"Veido" archyvas

Europos Komisija rekomendavo Europos Sąjungos (ES) šalims atidėti naujų taisyklių dėl skysčių įsinešimo į orlaivį įvedimą neapibrėžtam laikui.

Tokį sprendimą Europos Komisija paskelbė siekdama išvengti galimų nepatogumų keleiviams.

Pirmasis laipsniško draudimo atšaukimo etapas buvo suplanuotas penktadienį, tačiau apie savo sprendimą kol kas netaikyti naujų taisyklių paskelbė kelios ES valstybės. Galiausiai skysčių ir kosmetikos prekių vežimo orlaiviais taisyklės gali tapti skirtingos Šengeno zonoje, į kurią be ES narių įeina Islandija, Norvegija ir Šveicarija.

Siekdama išvengti painiavos, Europos Komisija jau penktadienį dienos metu paskelbė apie sprendimą atidėti naujų taisyklių įvedimą.

Apie būtinybę vengti painių situacijų pareiškė Europos transporto komisaras Symas Kalasas (Siim Kallas).

Nuo 2013 m. balandžio ES ketina panaikinti visus apribojimus į orlaivio saloną įsinešti skysčių.

Kaip anksčiau skelbė Europos žiniasklaida, draudimas bus atšauktas ne todėl, kad valdžia liovėsi nerimavusi dėl teroro aktų, o todėl, kad oro uostuose bus įrengti šiuolaikiniai skeneriai. Nauji prietaisai, kurių kiekvienas kainuoja per 100 tūkst. svarų sterlingų, pajėgia atskirti nekenksmingus skysčius nuo potencialiai sprogstamųjų. Šiuo metu naudojami prietaisai to užtikrinti negali.

Šiuo metu keleiviai gali įsinešti į lėktuvo saloną skysčių ir kosmetikos prekių, jei jos yra ne daugiau kaip 100 mililitrų indeliuose. Šie taip pat dar turi būti sudėti į plastikinius maišelius.

Apribojimai įvesti 2006-aisiais, kai spėjami teroristai mėgino per kontrolės postus įsinešti į lėktuvą skystų sprogstamųjų medžiagų ir susprogdinti kelis lėktuvus. Apribojimai turėjo galioti tik laikinai, tačiau iki šiol visi mėginimai juos atšaukti žlugo.

Valdančiosios koalicijos partneriai neturi bendro sutarimo dėl draudimo užsieniečiams pirkti žemę pratęsimo, trečiadienį pareiškė mažesnysis koalicijos partneris.

Po tradicinių koalicijos atstovų pusryčių, kurie surengti prieš Vyriausybės pasitarimą, liberalcentristas Algis Čaplikas BNS sakė, jog jog mažesnieji koalicijos partneriai turi kitą požiūrį nei konservatoriai premjeras ir žemės ūkio ministras.

“Šnekėjome dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams terminio pratęsimo. Čia mes informavome, kad nuomonės skiriasi. Tiek mūsų, liberalcentristų, tiek Liberalų sąjūdžio, tiek Tautos prisikėlimo partijos pozicija yra kitokia. Šiandien Vyriausybė kaip tik turi svarstyti ir teikti Seimui tą klausimą”, – BNS sakė A.Čaplikas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai pokalbių temų per koalicijos pusryčius BNS nekomentavo.

Premjeras Andrius Kubilius praėjusią savaitę sakė tikintis, jog koalicijos partneriai Vyriausybėje sutars pratęsti draudimą užsieniečiams pirkti žemę. Anot jo, Seimas komitetų lygyje irgi yra apsisprendęs pratęsti draudimą užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje.

Šis klausimas yra įtrauktas į trečiadienio Vyriausybės pasitarimo darbotvarkę.

“Vyriausybė dar diskutuoja, aš esu tokios pat nuomonės kaip žemės ūkio ministras, kad draudimą reikia pratęsti”, – yra sakęs premjeras.

Vyriausybei pritarus, kad dar trejiems metams būtų pratęstas draudimas užsieniečiams pirkti žemę, Žemės ūkio ministerija dėl to kreiptųsi į Europos Komisiją.

Anot ministerijos, žemės ūkio paskirties sklypų kainos Lietuvoje išlieka gerokai mažesnės nei kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, tačiau jos yra pakankamai didelės, kad žemę galėtų įsigyti Lietuvos ūkininkai.

Pagyvinti žemės rinką taip pat trukdo dėl krizės sumažėjusi šalies ūkininkų perkamoji galia, nuosavo kapitalo trūkumas ir komercinių bankų sugriežtintos kreditavimo sąlygos.

Seimo Kaimo reikalų komitetas 2010-ųjų spalį pritarė Lietuvos derybinei pozicijai dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams pratęsimo dar trejiems metams.

Šiuo metu užsieniečiai pirkti žemės negali, jie tai galėtų daryti tik nuo 2011 metų gegužės, kai baigsis septynerių metų pereinamasis laikotarpis.

Šie apribojimai užsieniečiams netaikomi, jei jie ne mažiau kaip trejus metus nuolat gyveno Lietuvoje ir vertėsi žemės ūkio veikla.