Daugiau nei 10 tūkst. Lt per mėnesį Lietuvoje uždirba didelių įmonių vadovai, finansų direktoriai, rinkodaros ir pardavimo vadovai. Į pelningiausių profesijų sąrašą jau patenka ir IT specialistai.

Savaitraštis “Veidas”, konsultuodamasis su personalo atrankų ir vadovų paieškos specialistais bei įmonių vadovais, sudarė geriausiai šiuo metu Lietuvoje mokamų darbų dešimtuką.

Medikų atlyginimų skirtumas Lietuvoje ir Vakarų šalyse

Palyginus šį sąrašą su Vakarų Europos geriausiai mokamais darbais, į akis krinta esminis skirtumas – į daugiausiai uždirbančių Lietuvos darbuotojų dešimtuką, skirtingai nei kitose Europos šalyse, nepatenka valstybinio sektoriaus darbuotojai. Štai Didžiosios Britanijos pelningiausių darbo vietų sąrašo antroje pozicijoje atsiduria medikai, o dešimtuke taip pat rikiuojasi aukšti policijos pareigūnai ir aukštesnio rango valstybės tarnautojai.

“Lietuvoje ministras uždirba mažiau nei tarptautinės vidutinio dydžio kompanijos pardavimo ar rinkodaros vadovas. Manau, kad mūsų šalies ekonominė situacija ir galimybės ribotesnės negu didelių korporacijų, kurios veikia Lietuvoje. Mūsų valstybė nėra labai turtinga, todėl ir susidaro tokia disproporcija”, – priežasčių ieškojo personalo atrankos ir vadovų paieškos bendrovės “Primum esse” pardavimo vadovas Valdas Grudė.

Medikai į pelningiausių profesijų viršūnę įsiveržia ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir JAV. Ten gydytojai tradiciškai yra daugiausia uždirbantys šalyje, rodo Amerikos darbo rinkos statistikos biuras. Didžiausią atlyginimą JAV gauna chirurgai (2009 m. jų atlyginimas vidutiniškai siekė 45 tūkst. Lt per mėnesį) ir anesteziologai (45,2 tūkst. Lt per mėnesį). Jie lenkia net generalinius direktorius, kurių vidutinė alga 2009 m. siekė 35,7 tūkst. Lt per mėnesį, ir teisininkus, vidutiniškai uždirbusius 27,5 tūkst. Lt.

Lietuvoje oficialus vidutinis medikų atlyginimas, Statistikos departamento duomenimis, siekia vos 2,9 tūkst. Lt, atskaičius mokesčius, ir jokiais būdais nepretenduoja į geriausius atlyginimus šalyje. Personalo atrankos ir vadovų paieškos bendrovės “Search group” vadovas Šarūnas Dyburis mano, kad tokie neatitikimai tarp tų pačių profesijų atlyginimų Lietuvoje ir Vakarų šalyse susiję ir su tuo, jog mūsų šalyje menkai išplėtota šių sričių privati veikla. “Be to, atlyginimai priklauso ir nuo specialistų pasiūlos. Šiuo metu, skaičiuojant tūkstančiui gyventojų, Lietuvoje gerokai daugiau nei kitose šalyse medikų, mokytojų ir policininkų. Vadinasi, tas pats atlyginimų fondas dalijamas daug didesniam skaičiui žmonių. Sumažėjus darbuotojų tose srityse, pakilus likusiųjų efektyvumui, padidėtų ir atlyginimai”, – įsitikinęs Š.Dyburis.

Kita vertus, “Search group” direktorius teigia, kad įvertinus medikų gaunamas pajamas ir padėkas grynaisiais, šių specialybių žmonės būtų vieni iš daugiausiai uždirbančių. “Veido” duomenimis, patyręs, kelis etatus turintis, daug operuojantis ir “padėkų” niekada neatsisakantis chirurgas per mėnesį gali gauti iki 20 tūkst. Lt bendrų pajamų (tiek oficialių, tiek neoficialių).

Kiek uždirba generaliniai direktoriai

Lietuvoje daugiausiai uždirba įmonių generaliniai direktoriai – vidutinio dydžio įmonės, turinčiose 50–100 darbuotojų, vadovai per mėnesį gauna 8–12 tūkst. Lt, atskaičius mokesčius, o didelės bendrovėse – nuo 12 tūkst. Lt iki keliasdešimties tūkstančių. Tiesa, sunkmetis apkarpė ir aukščiausio lygio vadovų atlyginimus. Tarptautinės konsultacijų bendrovės “Hay Group” Lietuvoje atliktas aukščiausio lygio vadovų atlyginimų tyrimas parodė, kad visas vadovo atlyginimas, įskaitant premijas ir priedus už pasiektus rezultatus, praėjusiais metais sumažėjo 8,3 proc.

Antroje vietoje tarp geriausiai mokamų pagal profesiją Lietuvoje atsiduria finansų specialistai – finansų direktoriai, finansų vadovai, finansų kontrolieriai. Pasak Š.Dyburio, krizės metais finansų specialistų paklausa gerokai išaugo, nes įmonės dabar labai didelį dėmesį kreipia pinigų srautams, deryboms su bankais, finansų efektyvumui.

Tarp pelningiausių darbo vietų įsitaiso ir aukščiausio lygmens pardavimo specialistai, nes jų darbą įmonės vertina vis labiau. Dažniausiai Lietuvos rinkoje šiems darbuotojams mokamas 3,5–5 tūkst. Lt fiksuotas atlyginimas, o likusį jie prisiduria per premijas už pasiektus rezultatus. Didelės tarptautinės įmonės pardavimo vadovas Lietuvoje gali tikėtis ir 13–15 tūkst. Lt “į rankas” per mėnesį.

Viena iš pelningiausių, bet per krizę labiausiai nukentėjusių specialybių – rinkodarosvadovai. Sunkmečiu kompanijos pirmiausia taupė mažindamos reklamos biudžetus ir atleisdamos rinkodaros vadovus, tačiau dabar ši specialybė vėl darosi paklausi. Gero rinkodaros vadovo atlyginimas rinkoje siekia nuo 5 tūkst. Lt, atskaičius mokesčius.

Personalo atrankos specialistų nuomone, viena iš stabiliausių specialybių, garantuojančių ganėtinai dideles pajamas, – auditoriai, dirbantys tarptautinėse audito bendrovėse. “Taip yra todėl, kad visos akcinės bendrovės, biržose linstinguojamos įmonės privalo audituoti duomenis, o tarptautinės įmonės į auditą žiūri kaip į kontrolės mechanizmą”, – aiškina Š.Dyburis.

IT specialistų poreikis didėja

Viena iš retų profesijų, kurių specialistams net sunkmečiu didėjo atlyginimai – IT. Ši tendencija iš dalies susijusi su į Lietuvos rinką atėjusiais užsienio investuotojais, tokiais kaip “Barclays”, “CSC Baltic”, “Western Union”. Šios įmonės darbuotojų ieškojo šimtais, tad rinkoje atsirado specialistų poreikis, o norėdamos išsaugoti gerus darbuotojus, atlyginimus turėjo kelti ir senbuvės.

Bendrovės “Microsoft Lietuva” generalinis direktorius Mindaugas Glodas patikino, kad darbuotojams atlyginimus kelia kiekvienais metais – ne išimtis ir sunkmetis. Vadovas neabejoja, kad IT specialistų poreikis didės ir toliau, nes ateityje įmonės vis labiau naudosis informacinėmis technologijomis kaip priemone užtikrinti bendrovės veiklos efektyvumą ir konkurencingumą.

“Manau, ateityje bus juntamas didelis poreikis tokių IT specialistų, kurie nusimanys ne tik apie techninius dalykus, bet ir žinos, kaip juos taikyti siekiant įmonės rezultatų. Didės aukšto lygio sistemų architektų, sistemų analitikų, kartu ir įmonės procesų analitikų paklausa”, – prognozuoja M.Glodas.

Tiesa, Š.Dyburiui į rinką atėjusių tarptautinių žaidėjų paskatintas IT specialistų trūkumas ir dėl to padidėję atlyginimai primena statybininkų atlyginimo burbulų plėtimąsi ekonominio pakilimo laikais, nors ir ne tokį didelį.

Perspektyvios ir vienos pelningiausių darbo vietų šiuo metu yra krizei atspariuose sektoriuose. Pavyzdžiui, biotechnologijų ir lazerių pramonėje atlyginimai per krizę taip pat didėjo. Lazerius gaminančios ir optines technologijas vystančios grupės “Eksma” vadovas Rimantas Kraujalis tvirtino, kad vienoje grupės įmonių atlyginimai 2010 metais “į rankas” padidėjo maždaug apie 10 proc. palyginti su 2009 metais. Jis prognozuoja, kad 2011 metais įmonių apyvarta, kaip planuojama, didės, tad priedai ir premijos darbuotojams bus dosnesnės. R.Kraujalis atskleidė, kad vidutinis atlyginimas šiame sektoriuje siekia 3,5–4 tūkst. Lt, atskaičius mokesčius, o daugiausiai uždirba projektavimo inžinieriai, pardavimo vadybininkai, projektų vadovai, gaunantys 4–5 tūkst. Lt ir daugiau.

Statistikos departamento duomenys rodo, kad vidutinis atlyginimas beveik 4 tūkst. Lt siekia ir bene dvigubai už atlyginimų vidurkį rinkoje didesnis yra farmacinių preparatų gamybos, piniginio tarpininkavimo specialistų.

Gera žinia, kad 2011 metai bus šiek tiek dosnesni daugumos sektorių darbuotojams. 2010-ųjų gruodį atliktos “Mercer” atlygio pokyčių apklausos duomenimis, 2011 metais bazinis atlyginimas rinkoje vidutiniškai didės 2,4 proc. Tiesa, ekonominės gerovės laikais matytų staigių atlyginimų šuolių per artimiausius metus nelaukiama. Konsultacijų bendrovės “Baltic Human Resource Consulting” tyrimo rezultatai rodo, kad 2011 metais atlyginimai padidės 3 proc., 2012 metais – 4 proc., o 2013-aisiais – 5 proc.

“Didžiausių teigiamų atlyginimų pokyčių šiemet gali tikėtis vidurinės grandies vadovai ir kvalifikuoti specialistai, tačiau darbininkai žymesnio atlyginimų augimo šiemet dar nepajus”, – pabrėžė pasaulinei konsultacijų įmonei “Mercer” Baltijos šalyse atstovaujančios žmonių išteklių valdymo paslaugų įmonės “Consulteam Baltics” tyrimų vadovė Baltijos šalims Jurga Blinstrubaitė.

Statybininkų darbo užmokesčio burbulas sprogo

Daugiausiai Lietuvoje uždirbančių darbuotojų sąraše šiemet nebeliko ekonomikos klestėjimo metais ten pakliuvusių statybininkų, uždirbdavusių ir po 5–7 tūkst. Lt.

Tiesa, dabar panagrinėjus skelbimus matyti, kad nemažais atlyginimais viliojami tarptautinių vežėjų kompanijų darbuotojai, – jiems siūloma apie 3–5 tūkst. Lt. alga. Personalo atrankos specialistai atkreipia dėmesį, kad šie vežėjai dirba visoje Europoje, todėl ir atlyginimus gauna europinius.

Premjero vidutinis mėnesio atlyginimas pernai, neatskaičius mokesčių, siekė 10,85 tūkst. litų. Beveik tiek pat uždirba ir du ministrai – švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius bei žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

Šių dviejų ministrų atlyginimai, neatskaičius mokesčių, remiantis 2010 metų trečio ir ketvirto ketvirčio duomenimis, buvo po 10,012 tūkst. litų per mėnesį.

Ministerijų interneto svetainėse skelbiama darbo užmokesčio informacija rodo, kad ministrų algos, neatskaičius mokesčių, Lietuvoje svyruoja nuo 10 iki 8,4 tūkst. litų.

Sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio vidutinis darbo užmokestis praėjusių metų trečią ketvirtį siekė 9885 litus, krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės – 9826 litus per mėnesį.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė vidutiniškai gaudavo 9503 litus per mėnesį. Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio vidutinis atlyginimas 2010-ųjų trečią ketvirtį sudarė 9421 litus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas bei vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis 2010-ųjų ketvirtą ketvirtį uždirbdavo po 9248 litus per mėnesį.

Aplinkos ministro Gedimino Kazlausko vidutinis mėnesio atlyginimas siekė 8850 litų, užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio – 8818 litų.

Mažiausiai iš Ministrų kabineto uždirbo teisingumo ministras Remigijus Šimašius, kultūros ministras Arūnas Gelūnas, energetikos ministras Arvydas Sekmokas bei ūkio ministras Dainius Kreivys.

R.Šimašiaus vidutinis atlyginimas pernai ketvirtąjį ketvirtį siekė 8496 litus, A.Gelūno trečiąjį ketvirtį – 8487 litus, A.Sekmoko trečiąjį ketvirtį – 8483 litus, o D.Kreivys ketvirtąjį ketvirtį – 8480 litų.

Truputį svyruoja ir vidutinės viceministrų algos.

Daugiausia tarp viceministrų uždirbo krašto apsaugos viceministrai, jų atlyginimai, praėjusių metų trečiojo ketvirčio duomenimis, siekė po 8262 litus.

Užsienio reikalų viceministrai pernai gaudavo vidutiniškai po 8002 litus, energetikos – po 7659 litus, o teisingumo – po 7613 litų.

Aplinkos viceministrų vidutiniai mėnesio atlyginimai pernai sudarė po 7404 litus, ūkio viceministrų – po 7301 litą.

Finansų viceministrai 2010-aisiais gaudavo vidutiniškai po 7235, žemės ūkio – 7165, susisiekimo – 6887, vidaus reikalų – 6358 litus, sveikatos apsaugos – 6240 litų.

Mažiausius vidutinius atlyginimus pernai gaudavo socialinės apsaugos ir darbo viceministrai (po 5963 litus), švietimo ir mokslo viceministrai (5384 litus) ir kultūros viceministrai (5143 litus).

Duomenys ministerijų svetainėse pateikiami į darbo užmokestį įskaičiavus pareiginę algą,

priedus už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir kvalifikacinę klasę bei priemokas politinio pasitikėjimo pareigūnams.

Du ketvirčius iš eilės fiksuotas vidutinio darbo užmokesčio didėjimas skatina tikėti, kad sunkiausi laikai jau praeityje ir daugelis krizės iškankintų Lietuvos gyventojų pagaliau patys pajus ekonomikos atsigavimą. Tad kiek pagrįstos viltys, kad gyventojų piniginės netrukus papilnės?

Priminsime, kad Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis didėjo gana ilgai, iki pat 2008 m. paskutinio ketvirčio. Po to pusantrų metų atlyginimai tik mažėjo, o gyventojai tai pajuto labai greitai ir labai akivaizdžiai. Vertybinių popierių komisijos užsakymu atliekamų gyventojų asmeninių finansų tvarkymo elgsenos tyrimų duomenimis, 2007 m. po būtinųjų išlaidų nė vieno laisvo lito nelikdavo penktadaliui šeimų, pernai tokių buvo ketvirtadalis, o ankstyvą šių metų pavasarį – jau 28 proc.

Nuo šių metų pavasario dirbančių šių šeimų narių mėnesio pajamos statistiškai padidėjo 37 Lt, mat per II ir III metų ketvirčius vidutinis atlyginimas “į rankas” (be individualiųjų įmonių), palyginti su I ketvirčio duomenimis, ūgtelėjo 2,3 proc. ir pasiekė 1621 Lt.

Tuo tarpu palyginus 2008 m. III iki šių metų I ketvirčio duomenis paaiškėja, kad vidutinis atlyginimas iš viso sumažėjo beveik 190 Lt. Taigi per pastaruosius du ketvirčius matomas padidėjimas yra nedidelė kompensacija to, kas buvo prarasta. Vis dėlto ir tai reikšmingas veiksnys, per vartojimą prisidedantis prie spartesnio ekonomikos atsigavimo, o kartu – ir tolesnio atlyginimų kilimo. Pirmieji atsigavimo ženklai matomi jau dabar – darbo užmokesčio didėjimo priežastimi Statistikos departamentas įvardija išaugusį darbų mastą ir didesnį darbo valandų skaičių.

Pasirodo, labiausiai darbo užmokestis kilo žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, statybos, apdirbamosios gamybos sektoriuose. Šie sektoriai buvo minimi tarp tų, kuriuose 2008 m. pabaigoje ir vėliau, smarkiai mažėjant užsakymų skaičiui ir darbo apimtims, atleista daug darbuotojų. Iš esmės nesikeičiantys nedarbo rodikliai rodo, kad ir dabar darbdaviai vis dar nesiryžta priimti daugiau darbuotojų. Greičiau skatina esamus dirbti daugiau, taigi ir šiek tiek daugiau uždirbti. Be to, prie statistinio darbo užmokesčio didėjimo prisideda ir tai, kad kai kuriose srityse ima stigti reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, o patyrusiems tenka mokėti daugiau. Norėdami išlaikyti esamus darbuotojus ir pritraukti naujų, darbdaviai bus priversti didinti algas – taip gerėjančios ekonominės padėties ženklai pamažu išryškės ir darbo rinkoje.

Taigi teorinis pagrindas didinti algas yra, bet sakyti, kad krizė jau praeityje ir planuoti, ką įsigysime už didėsiančius atlyginimus, vis dėlto dar negalime. Darbdaviai neskubės didinti darbo užmokesčio vos pajutę stipresnį ekonomikos pulsą – greičiau ilgai stebės rinką, savo verslo apimtis ir veiksmų imsis tik tuomet, kai bus užtikrinti, kad šie bus teisingi.

Tai iliustruoja ir šiųmečio bendrovės “Hay Group” tyrimo duomenys, skelbiantys, kad 58 proc. Lietuvoje veikiančių įmonių per ateinančius metus koreguoti bazinių atlyginimų neketina, o 41 proc. planuoja juos didinti vidutiniškai 4 proc.

Beje, realiai pajusti darbo užmokesčio padidėjimą sunku ir dėl kainų augimo. Pavyzdžiui, palyginus 2009 m. IV ir šių metų III ketvirčių duomenis matyti, kad, nepaisant stabilaus dviejų ketvirčių augimo, darbo užmokestis vis dar 1,6 proc. mažesnis, nei buvo praėjusių metų pabaigoje. O vartojimo prekių ir paslaugų kainos per tą patį laikotarpį padidėjo 2 proc., tad užburtas ratas, kuriame pajamų gausėjimą iškart “kompensuoja” išlaidų didėjimas, sukasi visa jėga.

Suprantama, anksčiau ar vėliau ekonomika vėl įsibėgės, šis ratas sulėtės, o gyventojų piniginės ims pilnėti ne tik statistine išraiška, bet ir iš tikrųjų. Kol kas tam trukdo ir ekonominės aplinkybės, ir (iš dalies) vis dar pasyvios gyventojų nuotaikos. Nesitikint šalies ir savo asmeninės finansinės padėties gerėjimo vartojama mažai, o tai neskatina kurti naujų darbo vietų paklausai patenkinti ir pasiūlai padidinti.

Šiemet per pirmąjį pusmetį 14 proc. pakilo atlyginimai vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos sektoriuje, rodo Statistikos departamento duomenys. Tai didžiausias užfiksuotas atlyginimų kilimas. Darbo paieškos bendrovių ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos duomenimis, labiausiai atlyginimai šiemet kyla įmonių finansininkams, technologams ir pardavimo specialistams.

“CV Online” personalo atrankos projektų vadovės Linos Mikolaitienės komentaras:

Šiemet labiausiai atlyginimai padidėjo pardavimo ir finansų srities specialistams. Pardavimo vadybininkui prieš metus darbdaviai dažniausiai siūlydavo bazinį atlyginimą iki 1000 Lt, o šiuo metu jau siūlo 1200–1700 Lt ir dar priedus nuo rezultatų. Tuo tarpu pardavimo vadovams bazinis atlyginimas padidėjo vidutiniškai nuo 2000 Lt pernai iki 3000 Lt šiemet, plius dar priedai nuo rezultatų. O, pavyzdžiui, buhalterė pernai galėdavo tikėtis 2200 Lt uždarbio, o dabar – jau apie 2800 Lt.

Informacinių technologijų specialistų atlyginimai yra vidutiniškai didesni negu kitų sričių darbuotojų. Pastaruoju metu auga ir jų paklausa – informacinių technologijų įmonių apklausos rodo, kad kitais metais šios srities paslaugų įmonės darbuotojų skaičių didins apie 10 proc., penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Vadybos ir konsultacijų bendrovės “Hay Group” tyrimo duomenimis, nuo 2009 metų gegužės iki šių metų to paties mėnesio informacinių technologijų sektoriaus darbuotojų atlyginimai sumenko 2,5 procentinio punkto mažiau negu bendras atlyginimų vidurkis.

“2,5 procentinio punkto skirtumas yra gana pastebimas. informacinių technologijų srities darbuotojams atlyginimai buvo mažinami rečiau arba mažiau”, – dėsto “Hay Group” atlygio informacinių paslaugų vadovas Baltijos šalims Eligijus Kajieta.

Atliekant šiemetį “Hay Group” tyrimą pirmą kartą užfiksuota, kad informacinių technologijų pareigybės atsidūrė tarp geriau mokamų.

“Taip pat pastebime, kad specialistai uždirba vidutiniškai 2 proc. daugiau nei bendrai visų kitų sričių darbuotojai”, – mini E. Kajieta.

Pernai bendrovės atliktas aukščiausio lygio vadovų tyrimas parodė, kad informacinių technologijų padalinio vadovams daugiau mokama nei kitų sričių vadovams. Taip atsitiko dėl to, kad pasikeitė pati informacinių technologijų padalinio vadovo samprata. Anksčiau užtekdavo, kad jie užtikrina sklandų informacinių technologijų įrangos darbą, o dabar vis dažniau ieškoma vadovų, kurie prisideda prie verslo plėtros, kuria sistemas, leidžiančias efektyviau dirbti.

Specialistų, atitinkančių tokius lūkesčius, yra mažiau, todėl norint juos pritraukti ir mokama daugiau. “Hay Group” duomenimis, iš visų informacinių technologijų specialistų didesnius atlyginimus gauna infrastruktūros specialistai. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis atlyginimas kompiuterių programavimo, konsultacijų ir informacinių paslaugų srityje 2009 metais, palyginti su 2008-aisiais, išaugo 5,9 proc. Augantį specialistų poreikį rodo ir asociacijos “Infobalt” primą šių metų pusmetį atlikta apklausa. Labiausiai plėstis planuoja informacinių technologijų paslaugų bendrovės.

„Verslo žinios“ rašo:

„Lietuvoje IT specialistų rinka mažėja, jų darbo kokybė prastėja. Šiuo metu patiriame tragišką protų trūkumą “, – teigia Kęstutis Gardžiulis, IT sprendimų elektroniniam verslui ir finansų institucijoms „Etronika“ vadovas. Geriausi specialistai išvažiuoja dirbti į tarptautines korporacijas, likusieji neturi motyvacijos dirbti, universitetai, verslininko teigimu, rengia žemo lygio specialistus. „GetJar“, JAV veikianti lietuvių mobiliųjų technologijų bendrovė, pusę metų ieškojo specialisto Lietuvoje, tačiau jo rasti nepavyko.
„Tenka pripažinti, kad užsienio įmonės, jų specialistai veikia našiau“, – teigia Ilja Laursas, „GetJar“
įkūrėjas. Lietuvoje dauguma specialistų turi bendrų IT žinių, tačiau vis didesnis yra specializuotų žinių poreikis.
„Amerikoje gera darbo jėga stovi prie durų, o čia įmonės turi lakstyti ir ieškoti IT specialistų. Mes
kalbamės su universitetais, Švietimo ir mokslo ministerija. Prašome skatinti jaunimą likti Lietuvoje, daryti permainas švietimo sistemoje. Mes pasirengę mokėti atlyginimus, tik duokite specialistų. Vaikštome net po mokyklas, bet ten nuėjus, apima liūdesys“, – kritikos švietimo sistemai negaili p. Gardžiulis.
Augantį specialistų poreikį rodo ir asociacijos „Infobalt“ primą šių metų pusmetį atlikta apklausa.
Labiausiai plėstis planuoja IT paslaugų bendrovės. 2011 m. įmonės darbuotojų skaičių planuoja didinti apie 10%, o iki 2015 m., palyginti su šiuo metu, darbuotojų skaičius vidutiniškai turėtų išaugti 30%. Kita vertus, „Infobalt“ duomenimis, IT dalyką mokykloje ir šią specialybę renkasi vis mažiau moksleivių. IT specialistų pasiūla nedidėja, ir tai atsispindi darbo rinkoje – nedarbo tarp IT specialistų beveik nėra. O tokių darbuotojų ieškančios įmonės gauna maždaug 10 kartų mažiau gyvenimo aprašymų, palyginti su kandidatų į kitas pozicijas ieškančiomis bendrovėmis.
Statistikos departamento duomenys rodo, kad studentų, baigusių IT ir artimas specialybes, skaičius metai iš metų kinta nedaug. Pavyzdžiui, pernai tokių bakalaurų buvo daugiau kaip 3.100, 2008 m. – beveik 3.000, 2007 m. – kiek daugiau nei 3.000.

Tarptautinės vadybos ir konsultacijų bendrovės “Hay Group” atliktas Europos aukščiausio lygio vadovų atlyginimų tyrimas rodo, kad šiais metais didėjo aukščiausio lygio vadovų atlyginimų kintami priedai.

Tyrimo duomenimis, didžiausiųjų įmonių aukščiausio lygio vadovų bazinio atlyginimo pokytis visoje Europoje buvo 1,2 proc. mažesnis už infliaciją. Belgijoje, Rusijoje, Ispanijoje ir Šveicarijoje atlyginimai vadovams augo labiau nei infliacija. Tyrimo metu paaiškėjo, kad bazinis aukščiausių vadovų atlyginimas didžiosiose Europos įmonėse vidutiniškai sudaro tik iki 40 proc. viso atlyginimų paketo (kitą dalį sudaro trumpalaikiais ir ilgalaikis skatinimas ), o tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė, jis tesiekia apie 25 proc. viso atlyginimo paketo.

Tyrimas, kuriame dalyvavo 257 iš 500 didžiausių pagal rinkos kapitalizaciją Europos įmonių (pagal “Financial Times” sudarytą sąrašą), parodė, kad aukščiausio lygio vadovų bazinio atlyginimo realioji vertė daugelyje Europos valstybių krito. Aštuoniose iš 11 šalių bendrovės tai kompensavo vėl pradėdamos mokėti kasmetines pinigines premijas ir taip didindamos bendrąjį atlyginimą.

“Daug kas tikėjosi, kad bankų krizė ir sunkmetis kardinaliai pakeis vadovų atlyginimus. Tačiau šis scenarijus nepasiteisino – daugelyje šalių, nepaisant ekonominės situacijos visas jų atlyginimo paketas išaugo”, – sakė “Hay Group” generalinė direktorė Baltijos šalims Neda Songinaitė.

Lietuvoje vadovai geriau apmokami negu kitose Baltijos šalyse

Pernai “Hay Group” Baltijos šalyse atliktas tyrimas parodė, kad bazinis aukščiausiojo lygio vadovų atlyginimas Lietuvoje yra 11 proc. didesnis nei bendrai visa Baltijos šalių aukščiausio lygio vadovų atlyginimų rinka, Estijoje – 3 proc. mažesnis, o Latvijoje – 9 proc. mažesnis. Visas atlyginimas, įskaitant išmokėtas premijas bei priedus, taip pat yra aukščiausias Lietuvoje – jis 12 proc. didesnis, Estijoje 1 proc. mažesnis, o Latvijoje 9 proc. mažesnis nei bendra trijų šalių aukščiausio lygio vadovų atlyginimų rinka.

“Šiais metais atliekamas tyrimas parodys, kaip pagal aukščiausiųjų vadovų atlygį išsirikiuos visos trys Baltijos šalys. Praėjusiais metais aukščiausio lygio vadovų atlyginimai labiausiai augo Estijoje (2,8 proc.), Lietuvoje – 0,8 proc., o Latvijoje sumažėjo 2,1 procento”, – sakė N. Songinaitė.

“Hay Group” didžiausių Europos įmonių aukščiausiųjų vadovų atlyginimų tyrime buvo analizuojama ekonominių ir kitų faktorių įtaka vadovų atlyginimams per paskutinius 12 mėnesių. Jame dalyvavo 257 bendrovių iš 500 didžiausių pasaulio bendrovių sąrašo.Baltijos šalyse “Hay Group” atlieka atskirą aukščiausio lygio vadovų tyrimą, kurio rezultatai skelbiami gruodžio-sausio mėn. Pernai buvo išnagrinėta 574 vadovų atlyginimų paketai iš daugiau nei 300 įmonių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

“Rinkos dalyvių lūkesčiai po truputį keičiasi į gerąją pusę – į Lietuvos ekonomikos ateitį žvelgiama šiek tiek šviesesnėmis spalvomis. Tačiau Lietuvos ekonomiką ir toliau kamuos įsisenėjusios problemos: šešėlinė ekonomika ir nedarbas”, – Laisvosios rinkos instituto (LLRI) naujausias Lietuvos ekonomikos tyrimo išvadas apibendrina LLRI ekspertas Vytautas Žukauskas.

Tyrimo duomenimis, 2010 m. Lietuvos BVP augs 1,3 proc., o 2011-aisiais rinkos dalyviai prognozuoja 2,8 proc. BVP augimą. Tačiau nedidelis ekonomikos atsigavimas kitąmet dar neturės pakankamai reikšmingos įtakos nedarbo lygiui. Nedarbas išliks viena opiausių ekonomikos problemų ir 2011 m. sieks apie 15,5 proc.

Nors šešėlinės ekonomikos plėtra kitąmet turėtų sustoti, tačiau jos dalis BVP liks rekordiškai didelė – kaip ir šiemet, sieks apie 27 proc.

Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenimis, pastaruoju metu mažėjęs darbo užmokestis ir namų ūkių pajamos 2011 m. ims po truputį didėti. Vidutinis neto darbo užmokestis turėtų padidėti apie 3 proc., o disponuojamos namų ūkių pajamos – apie 7 proc. Rinkos dalyviai taip pat prognozuoja didėsiantį namų ūkių taupymą ir išlaidas ilgalaikio vartojimo prekėms. Namų ūkių disponuojamų pajamų gausėjimas gali tapti atsigaunančios vidaus rinkos priežastimi, tačiau vidaus rinką neigiamai veikia pastaruoju metu smarkiai padidėjusi emigracija, dėl kurios mažėja namų ūkių, o kartu ir vartojimo prekių paklausa.

Rinkos dalyvių prognozėmis, ateityje gerės ne tik namų ūkių, bet ir įmonių finansinė padėtis. 2009 m. į rekordiškai žemą lygį nukritęs įmonių pelningumas ir nuosavybės grąža didės ir šiemet, ir kitąmet. Prognozuojama, kad 2011 m. įmonių nuosavybės grąža sieks 6,8 proc., o pelningumas – 4,6 proc.

Šis LLRI tyrimas jau dvidešimt šeštas. Apklausoje dalyvauti kviečiami sėkmingai dirbančių įmonių specialistai. Tyrimo dalyviai neskirstomi pagal atstovaujamas veiklos rūšis, įmones ar regionus. Respondentai prašomi nurodyti ne atstovaujamos įmonės ar šakos rodiklius, bet bendras šalies realijas atitinkančias reikšmes, remdamiesi visa jiems prieinama informacija. Šis tyrimas remiasi rinkos dalyvių sutarimo paradigma.

Svarbu atkreipti dėmesį į dar vieną tendenciją: darbo rinkoje ima didėti tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių skirtingose įmonėse, atlyginimų skirtumas. Pavyzdžiui, buhalterių, iš kurių vienas dirba banke, kitas – maitinimo įstaigoje, atlyginimai oficialiai skiriasi tris kartus. O, tarkime, tarptautinėse kompanijose dirbantys specialistai uždirba maždaug ketvirtadaliu daugiau už savo profesijos atstovus, dirbančius lietuviško kapitalo įmonėse. Todėl nenuostabu, kad tarp geidžiamiausių darbdavių rikiuojasi bankai, o apie savo darbą tarptautinėse kompanijose, tokiose kaip “Barclays”, pažįstami pasakoja kaip apie atlyginimų rojų.

“DnB NORD” banko vyriausias analitikas Rimantas Rudzkis teigia, kad Lietuvos gyventojų pajamų diferenciacija lenkia Europos Sąjungos vidurkį, o tai rodo, jog mūsų šalyje atlyginimų skirtumas, nepaisant visų buvusių karpymų, vis dar yra didelis.

“Palyginę 10 proc. mažiausiai ir tiek pat daugiausiai uždirbančių Lietuvos gyventojų pamatytume, kad jų pajamos skiriasi aštuonis kartus. Tai natūralu, nes neturime jokio išlyginamojo mechanizmo. Kai socialinė diferenciacija nedidelė, visuomenėje visada mažiau socialinės įtampos ir neapykantos, bet tai sudaro sąlygas geriausiems darbuotojams bėgti iš šalies, nes jie būna nepatenkinti, kad negali daugiau uždirbti. Šiuo metu pajamų diferenciacijos mažinimo priemonės Lietuvoje vargu ar duotų rezultatų, nes žmonės ir taip bėga iš Lietuvos. O tai lemia ir išaugusi socialinė įtampa”, – dėsto R.Rudzkis.

Tarptautinės vadybos ir konsultacijų bendrovės “Hay Group” atlikto atlyginimų rinkos tyrimo duomenys atskleidė, kad Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis ir Airija išsiskiria iš kitų Europos šalių, mat šiose atlyginimų rinkos pokyčiai nuo 2009 m. gegužės iki 2010 m. gegužės buvo teigiami, o pas mus tų pačių pareigybių darbuotojų atlyginimai vidutiniškai sumažėjo 2,3 proc. Dar labiau atlyginimų mažinimas palietė tik Latviją – čia kritimas siekė 3,1 proc. Visose kitose šalyse vidutinis fiksuotų atlyginimų pokytis buvo teigiamas.

Pasak “Hay Group” generalinės direktorės Baltijos šalims Nedos Songinaitės, Lietuvos atlyginimų rinkoje pokyčiai buvo labai dideli: “Kai kuriose bendrovėse atskirų darbuotojų fiksuoti atlyginimai buvo mažinami apie 20–30 proc.”

Dabar atlyginimai didėja ir ateityje didės ne visiems atskirų bendrovių darbuotojams, o tiems, kuriuos darbdaviai labiausiai vertina ir kurie sukuria didžiausią pridėtinę vertę.

Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu vidutinė alga Lietuvoje – 2056 Lt (neatskaičius mokesčių), tai yra procentu didesnė nei pirmąjį šių metų ketvirtį, bet 8 proc. mažesnė nei pernai. Bet iš tiesų šis vidurkis yra gana toli nuo tikrovės, nes jį stipriai iškreipia “vokelinė” atlyginimų mokėjimo sistema. Tarkime, statybų sektoriuje oficiali vidutinė alga tėra 1796 Lt (ant popieriaus), tačiau iš tikrųjų ji neabejotinai didesnė ir, skirtingų statybos bendrovių vadovų duomenimis, viršija 2200 Lt (į rankas). Panašus vaizdas ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų srityje, kurioje vidutinė alga neatskaičius mokesčių esą tėra 1242 Lt. Tai irgi su tikrove kertasi keliasdešimčia procentų.

“Veido” kalbinti ekspertai neabejoja, kad beveik kas trečias mažesnį kaip vidutinį darbo užmokestį gaunantis dirbantysis gauna neapmokestintų pajamų. “Veido” skaičiavimais, iki 1600 Lt dydžio atlyginimą į rankas (atskaičius mokesčius nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje) gauna beveik trečdalis visų darbo santykiais susijusių gyventojų.

Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto eksperto Vytauto Žukausko, vidutinis darbo užmokesčio rodiklis šiuo metu yra klaidingas. Jei įvertinsime tai, kad pernai Lietuvos ekonomika susitraukė 15 proc., o vidutinis darbo užmokestis sumažėjo 8 proc., darytina išvada, jog šiuo metu tas rodiklis neatspindi tikrųjų šalies gyventojų pajamų vidurkio.

Vidutinis atlyginimas – ne kelrodis

Taigi nieko keista, kad vidutinis darbo užmokesčio dydis šiuo metu darbdaviams yra menkas kelrodis, sprendžiant atlyginimų pokyčius konkrečiose įmonėse. “Iš tiesų įmonių vadovai patys sprendžia, ar jie turi lėšų kelti atlyginimus jau šiandien, ar dar lauks kitų metų. Manau, kad ir patys darbuotojai pradėjo mažiau žvilgčioti į vidutinį darbo užmokestį rinkoje, nes pirmiausia jiems tapo svarbus darbo vietos ir atlyginimo stabilumas, t.y. emocinis atlygis.

Pastarieji metai parodė, kad darbdaviai linkę išskirti geriausius skirtingose pozicijose dirbančius darbuotojus, kuriems atlyginimus padidino iki 5 proc., tuo tarpu aukščiausio lygio vadovams atlyginimai mažėjo vidutiniškai 7 proc.”, – teigia tarptautinės vadybos ir konsultacijų bendrovės “Hay Group” generalinė direktorė Baltijos šalims Neda Songinaitė.

Pasak “DnB NORD” banko vyriausiojo analitiko Rimanto Rudzkio, nereikėtų tikėtis, kad skirtingose ekonominės veiklos srityse darbo užmokesčio vidurkis būtų toks pat. “Atskiriems sektoriams reikia skirtingos kvalifikacijos žmonių. Jeigu darbdavys galės mokėti mažiau, jis ir su mažesniu atlyginimu sugebės pritraukti darbuotojų. Darbas finansų sektoriuje, kuriame fiksuojamas didžiausias vidutinis darbo užmokestis, reikalauja aukštos kvalifikacijos specialistų.

Tuo tarpu aptarnavimo paslaugų verslai šiuo metu išgyvena sunkius laikus dėl kritusio vidaus vartojimo. Statybų sektoriuje nedarbas yra vienas didžiausių, taip pat tai vienas didžiausių sektorių, pasižyminčių šešėline ekonomine veikla. Todėl niekas ir nemato tikrojo statybininkų atlyginimo. “Vokeliai” mokami ten, kur yra galimybė nedeklaruoti pajamų. Kai visos pajamos ateina apmokestintos, tai nėra ir juodųjų kasų, pvz., bankuose ar biudžetinėse įstaigose.

Tuo tarpu prekybos įmonėse, įvairiuose servisuose ir jau minėtose statybose atsiskaitant grynaisiais pinigais visada kyla pagunda jų neapskaityti, o tai skatina ir “vokelinės” atlyginimų mokėjimo sistemos atsiradimą”, – aiškina R.Rudzkis.

V.Žukauskas antrina, kad didėjanti šešėlinė ekonomika didina atotrūkį tarp tikrovės ir oficialiai apskaitomų rodiklių, todėl vidutinio darbo užmokesčio statistika mažiau pajėgi apčiuopti tikrojo vidutinio darbo užmokesčio kitimą.

Manoma, kad 2010 m. šešėlinės ekonomikos dalis padidės iki 42 proc., todėl vidutinis darbo užmokestis išliks stipriai iškreiptas.

Įšaldytos algos laikysis iki pavasario

Šiuo metu svarbiausia, kur, kada ir kiek didės atlyginimai. “Veido” pašnekovai mano, kad greičiausiai ir šiek tiek pastebimiau atlyginimai gali didėti tik į eksportą orientuotose kompanijose ir tiems darbuotojams, kurių įmonių savininkai nenorės prarasti.

“Hay Group” darbdavių apklausa rodo, kad darbdaviai ir dabar atsargiai galvoja apie atlyginimų didinimą. Iki kitų metų pavasario koreguoti atlyginimų neketina net 57 proc. įmonių, o apie algų didinimą vidutiniškai 4 proc. mąsto 41 proc. apklaustųjų. “Darbo rinkos atsigavimas ir atlyginimų didėjimas visada užtrunka, jis neprasideda iš karto, vos pagerėjus ekonominei padėčiai. Prognozuojama, kad fiksuoti atlyginimai mažiausiai kils darbininkams, o ženklesnio atlyginimo didėjimo gali tikėtis geriausi įmonių darbuotojai”, – teigia N.Songinaitė.

R.Rudzkis įsitikinęs, kad didžioji dalis įmonių šiemet darbo užmokesčio fondus laikys įšaldytus. “Bet svarbu, kad atlyginimai jau ir nebemažės. Drįsčiau konstatuoti, kad darbo užmokesčio fondo stabilizacija jau įvyko”, – dėsto analitikas. Pasak jo, šiek tiek rimtesnis atlyginimų didėjimas priklausys nuo to, kiek uždirbs verslas.

Prognozuodamas vidutinio darbo užmokesčio didėjimą kitąmet, ekonomistas linkęs įvertinti ir emigracijos padarinius. Mat jeigu verslas ims kurti naujas darbo vietas, o reikiama darbo jėga šalį bus palikusi dar šiemet, didesnė tikimybė, kad atlyginimai bus didinami, siekiant pritraukti kvalifikuotų specialistų arba juos perperkant iš konkurentų.

4 proc. dirbančių Lietuvos gyventojų antrąjį šių metų ketvirtį per mėnesį vidutiniškai uždirbo 3800 Lt ir daugiau, t.y. draudžiamosios jų pajamos popieriuje siekė daugiau nei po 5 tūkst. Lt.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per antrąjį ketvirtį 5 tūkst. Lt neatskaičius mokesčių uždirbančių asmenų šalyje padaugėjo 5 proc. Šiuo metu tokią sumą uždirba beveik 43 tūkst. žmonių.

Vilijos Tauraitės, SEB banko vyriausiosios analitikės, komentaras:

Tai, kad daugėja gaunančių didesnį atlyginimą žmonių, rodo, jog aukštos kvalifikacijos specialistams už jų darbą įmonės jau gali mokėti daugiau. Išryškėjo du sektoriai, kuriuose, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus,  darbo užmokestis ūgtelėjo – tai telekomunikacijos ir energetika. Čia dirbantys asmenys, tikėtina, ir gauna vienus didesnių atlygių. Tai pozityvūs ženklai, rodantys tvirtėjantį ekonomikos atsigavimą.

Tarptautinės vadybos ir konsultacijų bendrovės “Hay Group” dvyliktus metus atliekamas Lietuvos atlyginimų rinkos tyrimas parodė, kad nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2010 m. gegužės mėn. toje pačioje pareigybėje dirbančių žmonių atlyginimai vidutiniškai sumažėjo 2,3 procento. Kitais metais atlyginimų didinimo neplanuoja daugiau nei pusė įmonių.

“Nors pastaraisiais metais Lietuvoje atlyginimai nebuvo mažinami drastiškai, šie pasikeitimai Lietuvą išskiria iš kitų Europos šalių, kuriose, išskyrus Baltijos valstybes ir Airiją, atlyginimų rinkos pokyčiai yra teigiami”, – sakė Hay Group generalinė direktorė Baltijos šalims Neda Songinaitė.

Pasak N. Songinaitės, Lietuvos atlyginimų rinkoje atlyginimai keitėsi skirtingai: kai kuriose bendrovėse atskirų darbuotojų fiksuoti atlyginimai buvo mažinami apie 20-30 proc., o kitose pavieniams darbuotojams jie didėjo iki 10-15 procentų.

Šiais metais “Hay Group” tyrimas rodo du ekstremumus – daugiausiai mažėjo darbininkų (vidutiniškai 4 proc.) ir aukščiausio lygio vadovų (vidutiniškai 4 proc.) atlyginimai. Mažinimas rečiau palietė specialistų ir žemesnio lygio vadovų atlygimus. Mažinimą vykdė ir tarptautinės, ir lietuviško kapitalo įmonės.

“Vis dėlto lazda visuomet turi du galus: sumažinus atlyginimą, atsiranda didelė rizika, kad siūlomas užmokestis žmonėms tampa nepatrauklus. Taigi, kyla dilema – dirbti ir netekti socialinių lengvatų bei galimybės užsidirbti nelegaliai ar naudotis bedarbio statusu. Šiame kontekste nestebina ir darbdavių atsiliepimai apie sunkumus ieškant tinkamų darbuotojų, ir pranešimai apie didėjančią emigraciją. Aišku viena – ateityje įmonėms teks peržiūrėti darbininkų atlyginimus, nes darbo jėgos, ypač kvalifikuotos ims dar labiau trūkti”, – sako N. Songinaitė.

Atlyginimų rinkos tyrimas taip pat atskleidė didėjančią takoskyrą tarp tarptautinio ir lietuviško kapitalo įmonių atlyginimų. Remiantis tyrimo duomenimis, vidutinis skirtumas tarp toms pačioms pareigybėms mokamų atlyginimų lietuviško ir tarptautinio kapitalo įmonėse sudaro 24 procentus. Nuo praėjusių metų jis padidėjo 7 procentiniais punktais.

Sunkmetis išryškino atlyginimų valdymo skirtumą: vakarietiškas vadybos tradicijas iš motininių įmonių perėmusiose tarptautinio kapitalo bendrovėse atlygimai buvo valdomi nuosekliau. Toje pačioje pareigybėje dirbančių žmonių atlyginimai mažėjo vidutiniškai 1,2 procento. Mažiau vadybinės patirties spėjusiose sukaupti lietuviškose kompanijose atlyginimai sumažėjo vidutiniškai 4,2 procento.

“Tarptautinio kapitalo įmonėse atlyginimai buvo keičiami dėsningiau. Tuo tarpu lietuviškos kompanijos tai darė labiau chaotiškai. Užsienio kapitalo įmonės daugiausiai mažino atlyginimus darbininkams ir žemesnio lygio tarnautojams – apie 3 proc., o brandiems specialistams atlyginimai netgi ūgtelėjo vidutiniškai 0,5 proc. Tai atskleidžia įmonių vadybos brandumą ir suvokimą, kad būtent nuosmukio laikotarpiu organizacijoms būtina išlaikyti kvalifikuotus specialistus, kurie užtikrina ilgalaikę kuriamąją vertę”, – sako N. Songinaitė.

Lietuviško kapitalo įmonėse atlyginimai buvo mažinami visų lygių darbuotojams. Priklausomai nuo pareigybės lygio, tose pačiose pareigose išlikusiems darbuotojams fiksuoti atlyginimai mažėjo vidutiniškai nuo 2 iki 10 procentų. Ekspertai pastebi, kad tarptautinės kompanijos atlyginimų mažinimo atvejais atsižvelgė į daugiau veiksnių, kurie turi įtakos atlyginimams – darbuotojo atlyginimo lygį, darbo rezultatus, jų atlikimo kokybę, darbuotojo potencialą. Vietinio kapitalo bendrovės šiuos dalykus vertina rečiau, nes neturint tinkamų technologijų, atlyginimų valdymo įrankių bei nuoseklių atlyginimų politikų, joms daug sunkiau priimti diferencijuotus atlyginimų valdymo sprendimus.

Analitikai pastebi, kad lietuviškos ir užsieninio kapitalo įmonės skirtingai traktuoja kintamąją atlyginimų dalį. Lietuviškose bendrovėse kintamasis atlyginimas ne retai tampa baudžiamaja, o ne skatinamaja priemone – jis išmokamas, jei darbuotojai neprasižengia. “Tokiu atveju įmonės įvertina tik trumpalaikę finansinę riziką, pamiršdamos apie tai, kad tą pačią riziką galima sumažinti motyvuojant darbuotojus geram darbui, o ne baudžiant už pražangas, nekalbant jau apie tokius svarbius dalykus kaip darbuotojo lojalumas, įsitraukimas, rezultatyvumas”, – sako N. Songinaitė.

Pasak “Hay Group” ekspertų, darbdaviai kol kas atsargiai galvoja apie atlyginimų didinimą ateinančiais metais, jie atidžiai analizuoja rinkos pokyčius. “Darbo rinkos atsigavimas ir atlyginimų augimas visada užtrunka, jis neprasideda iš karto, vos pagerėjus ekonominei situacijai. Todėl šiemet dauguma darbdavių teigė planuojantys laikyti darbuotojų atlyginimus “įšaldytus” ir stebi savo bei rinkos finansinius rezultatus”, – sako N. Songinaitė. 58 proc. tyrime dalyvavusių įmonių neketina koreguoti bazinių atlyginimų per ateinančius metus, o 41 proc. planuoja juos didinti vidutiniškai 4 proc. Prognozuojama, kad fiksuoti atlyginimai mažiausiai kils darbininkams – vidutiniškai 0,3 procento. Atlyginimo augimo gali tikėtis geriausi įmonės darbuotojai – jų atlyginimai augs vidutiniškai 2 procentais.

“Hay Group” 2010 metais atliktame tyrime dalyvavo 214 Lietuvos įmonių iš įvairių veiklos sektorių ir buvo išanalizuoti daugiau nei 59 tūkst. darbuotojų atlyginimai. Tyrime buvo analizuojami atlyginimų pokyčiai, įvykę per laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. gegužės 1 d.

Statistikos departamentas praneša, kad vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) antrąjį 2010 m. ketvirtį sudarė 2055,8 lito ir, palyginti su pirmuoju 2010 m. ketvirčiu, padidėjo 1,2 procento.

Antrąjį 2010 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2010 m. ketvirčiu, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis valstybės sektoriuje sudarė 2167,4 lito ir padidėjo 1,5 procento, privačiajame sektoriuje sudarė 1976,9 lito ir išaugo 1,1 procento.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) antrąjį 2010 m. ketvirtį sudarė 1601,8 lito, valstybės sektoriuje – 1683,3 lito, privačiajame sektoriuje – 1544,3 lito. Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis antrąjį 2010 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2010 m. ketvirčiu, padidėjo: šalies ūkyje – 1,1, valstybės sektoriuje – 1,4, o privačiajame sektoriuje – 1,1 procento. Per metus neto darbo užmokestis sumažėjo: šalies ūkyje – 5,1, valstybės sektoriuje – 6,1, privačiajame sektoriuje – 4,4 procento.

Realusis darbo užmokestis antrąjį 2010 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2010 m. ketvirčiu, padidėjo: šalies ūkyje – 0,4 procento, valstybės sektoriuje – 0,7 procento, privačiajame sektoriuje – 0,4 procento. Per metus realusis darbo užmokestis sumažėjo: šalies ūkyje – 5,8, valsty­bės sektoriuje – 6,8, o privačiajame sektoriuje – 5,1 procento.