Permainos. Mados pasaulyje perversmą sukėlusios išmaniosios technologijos ir jų sintezė su įvairiomis mokslo industrijomis artimiausiais dešimtmečiais itin stipriai keis šiandienos gaminių veidą: jie ne tik puoš, šildys, bet ir gebės transformuotis bei prisitaikyti prie žmogaus kūno, atliks ne vieną šiandien dar, atrodytų, neįprastą funkciją.

Specialūs gaminių pluoštai, prisodrinti vitaminų ar antibakterinių medžiagų (atsižvelgiant į geografines platumas), pasižymintys gydomosiomis savybėmis: kaip antai specialūs drabužiai, skirti sergantiems diabetu (nuolat papildomi insulino atsargomis), susižeidusiems kare (patrynus audinį, šis išskiria antibakterinių medžiagų) ar norintiems masažuojamojo (anticeliulitinio) audinio paviršiaus, nėra futuristinė pasaka suaugusiems. Kur kas labiau už Lietuvą tekstilės pramonėje pažengusios šalys, tarkime, JAV, jau ne vienus metus gamina tai, apie ką daugelio šalių pramonės ir dizaino atstovai dar tik svajoja.

Taigi prasidėjus gimdymui gimdyvė sulaukia skambučio iš ją prižiūrinčios medicinos įstaigos.

KTU Tekstilės inžinerijos profesoriaus Rimvydo Milašiaus vertinimu, Europa nuo  JAV atsiliko prieš gerą dešimtmetį pareiškusi, kad jai tekstilė nereikalinga. „Deja, šiandien Amerika pažengusi taip toli, kad vargiai bepasivysime“, – apgailestauja profesorius, kaip mokslo ir tekstilės pramonės produkto rezultatą pateikiantis JAV itin išpopuliarėjusį ir kone 10–15 metų medicinos pramonėje naudojamą besilaukiančiai moteriai skirtą diržą. Juo informacija apie artėjantį gimdymą nuolat skenuojama ir siunčiama į medicinos įstaigą. Taigi prasidėjus gimdymui gimdyvė sulaukia skambučio iš ją prižiūrinčios medicinos įstaigos.

Ne tik medicinos, be ir karo pramonėje naudojama speciali inžinerinė tekstilė, funkcionuojanti kaip imtuvas ir siųstuvas (šiuo atveju veikianti kaip radaras), JAV gaminama jau ne vienus metus. Pasidomėjus, ar senos Lietuvoje šios tekstilės tradicijos, mokslininkas mini 1980 metus, kai pradėti gaminti kompozitai kosmoso programai.

„Šiandien be techninės tekstilės, kuri naudojama tiek karo, tiek automobilių ar medicinos pramonėje, – nė iš vietos. Atrodo, kad ir ateityje šių gaminių poreikis tik didės“, – prognozuoja R.Milašius.

O VDA Kostiumo dizaino katedros lektorė Genovaitė Snukiškytė sako, kad Lietuvoje susiklostė gana nepalankios sąlygos inovacijoms ateiti į madą: „Dėl minimalios mokslinių atradimų sklaidos šioje srityje mokslininkų sukurti nauji pluoštai tiesiog pasimeta. Taigi suradę tarpinę grandį galėtume judėti į priekį kur kas sparčiau.“

Nanotechnologijas savo gaminiams naudojanti Lietuvos įmonė „Garlita“ jau šiandien gamina inovatyvius drabužius, pasižyminčius termoreguliacinėmis savybėmis: atsparius ugniai, drėgmei ir purvui.

Paklausta, ką galėtume vadinti ES tekstilės lyderiais, KTU Inžinerijos katedros docentė Daiva Mikučionienė mini italus ir vokiečius. Tarkime, pagal tekstilės pramonės apyvartą vienam gyventojui Italija lenkia visus ir yra neginčijama masinės mados diktuotoja (ji gamina įrangą besiūliams gaminiams ir juos pačius). Vokietija garsėja kaip funkcinės tekstilės gamintoja, itin glaudžiai bendradarbiaujanti su mokslo ir pramonės sektoriumi. Taip pat vokiečiai yra sukūrę sunkiai įsivaizduojamą futuristinę technologiją, kuri jau taikoma praktikoje (pvz., JAE statant milžiniškus dangoraižius tokios technologijos naudojamos konstrukcijoms lengvinti).

Konkuruoti su išsivysčiusiomis šalimis tekstilės srityje šiandien gali ir čekai, taip pat ir kai kurios Lietuvos įmonės, taikančios naujausias technologijas aprangos gamybos srityje. Nanotechnologijas savo gaminiams naudojanti Lietuvos įmonė „Garlita“ jau šiandien gamina inovatyvius drabužius, pasižyminčius termoreguliacinėmis savybėmis: atsparius ugniai, drėgmei ir purvui.

Tokios inovatyvios technologijos vartotojus pasiekia keliais etapais. Pirmiausia drabužiai kuriami prioritetinių sričių atstovams, kosmoso tyrėjams, gelbėjimo ir saugos darbuotojams, jėgos struktūrų atstovams, o vėliau pereinama ir prie masinės gamybos.

D.Mikučionienės teigimu, ši produkcija tokia gera ir paklausi, kad Lietuvos rinkoje jos tiesiog nelieka: „Visi gaminiai eksportuojami į užsienio šalis, be to, Lietuvos vartotojams pagal pragyvenimo lygį jie gerokai per brangūs.“

Didžiausia naujiena galime vadinti mezgimo pramonėje pritaikytą durpių pluoštą, pasižymintį itin geromis kompleksinėmis savybėmis.

Iš Lietuvos įmonių naujųjų technologijų srityje gana sparčiai pažengęs ir „Audimas“, siuvantis laisvalaikio bei sporto drabužius iš naujoviškų audinių, kurie itin efektyviai sugeria ir išgarina drėgmę, yra pralaidūs orui ir padeda kūnui išlikti sausam. Šie pavyzdžiai rodo, kad išmaniosios technologijos iš esmės keičia drabužių pobūdį.

Tarkime, elektrai laidūs pluoštai leidžia numegzti išmanius ir apie žmogaus organizmo pulso pokyčius informuojančius gaminius, kurie praneša apie sveikatos sutrikimus ir tuo pačiu metu saugo nuo žalingo aplinkos poveikio.

Jau šiandien rinkoje itin pageidaujami pluoštai iš atsinaujinančių išteklių: kanapių, dilgėlių (pastarasis jau naudotas Napaleono armijos karių aprangoje) ir pan. Didžiausia naujiena galime vadinti mezgimo pramonėje pritaikytą durpių pluoštą, pasižymintį itin geromis kompleksinėmis savybėmis.

„Iki šiol rinkoje daugiau buvome žinomi kaip medvilninių apatinių drabužių gamintojai, tačiau jau daugiau nei trečdalį mūsų produkcijos sudaro kitos medžiagos: vilna, vilna su šilku, modalas, kanapių pluoštas, tencelis, poliesteris ir pan.“, – vardija Inga Prievelienė, AB „Utenos trikotažas“ technologijų ir investicijų skyriaus vadovė.

Per metus Utenoje sukuriama apie 50 inovatyvių medžiagų, panaudojant arba naują pluoštą, arba specialų mezgimą. Tačiau pati naujausia įmonėje sukurta medžiaga – kanapių pluoštas, sumaišytas su ekologiška medvilne. „Kanapės garsėja antimikrobinėmis savybėmis, yra atsparios grybeliams, nesukelia alergijos ir labai tinka jautrią odą turintiems žmonėms. Žiemą šis pluoštas šildo, o vasarą vėsina“, – apie ekologišką produkciją, pasiekiančią vartotojus, pasakoja I.Prievelienė.

Kalbant apie artimiausio dešimtmečio tendencijas, kurių sieks Europa ir visas pasaulis, „Veido“ ekspertų nuomone, reikėtų akcentuoti perėjimą nuo greitosios prie ilgalaikės, tvarios mados, pabrėžiant ekologiją.

Manau, po poros dešimtmečių drabužiai iš 3D spausdintuvo bus prieinami masiniam vartojimui.

KTU profesorius dizaineris Kęstutis Lekeckas sutinka, kad nors dizaineriai ir skatinami vertinti ekologiškumą, dažnoje jų kolekcijoje tebevyrauja greitoji mada (įsigytas drabužis nešiojamas trumpą laiką ir netrukus keičiamas nauju). Naujos kartos drabužius kaip kūrinius, pasižyminčius maksimaliomis išmaniosiomis galimybėmis, apibūdinantis pašnekovas mano, kad lūžis madoje įvyks utilizavimo technologijoms pasiekus tokį pat išsivystymo lygį, kokį šiandien yra pasiekusi drabužių gamyba: „Jei iš 3D spausdintuvo ištrauktą suknelę bus įmanoma paversti spausdinimo medžiaga, utilizacijos progresas pajudės tokiu greičiu, kokiu šiandien vystosi gamyba. Ilgainiui mums užteks vieno drabužio, kuris bus labai įvairialypis. Manau, po poros dešimtmečių drabužiai iš 3D spausdintuvo bus prieinami masiniam vartojimui. Deja, šiandien ši paslauga dar labai brangi. Vieno drabužio išspausdinimas atsieina panašiai 3 tūkst. eurų, o ir pačiam audiniui dar trūksta medžiagiškumo (plastikas nėra dėvėti itin patogi medžiaga, tačiau gaminių prototipams ji tinka).“

Ateities mados estetika, dizainerio teigimu, neatsiejama nuo futuristinių sprendimų, netikėtų ir dar nematytų formų bei medicinos ir biomedicinos įtakos. Kitas momentas – išmaniajai tekstilei gali būti suteikta begalės naujų funkcijų: drabužis gali reaguoti į žmogaus nuotaiką, kūno temperatūrą (prireikus šildo arba vėsina), šviesą, sveikatą, išmatuoti kūno skysčių cheminį lygį ir atlikti daug kitų funkcijų. Taigi tikėtina, kad po keleto dešimtmečių namie išsispausdinta maža juoda suknelė kaskart atrodys vis kitaip ir pasižymės daugiau nei viena funkcija.

Tarkime, pasitelkus nanotechnologijas Japonijoje jau šiandien gaminami apatiniai drabužiai, turintys sidabro ar aukso dalelių, kurios masažuoja odą ir tonizuoja organizmą. Tokią prekę už nemenką sumą galima įsigyti ir Lietuvoje. Labai tikėtina, kad ateityje šios prekės taps kur kas labiau prieinamos masiniam vartotojui.

Pasaulio mokslinėse laboratorijose jau kuris laikas ieškoma inovatyvių mados sprendimų, kaip pritaikyti naująsias technologijas kuriant modelius, diegiamus į masinę drabužių gamybą. Kaip pavyzdį galima paminėti moderniosiomis biotechnologijomis sukurtą vadinamąją biotekstilę, kuri savo plastiškumu panaši į silikoną, bet užauginama iš bakterijų.

Mados prognozavimo agentūros neabejoja, kad inovatyvūs sprendimai lems mados ateitį. Tiesa, kaip smarkiai, šiandien nuspėti dar sudėtinga, nes rinkoje esama jau itin netradicinių mėginimų. Kaip vieną tokių galima paminėti iš žmogaus ir išmaniosios odos gimstančius hibridus – kūno papuošalus visam gyvenimui. Pasak K.Lekecko, tai viena įdomiausių išmaniųjų medžiagų iš biomedicinos srities.

Pasitelkus išmaniąsias technologijas jau šiandien galima užsiauginti ant piršto savo ir savo partnerio odos hibrido žiedą.

„Kai kurie asmenys tokias mados naujoves įvardija kaip artėjančios pasaulio pabaigos nuojautą. Nežinia, kas labiau šokiruoja ir sukrečia: vizualinė tokių kūrinių pusė ar mintis, kad tai gimė iš žmogaus kūno odos. Tik įsivaizduokite, kokias galimybes tai atveria: pasitelkus išmaniąsias technologijas jau šiandien galima užsiauginti ant piršto savo ir savo partnerio odos hibrido žiedą (kažkas panašaus į gana išpopuliarėjusį „pirsingą“) visam gyvenimui“, – karščiausiomis mados užkulisių naujienomis dalijasi dizaineris.

Jis neabejoja, kad per artimiausius metus mados pasaulis kardinaliai keisis, ir kaip įrodymą mini aukštosios mados savaitėje iš 3D spausdintuvo gimusią Prancūzijos dizainerės Iris van Herpen kolekciją. Pastaruoju metu panašiu būdu dienos šviesą ant podiumų išvysta daugelis aksesuarų, batų ir kitų aprangos elementų.

Matyt, vienu futuristinės mados įkvėpėjų ir kelrodžių šiandien galima vadinti jau mirusį ekscentriškąjį britų dizainerį Alexanderį McQueeną. Neabejojama, kad būtent jo kūrinių formos ir siluetai įkvėpė palengva įsibėgėjančią 3D pramonę.

Žinoma, viena yra tai, ką prognozuoja mados profesionalai, ir visai kas kita, kas iš tiesų prigyja visuomenėje. Būtent tai, ar kūrėjo idėjos randa atgarsį gatvėje, ir lemia tolesnį jo kūrinių gyvenimą. Antimada (ne nuo podiumų, o iš gatvės gimusi), pasauliniai neramumai, įsiplieskę kariniai konfliktai ir globalizacija šiandien formuoja tikrąjį mados veidą.

Dar aštuntajame dešimtmetyje mados diktatą pamiršęs pasaulis užleido vietą stiliui, kurį kiekvienas mūsų interpretuoja kitaip.

Taigi nepaisant to, kad kiekviena šalis turi nacionalinius savo pluoštus (šilką, medvilnę, liną ir pan.), tenka pripažinti, jog tradicinių žaliavų naudojimas pramonėje palengva mažėja, nes sukuriama vis daugiau naujų pakaitalų. Tarkime, amerikiečiai, išskyrę voro DNR ir įterpę jį į šilkverpio vikšro genomą, jau šiandien gamina šilką, pasižymintį ypač geromis savybėmis.

Kokių dar netikėtumų šioje srityje pažers artimiausi dešimtmečiai, nuspėti nelengva, tačiau „Veido“ pašnekovai sutaria, kad ateities mada dar bręsta inovatyviose mokslo ir dizaino laboratorijose, kurios ir lems būsimus pokyčius.

Aktualusis interviu

Į „Veido“ klausimus atsako dizainerė, Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kostiumo dizaino katedros profesorė Jolanta Talaikytė.

VEIDAS: Kaip artimiausi 25 metai mados pasaulyje pakoreguos esamą padėtį? Ką tokio turėsime ir naudosime, ko galbūt šiandien dar nėra?

J.T.: Žinant, jog mada pagal savo prigimtį yra ne menas, o grynų gryniausias verslas, pasitelkiantis naujausius technologinius atradimus, padedančius prekiauti abstrakčia grožio idėja, nesunku suprasti, kad jos tikslas – pasiūlyti visuomenei geriausią grožio išraišką, atspindinčią laikmečio dvasią.

Jei kalbame apie utopinį žvilgsnį į ateitį, manau, kad mada dar labiau globalizuosis, o individai vis panašės vieni į kitus. Taigi didžiulė globalizacija graso unikalumo praradimu, mada tampa universali: tas pats drabužis gali tapti skraiste, galvos apdangalu – atsiveria begalinės improvizacijos galimybės. Iš kitos pusės, ji įgyja vis daugiau potencialo: vartotojas pats kuria sau drabužius, naudodamasis naujosiomis technologijomis (kalbu apie 3D ir 4D spausdintuvus). Jau šiandien matome tokių eksperimentų pavyzdžius – drabužius, kuriuose integruotas apšvietimas, šiluma ir pan. Labiau išsivysčiusios valstybės tai jau naudoja nanotechnologijų ir karinėje pramonėje.

VEIDAS: Britų dizainerė Suzanne Lee įrodė, kad drabužius galima tiesiog užsiauginti (jai pakako žaliosios arbatos, cukraus ir bakterijų, iš kurių ir užderėjo celiuliozė). Panašūs pavyzdžiai vis dar skamba kaip iš fantastikos srities, bet gal ateityje tuo nebesistebėsime?

J.T.: Mokslas nestovi vietoje, o ypač biotechnologijų srityje. Šiandien inžinieriai technologai, biologai ir dizaineriai dirba išvien, taigi ši sritis vystosi ypač greitai. Jei per artimiausius dešimtmečius neįvyks pasaulinio lygio sukrėtimų, neabejoju, kad biotechnologijos užkariaus pasaulį. Tarkime, Kinija nuo senų laikų garsėja šilkverpių siūlais, tačiau šiandien jau yra mėginimų naudoti voro austus siūlus. Žmonija, sujungusi seniausius pasiekimus su šiandienos technologijomis, gali pasiekti dar neregėtų perspektyvų. Tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo nesuderinama (maisto, biotechninių industrijų pramonė ir mada), netolimoje perspektyvoje gali pateikti labai įdomių sprendimų.

VEIDAS: Teigiate, kad nebėra nė vienos srities, kuri būtų atsieta nuo kitos. Įsivyrauja visagalis tarpdiscipliniškumas?

J.T.: Šiandienos pasaulis tuo ir žavus: jei kokia naujovė atsiranda vienoje srityje, netrukus ją adaptuoja ir pritaiko kita. Dar ne taip seniai neįsivaizdavome, kad chemikas, karo pramonės atstovas ir dizaineris rastų bendrą kalbą, o šiandien disciplinų persidengimas – viena būtinų šiuolaikiškumo ir novatoriškumo sąlygų. Taigi ir mada suvokiama jau ne tik kaip drabužis, bet ir kaip komunikacijos bei socializacijos priemonė, kurią itin papildo ir praplečia subkultūros bei etnokultūros elementai.

VEIDAS: Kaip apibūdintumėte rytdienos mados tendencijas?

J.T.: Ilgalaikės tendencijos su mada neturi nieko bendro – tai kultūros ir laikmečio atspindys, o trumpalaikės tendencijos yra visiškai nesusijusios su kultūra, istorija, religija ir žmonėmis. Mada – gyvenimo būdo vizija, ateinanti kartu su socialine sąvoka. Taigi pirmiausia kalbame apie socialinį žmonių gyvenimą. Jei jis gerėja, atitinkamai klesti ir technologijos, jų vystymasis ir pažanga.

Kaip ateities tendencijas apibūdinčiau virtualumą, universalumą, naujausias technologijas, socializaciją ir ekologiškumą. Žinant, kad kasmet išmetame milijonus tonų drabužių, iš kurių perdirbame tik apie 16 proc., nesunku suvokti, kaip smarkiai žalojame aplinką. Šiandien dar mažai kas žino, kad bene labiausiai užteršta medžiaga yra medvilnė (dėl itin gausiai šioje pramonėje naudojamų pesticidų). Deja, dažnas vartotojas iki šiol tebelaiko ją vienu ekologiškiausių audinių. Galbūt pasitelkus naujausius atradimus pavyks sumažinti ar visai išvengti pesticidų naudojimo šioje pramonėje.

Taigi labai svarbu ne tik gerai atrodyti, bet ir būti socialiai atsakingam. Neturėtume pamiršti, kad mada – vienas brangiausių verslų, antras po naftos išgavimo pramonės, ir turėtume stengti būti etiški vartotojai.

VEIDAS: Kas mados pramonėje diktuoja gaires?

J.T.: Pasaulinės reikšmės mados krypčių ir tendencijų prognozavimo agentūros. Kaip vienas garsiausių galima paminėti Niujorke esančią WGSN („Worth Global Style Network“), taip pat prancūziškąsias: „Carlin“, „Nelly Rodi“, „Fashion Snoops“, „Fashion Vignette“ ir pan. Jos konsultuoja daugelį pasaulio įmonių, mados ir verslo dizaino kūrėjų, juos įkvepia ir nukreipia. Tai didžiulis verslas, ir jame nieko atsitiktinio nėra. Atkreipkite dėmesį: jei mados pramonė pasigauna vieną spalvą ar siluetą, propaguos tai pradedant kosmetikos ir audinių, baigiant kvepalų pramone (bent kaspinėlį tos spalvos užriš).

VEIDAS: Būti vizionieriumi rinkos priešakyje ir nuolat pataikyti, savęs klausiant, ko gi šiemet pirkėjas norės, užsiėmimas ne iš lengvųjų?

J.T.: Su mada dirbančiam dizaineriui ar verslininkui būtina gera nuojauta: mėginti nuspėti, kas karaliaus ant podiumų, ir duoti vartotojams užuominą, ko jie galėtų norėti. Žmonės, dirbantys šioje srityje, turi tarsi atspėti, ko gi vartotojas galėtų norėti. Taip formuojamos mados tendencijos, nukreipiančios pirkėją norima linkme. Žinoma, dar reikia visą tai tinkamai ištransliuoti, pasirūpinti, kad patektų į vitrinas ir pan. Nors ir nežinome, kas bus ateityje, galime nuspėti mados kryptį. Dizaineris visuomet yra mados verslo priešakyje ir geba aprėpti naujoves iš pačių įvairiausių sričių: tekstilės, naujausių technologijų, meno, architektūros, mokslo.

VEIDAS: Kuria kryptimi, jūsų nuomone, juda šiandienos mada? Kada galime tikėtis masiniam vartotojui prieinamos 3D drabužių produkcijos?

J.T.: Naujosios technologijos į madą integruojasi nepaprastu greičiu, jau šiandien ant pasaulio podiumų demonstruojami 3D spausdintuvu sukurti aksesuarai ir drabužiai, medicinos pramonėje – implantai, klausos aparatai, labai sparčiai sporto ir karo pramonėje vystosi robotizacija. Naujausioms technologijos atėjus į madą drabužiai šviečia, juda, šildo, padeda judėti, pagal komandą sutrumpėja ar pailgėja, išsiskleidžia. 3D spausdintuvai jau šiandien gali užauginti trūkstamą medžiagą ar galūnę, taip pat gali integruoti tai į žmogaus kūną, pasitelkus 4D vaizdas pagilinamas. Kol kas šios naujovės prieinamos tik itin technologiškai išsivysčiusioms šalims, bet laikui bėgant tai gali tapti ir masinio vartojimo produktais.

VEIDAS: Ką įprastai pasitelkia mados sektoriuje dirbantys profesionalai, siekdami išsigryninti būsimas sezono tendencijas?

J.T.: Kalbant bendrąja prasme prognozės, ant kurių konstruojamos mados tendencijos, būtų etnokultūra (atsigręžiame į savo kultūrinį paveldą), istorizmas (momentai, kurie svarbūs mūsų istorijai: karališkųjų dinastijų atgarsiai, karo nuojauta, ankstesnių karų patirtys ir pan.), gatvės mada (šiandien kūrėjai vis dažniau ieško įkvėpimo miestų gatvėse), androgeniškumas (skirtingų lyčių niveliavimasis) ir seksualumas.

Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė

Straipsnis pirmą kartą publikuotas 2015 m. sausio mėnesį savaitraštyje “Veidas”

Tarptautinėje statybų parodoje RESTA 2014 buvo įvertinti ir apdovanoti konkurso „Žaliasis miestas – geriausias NT ekoprojektas 2013“ nugalėtojai.  Jiems įteiktos  ,, Ateities miestai’’,  skulptoriaus Arvydo Ališankos sukurtos „Gyvybės medžio“  iž atsakomybę gamtai, statulėlės.

Antrus metus iš eilės autoritetinga ekspertų komisija nekilnojamo turto (NT) projektus vertino pagal visame pasaulyje įtvirtintus pastatų poveikio aplinkai standartus, apimančius projekto vadybą, sveikumą, gyvenimo kokybę, energinį efektyvumą, vandentvarką, architektūrą, statybos medžiagas, inžinerinį aprūpinimą, ekologiją, urbanistiką, socialinę atsakomybę, komunikaciją su bendruomenėmis, viešojo ir privataus sektorių partnerystę, teritorinių bendruomenių įtraukimą, kraštovaizdį bei susisiekimą.

Konkurso „Žaliasis miestas – geriausias NT ekoprojektas 2013“ nugalėtojai:

„Eko būstas 2013“ nominacijoje nugalėjo UAB „Eika“ projektas „Santariškių miestelis“.  „Eko biuras 2013“ apdovanojimas atiteko „Grand Ofice“ projektas, kurio iniciatorė – UAB „YIT Kausta“. „Eko multifunkcinio projektas 2013” nominacijoje apdovanotas projekto „Quadrum“pirminis etapas (UAB „Shage“).

Taip pat paskatinamieji raštai įteikti: UAB „YIT Kausta” projektui „Viršuliškių miestelis” – už konversiją ir kompleksiškumą, UAB „MG Valda“ projektui „Antakalnio terasos“ – už urbanistinį kompleksą, UAB „Vilnius Golf & Spa Resort“ projektui „Svajonių miestas“ – už kraštovaizdžio formavimą, UAB „5 kontinentai investicijos“ – „LOFT TOWN“ projektui už konversiją.

„Džiugu, kad tos tendencijos, kurios pastebėtos praeitais metais, praėjusio konkurso metu, gilėja ir plečiasi. Žmonės suvokia, kad antropogeninės ir gamtinės aplinkos darna yra neišvengiamybė ir šiandien apie tai kalbama ne tik politiniame, bet ir specialistų lygmenyje. Šie atspindžiai turi poveikį ir sąveiką su vertintais objektais“, – kalbėjo komisijos pirmininkas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros instituto direktorius doc. dr. Jonas Jakaitis.

Iš viso komisiją sudarė dešimt narių, tarp jų – architektūros, kraštovaizdžio, energetikos, klimato kaitos, BREEAM standartų ir kiti ekspertai.

Konkursą „Žaliasis miestas – geriausias NT ekoprojektas“ pristato savaitraštis „Veidas“ kartu su žaliųjų statybų projektu „Ateities miestai“. Taip pat bendradarbiauta su Aplinkos ministerija ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros institutu.

Green hall

Lietuvos statybų ir nekilnojamojo turto sektorius išgyvena atgimimą – tai lemia palankios ekonomikos tendencijos ir su teritorijų planavimo reforma siejami pokyčiai.
Tad naujų statybų matome vis daugiau – kyla ir nauji daugiabučiai gyvenamieji namai, ir biurų pastatai. Daugėja ir nekilnojamojo turto sandorių: 2013 m. Vilniuje butų parduota trečdaliu daugiau nei ankstesniais metais.
Tačiau kurie nauji nekilnojamojo turto projektai yra kokybiškiausi, pažangiausi ir labiausiai atitinkantys šiandien vis didesnę reikšmę įgyjančius ekologiškumo, energinio efektyvumo bei darnios miestų plėtros kriterijus? Atsakymus į šiuos klausimus padės rasti pirmą kartą savaitraščio „Veidas“ ir žaliųjų statybų projekto „Ateities miestai“ organizuojamas konkursas „Žaliasis miestas – geriausias NT ekoprojektas“.
Suburta kompetentinga nepriklausomų ekspertų komisija, vadovaujama žaliosios architektūros eksperto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros instituto direktoriaus doc. dr. Jono Jakaičio (iš viso komisiją sudaro trylika narių, tarp jų – architektūros, kraštovaizdžio, energetikos, klimato kaitos, BREEAM standartų ir kt. ekspertai), vertins naujus, 2013 m. pastatytus tiek gyvenamosios, tiek komercinės paskirties nekilnojamojo turto objektus ir iš jų išrinks geriausius keturiose skirtingose kategorijose. Dauguma pastatų, išskyrus kelias išimtis, jau baigti statyti (pavyzdžiui, kaip projektas konkurse dalyvauja dar tik statomas „Quadrum“ daugiafunkcis verslo centras).
Dalyvių pateikti projektai bus vertinami pagal pasaulyje pripažintus pastatų poveikio aplinkai vertinimo metodo standartus bei daugybę kriterijų: bus įvertinta projekto vadyba, statybų, inžinerinių ir infrastruktūros sprendimų kokybė, energinis efektyvumas, ekologija ir įtaka pastatuose gyvensiančių ar dirbsiančių žmonių sveikatai, taršos ir atliekų šalinimo sprendimai, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė, susisiekimo galimybė ir dar daug kitų dalykų, kurie labai svarbūs vertinant statinio kokybę.
Konkurso komisijos pirmininkas VGTU Architektūros instituto vadovas doc. J.Jakaitis pastebi, kad ekologiškumas ir darni plėtra ne visuomet yra nekilnojamojo turto plėtotojų prioritetas, tad šiuo konkursu kaip tik ir siekiama paskatinti darnią bei atsakingą nekilnojamojo turto plėtrą, energiškai efektyvių, aplinką tausojančių pastatų statybą, panaudojant visus galimus energijos išteklius.
Kai kurie konkurse dalyvaujantys nekilnojamojo turto projektai jų plėtotojų yra pristatomi šiame „Veido“ savaitraščio numeryje, specialiajame projekte „Žaliasis miestas“.
Taip pat šiame numeryje skelbiame „Veido“ žurnalistų kartu su nepriklausomais ekspertais atliktą tyrimą, kurį atliekant buvo įvertinta naujų sostinės daugiabučių gyvenamųjų namų kokybė pagal įvairius kriterijus.
Vienas šių daugiabučių namų, surinkęs daugiausiai ekspertų balų, taip pat ir kiti pažangiausi nekilnojamojo turto projektai, balandžio mėnesį bus apdovanoti specialiai konkursui skulptoriaus Arvydo Ališankos sukurtomis „Gyvybės medžio“ statulėlėmis.

Pasak konkurso „Žaliasis miestas – geriausias NT ekoprojektas“ komisijos pirmininko VGTU Architektūros instituto direktoriaus J.Jakaičio, šiuo konkursu siekiama paskatinti darnią ir atsakingą nekilnojamojo turto plėtrą, energiškai efektyvių bei aplinką tausojančių pastatų statybą.

Koks jūsų IQ lygis? Tokį klausimą turbūt laikas taikyti ne tik žmonėms – jau turime išmanių pastatų, kurių vertė matuojama pagal jų energijos taupymą. Jei dar pridėtume modernių technologijų, programų ir ekologiškų medžiagų naudojimą, nestandartines idėjas, estetiką, erdvių išnaudojimą, tausojamus gamtos išteklius, galėtume dar aiškiau apibrėžti pastato IQ sampratą, kuriai kriterijus diktuoja vis labiau Lietuvoje įsitvirtinantis futuristinis, išmanaus žaliojo miesto paveikslas.

Nors daugiau nei du trečdaliai mūsų šalyje esančių būstų (2011 m. visuotinio surašymo duomenimis – 71,5 proc.) tikrai negalėtų pasigirti aukštu IQ lygiu, tačiau tam tikrų išmanaus miesto koncepcijos dalių įgyvendinimas didžiuosiuose Lietuvos miestuose įgauna pagreitį.

„Įžengus į XXI a. jau būtų sunku Lietuvą pavadinti agrarine valstybe – didžioji šalies gyventojų dalis ir verslas koncentruojasi miestuose, kur nebeužtenka rūpintis tik atliekų rūšiavimu ir jų perdirbimu. Būtinas platesnis požiūris į mus supančią aplinką bei jos apsaugą, nes daugelis gamtos ekosistemų dalių yra neatsiejamos nuo socialinės, ekonominės, kultūrinės ir politinės miesto sistemos, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. – Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, vis aktyviau ieškoma urbanistinių koncepcinių miestų ir miestelių modelių bei idėjų, kurios būtų paremtos darnios plėtros principais, nes tai – vienas pagrindinių modernios šalies požymių. Tai pabrėžiama ir ES strategijoje „Europa 2020“, kurią turime įgyvendinti kaip ES šalis narė.“

Gyvenimo išmaniame mieste, kuris su jumis „bendrauja“ – tenkina jūsų poreikius ar netgi iš anksto juos nuspėja –nebegalima laikyti futuristų utopija: jau statomi pastatai, tokie kaip „Quadrum“ verslo centras su išmania ventiliacijos sistema, tiksliai apskaičiuojančia, kiek jums reikia oro patalpoje; viešosiose erdvėse – kavinėse, konferencijų salėse, restoranuose, parduotuvėse – oro tiekimas reguliuojamas specialiais CO2 davikliais, o ištraukiamas patalpų oras pakartotinai naudojamas tiekiant jį į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę; išmanių pastatų užuolaidos automatiškai užsidengia jums nė nespėjus pajusti spiginančios saulės, arba atvirkščiai – „praneša“, kad galite naudotis natūralia saulės šviesa.

Futuristinio miesto vizija dažniausiai įgyvendinama keliais etapais: diegiamas sumanus energijos tinklas, kuriami išmanūs miestai bei urbanistinio gyvenimo plėtra mieste. Eko-miestas turi mažinti gamtos išteklių naudojimą, sukurti tiek energijos, kiek jos sunaudoja, ir skatinti savo gyventojų gerovę bei sveiką gyvenimo būdą ne tik gyvenamųjų namų, bet ir viešosiose bei darbo erdvėse. Ateityje viskas – nuo energijos šaltinių, pastatų ar automobilių – bus jungiama į tinklus, tad tokių sumanių tinklų diegimas, o ne pavieniai technologiniai sprendimai, yra vienas pagrindinių principų darniai miestų plėtrai užtikrinti.

„Vis daugiau NT plėtotojų pradeda įgyvendinti projektus, kurie aplinkai turi minimalų poveikį. Tai, kad Lietuvoje jau yra A klasės gyvenamųjų pastatų, įkurta Lietuvos žaliųjų pastatų taryba, rodo, kad po truputį judame darnios plėtros link. Pavyzdžiui, „Quadrum“ verslo kvartalas bus pirmasis Lietuvoje, kuris dėl minimalaus poveikio aplinkai sertifikuojamas aukščiausiu pasaulyje pastatų poveikio aplinkai vertinimo standartu BREEAM, – sako bendrovės „Schage Real Estate“ projektų vadovas Evaldas Prižginas. – Įdomu, kad tokiuose verslo kompleksų pastatuose nėra naujovių ar išradimų, kurių niekas nebūtų girdėjęs, tačiau pritaikytų sprendimų visuma pastato energetikos, žmonių gerovės, alternatyvaus transporto ir kitų sprendimų kryptimis padaro tokio komplekso poveikį aplinkai minimaliu bei išskiria projektą iš kitų.“

Plėtojant eko-miesto viziją būtina atkreipti dėmesį ir į pačią projekto vadybą, statinio įsiliejimą į aplinkos urbanistiką, patogią susiekimo infrastruktūrą, suteikiant pirmumą viešajam transportui, pėstiesiems bei dviratininkams. Čia pamatiniu atskaitos tašku turėtų tapti klimato kaitos ir energijos suvartojimo mažinimas. Pastaraisiais metais išryškėjo dar viena tendencija: urbanistinė aplinka integruoja technologinius sprendimus į bendruomeninį gyvenimą, tad tampa svarbūs ne tik architektūriniai sprendimai. Išmaniosios technologijos ne tik suteikia „sumanius“ įrenginius, e-skaitykles ar išmaniuosius telefonus – kartu su NT tendencijomis jos kuria ir išmaniuosius miestus.

„Futuristinio stiliaus pastatai, kurių populiarumą lemia aukštųjų technologijų ir mokslo šakų pasiekimai, paprastai įgyvendina taupaus, ekologiško ir protingo pastato funkcijas – tokias, be kurių šiandieninių technologijų karta jau visai netrukus net neįsivaizduos gyvenimo ar darbo vietos sovietinio palikimo pastatuose“, – pabrėžia projekto „Ateities miestai“ vadovė Rita Glazer.

Pasak jos, šalyje gausėja projektų, artimų darnios plėtros ir žaliosios architektūros vizijai: tai ir vilnietišku Silicio slėniu vadinamas „Visorių technologijų parkas“, atveriantis galimybes verslo įmonėms kurti palankią infrastruktūrą, kurioje galėtų steigtis bei augti inovacinės ir technologinės įmonės, o tuo pat metu ir formuotis Vilniui, kaip vientisam žinių ekonomikos branduoliui. Šių metų pabaigoje ir kitais metais šalyje išdygs ne vienas „darnus“ ir energiją taupantis gyvenamųjų pastatų kvartalas, o šalies sostinėje – modernūs ne tik savo architektūriniais sprendimais, bet ir itin „sumanūs“ verslo kompleksai bei biurų pastatai. Naujo miesto vaizdą kurs verslo centras „Grand Office“ su išmania šildymo, vėdinimo ir elektros sistema, naujas modernus verslo kvartalas A. Goštauto g. bei miestu mieste vadinamas „Quadrum“ verslo centras – pavyzdinis žaliųjų statybų ir architektūros pastatas, neturintis konkurentų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse.

Nauji verslo kompleksai pamažu keis ir miestų gyventojų gyvenimo būdą, judant sveikesnio, darnesnio, ekologiškai sumanesnio bei „žalesnio“ miesto vaizdo ir gyvenimo būdo link. Pasak R. Glazer, ši vizija taps realiu ateities žaliojo miesto paveikslo pavyzdžiu ir tai, kas miestiečiams šiandien dar neįtikėtinai tolima ir nepasiekiama, su tinkamu požiūriu į statybas ir miestų plėtrą gali tapti kasdienybe bei galimybe gyventi ir dirbti futuristinėje realybėje.

Ateities miestuose stikliniuose pastatuose bus įrengti vertikalūs ūkiai, gatvėmis važinės automobiliai be vairuotojų, o praeiviams kelią apšvies švytintys medžiai. Tokios vizijos brėžiamos tiek architektų, tiek inžinierių, o inovatyviausias idėjas jau šiandien po truputį realizuoti mėgina didžiosios pasaulio korporacijos.

Didžiausios pasaulio korporacijos lenktyniauja ne tik akcijų biržose ar populiarumo reitinguose, bet varžosi tarpusavyje ir technologiniais, ir architektūriniais sprendimais, kurdamos svajonių darbovietes ar net ištisus miestų kvartalus. Būtent šie projektai laikomi ryškiausiais pavyzdžiais to, kaip ateityje atrodys gerokai pasikeitę viso pasaulio miestai.

Didžiosios kompanijos diktuoja madas

Dar 2011-aisiais pirmą kartą dienos šviesą išvydę architekto Normano Fosterio brėžiniai, siūlantys technologijų milžinės „Apple“ 5 mlrd. JAV dolerių vertės būstinės projektą, atitinkantį bendrovės firminį stilių, buvo įvertinti kaip išskirtiniai ir dėl grožio, ir dėl inovacijų, ir dėl naudojimo paprastumo. Dar būdamas gyvas „Apple“ įkūrėjas Steve‘as Jobsas pareiškė, kad šio pastato ateis pažiūrėti visi architektūros studentai. „Turime galimybę sukurti patį geriausią biurų pastatą pasaulyje“, – teigė jis.
Pagrindinis statinys, kurį tikimasi užbaigti iki 2016 m., naudos tik atsinaujinančią energiją, o natūrali ventiliacija leis atsisakyti oro kondicionavimo net 70 proc. metų laiko.
Neatsilikti stengiasi ir konkurentai. Pavyzdžiui, milijardo dolerių vertės „Google“ būstinė Jungtinėje Karalystėje su nemokamomis ir bet kuriuo metu darbuotojams prieinamomis laipiojimo sienomis, mini golfu, salės futbolo aikšte ar ant stogo įrengtu baseinu turėtų atspindėti bendrovės atvirumą beprotiškiausioms idėjoms. „Idėja tokia, kad darbuotojai kuo labiau susitapatintų su pastatu“, – teigia vienas šio projekto autorių Simonas Allfordas.
Arba kitas pavyzdys: „Apple“ stato į erdvėlaivį panašų futuristinį pastatą, o „Amazon“ Sietle nori pastatyti futuristinį biokupolą – ne viename fantastiniame nuotykių filme matytą stiklo statinį, veikiau primenantį atskirą ekosistemą siekiantį sukurti šiltnamį, nei organizacijos būstinę.
Maža to, kaip praneša „Wall Street Journal“, didžiausio socialinio tinklo „Facebook“ valdyba nusprendė šalia kompanijos būstinės pastatyti 120 mln. dolerių vertės Disneilendo įkvėptą gyvenamąjį kompleksą darbuotojams. Jame planuojama įrengti 394 atskirus būstus, o darbuotojai turės visą „įprastam miestui“ būdingą paslaugų arsenalą: nuo pramoginių sporto barų iki gyvūnėlių priežiūros centro.
Tad kyla klausimas, ar šios didžiųjų korporacijų lenktynės yra tik jų galios bei rinkodaros dalis, ar šie milžiniški projektai brėžia ir ateities miestų vizijos kryptis?

Miestai turės prisitaikyti prie naujų reikmių

Aišku viena: dėl objektyvių priežasčių ateities miestai bus visiškai kitokie nei šiandien. Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje manyta, kad dėl technologinės plėtros žmonės bus linkę apleisti miestus ir keltis į kaimiškas vietoves, nes internetu galės susitvarkyti reikalus toli nuo šurmulio ir grūsčių. Vis dėlto tokios prognozės pasirodė esančios visiškai klaidingos: 1990 m. miestų gyventojai sudarė apie 40 proc. populiacijos, o dabar šis skaičius yra perkopęs 50 proc.
Be to, Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad 2050-aisiais pasaulyje iš viso gyvens apie 10 milijardų žmonių – beveik trimis milijardais daugiau nei šiandien. Vien pastangos juos išmaitinti pareikalaus papildomo Brazilijos dydžio žemės ploto, ką jau kalbėti apie kitas problemas. Todėl šios projekcijos kelia galvos skausmą ir architektams, ir inžinieriams, kuriems tenka ieškoti atsakymo į klausimą, kaip pritaikyti miestus tokiems pokyčiams.
„Artėjame prie lūžio taško: eismo spūstys ir eilės ilgėja, transporto sistemos nuolatos vėluoja, dažnėja energijos tiekimo sutrikimai, todėl šias problemas reikės spręsti“, – įspėja profesorius Davidas Gannas.
Jam antrina Londone įsikūrusios architektų studijos ASTUDIO vadovas Richardas Hyamsas: „Didžiausi ateities miestų iššūkiai – gausėjanti populiacija, taip pat nelygybė, dėl kurios daugybė žmonių susidurs su kliūtimis norėdami turėti šviesos šaltinį, pakankamai maisto ir paprasčiausios erdvės gyventi.“
Ekspertai sutaria, kad ilgainiui reikės smarkiai didinti energijos panaudojimo efektyvumą. „Technologijos turės kur kas geriau prisitaikyti prie natūralių sąlygų ir su jomis sugyventi. Pavyzdžiui, turėsime nuolatos efektyviai perdirbti atliekas, parkai nebebus vien poilsio vieta, bet ir miesto infrastruktūros dalis, turinti savo vaidmenį bendroje sistemoje. Senos struktūros turės būti ne griaunamos, bet perkuriamos. Didžiuosimės ne įspūdingais dangoraižiais, o tokiais pastatais bei infrastruktūra, kurie gebės maksimaliai adaptuotis prie natūralių sąlygų ir jas išnaudoti“, – aiškina urbanistikos dizaineris Michealas Joachimas.

Dangoraižiai-fermos ir automobiliai be vairuotojų

Šiandien jau aišku, kad stikliniai dangoraižiai bus kitokie nei dabar: jie ne tik atliks biurų funkciją, bet ir tarnaus kaip vertikalūs ūkiai, užauginsiantys miestui reikalingo maisto bei energijos. Augalams, kurie ištisus metus augs uždarose patalpose, taigi efektyviausiomis reguliuojamo klimato sąlygomis, net nereikės žemės, nes ją pakeis reikalingomis medžiagomis praturtintas vanduo. Skaičiuojama, kad 25 aukštų pastatas galėtų užauginti pakankamai daržovių net tūkstančiams žmonių. Be to, tokie išmanieji pastatai patys apsirūpins energija (daugiausia iš saulės, vėjo ir kitokių ekologiškų šaltinių), o, pavyzdžiui, tualeto reikmėms vandenį sukaups iš lietaus.
Pirmieji žingsniai šia kryptimi žengiami jau dabar. Štai Švedijoje, Linšiopinge, kitąmet planuojama užbaigti pirmąjį vertikalų ūkį „Plantagoną“, laimėjusį inovatyviausio Europos projekto prizą. Stiklinis pastatas projektuojamas taip, kad augalai gautų maksimaliai saulės šviesos, todėl sumažės vandens sąnaudos ir padidės augimo sparta. Tikimasi, kad per metus jis išmaitins apie dešimt tūkstančių žmonių. Tai reikštų, kad iki 20 mln. dolerių siekiančios investicijos greitai atsipirks.
Reikšmingai keisis ir miestų transporto sistemos. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad apie trečdalį automobilių spūsčių miestuose sukelia vietos automobiliui pastatyti ieškantys vairuotojai.

Pažangiausius ekologiško būsto ir darnios miestų plėtros kriterijus atitinkantys nekilnojamojo turto plėtotojai jau pradeda teikti savo projektus žaliosios architektūros Lietuvoje konkursui „Žalias miestas – geriausias NT EKO projektas 2013“.

Konkursą antrus metus organizuoja projekto „Ateities miestai“ vykdytojai, bendradarbiaudami su Aplinkos ministerija ir Žaliosios statybos taryba (angl. Green Building Council), VGTU Architektūros institutu. Norinčiųjų dalyvauti konkurse anketų laukiama iki rugsėjo 15 d.

„Pernai, vertindami konkursui pateiktus projektus, dar tik dalinomės patirtimi, o šiais metais vadovausimės Europos Klimato kaitos specialiąja programa – jos projektu LAIF+, – sako projekto „Ateities miestai“ vadovė Rita Glazer. – Subūrėme kompetentingą, nepriklausomų ekspertų komisiją, kuri padės tiek specialistams, tiek visuomenei įvertinti, kuriose NT srityse esame pažengę į priekį, o kur reiktų pasistiebti iki Europos Sąjungos direktyvose numatytų kriterijų. Lietuva dar nėra pasitvirtinusi žaliosios statybos standartų, tačiau, suėjus ES direktyvose numatytam terminui – 2020 m. – nebebus laiko paskubomis daryti „namų darbų“, todėl jau dabar privalome kurti ekologišką, energetiškai efektyvią ir darnią aplinką.“

Konkursui pateiktus NT projektus vertins ekspertų komisija, sudaryta iš energetikos, ekologijos, žaliosios architektūros, kraštovaizdžio, teisės, komunikacijos profesionalų, BREEAM standartų ekspertų. Dalyvių pateikti projektai bus vertinami būtent pagal šiuos, naudojamus visame pasaulyje, pastatų poveikio aplinkai vertinimo metodo standartus, apimančius projekto vadybą, sveikumą, gyvenimo kokybę, energinį efektyvumą, vandentvarką, architektūrą, statybos medžiagas, inžinerinį aprūpinimą, atliekas, taršą, ekologiją, urbanistiką, žemės naudojimą, ekonomiką, socialinę atsakomybę, informacijos sklaidą, komunikaciją su bendruomenėmis, viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPP), teritorinių bendruomenių įtraukimą, kraštovaizdį bei susisiekimą. Projektai bus diferencijuojami į architektūrinius, urbanistinius ir kraštovaizdžio, o konkursui pristatyti objektai turės būti naujos statybos. Ypatingą dėmesį ekspertų komisija skirs ir darnaus miesto plėtros projektams.

„Vienas po kito dygsta nauji nekilnojamo turto kompleksai, biurų ar multifunkciniai pastatai, tačiau kol kas jų ekologiškumas ir darni plėtra ne visuomet yra NT projektų plėtotojų prioritetas, – teigia konkurso vertinimo komisijos pirmininkas, žaliosios architektūros ekspertas doc. dr. Jonas Jakaitis. – Tad šio konkurso tikslas ir yra – paskatinti specialistus kurti tvarius, energetiškai efektyvius pastatus, darančius draugišką poveikį aplinkai, panaudojant visus galimus energetinius išteklius. Siekiame, kad apie tokią būtinybę kurti darnų miestą būtų informuota visuomenė, nes būtent jos gerovę užtikrins įžvalgus ir ekologiškai pagrįstas miestų planavimas.“ Kad žaliosios statybos, atitinkančios aukščiausius energinio efektyvumo ir modernumo standartus, siekiamybė yra įmanoma ir Lietuvoje, pasak dr. J. Jakaičio, puikiai iliustruoja investicinis projektas „Svajonių miestas“, su kurio objektais jau susipažino konkurso vertinimo komisija.

Komisijos nariai planuoja apsilankyti visuose konkursui pristatytuose objektuose ir įsitikinti, jog projektai realiai įgyvendinti bei atitinka pateiktus dokumentuose duomenis. Dalyvių projektai bus vertinami šiose nominacijose: „Geriausias EKO būstas“, „Geriausias EKO biuras“, „Geriausias multifunkcinis projektas“, „Geriausias antrųjų namų projektas“ bei „Geriausias darnaus miesto projektas“. Siekiant objektyvumo, vertinimo kriterijams bus suteikti svertiniai koeficientai, o galutinė balų suma lems konkurso nugalėtojus. Jie bus apdovanoti specialiai konkursui skulptoriaus Arvydo Ališankos sukurtomis „Gyvybės medžio“ statulėlėmis.

Konkursas „Žalias miestas – geriausias NT EKO projektas 2013“ vyks keliais etapais iki metų pabaigos. Apie konkurso eigą bus nuolat informuojama projekto platformoje Ateitiesmiestai.lt. Rezultatus bei išsamius ekspertų vertinimus planuojama skelbti 2014 m. sausį. Konkurso sąlygos bei anketa yra čia: http://www.ateitiesmiestai.lt/konkursas/

2012 m. konkurse buvo apdovanoti: už projekto inovacijas – „BOD aukštųjų technologijų centras“, už projekto tvarumą – „Bajorų kalvos“, už projekto estetiką – verslo centras „Pirklių klubas“, už projekto gyvavimo ciklą – loftų miestas „Loft Town“, už projekto kompleksinį sprendimą – komplekso „Grand SPA Lietuva“ viešbutis „Dzūkija“. Taip pat už svarų indėlį į žaliųjų statybų plėtojimą apdovanoti: konteinerių namelių kempingas „Svencelė“, kotedžų kvartalas „Norvegų alėja“, daugiabučių namų gyvenvietė „Antakalnio terasos“, mažo aukštingumo gyvenvietė „Bajorų dominija“ ir verslo centras „Baltic Hearts“. Specialus Delfi.lt skaitytojų simpatijų prizas atiteko daugiabučių kvartalui sostinės Naujojoje Pilaitėje „7 kvartalas“.

Saugią ateitį garantuoja tik tos studijos, kurias baigus, gali dirbti bet kuriame pasaulio krašte. O šitai garantuoja tik gamtos ir techniškųjų mokslų krypčių studijos.

Šiandien brangiausiai apmokami socialinių mokslų krypties specialistai po 10 – 20-ies metų darbo rinkai bus mažai reikalingi. O jų atlyginimai, jei ir nekris, tai ir nebeaugs. Tuo tarpu konkurencija ir darbo krūviai pasieks sveikatai pavojingas ribas.
Tie, kas akylai seka tiek Europos, tiek JAV, tiek Azijos šalių mokslo, verslo bei darbo rinkos analitikų prognozes, jau ir šiandien sako, kad pažangiausiose šalyse jau dominuoja ir daugiausiai uždirba visai kitų mokslų krypčių atstovai. Pirmiausia, gamtos bei technologijos mokslų krypčių specialistai.
“Tiek organizuodami studijas, tiek rinkdamiesi, ką studijuoti, mes turime dairytis, pirmiausia, kuo gyvena V.Europa, JAV ir Azija, nes ten, pirmiausia, pamatomos naujos šakos. Šitaip, beje, elgesi visi didieji mokslo lyderiai. Tiesa, Lietuvą, – kaip pastebi Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas, profesorius Petras Baršauskas, – inovatyviausių šalių tendencijos pasiekia su dešimties – penkiolikos metų pavėlavimu. Tarkime, tai, ką mes dabar darome Kauno technologijos universitete (KTU) ir esame pirmeiviai Lietuvoje, kurdami inovacijų ir verslo centrus, “startup” bendroves, pažangiausi pasaulio universitetai šitai padarė dar prieš 10 – 15 metų”.
Panašiai galima kalbėti ir apie darbo rinką, tai yra, profesijos, kurios dabar yra paklausiausios JAV, Vakarų Europoje ar labiausiai pažengusiose Azijos šalyse, po 8-10 metų vienos paklausiausių bus ir Lietuvoje.
“Kai labai išmintingo žmogaus, Izraelio prezidento Šimono Pereso paklausė, ką verta šiandienos jaunuoliams studijuoti, jis atsakė, kad reikia rinktis tas specialybes, kurios turi globalų panaudojimą, – į klausimą, ką verta studijuoti abstrahuotai atsakė Lietuvos mokslo premijos laureatas, pramonininkas Vladas Algirdas Bumelis, bet tuoj pat detaliau paaiškino: Kitaip tariant, derėtų rinktis specialybes, kurios garantuoja darbą bet kurioje pasaulio šalyje”.
Tad žvilgterkime detaliau, kokių specialistų šiandien trūksta labiausiai išsivyčiusių pasaulio šalių darbo rinkoms ir kokios profesijos turi garantuotą ateitį?

Ateities mokslas ir pramonė susiję su “bio” ir “nano”
Įvairiuose reitinguose besispecializuojantis JAV interneto žurnalas “US News & World Report”, ką tik paskelbė du reitingus: 100 reikalingiausių ateities (iki maždaug 2020-ųjų) specialybių sąrašą bei “Top 10 darbo vietų” 2013-aisiais. Pastarajame dominuoja: odontologai, medicinos slaugytojos, farmacininkai, kompiuterinių sistemų analitikai, gydytojai, duomenų bazių administratoriai, programinės įrangos kūrėjai, kineziterapeutai, interneto vystytojai ir dantų higienistai.
O ateities “Top specialybių” šimtuko pirmosiose pozicijose vėlgi gamtos ir techniškųjų mokslų specialybės.
“XX a. buvo fizikų amžius, o XXI a. variklis – biologija, – paaiškina prof. V.A.Bumelis. – Be to, šiame amžiuje itin svarbu dar ir technologijos, tad svarbu išmanyti biologiją, chemiją, matematiką ir logiką. Kita šiame amžiuje dominuosianti sritis – nanotechnologijos ir technikos mokslai, inžinerija bei procesų pažinimas”.
K.Baršauskas paantrina: “Is tikrųjų pasaulis vysto “bio” ir “nano” mokslo ir verslo šakas. Todėl, jei nenorime atsilikti, privalome būti atviri pasaulio tendencijoms”.
Šįmet mokyklą baigsianti Kauno Šv. Mato gimnazijos “ketvirtokė” Lina Gurskytė ne pagal metus brandžiai dėsto apie specialybės pasirinkimą. “Tai tikrai labai komplikuotas procesas, bet nori nenori, turi mąstyti apie ateities perspektyvas: kokios bus galimybės įsidarbinti. Nemeluosiu, humanitariniai mokslai man itin artimi: miela gilintis į literatūrą, filosofiją, domėtis naujausiomis šių mokslų tendencijomis, – prisipažįsta L.Gurskytė. – Bet tiek rinkos ekspertų, tiek tėvų paskatinimas rinktis kažką apčiuopiamesnio nei šie mokslai, nulėmė sprendimą studijuoti genetiką arba biochemiją”.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-7-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Užteks gyventi šiandiena – būtina pažvelgti į ateitį. Turbūt tokia logika vadovaujasi tvariojo miesto planuotojai.

„Statyba ir architektūra“ pradeda straipsnių ciklą apie tai, kaip reikėtų gyventi ateityje, kokie miestai galės vadintis ateities miestais, kaip jie keis architektūros, energetikos, transporto ir kitas kryptis. Nekyla abejonių – užsienio patirtis čia yra bene svarbiausia.

Ankstyvąja tvariojo mąstymo ir praktinio jo taikymo pradininke galima drąsiai vadinti Švediją. Jau 1960 metais šioje šalyje pripažinta, kad reikia imtis priemonių, galinčių užkirsti kelią sparčiam ir beatodairiškam natūralių išteklių naudojimui. Todėl 1972 metais Švedijos iniciatyva Stokholme surengta pirmoji Jungtinių Tautų aplinkosaugos konferencija. Per 1970-ųjų ir 1980-ųjų naftos krizę buvo įdėtos milžiniškos pastangos ieškant kitų energijos šaltinių, kuriant naujus pastatų šiltinimo būdus ir automatines energijos taupymo sistemas.

Švedijoje įgyvendinti tvariųjų miestų projektai („Bo01“ Malmėje arba „Hammarby Sjöstad“ Stokholme) visame pasaulyje vertinami kaip vieni pirmųjų ir sėkmingiausių tokio pobūdžio pavyzdžių, įkvėpusių tolesnę pažangą. Vadovaudamiesi sukaupta patirtimi ir sulaukę bendro Švedijos vyriausybės, Švedijos prekybos tarybos ir šalies aplinkosaugos technologijų pramonininkų užsakymo, inžinerinių konsultacijų kompanijos „Sweco“ inžinieriai, architektai bei aplinkosaugos technologijų specialistai išgrynino ateities miesto koncepciją „Tvarusis miestas“ (angl. Sustainable City). Ji pristatyta 2002 metais Johanesburge vykusiame pasaulio viršūnių susitikime, kur buvo gvildenami tvariosios plėtros klausimai. Švedų pasiūlytas modelis tapo visame pasaulyje įgyvendinamų naujų aplinką tausojančių urbanistinių teritorijų projektų gairėmis.

„Mūsų išgvildenta koncepcija yra paremta investicijomis į naujas technologijas, procesų efektyvumo didinimu, geresne įvairių miesto funkcijų tarpusavio integracija ir pasižymi nuline anglies dvideginio emisija. Siekėme ne tik mažinti energijos eikvojimo lygį, bet ir siūlyti efektyvius aplinką tausojančius sprendimus, susijusius su papildoma energijos gamyba. Užsibrėžėme tikslą sukurti patrauklų ir geriausius tvariosios plėtros principus įkūnijantį miestą. Ne vienas sėkmingas sprendimas gimė pritaikius holizmo filosofijos idėjas“, – kalbėjo „Sweco Architects“ vadovas prof. Ulfas Ranhagenas.

Pasak jo, tvariojo miesto modelio ašis – uždara sistema, organiškai suvienijanti tris daugelyje pasaulio miestų visiškai atskirus ciklus: vandens ir nuotekų, atliekų bei energijos. Šiuolaikiški inžineriniai sprendimai leidžia efektyviai išnaudoti tokios sistemos teikiamas galimybes. Tvariojo miesto koncepcija gali būti pritaikyta ir naujuose miestuose, kai yra visos sąlygos energiją išgauti iš atsinaujinančių išteklių ir jos poreikį sumažinti daugiau kaip 75 proc., ir pagal tvariosios plėtros principus planuojant modernizuoti jau esamų miestų teritorijas.

sa.lt

Šiais metais automobilių pramonė lengviau atsikvėpė – parodose vėl knibžda naujų idėjų ir „žaliųjų“ technologijų. Tačiau ar joms lemta patekti į rinką?

Rugsėjo mėnesį Frankfurte vykusioje bene didžiausioje pasaulyje automobilių parodoje „Frankfurt International Motor Show“ sklandė prieštaringos nuotaikos. Juk po 2007 m. vykusio „žaliosiomis“ idėjomis perpildyto renginio vyko 2009 m. krizinė Frankfurto paroda, kurioje kai kurie gamintojai net nedalyvavo.
Šių metų renginys pagaliau vėl įgavo prieškrizinį lygmenį ir mastą – jame dalyvavo beveik visi svarbiausi automobilių gamintojai. Šiemet parodoje pristatyta apie šimtą naujų modelių, tai rodo, kad rinka per pastaruosius dvejus metus atsigavo, o kai kurie gamintojai galėjo pasidžiaugti ypač dideliu pardavimu. Trys didžiausios bendrovės – BMW, „Audi“ ir „Mercedes“ per pirmus tris metų ketvirčius pardavė po daugiau nei 600 tūkst. automobilių.
Kad ir kaip būtų keista, ypač gerai verslas šiandien sekasi prabangių europietiškų automobilių gamintojams Kinijoje, Indijoje, Rusijoje ir Artimuosiuose Rytuose. Štai, pavyzdžiui, 2010 m. Kinijoje buvo parduota apie 850 tūkst. SUV tipo mašinų, o „Audi“ 2011-aisiais planuoja parduoti apie 300 tūkst. savo automobilių. Šiandien ši valstybė turi didžiulį pirkimo potencialą – dabar joje automobilį turi tik kas šešioliktas gyventojas (JAV tuo gali pasigirti trys iš keturių gyventojų).
Kita vertus, dauguma rinkos analitikų bei ekonominės klasės automobilių gamintojų skelbia apie artėjantį prekybos sulėtėjimą Europoje. Bendrovės „General Motors Co.“ prezidentas Nickas Reilly įspėjo: „Europai pajutus dar vieną sunkmečio bangą, susidursime su pagamintų automobilių pertekliumi, o tai sukels kainų kritimą.“
Susirūpinimą 2012 m. pajamomis išreiškė ir „Fiat SpA“ direktorius Sergio Marchionne bei „Renault“ vadovas Carlosas Ghosnas. Apie artėjančio nuosmukio grėsmę byloja ir lapkričio viduryje bendrovės „PSA Peugeot-Citroen“ paskelbtas pranešimas apie planus Europoje atleisti per 4 tūkst. darbuotojų.
Tad nors per pastaruosius dvejus metus automobilių gamintojai ir sugebėjo atsitiesti, jų laukia miglotos perspektyvos. Todėl jau šiandien savo pateikiamais konceptiniais transporto priemonių modeliais bei juose taikomais inžineriniais sprendimais jie bando užbėgti už akių vis labiau taupantiems klientams, kartu siekdami patenkinti aplinkosaugininkų reikalavimus bei rasti alternatyvų įprastiems degalams.

Svarbiausia – mažas degalų apetitas

Pagrindinė visų šiais metais vykusių automobilių parodų tendencija – vis mažesni ir taupesni automobiliai. Galbūt tai skamba ne itin naujai, tačiau daug ką pasako faktas, kad net didieji Vokietijos gamintojai, žinomi dėl savo prabangių ir „ėdrių“ sedanų, šiais metais pasuko taupesnių modelių link.
Šių metų tarptautinėse automobilių parodose ryškiausiai spindėjo naujo tipo – mikroautomobilių prototipai. Tai ne šiaip sau mažyčiai miesto automobiliai, tokie kaip „Fiat Panda“ ar „Toyota Yaris“, kuriuos jau esame įpratę matyti gatvėse. Tai dar mažesnės ir taupesnės miesto gyventojo transporto priemonės, tokios kaip šių metų parodose pristatyti „Volkswagen Nils“, „Opel RAKe“ ar „Audi Urban Concept“. Žinoma, šie „kosmiškai“ atrodantys mažyliai parduotuvėse dar kurį laiką nepasirodys, o ir kai pateks į rinką – jų išvaizda bus „prijaukinta“ paprastiems vartotojams.
„Vakarų Europoje mažų automobilių rinkos segmentas padidėjo nuo 30 proc. 1990-aisiais iki 43,5 proc. 2010-aisiais. 2015-aisiais tokie automobiliai sudarys beveik pusę visų mašinų“, – prognozuoja profesorius Stefanas Bratzelis iš Bergiš Gladbacho mieste įsikūrusio Taikomųjų pramonės mokslų universiteto.
Mikroautomobilių pionieriumi, ko gero, taps „Volkswagen Up!“ – mažiausias vokiečių koncerno gaminys, mažesnis net už savo giminaitį „Polo“. Koncernas savo mažyliui planuoja šviesią ateitį ir tikisi per metus parduoti apie 300 tūkst. „Up!“ automobilių.
Kita taupymo galimybė – dar mažiau degalų reikalaujantys dyzeliniai varikliai. Tarkime, šiais metais pristatyti „Jaguar XF“ bei „Porsche Panamera“ modeliai, į kurių bakus pilamas nebe benzinas, o dyzelinas. Kas galėjo pagalvoti, kad sportinis „Porsche“ šimtui kilometrų kada nors sunaudos tik kiek daugiau nei penkis litrus dyzelino?
Prabangiųjų „Mercedes“, BMW ir „Audi“ automobilių gamintojus pereiti prie dyzelinių variklių skatina ir vis labiau didėjanti tokių modelių paklausa JAV. Iki šiol už Atlanto tokius variklius turinčios mašinos nebuvo paklausios ne tik dėl palyginti mažų benzino kainų, bet ir dėl ten įvestų daug griežtesnių aplinkosaugos reikalavimų dyzeliniams varikliams. Užtat Amerikoje daug didesniu populiarumu nei šiapus Atlanto galėjo pasigirti hibridinius variklius turintys automobiliai, varomi benzinu arba elektra.
Tiesa, vienas žinomiausių pasaulyje hibridų „Toyota Prius“ per daugelį bandymų parodė nekokius rezultatus. Apie tai byloja faktas, kad vienoje sparčiausiai augančių automobilių rinkų – Kinijoje, kuri sėkmingai „maitina“ Europos gamintojus, 2010-aisiais iš 14 mln. įregistruotų naujų transporto priemonių tik vienas buvo brangusis „Toyota“ hibridas. Toks praktiškas požiūris nedžiugina – jau šiandien šios valstybės įnašas į pasaulinę taršą yra didžiulis.
Nepaisant to, šių metų pradžioje vykusioje Detroito automobilių parodoje japonų gamintojai pristatė jau tris naujas „Prius“ variacijas. Nuo japonų neatsilieka ir „Ford“, „Peugeot-Citroen“ ir, visai netikėtai, prabangius automobilius gaminantis koncernas BMW – Frankfurto parodoje buvo pristatytas konceptinis hibridas „i8“, kuris rinkoje turėtų pasirodyti vėliausiai 2014-aisiais.
Vis dėlto tai ne vienintelis mitas, sugriaunamas iškastinio kuro mažėjimo, ekonominės padėties prastėjimo bei aplinkosauginių grėsmių perspektyvoje. Tarkim, iki šiol hibridiniuose automobiliuose dažniausiai buvo montuojamas variklis, maitinamas elektra arba benzinu, – derinys su dyzeliniu varikliu buvo laikomas neekonomišku. Tačiau šiais metais jau minėti „Peugeot-Citroen“ bei „Volvo“ pristatė dyzelinius hibridus.

Kurgi tie elektromobiliai?

Jie egzistuoja, tačiau kažkur anapus – ekspertai visiškai nesutaria dėl šio tipo automobilių ateities. Viena vertus, vis daugiau automobilių gamintojų pristato savo elektromobilius – ši tendencija buvo jaučiama ir Frankfurto parodoje. Tarkim, joje savo elektromobilio prototipą „i3“ eksponavo net prabangusis koncernas BMW, o pirmoje metų pusėje tokius modelius pristatė „Volvo“ bei „Mercedes-Benz“.
Beje, dauguma mikroautomobilių prototipų taip pat gali būti varomi elektra. Tad daugiausiai dėmesio sulaukę, masiškai jau gaminami elektromobiliai „Nissan Leaf“ bei „Mitsubishi MiEV“ netrukus turėtų sulaukti ir daugiau „pusbrolių“.
Kita vertus, kelios priežastys verčia abejoti elektromobilių ateitimi. Viena svarbiausių – nepakankamai ištvermingi akumuliatoriai, leidžiantys elektra varomiems automobiliams vienu įkrovimu nuvažiuoti kiek mažiau nei 200 km. Norint važiuoti toliau, reikia vėl įkrauti akumuliatorių, o šis procesas gali trukti kelias valandas. Žinoma, jei netoliese yra speciali eletros degalinė, įkrovimas vyks greičiau. „Mums vis dar reikia atlikti didžiulį šuolį atrandant efektyvesnes baterijas“, – apibendrina rinkos tyrimų bendrovės „Jato Dynamics“ analitikas Nickas Margettsas.
Antra kliūtis – elektromobilių kaina, galinti viršyti įprastos mašinos kainą net kelis kartus. Be to, šiandien Europoje sklandančios niūrios finansinės prognozės gali labai rimtai pakoreguoti automobilių gamintojų entuziazmą imtis ne iš karto atsiperkančių projektų.
Vis dėlto šiokių tokių vilčių yra: štai Kinijos valdžia yra numačiusi, kad jau 2015-aisiais jos keliais važinės apie pusę milijono elektra varomų automobilių, autobusų ir sunkvežimių, o iki 2020 m. šalyje prognozuojama turėti apie 5 mln. elektromobilių. Žadama, kad elektrinių transporto priemonių pirkėjams bus teikiamos apie 10 tūkst. JAV dolerių vertės valstybinės subsidijos.
Į šią rinką jau nusitaikė viena aktyviausių elektromobilių gamintojų – „Nissan“, kuri kartu su partnere „Renault“ Kinijoje planuoja gerai uždirbti. Tiesa, dabar entuziazmas šiek tiek atvėsęs, mat Kinijos valdžia pateikė įėjimo į rinką taisykles, pagal kurias Vakarų bendrovės turės bendradarbiauti su vietiniais automobilių gamintojais. O Vakarų bendrovės bijo per daug glaudaus bendradarbiavimo, kuris gali baigtis „netyčiniu“ intelektinės nuosavybės pasisavinimu.

Futuristinė britų automobilių dizaino studija „Da Feng“ pateikė radikalią ateities superautomobilio koncepciją, pavadinimu „Flake“ („Dribsnis“).

Reikia pripažinti, tai – viena inovatyviausių koncepcijų automobilių pramonėje: automobilio kėbulas būtų sudarytas iš 250 gabaliukų („dribsnių“, žvynų). Maža to, automobilio ratai bus neapvalūs..

„Per artimiausius penkerius metus išmanieji telefonai išmoks suprasti žmogaus balso komandas“, – sakė S. Wozniak.

Žinoma, jis kalbėjo ne apie primityvų balsų rinkinį ir ne apie tas paieškos funkcijas, kurias realizuoja „Google“ savo platformoje. Išmanieji telefonai išmoks vykdyti daugumą naudotojų komandų, kurias palaiko vartotojo sąsajos taikomosios programos ir operacinė sistema. Išmanieji telefonai jau priartėjo prie žmogaus – žvelgiant į apsikeitimo informacija kanalų kiekį, jie atpažįsta paveiksliukus, supranta prisilietimus, „orientuojasi“ erdvėje ir vietovėje, o kalbos įvesties komandų supratimas yra kitas vartotojo sąsajos plėtros etapas.

Tačiau jutikliniai ekranai vis tik liks dominuojančiu išmaniųjų telefonų valdymo būdu, kadangi balso komandas ne visąlaik patogu naudoti – kartais pirštu ekraną paliesti daug paprasčiau.