Lietuvos užmojai koncentruotis į paslaugų eksportą ir tuo nustebinti Europą, verslo atstovams kelia šypsnį, nes paslaugas prisiminėme tada, kai kitos šalys jau įsitikino šios srities neefektyvumu ir vėl grįžta į gamybos sritį.
Apie tai, kaip Lietuva visgi galėtų nors šiek tiek priartėti prie Vakarų šalių pramonės ir eksporto rodiklių, kalbame su Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriumi Sigitu Besagirsku.

VEIDAS: Jūsų vertinimu, ar per ateinančius 10-20 metų galima laukti proveržio Lietuvos eksporto srityje?
S.B.: Pastarieji 20 metų parodė, kad šioje srityje labai mažai kas keičiasi, o jei ir keičiasi, tai labai nežymiai. Pavyzdžiui, krizės laikotarpiu “numirė” dalis tekstilės pramonės, bet didelio poveikio ekonomikai tai neturėjo. Taip yra todėl, kad šalyje labai silpna ir deklaratyvi yra inovacijų politika. Jei ji nesikeis, tai ir eksporto rodikliai liks stabilūs – stabilūs neigiama prasme.

VEIDAS: Jei nesikeis apimtys, gal galima prognozuoti bent jau eksporto rinkos ir pramonės struktūros pasikeitimus?
S.B.: Čia irgi viskas bus labai panašu, o per 10 ar 15 metų niekas labai nepasikeis. Jei palygintume rinkos struktūrą 2001-aisiais ir dabar, pamatytume, kad viskas lieka labai panašu. Žinoma, daug ką koreguoti gali tolesnis technologijų tobulėjimas, bet nebus tokio ženklaus šuolio, kuris stebuklingai pakeistų vartojimo įpročius.

VEIDAS: Galbūt į viršų Lietuvos pramonė galėtų “šauti” vystydama automobilių ar mobiliųjų technologijų pramonę?
S.B.: Jau ir dabar “Apple” telefonai gaminami naudojant lietuviškus lazerius. Galimybių matyčiau elektromobilių komponentų gamybos srityje, tik svarbu nesiorientuoti į surinkimą, o telktis ties gamyba. Elektromobilius paminėjau dėl to, kad ateityje visoje Europoje bus kur kas daugiau ekologiškumo, mažės priklausomybė nuo naftos, pramonė ims labiau taupyti energijos resursus. Visa tai sumažins Rusijos įtaką Europoje, svarbesnės taps kitos rinkos.
Panašios tendencijos bus ir Lietuvoje. Be to, manau, kad atrasime Lotynų Amerikos, arabų šalių, Azijos, gal net Afrikos rinkas. Svarbu tai, kad daug ką, kas dabar eksportuojama per tarpininkus, imsime eksportuoti patys tiesiogiai. Pavyzdžiui, dabar nemažai maisto produktų, pagamintų Lietuvoje, pažymimi visai kitais prekiniais ženklais ir eksportuojami į arabų šalis. Panašiai per tarpininkus eksportuojami ir baldai, ir durpės, ir kitos prekės.

VEIDAS: O kaip vertinate dabartinių valdančiųjų užmojus didinti paslaugų eksportą?
S.B.: Europoje tai jau pasenusi tendencija, mat paslaugų eksportas buvo išaugęs tada, kai ES į kitas šalis iškėlė pramonės gamybą, o kartu su ja iškeliavo ir “lydinčios” paslaugos. Tačiau tai nepasiteisino, ir dabar ES šūkiai vėl yra “atgal į pramonę”, “atgal į gamybą”.
Juo labiau kad dabartinis Lietuvos paslaugų eksportas – primityvus, dirbame kaip pigūs aptarnavimo centrai, šios paslaugos nesukuria didelės pridėtinės vertės. Be to, toks paslaugų eksportas labai nepastovus. Jei, tarkime, indai pasiūlys tokias paslaugas pigiau, didieji investuotojai bemat pasitrauks iš Lietuvos.
Taigi, panašu, kad pramonės ir eksporto srityje ir toliau vysimės kitas ES šalis, o pasivijimo terminas, sakyčiau, yra koks 100 metų, ne mažiau.

VEIDAS: Gal mums čia padėtų klasteriai, didesnis verslininkų bendradarbiavimas vieniems su kitais?
S.B.: Šioje srityje pastebiu didelį progresą. Vien iš kelionių į užsienio parodas sprendžiant, galima teigti, kad vidinės tarpusavio konkurencijos mažėja. Pavyzdžiui, dar ne taip seniai lietuviškos įmonės nesutikdavo stovėti net po vienu stendu tarptautinėje parodoje, o dabar tai vyksta nuolat.

VEIDAS: Kalbant apie skaičius, gal įmanoma apibendrinti, kokią dalį BVP idealiu atveju ateityje turėtų sudaryti eksportas?
S.B.: Tai pasakyti labai sudėtinga, nes neaišku, kokia bus ekonomikos struktūra. Pavyzdžiui, jei bus labai didelis vidaus vartojimas, tai didelė eksporto dalis nebus privalumas. Svarbiausia – kad eksportas būtų diversifikuotas, kad jis nebūtų priklausomas tik nuo dviejų rinkų kaip yra dabar, t.y., nuo ES ir nuo NVS šalių.

VEIDAS: O kuriose pramonės srityse, jūsų vertinimu, įvyks didžiausias šuolis?
S.B.: Jokia sritis Lietuvoje dar nėra priartėjusi prie maksimalaus savo potencialo. Transporto srityje visai neblogų rezultatų yra pasiekusi geležinkelių, kelių, vilkikų sritis. Tačiau dar daug ką galima nuveikti upių bei jūros transporto srityse. Be to, nors maisto pramonės eksportas yra sąlyginai didelis, čia irgi dar slypi didžiulis potencialas. Pavyzdžiui, jei palygintume maisto pramonės apimtį Lietuvoje dabar ir 1985-aisiais, tai pamatytume, kad dabar ji siekia vos trečdalį to, kas buvo sovietiniais metais.

VEIDAS: Na o kaip keisis pramonės srityje dirbančių žmonių charakteristika? Kas bus būsimosios eksporto produkcijos kūrėjai?
S.B.: Tendencijos bus tokios pat kaip ir kitose Vakarų šalyse: visuomenė sens, visose srityse dirbs daugiau vyresnio amžiaus žmonių, netgi ten, kur dabar tradiciškai dirba jaunesni. Dėl to keisis ne tik paslaugų sferos pobūdis, bet ir socialinė politika.

ACTA (Anti Counterfeit Trade Agreement) lietuviškai – „Prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu.“ Taip vadinama sutartis, kuria siekiama apginti intelektinę nuosavybę (pavyzdžiui, multimilijoninėms korporacijoms priklausančias autorių teises) bei saugoti ekonomiką nuo klastočių keliamo pavojaus ekonominiam stabilumui.

Lietuva ACTA pasirašė 2012 01 26. Ką jūs, gerbiamas pilieti apie tai žinote? Pradėkime nuo pradžios. O prasidėjo viskas prieš keturis metus, dar 2008 m.

ACTA – ką nuo mūsų slepia?

ACTA sutartis slapta buvo svarstoma porą metų. Pasaulio visuomenė tik 2010 m. gavo galimybę susipažinti su savo ateitimi, kuri projektuojama uždaruose korporacijų ir vyriausybių kabinetuose.

Pirmasis sutarties variantas susilaukė stiprios kritikos dėl drakoniškų interneto kontrolės priemonių, tad nuspręsta ACTA kiek „sušvelninti“. Iš principo teįvesta viltį teikianti pataisa – sutarties punktai „bus negailestingai baudžiami“ pakeisti į „gali būti negailestingai baudžiami“. „Švelnesnis“ variantas pasirašytas Tokijuje. Po to informacija apie sutartį pagaliau pasiekia ir visuomenę. O tada…

Protesto vardan, atsistatydina Europos parlamento pranešėjas ACTA klausimais, Kaderas Arifas. Šis gestas išreiškia jo protestą prieš sutartį lydintį slaptumą, dialogo su visuomenės interesus ginančiomis organizacijomis vengimą, apribotą Europos parlamento dalyvavimą derybose ir tą keistą skubėjimą, kuo greičiau „prastumti“ sutartį nesitariant su interesantais – visos Europos Sąjungos piliečiais.

Tuo pat metu Lenkiją sudrebino tūkstantinės demonstracijos. Šimtuose kitų Europos (tarp jų ir Lietuvos) miestų pradėtos organizuoti protesto akcijos. To rezultatas – pusantro milijono žmonių vos per kelias dienas pasirašo anti-ACTA peticiją.

Tad iš kur visas šis šurmulys, kaip ACTA pakeis kasdienį Lietuvos gyvenimą ir kam tas slaptumas? Kol kas nėra vienos nuomonės. Sutartį „globojančios“ organizacijos ir vyriausybės vis dar vengia dialogo. O jos priešininkai grasina masiniais protestais visoje Europoje ir svarsto alternatyvų sutarties variantą.

Ko laukti Lietuvoje?

O ką darysime mes, Lietuvos gyventojai? Ar mes turime teisę žinoti, ką mums ruošia korporacijų klerkai ir advokatai? Galbūt mūsų vyriausybė paprasčiausiai nepagalvojo, kad mums, visiems Lietuvos gyventojams, besinaudojantiems internetu, tai gali būti tiesiog įdomu? Ar būtinai reikia tūkstančių gatvėse, kad pagaliau būtų užmegztas dialogas su visuomene? Tikėkimės, kad ne.

Norime visiems pasiūlyti pagalvoti apie sutartį, kuri nors ir pasirašyta slapta, tačiau ratifikuota, palies mus visus labai apčiuopiamai. Diskusijai kviečiame kuo platesnį ratą piliečių: paprastus interneto vartotojus, žurnalistus, politikus, intelektualus, verslininkus. Siekiame, kad būtų išgirsti ne tik užsienio korporacijų advokatai iš LANVA (Lietuvos Antipiratinės Veiklos Asociacijos), bet ir visuomenės, o ne (tik) privačius korporacijų interesus ginantys balsai.

Kelkime klausimus dabar, kad nereikėtų kelti balso vėliau. Kalbėkime dabar, kad nereikėtų tylėti vėliau. Gaukime atsakymus, kuriuos mums privalo duoti.

Kalbėkime, diskutuokime bei ginčykimės. Kaip tik mums patinka: su šeimos nariais, draugais, bendradarbiais, praeiviais, politikais ar valdininkais. Kalbėkime ir turėkime savo nuomonę.

Kokios ateities mes, Lietuvos piliečiai, norime sau ir savo vaikams?

Nuoširdžiai,

Susirūpinę piliečiai.

P.S. Mieli Lietuvos politikai, norime priminti vieną smulkų dalykėlį – artėja rinkimai…

Didelį pagreitį įgavusi informacinių technologijų raida tapo neatsiejama nuo svarbiausių verslo procesų, todėl pasitikus 2012 metus organizacijų vadovai bei specialistai vis dažniau žvalgosi ir klausia, kas jų laukia technologijų srityje? Pateikiame IT specialistų prognozes 2012 metams.

Dėmesys mobilumui

Vienos iš pasaulyje pirmaujančių informacinių technologijų mokslinių tyrimų ir konsultavimo bendrovės „Gartner“ analitikų nuomone, daugeliui bendrovių rimtu iššūkiu taps tinkamas svarbių duomenų ir informacijos tvarkymas bei valdymas. Dėl spartėjančių verslo procesų kai kurios kompanijos tiesiog neatlaikys konkurencinės kovos. Įprastai bendrovėse yra renkami ir kaupiami praeities duomenys, kuriuos išanalizavus daromi svarbūs sprendimai. Tačiau to nebepakanka.  Tad, vis labiau augs esamojo laiko (ang. k. „real time“) duomenų analizės svarba ir žaibiškas sprendimų priėmimas, dėl kurio turės padidėti įmonės našumas, pelningumas bei efektyvumas. Kompanijos, kurios negalės prisitaikyti prie besikeičiančių verslo procesų, neatlaikys konkurencinės kovos, perspėja IT specialistai.
„Gartner“ spėja, kad labai išaugs mobilumo svarba. Ši prognozė apima platų spektrą – nuo eilinių vartotojų, kurie savo mobiliųjų įrenginių pagalba galės atsiskaityti už įvairias prekes iki verslo segmento, norinčio neatsilikti nuo visame pasaulyje išaugusio verslo tempo. Tokiai prognozei pritaria ir tarptautinės IT kompanijos „DPA Lietuva“ vadovas Laurynas Truncė, kurio nuomone, IT pakeitė darbo kultūros sampratą, o kartu ir tradicinį požiūrį į darbo vietą.
„Šiandien kompanijų konkurencinis pranašumas vis dažniau priklauso nuo galimybės greičiau ir mobiliau reaguoti į besikeičiančią verslo aplinką. Laisvė dirbti bet kur, bet kuriuo metu ir naudojant turimas technologijas darosi vis svarbesnė. Juk akivaizdu, kad įmonių darbuotojai nuolat keliauja, todėl jų darbo efektyvumas dažnai priklauso nuo galimybės dirbti ir gauti reikiamą informaciją už biuro ribų“, – teigia „DPA Lietuva“ vadovas. IT specialisto įsitikinimu, kompanijų darbuotojams tapo gyvybiškai svarbu tai, kad jie patogiai ir turimomis priemonėmis visada būtų pasiekiami, prisijungę prie jiems svarbių įmonės sistemų, o taip pat galėtų greitai ir saugiai pasiekti reikiamus dokumentus ar elektroninį paštą. Tam jie turės platų įrankių arsenalą, nuo nešiojamų bei planšetinių kompiuterių iki mobiliųjų telefonų. Kaip pastebi „Gartner“ analitikai, nei viena platforma ar technologija neturės dominuojančio pranašumo, tad bendrovių darbuotojams teks išmokti dirbti su keliais mobiliais įrenginiais, o IT specialistams reikės suvaldyti šiuos procesus.
„Gartner“ papildo, jog 2012 metais vartotojų patogumui pastebimai išaugs parsisiunčiamų mobiliųjų programėlių bei aplikacijų kiekis. Šiuo metu „Apple“ ir „Android“ savo klientams į mobiliuosius įrenginius siūlo parsisiųsti daugiau kaip kelis šimtus tūkstančių įvairių programėlių bei aplikacijų. Tuo tarpu „Gartner“ ekspertai prognozuoja, kad iki 2014 metų bus atsisiunčiama daugiau nei 70 milijardų aplikacijų per metus. Išaugus parsisiunčiamų programėlių skaičiui, rinkoje nebeliks vieno ar kelių aiškių lyderių, o šiam unikaliam reiškiniui vis daugiau dėmesio skirs ne tik eiliniai vartotojai, bet ir verslininkai.

Į „debesis“ reiks keltis saugiai

Žinoma, darbo mobilumui didelės įtakos turės ne vien tinkamas tokių mobiliųjų įrenginių, kaip telefonai, planšetiniai kompiuteriai, nešiojamieji ir stacionarūs kompiuteriai, išmanieji televizoriai naudojimas, bet ir sparčiai besivystančios „debesų kompiuterijos“ technologijos. Norint patogiai pasiekti reikiamą informaciją dažnai teks ją perkelti į „debesis“. Pasak mokslinių tyrimų ir konsultavimo bendrovės „Gartner“ specialistų, daugiau kaip pusė kompanijų, patenkančių į pasaulio TOP tūkstantį, svarbią savo įmonės ir klientų informaciją perkels į „debesis“. Tuo tarpu apie 20 procentų iš minėtų bendrovių, siekdamos sumažinti IT biudžetui skiriamas lėšas, jau dabar svarbius kompanijos duomenis perkelia į „debesis“.
Tačiau vis daugiau naudojantis „debesų kompiuterijos“ technologijomis, gali padaugėti finansiškai motyvuotų įsilaužimų ir komercinio šnipinėjimo atvejų. Tad, bendrovės turi sutelkti visą dėmesį į tai, kaip maksimaliai apsaugoti svarbią įmonės informaciją. Tai ypač aktualu  Lietuvos verslininkams, nes remiantis Lietuvos Respublikos nacionalinio elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinio CERT-LT duomenis, 2011 metais informacijos saugumo incidentų skaičius sparčiai augo.
IT specialistų teigimu, kompanijų vadovai dažnai mano, kad informacijai apsaugoti pakanka vieną kartą įsigyti antivirusinę programą, tačiau to nepakanka. „DPA Lietuva“ vadovo įsitikinimu, informacijos apsauga yra tęstinis bei kompleksinis veiksmas, todėl įprastinės antivirusinės programinės įrangos nepakanka tinkamai apsaugoti slaptus duomenis. „Šiandien naudojamos informacinio saugumo priemonės dažnai būna menkai integruotos, jos veikia tarsi atskiros programos. Tokia apsauga dažniausiai yra neveiksminga, nes konfidencialios informacijos vagysčių atvejai yra sudėtingi ir įgyvendinami naudojant daugelį metodų,“ – pabrėžia L. Truncė.

Programinę įrangą būtina testuoti

2012 metais verslui ypač aktuali turėtų būti IT sistemų testavimo paslauga. Kompanijos „DPA Lietuva“ specialistų įsitikinimu, norint užtikrinti sklandų organizacijos darbą, programinė įranga turi būti  testuojama tinkamai. Jeigu organizacijoje yra naudojamos informacinės sistemos, nuo kurių priklauso įstaigos kasdienė veikla, jas būtina testuoti, nes neefektyviai veikianti programinė įranga gali sukelti daug nesklandumų organizacijos veikloje. Bendrovės atsainiai žiūrinčios į IT sistemų testavimą, gali susidurti su begale nesklandumų nuo prarandamo laiko neveikiant arba lėtai veikiant organizacijos procesams iki nepavykusių vidinių įstaigos operacijų.

Turėdami verslo analizės būdu surinktus duomenis galite žiūrėti ne į veidrodį, bet pro langą į ateitį

Kiekviena didesnė įmonė Lietuvoje turi įsidiegusi vieną arba kelias informacines sistemas, kurias naudoja savo veiklai plėtoti. Šiandien mažai kas abejoja jų reikalingumu ir nauda bet kokio lygio organizacijoms. Šioms sistemoms sudėtingėjant, didėjant jų kiekiui, plintant naujoms interneto ir kompiuterinių įrenginių technologijoms, įmonės, tiek naudojančios sistemas, tiek ir jas kuriančios, susiduria su naujais iššūkiais.

Apie IT sprendimų rinkos tendencijas „Prognozės“ kalbasi su vienos didžiausių Lietuvoje ir Šiaurės Baltijos regione informacijos valdymo sprendimų bendrovių „Affecto“ vadovais ir specialistais: „Affecto“ grupės prezidentu Pekka Eloholma ir vyresniuoju viceprezidentu Hannu Nymanu, „Affecto Lietuva“ direktoriumi Kęstučiu Naujokaičiu, individualių informacinių sprendimų departamento direktoriumi Romualdu Budriūnu ir veiklos analizės departamento direktoriumi Viktoru Bulavu.

PROGNOZĖS: Kokios jūsų prognozės dėl IT paslaugų užsienyje ir Lietuvoje?

H.N.: Didės įmonės informacijos valdymo (angl. EIM) sprendimų, įskaitant veiklos analizės sprendimus, poreikis. Šiandien svarbiausias visų sprendimus priimančių įmonės darbuotojų iššūkis – kaip pagerinti esminės informacijos gavimą iš didžiulio duomenų kiekio.

Tai ypač aktualu ir viešajam sektoriui: paskolų krizė ir taupymo programos privertė taupyti, o būtent pažangesnės informacinės sistemos suteikia daug galimybių efektyvinti vis daugiau vidaus procesų. Ši tendencija taip pat padidins siūlomų elektroninių sprendimų kiekį, nes el. sprendimai gali sumažinti biurokratinių procesų poreikį, jie leidžia piliečiams lengviau susisiekti ir bendrauti su viešuoju sektoriumi.

PROGNOZĖS: Kokie IT sprendimai populiariausi dabar ir kokie bus populiarūs ateityje?

H.N.: Viena pagrindinių tendencijų IT sprendimų srityje – vartotojai vis daugiau naudoja pramogų. Visos socialinės komunikacijos rūšys ir paslaugos, tokios kaip vaizdinis turinys ar „Facebook“, plėsis tiek asmeniniuose kompiuteriuose, tiek mobiliuosiuose įrenginiuose.

Kita su tuo susijusi tendencija – socialinių tinklų ir funkcijų integravimas į įmonėms skirtus sprendimus. Jaunesni darbuotojai galimybę pasinaudoti panašiomis į socialinius tinklus „Facebook“, „Twitter“ ar diskusijų forumus funkcijomis įmonės sistemose laiko šių dienų norma. Tačiau kol kas tokios funkcijos įmonėse vis dar retos. Tikimės, kad socialinių tinklų funkcijos įmonių vidinėse sistemose labiau paplis, tačiau jų realizavimo modeliai smarkiai varijuos.

Verslo sprendimų srityje, kurioje mes dirbame, žodžių junginys „kolaboratyvioji verslo analitika“ (angl. „collaborative BI“ – K.I) yra vienas madingiausių. Jis apima ne tik įvairių socialinės medijos rūšių panaudojimą, bet ir interaktyvesnio dokumentų bendrinimo ir sprendimų priėmimo įmonės viduje galimybes.

PROGNOZĖS: Kaip IT padeda verslo analizės srityje?

P.E.: Verslo analizė – tai verslo informacijos, kuri kaupiama skirtingose informacinėse sistemose, valdymas. Jos panaudojimas tapo didžiausiu iššūkiu visoms įmonėms. Šiandien jos naudojasi begale skirtingų informacinių sistemų, kurios kiekvieną dieną sukaupia vis didesnį duomenų kiekį. Kas pusantrų metų įmonių viduje saugomas verslo informacijos kiekis padvigubėja. Tai prilygsta sprogimui. Europoje tai greičiausiai augantis įmonių IT sistemų segmentas.

Verslo analizės sprendimas – tai sukurti sąsają tarp skirtingų IT sistemų ir svarbiausią informaciją apie veiklą pateikti vartotojams. Šiems galbūt jau yra prieinama tokia informacija, bet ji bevertė, nes išbarstyta po įvairias sistemas ir pateikiama netinkama forma.

Verslo analizės būdu surinkta informacija padeda geriau suprasti verslo procesus ir atlikti efektyvesnę jų analizę, padeda pamatyti tendencijas ir prognozuoti ateitį. Ji padeda priimti svarbius sprendimus ir optimizuoti veiklą, pagreitina atsaką į pokyčius. Tai leidžia įmonei didinti savo pelną.

PROGNOZĖS: Kokioms įmonių veiklos sritims galima pritaikyti verslo analizės sprendimus?

P.E.: Ją galima taikyti biudžeto, pajamų ir išlaidų, išteklių ir žmonių samdymo planavimui, tiekimo grandinės optimizavimui, ryšių su klientais ir rinkodaros analizei. Turėdami verslo analizės būdu surinktus duomenis jūs galite žiūrėti ne į veidrodį, bet pro langą į ateitį.

Planuojame, kad verslo analizės sprendimų sritis, kuriai ir mes skiriame daugiausiai dėmesio ir kurioje užimame lyderio poziciją Šiaurės Baltijos regione, augs ir šiais metais. Tą patvirtina ir rinkos tyrimų bendrovė „Gartner“ – 2012 m. ji prognozuoja 6 proc. metinį verslo analizės rinkos augimą.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Beveik kiekviena didžioji IT bendrovė turi susikūrusi savo viziją, kaip atrodys ateitis, kurią, žinoma, iš esmės pakeis jų produktai.

Prieš savaitę bendrovė „ExoPC“ pristatė savo kūrinį – „ExoDesk“ darbo stalą su liečiamuoju paviršiumi, kuris nebus skirtas tik klaviatūrai ir pelei pasidėti. Vartotojas galės matyti įvairių programų langus ir juos valdyti liesdamas pirštais – toks stalas padės dar patogiau dirbti ir pramogauti bei susitvarkyti su informacijos kiekiu, kasdien atakuojančiu paprastus žmones.
Beje, gamintojai žada, kad šis stalas rinkoje pasirodys jau kitais metais ir kainuos kelis kartus pigiau nei panašus „Microsoft Surface“ gaminys. Pastarasis įrenginys prieš kelerius metus atrodė neįtikimai ne tik dėl technologijos sudėtingumo, bet ir dėl savo kainos, siekiančios apie 20 tūkst. Lt. Tad įdomu žvilgtelėti, kokias ateities technologijas savo slaptose laboratorijose rengia didžiausios IT bendrovės. Ir nors kai kurie aprašyti projektai atrodo lyg iš fantastinių filmų, gali būti, kad mūsų gyvenime jie atsiras greičiau, nei tikėjomės.

„Microsoft“: virtualios realybės pasaulis

Šios bendrovės padalinys „Microsoft Research“ šiandien turi apie 700 aktyvių projektų, kuriuose inžinieriai, programuotojai ir mokslininkai ieško naujų technologijų ir jų panaudojimo būdų. Tačiau „Microsoft“ jau žengė vieną svarbų žingsnį į ateitį – tai žaidimų valdymo judesiais įrenginys „Kinect“. Šis prietaisas turi ne tik kamerą, bet ir vaizdo gylio jutiklius, leidžiančius ekrane atkurti trimatį žaidėjo atvaizdą, kuris realiu laiku atkartoja judesius. Nors įrenginys skirtas žaidimams valdyti, ilgainiui jis tapo tiek mėgėjų, tiek profesionalių išradėjų mėgstamiausiu įrankiu.
„Kinect“ ypač gerai tinka papildytos realybės (angl. augmented reality) kūrimui ir sprendimams, kai realaus pasaulio vaizdas, filmuojamas kamera ir matomas ekrane, papildomas virtualiais objektais. Tarkime, jau dabar vienas didžiųjų Europos drabužių prekiautojų „TopShop“, keliose savo parduotuvėse įrengė virtualias „Kinect“ persirengimo kabinas, kuriose leidžiama „pasimatuoti“ drabužį, jo net neapsirengiant.
Bandymai kurti patobulintą realybę nėra svetimi „Microsoft“ laboratorijose – jau dabar kalbama apie tokius akinius, kurie vartotojui ant realaus pasaulio daiktų „projektuotų“ įvairią papildomą informaciją. Tokiu atveju bet koks paviršius galėtų tapti ekranu, tad šiandien taip populiarėjantys mobilieji įrenginiai (išmanieji telefonai ar planšetiniai kompiuteriai) tiesiog išnyktų.
Nujausdama „Kinect“ perspektyvumą, „Microsoft“ šiais metais įsteigė specialią programą, skirtą naujoms nedidelėms IT įmonėms (angl. startups), „Kinect Accelerator“, kuri padės kurti naujus šio įrenginio panaudojimo būdus. Puikus pavyzdys – lietuviška įmonė „Etronika“, kuri sukūrė elektroninės bankininkystės sistemą, valdomą „Kinect“. Tai nėra ypač aktuali ir reikalinga paslauga, tačiau įmonės atstovai savo sukurtą technologiją jau demonstravo Silicio slėnyje.

„Apple“: belaidė elektra kiekvienuose namuose

Mokslininkai jau senokai svajoja apie galimybę perduoti elektros srovę be laidų – vien ko verti paslaptingomis legendomis apaugę Nikolos Teslos eksperimentai. Šiandien jau žengti pirmieji žingsniai, kad šio mokslininko siekis perduoti elektros energiją be laidų būtų įgyvendintas. Jau dabar galima įsigyti kroviklių, ant kurių reikia padėti įrenginį, pavyzdžiui, išmanųjį telefoną, ir jo baterija bus įkrauta. Tačiau toks kroviklis vis tiek turi būti įjungtas į elektros lizdą.
Atrodo, kad inovacijų lyderė „Apple“ taps pirma bendrove, kurios įrenginiai artimiausiu metu bus įkraunami be laidų. Įmonė šiais metais įregistravo patentą, kuriame aprašytas kitoks belaidis elektros perdavimo būdas į „Apple“ įrenginių akumuliatorius, o numatomas atstumas iki jų gali siekti net kelis metrus.
Šis elektros perdavimo būdas sudomino ir kelias kitas bendroves. Pavyzdžiui, „Fulton Innovation“ pristatė naujovišką elektromobilių kroviklį, kuris gali būti montuojamas kelio dangoje: tereikia pastatyti automobilį virš jo, ir vienu metu bus įkraunamas ne tik jo akumuliatorius, bet ir visi įrenginiai, esantys vairuotojo kišenėje. Nors ši technologija atrodo tolima, tačiau iškalbingas yra faktas, kad belaidį elektros perdavimą tobulinanti bendrovė „WiTricity“ šiais metais gavo nemažą finansavimą iš multimilijardinės korporacijos „General Electric“.

„Google“: ateities pranašavimo programa

Pažvelgus į vieną šios interneto paieškos gigantės projektą, atrodo, kad jai neužtenka interneto paieškos, galinčios nuspėti internautų sugalvotus paieškos žodžius, – „Google“ nutarė tapti ateitį spėjančiu orakulu. Kalbama apie bendrovę „Recorded Future“, į kurią nemažai investavo „Google Ventures“ bei JAV centrinė žvalgybos valdyba.
„Recorded Future“ teikia įrankius analitikams, padedančius pastebėti dabarties bei praeities įvykių sąryšius ir iš tos informacijos formuojančius tikimiausias ateities tendencijas. Paieškos įrankiai skenuoja ir renka didžiulį kiekį internete esančios informacijos, ieško „nematomų“ sąsajų tarp dokumentų, žmonių ir įvykių – galiausiai klientui pateikiami suprantamai vizualizuoti rezultatai. Kaip teigiama bendrovės tinklalapyje, ši paslauga gali padėti įmonėms plėtoti verslą ar pasirinkti, kur investuoti, arba valstybės institucijoms ieškoti ryšių tarp galimų teroristų. Tačia, ko gero, nebūtų per drąsu teigti, kad tokia paslauga netrukus gali tapti prieinama ir paprastiems vartotojams.
Dar viena ryški „Google“ kuriama technologija, kuriai numatyta šviesi ateitis, yra automobilis, vairuojantis pats save, – projektas „Google Driverless Car“. Ši sistema naudoja duomenis iš „Street View“ vaizdų, o viduje veikiantis dirbtinis intelektas „orientuojasi“ pagal informaciją, gaunamą iš ant automobilio sumontuotų vaizdo kameros, radaro, lidaro ir GPS imtuvo. Atliekant „Google Driverless Car“ bandymus automobilis be vairuotojo sėkmingai nuvažiavo 1600 km.
Ši technologija tikrai turi ateitį: kompiuteris tikslesnis už žmogų, jis nepavargsta, be to, tokie automobiliai, sujungti su transporto srautų stebėjimo sistemomis, galėtų judėti taip, kad niekada nesusidarytų spūsčių.

„Sony“: rengiama televizorių (r)evoliucija

Dar visai neseniai bendrovės „Sony“ televizoriai buvo laikomi šios rūšies įrenginių etalonu. Tačiau šį rudenį pateiktos įmonės finansinės ataskaitos rodo, kad rinkoje ji jau kurį laiką yra užleidusi lyderės poziciją korėjietiškoms bendrovėms „Samsung“ bei LG. Tą prieš kelias savaites pripažino ir „Sony“ vadovas Howardas Stringeris, interviu „Wall Street Journal“ pareiškęs, kad jų kompanija nebegali gaminti tokių televizorių, kokie yra dabar, nes kiekvienas jų pagaminamas televizorius nuostolingas. Nieko keista, kad šį rudenį „Sony“ paskelbė apie 1,2 mlrd. dolerių nuostolius, o H.Stringeris pažadėjo, kad „Sony“ iš esmės pakeis savo gaminamus televizorius.
Pirmasis tokios revoliucijos aidas prieš kelias dienas jau pasirodė rinkoje – tai „HMZ-T1 Personal 3D Viewer“ įrenginys. Tai didelės raiškos trimatį vaizdą projektuojantys akiniai, kurie pakeičia 19 metrų įstrižainės ekraną, matomą iš 20 metrų atstumo, – IT apžvalgininkai, išbandę šį įrenginį, gyrė 3D vaizdo kokybę. Ir nors šie akiniai yra nepatogūs, o kaina siekia 800 dolerių (juk tai televizorius vienam žmogui), vis dėlto galima manyti, kad „Sony“ žengia teisingu televizorių evoliucijos keliu.

„Philips“: modernūs ekologiški namai

Olandai visada pirmavo, kurdami buityje mus supančių objektų dizainą. Tačiau šiais laikais dizaino negana – žymi olandų bendrovė „Philips“ šiais metais pristatė ypač ekologišką ateities virtuvės viziją. Pavadintas „Microbial Home“, šis projektas numato, kad visos virtuvėje susidariusios organinės atliekos yra sumalamos ir įmetamos į specialų konteinerį su mikrobais, kurie iš atliekų gamina metano dujas. Jos surenkamos į specialius konteinerius ir naudojamos dujinei viryklei bei virtuvės apšvietimui.
Įvairios plastiko atliekos būtų smulkiai sumalamos ir sudedamos į įrenginį, kuriame, panaudojant stiprius enzimus bei grybų gebėjimą ardyti medžiagas, šis plastikas „maitintų“ grybus, kuriuos vėliau būtų galima valgyti, žinoma, jei plastikas nebuvo nudažytas toksiškais dažais.
„Microbial Home“ numato ir kitokį maisto saugojimo būdą, kuriam nereikia šaldytuvo, bei organines buityje panaudoto vandens filtravimo sistemas. Žinoma, tokia virtuvė šiandien dar nebūtų įmanoma, tačiau ekologiškoje ateityje ji taps būtinu kiekvienų namų atributu.

Kalėdos yra metas, kai daug tamsos ir mažiau darbų, todėl yra puiki proga stabtelėti bei susimąstyti apie gyvenimo prasmę ir tikslus.

Kokios šio švento meto senosios prasmės, kokios dar tik būsimos? Artėjant didžiausioms metų šventėms galima paklausti ar tikrai Kalėdos yra tik dovanų laikas? Jei ne, tai kas už to slypi?

Pagoniškos Kalėdos: ateitis išburiama

Pagoniškos Kalėdos – tai viduržiemis, kai tamsa ir naktis yra pati stipriausia. Naktys vis ilgėjo ir jeigu tai nesiliautų, gyvenimas nugarmėtų į tamsą, nebūtį ir prapultį. Pasaulio antgamtinės jėgos, nežemiškos dvasios pagonims pasireikšdavo visa galia: panašiai kaip ir Rasos metu, tačiau ir visai skirtingai. Per Rasas mūsų gyvenimas susiliečia su dangumi, o per Kalėdas – su požemio, mirusiųjų pasauliu. Abiejų švenčių metu buvo manoma, kad žmonės ir gamta patenka į reikšmingus pasikeitimo taškus. Šiuo metu dievybių ir dvasių padedami galime sužinoti savo likimą: jį nuspėti arba nulemti.

Visi tie spėjimai ir poveikiai buvo šamaniški: burtais ir paslaptingais manipuliavimais dalyviai esą įgyja savotišką ateities nušvitimą. Nori tikėk, nori ne, bet ateitis yra išburiama. Ištraukus šiaudą, liejant į vandenį ištirpdytą vašką, stebint gamtos reiškinius, nuklausant ką šneka gyvuliai ir t.t.

Sakraliniu momentu žmonėms atsiveria lemtis. Sudėtingu, netiesioginiu būdu susižinomi tuo metu patys svarbiausi ateities klausimai: kiek ilgai gyvensime, kur nutekėsime, koks laukia derlius, ar apniks žmones ir gyvulius ligos, ar bus geras derlius ir pan.

Pagoniška ateitis gali būti išburta, nors ji nėra fatališkai nulemta. Ją galime pakreipti burtais, kerais, santarve su protėvių dvasiomis bei sandėriais su dvasiomis ir vėlėmis. Idėja, kad galima ateitį susiplanuoti ir ją susikurti patiems, pagonims atrodė nesuvokiama ir absurdiška.

Krikščioniškos šv. Kalėdos: ateitį kuriame laikydamiesi Dievo plano

Krikščionybė įnešė didelių pokyčių. Bažnyčia moko, kad žmonės turi laisvą valią, tačiau kartu Dievas pateikė aiškų teisingo gyvenimo planą bei primygtinai siūlo jo laikytis. Planas supaprastintai yra toks: gyvenk taip, kad patektum į Dangų. Gyvenimas yra kupinas sunkumų ir išbandymų, tačiau juos įveikti padeda Tikėjimas. Bažnyčia pateikia teisingo ir nuodėmingo gyvenimo apibrėžimus, klaidų atitaisymo prievolę bei būdus.

Šv. Kalėdos tampa vilties – Išganytojo gimimo metas. Per šv. Kalėdas tikintiesiems kasmet patvirtinama, kad Dievas mus taip stipriai myli, jog mūsų išganymui pasiunčia, o paskui ir paaukoja savo sūnų.

Skirtingai nuo pagoniškų Kalėdų, ateities nebereikia burti. Ji bus skirta kiekvienam pagal nuopelnus. Kiekvienas gaus Dievo dovanotą pomirtinį gyvenimą Rojuje, jei laikysis gyvenimo taisyklių.

Šv. Kalėdų metu yra savotiškai kasmet atnaujinama šeimyninė sutartis dėl jos narių pomirtinės ateities. Šeimoje švenčiamas Dievo sūnaus gimimas, kuris garantuoja tos ateities neišvengiamumą. Taigi krikščionybė pateikia nuostabią, stiprią, motyvuotą ir labai įpareigojančią tikinčių žmonių Gyvenimo tikslų formavimo sistemą.

Universitete su studentais nagrinėdavome gyvenimo tikslų, jų pasiekiamumo ir efektyvumo klausimus. Ne kartą teko klausti: „Prašau pakelkite rankas tie, kurie gyvenate laikydamiesi principo: „gyvenu taip, kad patekčiau į dangų“. Deja, pakildavo vos viena kita ranka, o kartais net ir nei vienos. Dominuoja „dabartistai“. Ne todėl, kad tokios gyvenimo filosofijos yra sąmoningai siekiama, bet todėl, kad planuoti savo gyvenimo siekių niekas nemokė…

Nesu kompetentingas giliau analizuoti šiuolaikinio žmogaus santykio su Bažnyčia, tačiau negaliu nematyti, kad jaunimas nebėra religingas, bent jau tokia prasme kaip XIX a. To negalima nepaisyti, nes į vakuumą braunasi antivertybės. Nelikus tvirtų ir neabejotinų gyvenimo orientyrų, juos nesunkiai pakiša rinkodara. Gyvenimo prasmė daliai visuomenės susiaurėja iki primityvių apsipirkimo ar pasilinksminimo tikslų.

Šiuolaikiškos Kalėdos: ateitis nesvarbi

Jeigu pripažinsime, kad didelė dalis gyventojų liko tik formaliais krikščionimis, tai kokias Kalėdas mes švenčiame? Kas jas įprasmina? Eglutė? Kūčiukai? Kalėdų senis ir dovanėlės?  Rodos, šiuo metu dominuoja „maksimų“ ir televizijų šou primestos kičinės Kalėdos.

Susirūpinusiu veidu viena televizijos „žvaigždė“ klausia, kiek valgių reikia paruošti Kalėdų stalui? Kitas „žvaigždūnas“ siūlo susikurti laimę nusipirkus žaidimo bilietą. Ypač daug dėmesio, prekybos centrų džiaugsmui, viešojoje erdvėje skiriama aiškintis, kas kokias dovanas dovanoja, kiek jų reikia ir kaip be jų mes tampame nelaimingi. Kartais atrodo, kad Dievo vieton stojo Vartojimas. Laimė yra kuo daugiau suvartoti? Sakralinių prasmių mažėja arba, geriausiu atveju, jos lieka paraštėje, o šventė tapo apsirijimo, masinio keitimosi atvirukais ir dovanomis procedūra, kurią valdo rinkodaros dėsniai.

Dovanos nėra nei etnografinė, nei lietuviška tradicija ir tikrai ne Kalėdų esmė, tačiau dovanų ritualas yra įsigalėjęs ir jo nepanaikintume jokiais argumentais. Jokia kita šventė nėra taip komercializuota kaip Kalėdos. Prekybininkai uždirba didelį pelną, todėl šį pasipinigavimo metą jie pasistengė ištęsti kuo ilgiau. Kalėdinė prekyba prasideda jau lapkričio vidury. Šeimoms metų pabaiga tapo varginančiu dovanų pirkimo ir jų besaikio dovanojimo ritualu, kai  neretai pritrūksta dėmesio artimam, o nuoširdumą keičia gausumas, brangumas ir dydis.

Kalėdos jau nebe jauki šeimos šventė. Juk būtina paskambinti ir pasveikinti gausybę draugų bei giminaičių, išsiųsti visiems atvirukus. Laikui bėgant atvirukų siuntimas, šis smulkus dėmesio ir pagarbos pareiškimo ženklas, vis „sunkėjo“, transformavosi ir tapo didele įvairiausių institucinių dovanų industrija.

Aukštesnes pareigas užimantis valdininkas, įtakingesnis verslininkas Kalėdų metu gauna šimtus atviručių, lygiai taip pat šimtus ir išsiunčia. Savivaldybės, ministerijos, verslo įmonės šiam tikslui išleidžia nemažas sumas, neretai užsako ir nuperka menininkų kurtus atvirukus, kurie jau tampa brangiomis dovanomis.

Ateities Kalėdos: išdrįskime planuoti ateitį

Šventė visada turi pagrindinį tikslą, apie kurį sukasi visa prasmė. Pačia švenčiausia Kalėdų prasme buvo ir lieka MŪSŲ ATEITIS. Kadaise ji buvo išburiama, vėliau tapo suprasta. Šiandien galima teigti, kad ateitis gali būti planuojama ir savo jėgomis įgyvendinama net ir šiame pasaulyje. Beje, tai visai neprieštarauja ir krikščioniškam mokymui.

Iš senųjų sakralinių ritualų liko tik bendra Kūčių vakarienė. Tačiau ar pamirštų tradicijų vietos negalėtų užimti sąmoningas šeimyninis bendravimas, kuriame jaukiai, būtinai pagarbiai ir dėmesingai aptariami prabėgę metai, įvertinama, kaip sekėsi siekti prieš metus visų, net ir mažiausių šeimos narių, išsikeltus tikslus ir atvirai bendraujant pasidalijama kitų metų planais? Tinkamiausias metas apie tai kalbėtis yra Kalėdos.

Anksčiau tik retam tekdavo laimė tapti savo paties likimo kalviu. Daugelis nugyvendavo likimo skirta gyvenimą: valstiečiu gimęs, juo ir likdavo. Dabar yra kitaip. Kiekvienas gali gyventi tokį gyvenimą, kokį pats pasirenka. Ne valdžia, ne prigimtis, bet mes patys esame savo gyvenimo kelio architektai. Todėl to kelio planavimas yra neparastai svarbus.

Jei sutinkame, kad gilioji Kalėdų šventės prasmė yra šeimos sakralinis susibūrimas, kuriame atsiranda reta galimybė susitelkti bendriems tikslams, apsibrėžti vertybes ir aptarti šeimą sudarančių asmenų tikslus, norus, viltis ir siekius, tada turime sutikti, kad turime tokius tikslus planuoti.

Tikriausiai daugelis pritarsime, kad tokie gyvenimo tikslus ir mūsų santykius formuojantys pokalbiai  yra svarbūs. Tačiau lygiai taip pat daugelis pripažinsime, kad nežinome, kaip juos reikėtų pradėti. Pokalbius apie ateitį stabdo baimė atsiverti ir taip tapti pažeidžiamu bei likti nesuprastu.

Jeigu šiemet ištrauktume pernykščius ar dar senesnius Kalėdų raštelius, kuriuose mes kiekvienas atskirai arba kartu bendrai planavome būsimus metus, pavyktų nuveikti daug daugiau nei traukiant šiaudus iš po staltiesės. Kai tai darome šeimoje, per Kalėdas, tai vaikai mokosi iš tėvų gyventi tikslingai. Tėvai pažįsta augančius savo vaikus, matydami kaip kinta jų tikslai. Viešai paskelbti tikslai, ypač, kai po metų yra aptariami, stipriai įpareigoja. Visa tai padeda mums ir mūsų artimiesiems augti bei remti vienas kitą.

Kalėdos visada buvo stebuklas ir stebuklų metas. Dovanoti burtą, solidarumą dėl ateities – neprilygstama. Tokia dovana nesulyginama su jokia kita. Šią prasmę mes galime išsaugoti. Todėl linkiu visiems išdrįsti ir pabandyti įvykdyti šį kalėdinį ritualą bei suplanuoti savo darbus bei siekius ateinantiems metams. Geriau jauskimės pasimetę dideliuose prekybos centruose, nei aklai klaidžiojantys savo gyvenimo kelyje.

BFL

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Tautininkų frakcija šeštadienį Vilniuje svarsto padėtį, susiklosčiusią po jos vadovo Gintaro Songailos pašalinimo iš partijos, ir savo ateitį TS-LKD.

Tautininkai diskutuoja, ar gali likti toliau TS-LKD dalimi, ar turėtų pasitraukti iš partijos.

Konferencijos dalyviams pristatytas dokumento projektas dėl galimo pasitraukimo iš TS-LKD.

Tautininkų frakcijos pirmininkas G.Songaila ne kartą yra kritikavęs TS-LKD vadovybę pamynus vertybes dėl pragmatiškų sprendimų. Pastarasis didžiausias konfliktas kilo dėl valdančiosios koalicijos sudarymo Vilniaus mieste.

G.Songaila teismui buvo apskundęs TS-LKD Vilniaus sueigos tarybos sprendimą dėl koalicijos sudarymo derėtis su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio Valdemaro Tomaševskio bloku. Nors vėliau ieškinį atsiėmė, partijos Priežiūros komitetas trečiadienį jį dėl tokio elgesio pašalino iš partijos.

TS-LKD Tautininkų frakcija turi daugiau kaip porą šimtų narių. Ji įkurta 2008 metais, kai oficialiai įregistruotas Lietuvių tautininkų sąjungos prisijungimas prie Tėvynės sąjungos.

Frakcija veikia kaip savarankiškas, struktūrinis TS-LKD padalinys.