Tai paaiškėjo tyrimų bendrovei RAIT atlikus Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausa atlikta š.m. birželio 2 – 12 dienomis, apklausta 1007 15 – 74 m. nuolatinių Lietuvos gyventojų.

Apklausos metu Lietuvos gyventojų buvo klausiama ar jie rūšiuoja buitines aliekas, jeigu taip, tai kaip dažnai. 4 proc. apklaustųjų teigia nežinantys, kas tai yra buitinių atliekų rūšiavimas. 30 proc. žino kas tai yra, tačiau to nedaro ir niekada nebandė daryti. Beveik penktadalis (18 proc.) teigia kartą kitą yra bandę rūšiuoti buitines atliekas. Panaši dalis (19 proc.) bandė rūšiuoti buitines atliekas bei ketina tai daryti ir ateityje. Mažiau nei trečdalis (28 proc.) gyventojų nuolat reguliariai rūšiuoja buitines atliekas arba teigia, kad tai yra neatsiejama jų gyvenimo dalis (atitinkamai 25 proc. ir 3 proc.). 1 proc. neatsakė į šį klausimą.

“Nors nuolatos rūšiuojančiųjų buitines atliekas Lietuvoje nėra tiek daug, tačiau mūsų tyrimai rodo, kad žmonės turi teigiamą požiūrį į būtinumą rūšiuoti buitines atliekas bei rečiau ar dažniau tai bando daryti arba planuoja rūšiuoti buitines atliekas ateityje” – duomenis komentuoja RAIT valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė.

Tyrimas parodė, kad buitines atliekas labiau linkę rūšiuoti 25-34 metų amžiaus gyventojai, žmonės su aukštuoju išsimokslinimu bei miestelių, miestų, bet ne didmiesčių gyventojai.

RAIT rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija Lietuvoje veikia nuo 2002 metų, kartu su kitomis tyrimų kompanijomis 2005 m. įkūrė Vidurio ir Rytų Europos rinkos tyrimų kompanijų grupę “Factum Group”. Tris Baltijos šalis, Čekiją, Lenkiją, Vokietiją, Ukrainą, Slovakiją, Vengriją aprėpiantis tinklas siūlo platų tyrimų spektrą bei patentuotas kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodikas. Plačiau apie RAIT tyrimų paketą www.rait.lt. Įmonės valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė yra tarptautinės organizacijos ICC/E.S.O.M.A.R. narė, todėl visi rinkos tyrimai atliekami pagal ICC/E.S.O.M.A.R. Tarptautinio rinkos ir socialinių tyrimų praktikos kodekso reikalavimus. RAIT yra Pasaulinės slapto pirkimo asociacijos narė. Nuo šių metų RAIT tapo vienos didžiausių rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų asociacijos WIN/Gallup International asocijuota nare.

Sunkvežimių kolona, vežanti konteinerius su 123 tonomis itin radioaktyvių atliekų, antradienį atvyko į saugyklą Vokietijoje po kelias dienas trukusių masinių protestų, smarkiai sutrikdžiusių šio krovinio gabenimą.

Daugybės riaušių policijos pareigūnų ir šarvuotų policijos automobilių lydimi sunkvežimiai, vežantys 11 baltų konteinerių su atliekomis, lėtai įvažiavo į saugyklą Vokietijos šiaurėje esančioje Gorlėbeno vietovėje, sukorę 20 kilometrų kelią nuo geležinkelio stoties.

Scanpix

Branduolinių atliekų siunta pajudėjo iš Prancūzijos penktadienį, o ši kelionė į Vokietiją užtruko net 67 valandas, aktyvistams visokeriopai stengiantis trukdyti. Protestuotojai netgi ardė geležinkelio sankasas ir buvo pasikabinę lynais ant tiltų.

Traukinys pirmadienį atvažiavo į Danenbergo miestą, esantį netoli Gorlėbeno, o vėliau konteineriai buvo perkrauti į sunkvežimius prieš paskutinę kelionę.

Policija didžiąją dalį nakties praleido vaikydama apie 3 000 aktyvistų, kurie vėl mėgino trikdyti atliekų gabenimą.

Paskutiniu pasipriešinimo veiksmu tapo aktyvistų sprendimas užblokuoti kelią jų atvarytu sunkvežimiu, pasakojo liudininkai.

Protestuotojai džiaugėsi ilgam užvilkinę pavojingo krovinio pervežimą.

“Ryžtingi masiniai protestai, vykę kelias pastarąsias dienas, yra stiprus politinis signalas, – sakė aktyvistų organizacijos “X-tausendmalquer” atstovė. – Policija gali atlaisvinti gatves, tačiau vyriausybė nepajėgia išspręsti šio konflikto.”

Po sekmadienį vykusių kaukėtų aktyvistų susirėmimų su guminėmis lazdomis ir ašarinėmis dujomis ginkluotais policininkais vėlesni protestai buvo taikūs.

Reguliarūs branduolinių atliekų pervežimai į Gorlėbeną visada išprovokuoja demonstracijas, tačiau šiemet protestuotojų skaičius buvo rekordinis.

Aktyvistus ypač sužadino Vokietijos kanclerės Angelos Merkel sprendimas pratęsti 17 atominių jėgainių darbą vidutiniškai 12 metų.

Protestuotojų organizacija “Castor Schottern” nurodė, kad sekmadienį per susirėmimus su policija buvo sunkiai sužaloti du demonstrantai. Dar 29 žmonėms buvo prakirstos galvos, trims sukrėstos smegenys, o 16 – sulaužyti pirštai.

Organizacija nurodė, kad iš viso nukentėjo apie tūkstantis jos šalininkų – daugiausiai nuo ašarinių dujų.

Gabenant į Gorlėbeną jau 12-ąjį branduolinių atliekų krovinį, buvo mobilizuoti apie 20 tūkst. policininkų, informavo policijos profsąjungos DPolG vadovas Raineris Wendtas (Raineris Ventas).

Pasak pareigūnų, ši policijos operacija kainavo apie 50 mln. eurų (172,6 mln. litų).

Tuo tarpu policijos profsąjunga GdP pareiškė, kad malšinant protestus buvo išnaudoti “paskutiniai ištekliai”.

Pareigūnų darbo nepalengvino 2 000 avių ir 50 ožkų kaimenė, vienu metu atklydusi ant kelio, pasakojo aktyvistų organizacijos “Piliečių iniciatyva Liuchovas-Danenbergas” atstovė.

“Gyvuliai irgi norėjo truputį prisidėti”, – juokavo ji.

Gorlėbeno saugykla yra viena iš dviejų pagrindinių “tarpinių” itin radioaktyvių atliekų saugojimo vietų, o vyriausybės ekspertai tebesiaiškina, ar joje konteineriai gali būti palikti visam laikui.

A.Merkel pageidauja, kad Vokietijoje veikiančių reaktorių eksploatavimas būtų patęstas iki 14 metų po anksčiau suplanuoto uždarymo maždaug 2020 metais. Teigiama, kad šis sprendimas taptų “tiltu” prieš šaliai pereinant prie atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip saulės ir vėjo, energetikos.

Dešimtys tūkstančių žmonių rugsėjį dalyvavo demonstracijoje Berlyne, protestuodami prieš atominių jėgainių darbo pratęsimą. Protestuotojai perspėjo, kad bus organizuojamos naujos akcijos.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas nusprendė neleisti Vilniuje statyti atliekų deginimo gamyklą. Apie tokį sprendimą antradienį spaudos konferencijoje pranešė departamento vadovas Rolandas Masilevičius.

Pagrindinė sprendimo priežastis – tokia veikla turi būti planuojama, tinkamai įtraukiant visuomenę, tuo tarpu padėtis Vilniuje yra priešinga, konstatavo departamentas.

Sklype šalia Gariūnų gamyklą pranešė ketinanti statyti Prancūzijos bendrovė “Constructions Industrielles de la Mediterranee” (CNIM) su koncerno “Icor” netiesiogiai valdoma įmone Regioninė komunalinių atliekų deginimo gamykla (ji keis pavadinimą į “Reenergy”).

Šveicarijos bendrovės “CSD Ingenieure und Geologen” Lietuvos filialo specialistai spalį įvertino, jog gamykla šalia Gariūnų neterš aplinkos.

Lietuvoje nepakankamai išvystytas atliekų surinkimas, rūšiavimas ir antrinių žaliavų perdirbimas, todėl apie 90 proc. komunalinių atliekų atsiduria sąvartynuose ir tik apie 8 proc. yra perdirbamos ar eksportuojamos, teigia Valstybės kontrolė.

Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės teigimu, Aplinkos ministerija pripažįsta, kad šiuo metu gamintojų atsakomybės už aplinkos teršimą principas iš esmės nėra įgyvendintas.

“Šiuo metu Aplinkos ministerija jau yra parengusi teisės aktų pataisas, kurios turėtų pakeisti iki šiol galiojusią gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemą ir išspręsti išankstinio tyrimo metu auditorių nustatytas atliekų tvarkymo problemas”, – teigė G.Švedienė.

Anot auditorių, atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemoje yra trūkumų. Be to, kasmet daugiau nei pusė už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių atliekomis surinktų lėšų lieka nepanaudotos.

Reaguodama į Kazokiškių sąvartyno kaimynystėje gyvenančių žmonių skundus ir atkreipdama dėmesį į atliekų tvarkymo problemas visoje šalyje, prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Kazokiškių sąvartyne ir susitiko su Kazokiškių kaimo bendruomene.

„Atliekų tvarkymui artimiausius penkerius metus turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Iš ES fondų tam Lietuva gauna labai dideles sumas pinigų. Turime galimybę atliekas tvarkyti moderniai ir nepažeidžiant žmonių interesų. Lėšos turi būti panaudotos efektyviai, kitaip gali tekti mokėti dideles baudas, o nuo to nukentės visi Lietuvos gyventojai”, – teigia prezidentė.

Prezidentūros spaudos tarnybos arch.

Gyventojai, pasak prezidentės, neturi būti sąvartynų keliamų problemų įkaitais, kaip atsitiko su Kazokiškių sąvartyno apylinkėse gyvenančiais žmonėmis, kurie penktus metus varsto įvairių valdžios institucijų duris, bandydami užsitikrinti galimybę gyventi saugioje aplinkoje.

Prezidentė ragina už aplinkosaugą ir sveikatos priežiūrą atsakingus ministrus sugriežtinti sąvartynų veiklos kontrolę, peržiūrėti kvapų ir oro kontrolę reglamentuojantį Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą ir ieškoti galimybių atlikti operatyvius laboratorinius kvapų vertės tyrimus.

Valstybės vadovė pabrėžė, kad komunalinių atliekų kaupimas ir vertimas sąvartynuose negali būti vienintelis atliekų šalinimo būdas. Pasak prezidentės, būtina kurti efektyvią atliekų rūšiavimo, perdirbimo ir deginimo sistemą.

Vilniaus taryba po savaitės turėtų apsispręsti, kaip mieste bus tvarkomos atliekos. Jau dabar ryškėja bendros gairės: bus statoma deginimo gamykla, gyventojai aktyviau rūšiuos šiukšles, o už jų išvežimą mokės pagal būsto plotą, rašo “Vilniaus diena”.

Tarybai pateiktos trys alternatyvos: palikti dabar galiojančią atliekų tvarkymo sistemą, kai šiukšlės gabenamos į sąvartyną, visas atliekas deginti specialioje gamykloje arba pirma šiukšles išrūšiuoti ir deginti tik tam tinkamas.

Šias alternatyvas pateikė savivaldybės samdyti bendrovės “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” specialistai. Jiems už darbą sumokėta 75 tūkst. litų. Bet jau dabar akivaizdu, kad be deginimo gamyklos Vilnius neapsieis. Mat tiek konsultantai, tiek Vilniaus valdžia baksnoja į ES reikalavimus, kurių paisyti bus privaloma.

Vieni pagrindinių reikalavimų: jau nuo 2012-ųjų mažiausiai 50 proc. atliekų – popieriaus, metalo, plastiko, stiklo ir kitų – privalės būtų perdirbama, o po poros metų bus draudžiama bioskaidžias atliekas (maisto likučius, žolę, medžių šakas, popierių, kartoną) laidoti sąvartynuose.

“Nepaisydami šių direktyvų mes labai greitai sulauktume finansinių sankcijų. Nuo 2014-2015 metų mus vysis piniginės baudos, siekiančios milijonus eurų per metus”, – pabrėžė bendrovės “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” direktorius Gintas Umbrasas.

Atsižvelgdama į ES reikalavimus Vilniaus taryba greičiausiai rinksis iš dviejų alternatyvų: vadinamųjų juodojo ir švariojo atliekų deginimo būdų. Abu jie bus brangesni už dabartinę šiukšlių tvarkymo sistemą. Dabar vieną toną šiukšlių surinkti ir palaidoti sąvartyne kainuoja 50 litų, o juodojo deginimo kaina šokteltų iki 100 litų, švariojo – ir iki 160 litų už toną.

Dėl sunkmečio 30-40 proc. kritus prekybos centrų apyvartai, jie ieško būdų, kaip mažinti veiklos sąnaudas. Kai kurie prekybos centrai ėmėsi ir pakuotės rūšiavimo verslo. Valstybinės kontrolės institucijos į šią prekybos centrų veiklą žiūri įtariai.

“Į prekybos tinklų centrinius sandėlius atgabentos atliekos rūšiuojamos ir presuojamos šalia vartotojams skirtų prekių”, – rašoma Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos (LKATA) pranešime.

“Tikrai nemanau, kad taupumo sumetimais galima aukoti higieną. Šiuo metu ir kiti įvairūs verslai ieško būdų, kaip išgyventi, imasi šalutinių veiklų, kurias, jų manymu, jie patys gali atlikti. Vis dėlto darbas atliekamas kokybiškai tik tada, kai tam pakanka kvalifikacijos, įgūdžių, o kai kuriai veiklai ir specialių sąlygų bei žinių”,- teigia LKATA prezidentas Algimantas Bakas.

Noras sutaupyti higienos sąskaita, pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų, gali sukelti produktų taršos pavojų. “Ne maisto atliekų tvarkymas prekybos centruose turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir nekelti kryžminės taršos pavojaus maisto produktų laikymui prekybos sandėliuose “,- sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotas Z. Stanevičius.

Aplinkos ministerija taip pat ėmėsi veiksmų prieš tokią prekybos centrų savivalę. Šiuo metu rengiamas nutarimo projektas, kuriuo bus draudžiama tomis pačiomis transporto priemonėmis vežti ir maisto produktus, ir panaudotą nešvarią pakuotę.

Anksčiau prekybos centrai panaudotų pakuotės atliekų tvarkymą patikėdavo atliekų tvarkymo įmonėms, kurios išveždavo šias atliekas specializuotais automobiliais ir tvarkydavo jas tik pagal įstatymus leistinose vietose.