Tarptautinės vadybos ir konsultacijų bendrovės “Hay Group” dvyliktus metus atliekamas atlyginimų rinkos tyrimas parodė, kad šiais metais, nepaisant sudėtingos ekonominės situacijos, vertusios itin atidžiai kontroliuoti veiklos kaštus, dauguma įmonių laikėsi atlyginimų “įšaldymo” politikos.

Vis dėlto, “Hay Group” specialistų teigimu, šis “užšaldymas” mažiausiai paveikė geriausių rezultatų pasiekiančių specialistų algas – įmonės, siekusios išlaikyti savo geriausius darbuotojus ir deramai įvertinusios savo konkurencinę padėtį rinkoje, net ir minimalius atlyginimų peržiūros biudžetus skirstė individualiai vertindamos kiekvieno darbuotojo indėlį.

Tyrimo duomenimis, nuo 2009 m. gegužės iki 2010 m. gegužės kas penkta įmonė teigė mažinusi bazinius atlyginimus. Dažniausiai atlyginimų mažinimas palietė darbininkus, jaunesniuosius specialistus ir vadovus. 48 % įmonių teigė išlaikiusios tą patį bazinių atlyginimų lygį savo darbuotojams kaip ir prieš metus, o 32 % nurodė didinusios bazinius atlyginimus.

“Vis dėlto, ekonominė situacija privertė įmones, galinčias skirti lėšų atlyginimų pakėlimams, turimus biudžetus naudoti labai selektyviai. Priešingai nei prieš porą-trejetą metų, kai beveik kiekvienas įmonės darbuotojas per metus galėjo tikėtis didesnio ar mažesnio bazinio atlyginimo prieaugio, šiais metais atlyginimų ūgtelėjimu galėjo džiaugtis svarbiausi, geriausius rezultatus demonstruojantys specialistai”,- teigė Eligijus Kajieta, “Hay Group” atlygio informacinių paslaugų vadovas Baltijos šalims.

Tyrimo duomenys rodo, kad, nors daugumai darbuotojų, kurių pareigos per metus nepasikeitė, baziniai atlyginimai nebuvo koreguojami, vis dėlto metinių bazinių atlyginimų pokyčių vidurkis minėtu laikotarpiu, įvertinus visus rinkoje taikytus atlyginimų valdymo scenarijus – nekoregavimą, mažinimus ir didinimus – yra -2,3 %. “Šis skaičius dar kartelį patvirtina per pastaruosius metus susiklosčiusią situaciją – nebėra vienintelio teisingo atsakymo, ką daryti su atlyginimais. Rinkos žaidėjai elgėsi labai skirtingai: mažinantys atlyginimus juos rėžė 20-30 %, o retais atvejais ir daugiau, didinantys – darbuotojams pridėjo 10%-15%”, – pažymėjo E. Kajieta.

Ateinančiais metais šiek tiek daugiau nei pusė įmonių bazinius atlyginimus planuoja išlaikyti nekoreguotus, o 41% planuoja pakelti bazinius atlyginimus vidutiniškai 4 % – pakėlimo gali tikėtis vėlgi geriausi įmonių darbuotojai. “Į ateinančius metus įmonės žiūri su atsargiu optimizmu. Tik 2 % tyrime dalyvavusių įmonių nurodė planuojančios sumažinti bazinius atlyginimus”, – tyrimo rezultatus komentavo E. Kajieta.

“Hay Group” 2010 metais atliktame tyrime dalyvavo 214 Lietuvoje veikiančių įmonių ir buvo išanalizuoti daugiau nei 60 tūkst. darbuotojų atlyginimai. Tyrime buvo analizuojami atlyginimų pokyčiai, įvykę per laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 iki 2010 m. gegužės 1 dienos.

Premjeras Andrius Kubilius, nepaisydamas medikų ir mokytojų profesinių sąjungų reikalavimų paneigti teiginius, jog viešajame sektoriuje taupymas mažesnis dėl nemažėjusių jų atlyginimų, laikosi savo.

Premjeras tvirtina, jog imant bendrą vidurkį, praėjusiais metais medikų ir pedagogų atlyginimai išliko nepakitę, kai tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje algos mažėjo.

“Paimkit statistikos duomenis ir pamatysit, kad praėjusių metų pradžioje medikų ir mokytojų atlyginimai kilo, paskutinį metų ketvirtį šiek tiek mažėjo, bet metų rezultatas yra toks, kad praktiškai beveik nesikeitė”, – penktadienį žurnalistams sakė premjeras.

Premjero patarėjas Virgis Valentinavičius žurnalistams tvirtino, jog premjeras ir profesinių sąjungų atstovai kalba apie skirtingus dalykus – esą premjeras savo teiginius grindžia bendru metų vidurkiu, tuo metu profesinės sąjungos turi mintyje konkrečius atlyginimų svyravimus.

“Premjeras kalba apie vidutinį atlyginimą, vidurkius. Kalbant apie vidurkį nereiškia, kad kažkas kažkur nesumažėjo. Tik galima primint, kad gydytojų atlyginimai nuo 2006 metų didėjo labiausiai iš visų gyventojų sluoksnių, ir jie gerokai pralenkė valdymo sektoriaus atlyginimus. Su mokytojų atlyginimais yra tas pats – statistinio vidurkio pokyčiai yra labai nedideli, tie, kurie sako, kad mokytojų atlyginimai mažėjo, yra linkę susitelkti į paskutinį praėjusių metų ketvirtį, kai jie šiek tiek mažėjo, bet jie linkę pamiršti, kad pirmus tris ketvirčius mokytojų atlyginimai didėjo”, – sakė V.Valentinavičius.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacija penktadienį išplatino pareiškimą, kuriuo premjerą A.Kubilių kaltina kiršinant visuomenę ir reikalauja paneigti teiginius, jog taupymas viešajame sektoriuje mažesnis nei privačiame dėl esą nemažintų mokytojų ir medikų atlyginimų.

“Premjere, liepos 22 dienos interviu Žinių radijui Jūs pasakėte, kad bendrai viešajame sektoriuje atlyginimai smunka mažiau nei privačiame dėl to, kad nebuvo mažinamos mokytojų ir gydytojų algos. Be to, Jūs teigėte, kad mokytojams atlyginimai 2009 metais net išaugo. Lietuvos švietimo profesinė sąjunga Jūsų klausia, kodėl taip akivaizdžiai klaidinate visuomenę ir ją kiršinate?” – atvirame laiške premjerui rašo švietimiečiai.

Premjeras A.Kubilius ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė, kad bendrai viešajame sektoriuje atlyginimai smunka mažiau nei privačiame dėl to, kad nebuvo mažinamos mokytojų ir gydytojų algos.

Tai ministras pirmininkas sakė reaguodamas į prezidentės Dalios Grybauskaitės kritiką, kad viešajame sektoriuje didelio taupymo kol kas nematyti.

Po tokių premjero pareiškimų su reikalavimu juos paneigti kreipėsi ir Lietuvos gydytojų sąjunga. “Labai negarbinga, kai politinės batalijos atsisuka prieš tuos, kurie nedalyvauja politikoje, kasdien dirba visiems gyvybiškai svarbų ir pasiaukojamą darbą. Tokie vieno iš aukščiausiųjų valstybės pareigūnų pareiškimai žeidžia medikus ir kelia nesantaiką visuomenėje”, – sąjungos išplatintame pareiškime sakė LGS prezidentas Liutauras Labanauskas.

Penktadienį Sveikatos apsaugos ministerija paneigdama premjero žodžius išplatino informaciją, jog per 2009-2010 metus sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų atlyginimai vidutiniškai sumažėjo daugiau nei 10 procentų.

SAM duomenimis, per 2009-2010 metus sveikatos priežiūros įstaigose dirbančio personalo vidutinis darbo užmokestis sumažėjo daugiau nei 10 proc., o sistemą finansuojančio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas – 14,5 procento.

“Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tuo pat metu šalies gydymo įstaigoms brango šildymas, elektra, vaistai ir medicinos priemonės, o taupymo režimu gyvenanti valstybė pirmąkart istorijoje sumažino apmokėjimo už sveikatos paslaugas vertės balą”, – rašoma ministerijos pranešime.

Pasak pranešimo, vidutinis gydytojo atlyginimas šių metų pradžioje, palyginti su 2009-ųjų sausiu, sumažėjo 13,6 proc. arba 476 litais. 2009 metų sausį vidutinis gydytojo atlyginimas buvo 3500 litų, 2010 metų sausio mėnesį – 3024 litai.

Atitinkamai už tą patį laikotarpį vidutinis slaugytojo darbo užmokestis sumažėjo 10,4 proc. arba 212 litų. 2009 metų sausį vidutinis slaugytojo atlyginimas buvo 2045 litai, 2010 metų sausį – 1833 litai.

Šiandien šalies premjero Andriaus Kubiliaus interviu “Žinių radijui” išsakyta mintis, kad viešajame sektoriuje atlyginimai smunka mažiau nei privačiame dėl to, kad nebuvo mažinamos mokytojų ir gydytojų algos, sukrėtė medikų bendruomenę.

“Labai negarbinga, kai politinės batalijos atsisuka prieš tuos, kurie nedalyvauja politikoje, kasdien dirba visiems gyvybiškai svarbų ir pasiaukojamą darbą, – sako Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. Liutauras Labanauskas. – Tokie vieno iš aukščiausiųjų valstybės pareigūnų pareiškimai žeidžia medikus ir kelia nesantaiką visuomenėje”.

LGS vadovo teigimu, nesuprantamas medikų prilyginimas valstybės tarnautojams, nes daugiau kaip 95 proc. jų dirba viešosiose įstaigose. Todėl ir atlyginimų mažinimą jie pajuto pirmieji, kai praeitų metų liepą valstybė nutarė už Lietuvos piliečių sveikatą mokėti pigiau. Pasak LGS prezidento, premjeras tikrai nepaneigs fakto, jog Lietuvos žmonių sveikatos apsaugai 2010 m. buvo skirtas 800 mln. litų mažesnis finansavimas. Tuo metu visuomenei teikiamų medicinos paslaugų kaštai 2009-2010 m. didėjo: augo eksploatacinės gydymo įstaigų išlaidos, brango šildymas, elektra, didėjo PVM medicininėms priemonėms ir vaistams, tačiau paslaugų Lietuvos piliečiams buvo teikiama tiek pat. Problemos sprendimą, kokiomis lėšomis už tai sumokėti, valstybė perkėlė ant medikų pečių.

“Negalime atsisakyti gydyti ligonio, net jei valstybė tam neskiria lėšų, – pabrėžia LGS vadovas. – Imtasi įvairių taupymo metodikų: medikai “leisti” nemokamų atostogų, jiems buvo nuimti priedai, jie verčiami dirbti didesniu krūviu už tą patį atlygį”. Gydytojų sąjungos prezidento teigimu, medikų darbo užmokesčio fondas per metus mažėjo nuo 15 proc. iki 40 proc.

Deja, medikų parodytas solidarumas su pacientais, šalį ištikus finansinei krizei, liko ne tik neįvertintas, bet ir sulaukė štai tokio akibrokšto. “Mus stebina ir liūdina toks valstybės vadovų požiūris – demonstruojama nepagarba žmonėms, kurie, galima sakyti, ant savo pečių neša valstybės problemas”, – sako LGS prezidentas prof. L. Labanauskas.

Lietuvos gydytojų sąjungos nuomone, būtų garbinga, jei premjeras paneigtų neatsakingai paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri kelia priešpriešą tarp įvairių visuomenės sluoksnių.

Šiemet vidutinis mėnesio atlyginimas iki mokesčių kris apie 2 proc. Taip prognozuojančio “DnB NORD” banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka neguodžia: ir toliau būsime mažiausiai ES uždirbančiųjų trejetuke, jei neišspręsime esminių klausimų.

“Greito ekonomikos augimo metais algų kilimas buvo gana įspūdingas. Tačiau būtų sunku tikėtis didelio atlyginimo, kai darbo našumas Lietuvoje vienas mažiausių ES. Jam kelti reikia rimtų investicijų, nes kartu su jomis ateina vadinamasis “know how”, prekių ženklai, o tai kuria darbo užmokesčiui didėti palankią aplinką. Deja, net augimo laikotarpiu Lietuva investicijų pritraukė labai mažai”, – aiškina analitikė.

Ši Vyriausybė suprato jų svarbą ir jau matyti pirmi rezultatai. Tačiau, kaip pastebi J.Rojaka, reikia pripažinti ir tai, kad investuotojus traukia nedideli atlyginimai. Tad šiuo metu būtų palanku pasinaudoti krize ir parengti startinę poziciją, kuri leistų po kelerių metų gerokai padidinti ir darbo našumą, ir atlyginimus.

Priminsime, kad didžiausiu vidutiniu darbo užmokesčiu pernai išsiskyrė norvegai (4426 eurų iki mokesčių), o mažiausiu – bulgarai (310 eurų).

Seimas paliko sumažintą valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį 2011 m. Jis bus toks pat, kaip ir 2010 metais – 450 litų.

Už šį įstatymą balsavo 50 Seimo narių, prieš – 15, susilaikė 23.

Vyriausybė šį pareiginės algos bazinį dydį pasiūlė palikti sumažintą, įvertindama 2011 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų finansines galimybes. Nustačius tą patį dydį, nereikės papildomų valstybės biudžeto lėšų.

“Veido” sudarytame valstybės kontroliuojamų įmonių vadovų algų dešimtuke – nepamatuotai dideli, nors ir mažesni nei prieš metus skaičiai. Tačiau kai kurios valstybės institucijos viešai skelbia beveik pusmečio senumo duomenis.

Kol premjeras karštligiškai ieško, iš ko atėmus kokį litą biudžetui papildyti, valstybės kontroliuojamose įmonėse – tikrai ne badmetis, bent jau vadovų, jų pavaduotojų, vyriausiųjų buhalterių piniginėse. Nors ši Vyriausybė jau dukart pasikėsino į jų algas, vertinant pagal materialinį atlygį, kai kurių valstybės įmonių, AB ir UAB, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip 50 proc. balsų, vadovai valstybei svarbesni už premjerą, kuris su savo 9195 Lt iki mokesčių alga, “pariebinta” 1655 Lt priedu už 20 metų tarnystę valstybei, tarp jų atrodo beveik kaip vargšas giminaitis.

Pernai ši Vyriausybė užsibrėžė atspirties tašku laikyti bent jau valstybės vadovo algą, nes buvo sunku paaiškinti, kodėl, pavyzdžiui, vyriausiojo valstybės geležinkelininko darbas atsakingesnis už valstybės vadovo.

Tiesa, šių įmonių vadovai savo pajamas bando lygiuoti ne į politikų, o į verslo įmonių vadovų, tačiau nenori įžvelgti skirtumo, kad valstybės kontroliuojamos įmonės paprastai būna monopolininkės, jų vadovams nereikia nei atlaikyti didžiulės konkurencinės kovos, nei rizikuoti savu turtu, nei stengtis siekti pelno. Valstybė turi maždaug 280-ies įmonių akcijų, tačiau jos per metus uždirba vos 30 mln. Lt dividendų – vidutiniškai po šiek tiek daugiau nei 107 tūkst. Lt.

Toli gražu ne visos valstybės valdomos įmonės   strategiškai svarbios, o kai kurių jų vadovų algos net sunkmečiu nepamatuotai dosnios. Tačiau “Veidui” pabandžius sudėlioti didžiausių algų dešimtuką paaiškėjo, kad viešai turima skelbti informacija kai kur vėluoja beveik pusmečiu.

Rekordininkai – energetikos ir susisiekimo įmonių vadovai

Šiuo metu didžiausią algą tarp valstybės kontroliuojamų įmonių vadovų gauna Ignalinos atominės elektrinės generalinis direktorius Osvaldas Čiukšys. Krizės nustekentoje Lietuvoje šis skaičius – 26 tūkst. Lt iki mokesčių – visuomenėje sukėlė nemenką rezonansą. Tačiau šiai valstybės įmonei nutarta padaryti išimtį dėl jos darbo specifikos ir tos aplinkybės, kad dabar Ignalinos AE veikla, kaip ir darbuotojų atlyginimai, daugiausia finansuojami iš ES lėšų. Be to, O.Čiukšys negauna jokių priedų, pats nuomojasi butą.

Štai jo pirmtako Viktoro Ševaldino alga su priedais iki pernai gegužės buvo 19,3 tūkst. Lt, po to sumažinta iki beveik 16 tūkst., o nuo rugpjūčio – iki 14,4 tūkst. Lt. Tačiau buvęs AE vadovas naudojosi tarnybiniu butu, suremontuotu AE lėšomis, kurį vėliau įsigijo. Be to, V.Ševaldinas negalėjo bendrauti nei valstybine, nei kitomis kalbomis, ko dažnai reikėjo tokio lygio įmonės vadovui, tad jis naudojosi vertėjos paslaugomis, kurios vidutinis darbo užmokestis buvo apie 3,3 tūkst. Lt. Todėl lyginti tik nuogus skaičius nebūtų visiškai teisinga.

Tarp kitų dosniausiai vertinamų – strateginių energetikos ir susisiekimo sektorių įmonių darbuotojai. Neprilygstamas buvo šį mėnesį ardyti baigto “Leo LT” vadovo atlyginimas: 2008 m. jis siekė ir 50 tūkst. Lt (iki mokesčių), pernai metų pradžioje – 40 tūkst., nuo kovo pradėtas mažinti iki 29–27 tūkst., o gruodį vėl pasiekė 35,4 tūkst. Lt. Analogiškai kito ir dar keturių “Leo LT” valdybos narių algos, metų pradžioje siekusios 35 tūkst. Panašūs buvo ir “Leo LT” sudedamųjų dalių – VST, “Lietuvos energijos” vadovų atlygiai.
Ką ten strateginių įmonių – daugelio valstybės kontroliuojamų įmonių, tokių kaip Prabavimo rūmai (11,2 tūkst. Lt), “Būsto paskolų draudimas” (10,4 tūkst. Lt), Transporto ir kelių tyrimo institutas (12,1 tūkst. Lt), “Toksika” (11,9 tūkst. Lt), “Geležinkelio apsaugos želdiniai” (10 tūkst. Lt) ir t.t., vadovų algos 2009-ųjų pradžioje buvo tikrai įspūdingos. Tiesa, oficialiai jos buvo gerokai mažesnės, tačiau vadovai galėjo gauti ir daug kas gaudavo 55 proc. tarnybinio atlyginimo priedus, plius keturių tarnybinio atlyginimo dydžio premijas per metus.

Nuo pernai gegužės Vyriausybė nutarė apkarpyti ne tik algas, bet ir sumažinti priedus iki 30 proc. algos dydžio, leisti gauti tryliktą, bet ne keturioliktą, penkioliktą ir šešioliktą atlyginimą. Tačiau kažkodėl AB “Klaipėdos naftos” ar AB Lietuvos elektrinė, kurių vadovų algos su priedais peržengę 20 tūkst. Lt, šios taisyklės negalioja. Energetikos ministerija tai aiškina, kad štai “Klaipėdos nafta” turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, yra itin svarbi ūkiui. Tačiau Vyriausybė, skaičiuodama, kokios gali būti algų “lubos”, turbūt buvo girdėjusi apie įmonių svarbą.

Nuo gegužės gerokai sumenko ir kai kurių anksčiau ypač išpūstų įstaigų vadovų atlyginimai. Pavyzdžiui, “Lietuvos geležinkelių” vadovo alga, palyginti su 2008 m., sumažėjo net 2,4 karto (nuo 26 366 iki 10 920 Lt), Turto banko – 2,2 karto (nuo 18 667 iki 8400 Lt), Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos – 1,6 karto (16 553 iki 10 192 Lt).

Tvarka nauja, informacija – sena

Nuo šių metų balandžio Vyriausybė dar kartą pertvarkė valstybės įmonių vadovų atlyginimus, juos perskirdama į pastoviąją ir kintamąją dalį, kurios dydį pagal įmonės rezultatus metų ketvirčiui nustato įmonės savininko teises įgyvendinančios institucijos. Sumaniai ir sąžiningai naudojantis šiais instrumentais galima pasiekti, kad valstybės kontroliuojamos, kaip ir privačios įmonės vadovas būtų suinteresuotas siekti gero rezultato. Kintamoji dalis net gali siekti pastoviąją, paprastai tariant, alga gali padvigubėti.

Ne tik gali – ir dvigubėja. “Veidas” užklausė apie trijų Susisiekimo ministerijos kontroliuojamų įmonių – AB Lietuvos pašto, AB “Lietuvos geležinkelių” ir VĮ “Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija” vadovų algų kintamąją dalį, ir visur ji buvo 100 proc.

Iš tiesų nuo balandžio kai kurių valstybės valdomų įmonių vadovų algos net padidėjo: įmonės pagal svarbą suskirstytos į keturias kategorijas, kurių aukščiausias koeficientas siekia 8,6. Tad padauginus jį iš minimaliosios mėnesio algos, o paskui dar pridėjus 100 proc. kintamąją dalį, plius vieno pastovaus dydžio premiją per metus ir susidaro nei daug, nei mažai, o vidutiniškai beveik 10,8 tūkst. per mėnesį. Tačiau, kaip žinoma, vienur išimtis, kitur išimtis – ir de facto kai kieno algos perlipa ir 20 tūkst. Lt kartelę.

Beje, kokios jos yra nuo balandžio, daug valstybės institucijų tiesiog slepia, nes, pavyzdžiui, bent jau prieš porą dienų Energetikos ministerijos tinklalapyje operatyviausia informacija – pernykščio ketvirtojo ketvirčio, kitur – pirmojo šių metų ketvirčio. Betgi nuo balandžio nustatyta alga mokama visą antrąjį ketvirtį, tad ji ir turėtų būti skelbiama.

Privačiame sektoriuje įmonių vadovų algos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) duomenimis, pernai sumažėjo apie 7–8 proc. Santykinai tai net mažiau nei valstybės valdomose įmonėse. “Tačiau reikia turėti omeny, kad nors privačiame versle bazinė vadovo alga gana nestipriai skiriasi nuo vidutinės algos toje įmonėje, didžiąją dalį pajamų vadovas gauna ne iš algos, o iš dividendų, kurie tiesiogiai priklauso nuo įmonės finansinių rezultatų, o jie pernai buvo prasti”, – atkreipia dėmesį LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Valstybės įmonės dirba neefektyviai

“Tačiau tikrasis klausimas – ne algų. Svarbiausia, ar įmonė, turinti milijardinę apyvartą, moka valstybei dividendus, ar yra nuostolinga. Ekspertai sako, kad valstybė turi daugiau kaip 20 mlrd. Lt komercinio turto, o tegauna 30 mln. Lt dividendų per metus”, – atkreipia dėmesį ūkio viceministras Rimantas Žylius, pridurdamas, kad Ūkio ministerija kaip tik ir nusprendė suskaičiuoti, kokio komercinio turto valstybė turi ir kaip ten dirbama.

Akivaizdu, kad valstybei valdyti per 280 įmonių nėra nei poreikio, nei galimybių, nei naudos. R.Žylius pripažįsta, kad ir pačios Ūkio ministerijos valdomi poilsio namai “Baltija” ar moksleivių stovykla “Dzūkijos šilas” drąsiai galėtų būti privatizuoti. Kažin ar Sartų žirgynas, “Šeduvos avininkystė”, “Pasala”, “Geležinkelio apsaugos želdiniai” ir daugybė panašių įmonių tikrai būtinos valstybės nacionaliniam saugumui ar strateginiams tikslams pasiekti, ar jų atliekamų funkcijų negalima patikėti privačiam sektoriui.

Po pernai atlikto valstybinių įmonių valdymo audito valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas padarė išvadą, kad dalis valstybės įmonių teikia visuomenei nereikšmingas paslaugas, jų pelningumo rodikliai nepatenkinami, turto grąža mažesnė nei 8 proc., kai kurios jų ne tik neuždirba pajamų, bet ir jų sąnaudos apmokamos iš biudžeto.

“Tačiau dabar gal nereikėtų skubėti privatizuoti valstybės įmonių. Gal geriau žiūrėti, kaip geriau valdyti šį turtą, o ne kaip greičiau atsikratyti. O kai jis bus geriau valdomas, jo vertė kils”, – įsitikinęs ūkio viceministras R.Žylius.

A.Izgorodinas sako, kad Europoje sunkmečiu vyrauja ne tiek valstybės įmonių pardavimo, kiek viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės tendencijos. “Tokia partnerystė pagerina viešųjų finansų padėtį, nes padidina įmonių darbo efektyvumą – juk privatus sektorius visada dirba efektyviau nei viešasis, be to, sumažėja viešojo sektoriaus išlaidos. Lietuvoje šie procesai vyksta lėtai”, – patikina A.Izgorodinas.
Nors didysis valstybės ir privataus kapitalo bendras projektas “Leo LT” baigėsi visišku fiasko, analitiko nuomone, yra begalė sričių, pavyzdžiui, transportas, viešosios paslaugos, į kurias reikia įsileisti daugiau privataus kapitalo.

Šiemet balandžio pabaigoje darbuotojai pageidavo 6 proc. mažesnio atlyginimo nei prieš metus. Tai rodo darbo paieškos portalo “Cv.lt” duomenys.

Pasak “Cv.lt” projekto vadovo Tado Rimkaus, šiuo metu gyvenimo aprašymuose įrašytų pageidaujamų atlyginimų vidurkis siekia maždaug 1,7 tūkst. Lt. Šie gyventojų lūkesčiai beveik atitinka tikrovę – Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius Lietuvoje 2009 m. IV ketvirtį siekė 1,6 tūkst. Lt.

“Cvonline.lt” personalo atrankų projektų vadovė Lina Mikolaitienė sako, kad vidutinio lygio specialistų atlyginimai rinkoje perkopia vidurkį, bet per dvejus metus smuko tūkstančiu litų – iki 2,5 tūkst. Lt.

Pasak L.Mikolaitienės, labiausiai atlyginimai krito pardavimo vadybininkams – prieš trejus metus tokiam specialistui darbdavys siūlė 3 tūkst. Lt bazinį atlyginimą plius priedus, o dabar 1–1,5 tūkst. Lt ir priedus. Finansų vadovams, kurie prieš krizę gaudavo 7–10 tūkst. Lt, atlyginimai krito 2,5–3 tūkst. Lt, o programuotojams darbo užmokestis sumažėjo 1–1,5 tūkst. Lt – iki 3–4 tūkst. Lt.

Bene mažiausiai atlyginimai krito biurų administratorėms, nes jie rinkoje ir taip buvo vieni mažiausių – dabar jos uždirba vidutiniškai 500 Lt mažiau nei prieš dvejus metus – 1,5–2,5 tūkst. Lt.

L.Mikolaitienės pastebėjimu, pastaruoju metu padaugėjo transporto vadybininkams skirtų darbo siūlymų. Šiuo metu jų atlyginimai siekia apie 2 tūkst. Lt plius priedai, o prieš porą metų toks darbuotojas gaudavo 3 tūkst. Lt ir daugiau.

“Cvonline.lt” atstovės nuomone, prie atlyginimų kritimo rinkoje prisidėjo ne tik krizė, bet ir patys darbuotojai, sutinkantys dirbti už minimalų atlygį. Paprastai tokie žmonės jau pirmą dieną ima naršyti po darbo skelbimus ir ieškotis geriau mokamo darbo, bet atlyginimų vidurkiui padaro meškos paslaugą – vadovai, ieškodami naujų darbuotojų, jau siūlo mažesnį darbo užmokestį.

Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos (KRPST), kuri skundžiasi bloga finansine padėtimi ir dėl to stabdo dviejų ugniagesių gelbėtojų komandų veiklą, administracijos darbuotojai gavo 60-80 proc. atlyginimo dydžio priedus.

Tai paaiškėjo Kauno rajono savivaldybės administracijos specialistams atlikus KRPST auditą. Nustatyta, kad KRPST direktorius Saulius Grukauskas už praėjusius metus trims administracijos darbuotojams skyrė 60-80 proc. dydžio priedus. Tai jis padarė savo sprendimu, be steigėjų – Kauno rajono savivaldybės ir Kauno rajono ugniagesių savanorių draugijos – žinios, rašo “Lietuvos žinios”.

Viršydamas įgaliojimus S.Grukauskas per praėjusius metus sau ir keliems pavaldiniams išmokėjo 50 tūkst. litų už papildomus darbus. Audito specialistų teigimu, šie pinigai skirti už darbus, kuriuos jie privalėjo atlikti pagal savo pareigas.

Išsidalyti 50-70 proc. darbo užmokesčio dydžio priedus KRPST direktorius, pavaduotojas ir buhalteris spėjo ir šiemet, kai Kauno rajono savivaldybės tarybos nariai aktyviai diskutavo apie dviejų tarnybai priklausančių ugniagesių gelbėtojų komandų veiklos stabdymą dėl lėšų stygiaus. Pasak auditorių, jie taip pat išmokėti neteisėtai.

Tikrintojai nustatė, kad pernai tarnyba nepanaudojo 24 tūkst. litų biudžeto lėšų. Jos, pasibaigus metams, turėjo būti grąžintos į savivaldybės biudžetą. Tačiau pinigai biudžeto nepasiekė.

Didžioji dalis tarnybos neinventorizuota, o kitų daiktų išvis nepavyko rasti. Kai kurie automobiliai nenaudoti, tačiau kelionės lapuose nurodyta, kad jais važiuota gesinti gaisrų, pilta degalų. Skaičiuojama, jog taip gali būti iššvaistyta apie 25 tūkst. litų. Kur dingo už šiuos pinigus pirkti degalai – nežinoma.

Tikrintojų surinkta medžiaga bus pristatyta Kauno rajono savivaldybės tarybos nariams. Pasak savivaldybės atstovės spaudai Vilmos Kasperavičienės, jie nuspręs, ar apie tarnybos administracijos padarytus pažeidimus pranešti specialiosioms tarnyboms. KRPST dalininkų susirinkime rengiamasi svarstyti įstaigos vadovo S.Grukausko atleidimo klausimą.

Tačiau, kaip aiškino administracijos direktorius konservatorius Vytas Bancevičius, auditorių aptikti pažeidimai neišgelbės dviejų ugniagesių komandų. “Visiems ugniagesiams išlaikyti pinigų neužteks”, – įsitikinęs V.Bancevičius.

Vyriausybė devynioms ugniagesių komandoms finansuoti Kauno rajono savivaldybei šiemet skyrė 1,4 mln. litų – po 155 tūkst. litų kiekvienai tarnybai. Pasak rajono vadovų, šių pinigų pakaktų tik atlyginimams sumokėti, bet neliktų nei degalams, nei pastatams ar automobiliams prižiūrėti.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Vygandas Kurkulis tvirtino, kad sunkiomis sąlygomis vienai ugniagesių gelbėtojų komandai rajone užtektų 160 tūkst. litų.