvajojome, dabar esu perpildytas emocijų”, – kalbėjo jis.

2005 metais zondas “Hayabusa” išbuvo tris savaites Itokavos asteroido orbitoje, paskui nutūpė ant jo paimti grunto.

Projektas kainavo apie 200 mln. dolerių, dėl techninių problemų grėsė žlugimas, bet mokslininkai vis rasdavo išeitį.

2010 metų birželio mėnesį asteroido gruntas pateko į Žemę. Kaip buvo planuota, pats zondas sudegė pasiekęs Žemės atmosferą, tapęs įspūdingu liepsnos kamuoliu nakties danguje virš Australijos dykumų.

Tačiau prieš sudegdamas “Hayabusa” išmetė kaitrai atsparią kapsulę, kuri laimingai pasiekė žemės paviršių.

“Hayabusa”, kurio pavadinimas japonų kalba reiškia “sakalas”, startavo 2003 metais, ir grįžo nuskriejęs iki bulvės pavidalo asteroido Itokavos ir atgal – iš viso apie 5 mlrd. kilometrų.