"Scanpix" nuotr.

Rima JANUŽYTĖ

Baltarusijoje prieš pradedant statyti paprastą gyvenamąjį namą reikalingas suderintas projektas. O prieš pradedant statyti Astravo atominę elektrinę tokiems niekams neliko laiko – reikėjo skubėti. Juk siekiama greičiausiai ir pigiausiai pasaulyje pastatyti atominę elektrinę.

„Nežinau, kaip jie stato tą elektrinę, jei ten viskas griūva, – dar 2013 m. man pasakojo viena Lietuvoje viešėjusi Baltarusijos pilietė, savo akimis mačiusi, kaip vyksta darbai Astravo AE statybų aikštelėje. – Skambina specialistas kažkam iš partnerių ir svarsto, ar negalima prie force majeure priskirti to, kad sugriuvo ką tik pastatytas gaisrinės angaras. Laimei, jame dar nebuvo gaisrinės automobilių – griūdamas statinys tik sulaužė naujus neišpakuotus baldus“, – su lengva pašaipa pasakojo moteris.

Baltarusių skubėjimą galima su­prasti: AE statybą finansuoja Rusija, tad pi­nigai gali bet kada baigtis.

Gaisrinės angaras – ne rodiklis, o tik signalas apie tai, koks gali būti bendras Astravo AE statybų kokybės lygis. Beje, apie minėto angaro griūtį oficialiai pranešta nebuvo. Apie tai iš­girdau tik tą vienintelį kartą ir tik iš šio jau mi­nėto neoficialaus šaltinio – Astravo AE statytojai apie nesklandumus stengiasi neprasitarti, nes ir taip viešoji nuomonė apie šį objektą yra nekokia.

Nesklandumai Astravo AE plačiai nuskambėjo vos du kartus. Pirmasis – balandžio 8-ąją, kai liejant tarp dviejų reaktorių statomo pastato perdangas buvo pažeistos atraminės konstrukcijos. Vos po dviejų mėnesių, birželio pradžioje, buvo gauta signalų apie galimą dar vieną incidentą Astravo AE, nors Baltarusija šį incidentą neigia, o į Lietuvos įteiktą notą atsakymo kol kas nėra pateikusi.

Kad Astravo atominė elektrinė bus kokybiška, netvirtina net jos statytojai – tik pabrėžia grei­tį ir pigumą.

Baltarusių skubėjimą galima su­prasti: AE statybą finansuoja Rusija, tad pi­nigai gali bet kada baigtis. Dėl to nėra laiko vi­so­kiems procedūriniams menkniekiams – leidimams, tyrimams, bandymams. Antra vertus, Aliak­sandro Lukašenkos pareiškimas, kad tai bus mažiausiomis sąnaudomis pastatyta tokio ti­po elektrinė, verčia spaustis, kiek tik įmanoma.

Vienintelis dalykas, kuriam nutarta netaupyti, – viešieji ryšiai. Baltarusiai kiekviena pro­ga aiškina, kad yra pasirengę atsakyti į bet ko­kius klausimus, tik, bėda, jų atsakymų lietuviai arba nenorį girdėti, arba nesuprantą. Žinoma, kartais suprasti irgi keblu – prisiminkime neseniai feisbuke ir kituose socialiniuose tinkluose internautus juokinusį oficialų Baltarusijos Lie­tuvai atsiųstą Poveikio aplinkai vertinimą (PAV), be jokių korekcijų išverstą „Google Trans­late“ programa. „Power plant“ (atominė elek­trinė) dokumente tapo „visu augalu“, o ne­susipratimas Baltarusiją paskatino dar labiau susirūpinti Astravo AE įvaizdžio reikalais.

Imituoja bendradarbiavimą

Iš Vilniaus atgal į Minską ką tik išvyko dvi die­nas čia veišėjusi gausi baltarusių delegacija. „Kuo daugiau Baltarusijos ekspertų ir politikų no­rėjo pasidėti varnelę, kad buvo Vilniuje ir at­sakė į visus mūsų klausimus. Ir dar, matyt, no­rėjo priblokšti mus savo gausumu, – Bal­ta­ru­si­jos pastangas imituoti bendradarbiavimą, vertindamas ką tik įvykusį susitikimą, komentuoja Aplinkos miniterijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys. – Mūsų klausimai aštrūs, jų atsakymai – migloti.“

Apibūdinimas „apgraibom“ tinka kalbant ir apie visą Astravo AE statybų procesą.

Iki šiol nėra atsakymų net į esminius klausimus – dėl Astravo AE aikštelės pasirinkimo ir įver­tinimo, jos saugos užtikrinimo, galimo po­veikio Lietuvos aplinkai ir gyventojams. „Dar 2008-aisiais, kai baltarusiai rinkosi vietą aikštelei, nebuvo jokių rimtų tyrimų. Viskas buvo da­roma apgraibom“, – apibendrina V.Auglys, mi­nėdamas patį svarbiausią Lietuvai klausimą dėl atominės elektrinės statyboms pasirinktos aikštelės tinkamumo.

Apibūdinimas „apgraibom“ tinka kalbant ir apie visą Astravo AE statybų procesą, kuriame trūksta daugybės konkrečių skaičių, dokumentų ir tyrimų.

Kodėl AE statyti pasirinkta aikštelė vos už 40 km nuo Vilniaus? Kodėl neatsižvelgiama į Lietuvos institucijų nustatytus rimtus šios aikštelės seisminių ir geologinių tyrimų trūkumus? Kaip AE aušinimui bus naudojamas Neries van­duo ir kaip bus užtikrintas nepertraukiamas jo tiekimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad upė yra apytiksliai 55–65 metrais žemiau nei statomi įren­giniai? Kaip tai paveiks Neries ekosistemą ir geriamąjį vandenį? Kaip bus tvarkomos ra­dioaktyviosios atliekos ir panaudotas kuras?

Lietuva – pagrindinė Baltarusijos „skundikė“

Šie klausimai keliami jau nuo 2009 m. rugpjūčio, kai Baltarusija oficialiai pranešė, kad pla­nuoja statyti pirmąją AE savo šalyje, ir pa­teikė preliminarų poveikio aplinkai vertinimą. Lietuva, įvertinusi Baltarusijos pateiktą me­džia­gą, pareiškė esminių pastabų ir ypač at­krei­pė dėmesį į galimas neigiamas pasekmes, jei­gu AE statyti bus pasirinkta Astravo aikštelė. Kadangi Baltarusija į šias pastabas neatsižvel­gė, Lietuva ėmėsi tarptautinių žygių.

2011 m. birželį Lietuva pateikė skundą Jung­tinių Tautų Espo konvencijos įgyvendinimo ko­mi­tetui. Skundas buvo patenkintas – pripa­žinta, kad Baltarusija pažeidė Espo konvenciją, ir pa­teiktos rekomendacijos pažeidimams ištaisyti.

Visi šie neatsakyti klausimai ka­bo ore, o karavanas eina – statybos tęsiasi.

Žinoma, rekomendacijos – labai gerai, ta­čiau Baltarusija iki šiol teberaginama jas įgyven­dinti, kaip ir rekomendacijas, 2014 m. gautas iš Jungtinių Tautų Orhuso konvencijos atitikties komiteto, konstatavusio, kad Baltarusija Astravo AE stato pažeisdama ir šią konvenciją.

Be to, Lietuva prašo Baltarusiją kuo skubiau pasikviesti Tarptautinės atominės energijos agentūros ekspertų, kad šie visapusiškai įver­tintų Astravo aikštelės tinkamumą AE statyti ir jos atrankos kriterijus, taip pat kuo greičiau atlikti išsamius šios aikštelės ir projekto rizikos bei saugos įvertinimo atsparumo bandymus. Juos Baltarusija įsipareigojo atlikti 2011 m. pasirašytame susitarime su Europos Ko­mi­si­ja, bet juk visa tai gali palaukti.

Blogiausia, kad visi šie neatsakyti klausimai ka­bo ore, o karavanas eina – statybos tęsiasi. O ir 2018 m. jau ne už kalnų – tais metais Bal­ta­ru­sija tikisi paleisti pirmąjį elektrinės bloką.

Kai kurie ekspertai ragina nenuleisti rankų, rinkti parašus, piketuoti ir bandyti laimę – esą dar yra vilties, kad 40 km nuo Vilniaus nepradės veikti pigiausia atominė mūsų planetoje.

Kiti jau susitaikė su šiuo faktu ir ragina ne­be­kovoti su vėjo malūnais. Antai Vilniaus Ge­di­mino technikos universiteto profesorius Vid­mantas Jankauskas sako, kad piketuoti jau vė­lu, o užuot piketavus, Lietuvai reikia kuo la­biau įsitraukti į procesą ir mėginti pasirūpinti saugumu.

Panašiai pataria ir buvęs užsienio reikalų mi­nistras Petras Vaitiekūnas. Jo nuomone, mė­ginimai stabdyti statybas gal ir nėra visai beviltiški, tačiau reikia būti realistais ir pradėti galvo­ti apie atsarginį planą. Toks planas galėtų bū­­ti Lietuvos iniciatyva Europos Sąjungoje su­burta koaliciją, kuri įtikintų Briuselį investuoti į Astravo AE saugumo didinimą.

Visos Europos problema

Žinoma, kitoms šalims dėl Astravo AE taip „neskauda“. Vokiečiams, olandams, prancūzams iki jos – tūkstančiai kilometrų. Estai ir lat­viai šiam klausimui kiek jautresni. Tačiau kol kas vienintelė arši Astravo AE puolėja – Lie­tu­va. Kita vertus, turint omenyje mūsų vienatvę šioje kovoje, mums visai neprastai sekasi.

Kaip sako V.Auglys, pagrindinis darbas šiuo metu yra nepaliaujamai informuoti Europos institucijas ir kelti susirūpinimą ES lygiu. Prie to prisideda ir ekspertai, ir ministerijos – Užsie­nio reikalų, Energetikos, Aplinkos ir kitos. Sa­vo pasisakymuose Astravo AE problemą eu­ropine kiekviena proga vadina ir aukščiausi ša­lies vadovai. Antai Prezidentė Dalia Gry­baus­kaitė taip ir sako: tarptautinių saugumo stan­dartų neatitinkanti statoma Baltarusijos atominė elektrinė kelia didžiulę grėsmę ne tik Lie­tuvai, bet ir visai Europai.

Pasak mūsų šalies vadovės, svarbu, kad Eu­ropos Komisija išgirdo Lietuvos susirūpinimą, o branduolinės saugos užtikrinimas tapo visos Europos tikslu. Tai D.Grybauskaitė pareiškė po susitikimo su eurokomisare Elżbieta Bien­kows­ka, atsakinga už vidaus rinką.

Va­dinamieji streso testai yra pačių šalių kompetencijos klausimas, todėl Komisija negali priversti jų atlikti.

Su EK atstovais apie Astravo AE neseniai telefonu kalbėjosi ir Užsienio reikalų ministras Li­nas Linkevičius. Europos Komisijos pirminin­ko pavaduotojas, atsakingas už energetikos klausimus, Marošas Šefčovičius ministrą patiki­no, kad Komisija yra gerai susipažinusi su Lie­tuvos reiškiamais nuogąstavimais dėl branduolinės saugos. „Atominės elektrinės statybų procesas turi atitikti tarptautinius branduolinės saugos reikalavimus. Baltarusija turi užtikrinti maksimalų projekto įgyvendinimo skaidrumą ir nedelsiant atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis“, – teigia EK atstovas. Pa­sak M.Šefčovičiaus, Europos Komisija pasirengusi į Baltarusiją siųsti savo ekspertų, kad būtų įsitikinta, jog testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ir tarpusavio peržiūros procesas atitiktų ES standartus.

Vis dėlto premjeras Algirdas Butkevičius at­krei­pia dėmesį, kad Europos Sąjunga vis dar neturi atsakymų dėl seisminių tyrimų atlikimo, taip pat neatlikti vadinamieji streso testai, o spren­dimas statyti jėgainę prie pat išorinės ES sie­nos yra politinis, todėl šitą projektą reikia ver­tinti kaip grėsmę ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai.

Kol kas tokios grėsmės Europoje niekas la­bai rimtai nevertina, tačiau Lietuvos bandymai atkreipti dėmesį į šią problemą duoda šiokių tokių vaisių.

Sukruto ir Europos Parlamentas

Birželio 6-osios vakarą, likus kelioms dienoms iki pranešimo apie galimą naują incidentą Astravo AE, Baltarusijos elektrinės klausimas pirmą kartą rimčiau svarstytas ir Europos Par­lamento plenariniame posėdyje. Ži­noma, tai kol kas tik kalbos, tačiau „pakelti“ Bal­ta­ru­sijos elektrinės problemą į ES lygmenį – jau di­delis pasiekimas. Daugelis šiuo klausimu kalbė­jusių europarlamentarų minėjo ir Lie­tuvą – šalį, kuriai ši atominė yra tiesiog pa­šonėje ir kelia teisioginį pavojų.

Deja, kai kuriais klausimais tai buvo ir liks mūsų pačių galvos skausmas, nes Europos institucijos tiesiog neturi instrumentų, galinčių suvaldyti situaciją Lietuvos pasienyje, o kai ku­rie EP nariai iš viso nesupranta, ko Lietuva skeryčiojasi, ypač jei tie europarlamentarai ir šiaip simpatizuoja jei ne Baltarusijai, tai bent Rusijai.

Gilles’is Lebretonas iš Prancūzijos Lietuvos su­sirūpinime netgi įžvelgia pretekstą „dar kar­tą užsipulti Rusiją“.

Pavyzdžiui, Europos Komisijos narys Chris­tos Stylianides priminė, kad ES jau nuo 2011 m. teikia techninę pagalbą Baltarusijos branduolinio sektoriaus reguliavimo institucijai, bet, jo nuomone, reikia didinti šios institucijos ne­priklausomumą. Komisaras pabrėžė, kad va­dinamieji streso testai yra pačių šalių kompetencijos klausimas, todėl Komisija negali priversti jų atlikti. Be to, komisarui atrodo, kad Bal­tarusija viską daro teisingai: 2011 m. ši šalis pasirašė deklaraciją, kuria įsipareigojo atlikti tokį testą, o neseniai pranešė Komisijai priėmu­si atitinkamą teisinį instrumentą ir ketinanti atlikti šį testą 2016–2017 m.

„Per artimiausius mėnesius Komisija išsiųs į Bal­tarusiją techninę misiją. Sekdama As­tra­vo AE statybos procesą, ji taip pat palaiko glau­dų ry­šį su Lietuvos institucijomis“, – sako ko­misaras, ramindamas, kad situacija „kontroliuo­jama“.

Billas Etheridge’as iš Didžiosios Britanijos netgi aiškina, esą tai pavyzdys, kaip ES be reikalo stiprina savo galias. Jis net neabejoja, kad Baltarusija žino, ką daro, ir nėra reikalo kištis ten, kur nepriklauso. Šio europarlamentaro įsitikinimu, suverenios šalys turi teisę laisvai plėtoti savo energetiką laikydamosi tarptautinių taisyklių, o kilusius ginčus turi spręsti TATENA ir Jungtinės Tautos.

EP narys latvis Andrejus Mamikinas irgi nusiteikęs optimistiškai. Esą Lietuvos ir visos tarptautinės bendruomenės nuogąstavimai yra suprantami, o Baltarusija turi atlikti TATENA prižiūrimus patvarumo bandymus bei išsamią naujosios AE poveikio aplinkai analizę. Tačiau ES panaikinus sankcijas Baltarusijai santykiai su šia šalimi „juda pirmyn“, todėl jis neabejojąs, kad sprendimai bus greitai rasti, bendradarbiaujant visoms suinteresuotoms šalims.

A.Mamikinas netgi pridūrė, kad branduolinė energija – viena mažiausiai teršiančių aplinką, o Astravo AE reaktorius yra toks pat, kokį planuoja statyti Suomija.

Tiesa, jis nepaminėjo, kad Suomija turi nemažai patirties atominių elektrinių statybos srityje, o Baltarusijai tai pirmas blynas, ir dar kepamas paskubomis.

Čekijos europarlamentaras Jiří Maštálka dėl to ragina nepanikuoti: „Mano surengtoje apskritojo stalo diskusijoje Baltarusijos ekspertai patvirtino, kad Astravo AE statyba atitinka visus standartus ir yra prižiūrima nevyriausybinių organizacijų.“ Jis priduria, kad jaudinimasis dėl Lietuvos pašonėje dygstančios atominės elektrinės – normalus reiškinys, nes tokios tendencijos pastebimos visur, tačiau kai kurioms šalims yra kur kas blogiau. Pavyzdžiui, Uk­rai­noje branduolinė įranga yra praktiškai „ant mūšio linijos“.

Gilles’is Lebretonas iš Prancūzijos Lietuvos su­sirūpinime netgi įžvelgia pretekstą „dar kar­tą užsipulti Rusiją“. Tiesa, jis išreiškė nerimą dėl neatliktų patvarumo bandymų ir pridūrė, kad po Fukušimos tragedijos Europoje susiforma­vo branduolinės saugos kultūra, kurią Bal­tarusija turinti gerbti, ypač dėl to, kad statoma AE yra vos per pusšimtį kilometrų nuo Vil­niaus.

Lietuvą Europarlamento plenariniame po­sė­dyje, be pačių lietuvių, vienareikšmiškai už­tarė tik lenkė Anna Elżbieta Fotyga, kitiems ko­legoms primindama, kad pradėjusi statyti As­travo AE Baltarusija nesilaikė Espo konvencijos reikalavimų, o statybai parinkta vieta yra seisminėje ir stiprių vėjų zonoje, todėl „planai turi būti pakeisti“.

Ar jie iš tikrųjų bus pakeisti? Vargu. Kaip sako prof. V.Jankauskas, šaukštai jau po pietų, be to, būnant Europos institucijose neatrodo, kad, be mūsų, dar kas nors panikuoja ir ruošiasi daryti realų spaudimą Baltarusijai, o netiesiogiai – ir pyktis su Rusija.

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas yra sakęs, kad jam susidaro įspūdis, jog kai kurie komisarai net vengia šios temos, o jų „ramumas“ dėl Astravo AE ministrui iš viso nesuprantamas. Juo labiau kad analogiškame reaktoriuje Sankt Peterburge būta incidentų.

Vis dėlto, matyt, turime ruoštis planui B. Baltarusių delegacijos dar porą metų pasivažinės maršrutu Minskas–Vilnius–Minskas, o 2018-aisiais pradės veikti pirmasis Astravo reaktorius. Kol dar taip nenutiko, reikia truputį pasistengti, kad Astravo AE taptų nors šiek tiek saugesnė, o mūsų miegas – ramesnis. n

Europarlamentaro Petro Auštrevičiaus komentaras

Astravo AE statoma savavališkai ir taupant saugumo sąskaita, toliau pažeidžiant Espo ir Orhuso tarptautines konvencijas, neatlikus privalomų streso testų ir, blogiausia, vagiant, kaip įprasta sovietinėse statybose.

Europos Komisijos pasiaiškinimai yra nepakankami, o elektrinės statyba – politinis Maskvos sprendimas, skirtas energetinei įtakai regione išlaikyti.

Kompromisai dėl branduolinio saugumo – tiesus žingsnis į katastrofą. Sprendimas yra tik vienas – nesaugios atominės elektrinės statyba privalo būti sustabdyta. Baltarusijos atžvilgiu reikia pritaikyti ES branduolinių derybų su Iranu modelio patirtį, įtraukiant ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą.

Europarlamentaro Bronio Ropės komentaras

Žalieji yra nusivylę atsainiu Europos Komisijos požiūriu į Astravo AE statybą, vykstančią pažeidžiant tarptautinius aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartus. Mane glumina ir ES sveikatos komisaro Vytenio Andriukaičio pareiškimas, esą Baltarusija laikosi visų būtinų tarptautinių konvencijų, nors iš tiesų jos buvo pažeistos.

Europos Komisija turėtų kuo skubiau Europos Parlamentui pristatyti labai konkretų veiksmų planą, kuriuo Baltarusija būtų priversta laikytis tarptautinių saugos ir skaidrumo standartų. Šiame plane turėtų būti ir aiški žinia Minskui, kad elektros generavimas elektrinėje, pastatytoje taupant saugumo priemonių sąskaita, kertasi su sąžiningos prekybos principais, todėl tokia elektra ES rinkoje nepageidautina.

Europarlamentaro Algirdo Saudargo komentaras

Faktas, kad Astravo atominė statoma pažeidžiant Jungtinių Tautų Espo ir Orhuso konvencijas. Baltarusija nesilaiko ir po Fukušimos katastrofos prisiimto įsipareigojimo atlikti branduolinės saugos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis pagal ES metodologiją.

ES turi skirti didesnį dėmesį trečiųjų šalių statomoms branduolinėms jėgainėms, o aktyvi aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartų sklaida turi tapti būtina ES išorės energetikos politikos dalimi. Europos Komisija turėtų daryti spaudimą Baltarusijai, kad ši veiktų skaidriai ir laikytųsi savo įsipareigojimų, pavyzdžiui, per ES branduolinio saugumo bendradarbiavimo instrumentą ar energetinį dialogą.

Visą savaitraščio “Veidas” numerį rasite ČIA

„Nėra lengva, tačiau tenka pripažinti karčią tiesą – aplinkosauginis judėjimas, kuriam aš priklausau, planetos gyvybinei pusiausvyrai padarė daugiau žalos, nei visi tie, kurie neigia klimato pasikeitimus“, – Didžiosios Britanijos dienraštyje „The Guardian“ teigė aplinkosaugininkas George Monbiot.

Reaguodama į žaliųjų reikalavimus, Vokietija uždarys savo atomines elektrines ir į atmosferą iki 2020-ųjų papildomai pateks 300 milijonų tonų anglies dvideginio. Tai – beveik toks pats kiekis, kiek visa Europa sutaupė po to, kai įsigaliojo ES Efektyvaus energijos vartojimo direktyva. Kitos šalys taip pat ketina atsisakyti atominės energetikos.
Pasak aplinkosaugininko, šiuos sprendimus galima laikyti viduramžiško požiūrio į mokslą ir technologijas išdava. „Žalieji dėl daug ko yra teisūs, tačiau jų požiūris į atominę energetiką dažnai yra paremtas prietarais ir išsigalvojimais“, – pripažino G. Monbiot.
Prieš dvi savaites laikraštis „Guardian“ rašė apie daktaro Chriso Busby darbus. Buvo išsiaiškinta, kad jis Japonijoje reklamavo nuo radiacijojs neva saugančias tabletes ir testus, kuriuos mokslininkai pripažino beverčiais. Atskleista ir tai, kad šis daktaras prašė siųsti aukas neva „Fukušimos vaikams“ į savo fondo, registruoto Velse, sąskaitą. Didžiosios Britanijos Nacionalinės sveikatos tarnybos prašymu mokslininkai išnagrinėjo daktaro teiginius, kad šiaurės Velse pastebėtas susirgimų leukemija židinys ir nustatė, kad šis teiginys paremtas klaidinga statistika. Dar blogiau -  mokslininkai parašė, kad „neteisingi duomenys buvo parenkami sistemingai“. Kol nepasirodė straipsnis, Ch. Busby dirbo kaip Žaliųjų partijos patarėjas radiacijos klausimai. Jo „atradimai“ ir šiandien cituojami aktyvistų, kurie pasisako prieš branduolinę energetiką.
Praėjusią savaitę „New York Times“ žinoma atominės energetikos kritikė Helen Caldicott parašė straipsnį, kuriame vėl tvirtinama, kad „dėl avarijos Černobylio atominėje elektrinėje pasekmių jau mirė daugiau nei milijonas žmonių“. Tačiau „studija“, kuria paremtas šis teiginys iš tikrųjų apibendrino visas įmanomas mirtis tame regione ir, savaime aišku, susiejo jas su Černobylio incidentu, tame tarpe net ir mirtis nuo kepenų cirozės.
Kokia gi galėtų būti mirties nuo cirozės priežastis? Aišku, Černobylis. Šiais metais man teko susitikti Caldicott ir aš paklausiau, koks yra mokslinis šio „milijono mirčių“ pagrindimas, ir ji neturėjo ką atsakyti. Tokios studijos nepagrįstos tikrais faktais, tačiau žalieji ir toliau skleidžia legendą apie „milijoną žuvusių“…
Protestuotojai prieš atominę energetiką jau sukūrė ne mažiau mitų nei kreacionistai, skiepų neigėjai, natūralios medicinos šalininkai ir tie, kurie neigia klimato atšilmą. Daugeliu atveju, šie atradimai yra padaromi priešingu būdu nei moksliniai – žmonės susigalvoja išvadas, o paskui prie jų „pritempinėja“ įvairius faktus ir įrodymus.
Dažnas aplinkosaugininkų argumentas – radioaktyviosios atliekos ir jų sandėliavimas bei saugojimas. Bet ar tai tikrai yra atliekos? Ar jų negalima panaudoti? Aplinkosaugininkas Tomas Blees parašė knygą „Receptas planetai“ („Prescription for the Planet“), kurioje atskleidė naujas galimybes naujai pastatytose atominėse elektrinėse naudoti senų ir jau uždarytų elektrinių paliktą panaudotą kurą, tad viskas netolimoje ateityje…
Žmonėms tai būdinga – kai jie suvokia padarę didelę klaidą, pradeda ieškoti visokių priežasčių tai pateisinti, vietoj to, kad pripažintų suklydę ir nekartotų tokias skaudžias pasekmes turinčių klaidų. Pats laikas ištaisyti klaidą, bent jau čia, Britanijoje. Aplinkosaugininkų judėjimas turi atsisakyti visų kvailų ir faktais neparemtų kalbų apie atomą ir remtis moksliniais argumentais. Juk branduolinė energetika atitinka svarbiausius aplinkosauginius principus – vartoti mažiau, panaudoti dar kartą, perdirbti.

AFP

Europos Komisija atsižvelgė į Prezidentės Dalios Grybauskaitės raginimus, jog Europos Sąjunga nedelsiant imtųsi visų įmanomų priemonių, kad jos kaimynystėje esančios ir planuojamos statyti atominės elektrinės būtų saugios. Tai savo laiške Prezidentei patvirtino Europos Komisijos Prezidentas Jose Manuelis Barroso.

“Lietuvos kaimynystėje planuojamos branduolinės jėgainės gali kelti grėsmę mūsų šalies saugumui, todėl Lietuva ir ES privalo užtikrinti, kad jos atitiktų aukščiausius saugumo standartus”, – pabrėžė šalies vadovė, gegužės 30 d. laišku kreipdamasi į Europos Sąjungos Tarybos Pirmininką Hermaną Van Rompuy ir Europos Komisijos Prezidentą Jose Manuelį Barroso.

Rugpjūčio pradžioje Europos Komisijos Pirmininkas Jose Manuelis Barroso informavo Lietuvos vadovę, jog atsižvelgdama į jos kreipimąsi Europos Komisija pateikė specialius klausimynus Rusijai ir Baltarusijai, kuriais siekiama nustatyti, ar europiniai saugumo standartai bus taikomi Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje Astrave planuojamoms statyti branduolinėms jėgainėms.

Europos Komisija taip pat paprašė Baltarusijos pateikti Astravo atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimus, kurie turi būti atlikti pagal Espoo konvencijos ir kitus tarptautinius standartus, ir pasiūlė surengti bendras konsultacijas.

Atsižvelgiant į Prezidentės iniciatyvą, šių metų birželio 23 d. už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Giuntteris Oettingeris taip pat susitarė su Rusijos ir Baltarusijos atstovais, kad šios šalys naudodamos ES metodologiją atliks esamų ir planuojamų branduolinių jėgainių rizikos ir saugumo įvertinimą – vadinamuosius “stress-testus”.

Gegužės 30 d. Prezidentė Dalia Grybauskaitė laišku kreipėsi į Europos Sąjungos Tarybos Pirmininką Hermaną Van Rompuy ir Europos Komisijos Prezidentą Jose Manuelį Barroso, kuriame paragino stiprinti ES vidinę integraciją energetikos srityje ir imtis visų įmanomų priemonių užtikrinti su branduoline energetika susijusių objektų ES ir jos kaimynystėje saugumą.

Europos Sąjungos vadovai klausimą dėl būtinybės užtikrinti ES kaimynystėje esančių atominių elektrinių saugumą taip pat kėlė ir per 2011 m. birželio 9-10 d. Nižnij Novgorode vykusį ES ir Rusijos viršūnių susitikimą.

Scanpix

Birželio pabaigoje į Lietuvą atvyksiantis JAV Atstovų rūmų Europos reikalų pakomitečo pirmininkas Danas Burtonas (Denas Bartonas) perspėja dėl Baltarusijoje ir Kaliningrade numatomų statyti naujų atominių elektrinių saugumo, rašo portalas www.huffingtonpost.com.

Pasak D. Burtono, Baltarusijos ir Rusijos sprendimas statyti reaktorių Astrave šalia Lietuvos-Baltarusijos sienos yra grėsmės ženklas, kurio Vakarai neturėtų ignoruoti. Jo manymu, tai yra skaidrumo, tarptautinio koordinavimo ir bendravimo trūkumas.

Statant elektrines Astrave bei vakarinėje Kaliningrado srities dalyje, Rusija vėl demonstruoja savo ketinimus stiprinti energetikos monopoliją regione, dėl kurios Rytų Europa gali vėl tapti politiškai priklausoma nuo Maskvos, įspėja D. Burtonas. Jo manymu, JAV ir tarptautinė bendruomenė turėtų griežtai prieštarauti šiam sumanymui, kol projektai atitiks tarptautinius teisės reikalavimus dėl atominės energijos saugumo.

“Situacija Černobylyje (Ukraina – BNS) ir Japonijoje, kur kovo mėnesį Fukušimos atominę elektrinę apgadino cunamis, skiriasi tuo, kaip sovietinis režimas reagavo į katastrofą, ją neigdamas kelias savaites. Tas pats gali atsitikti ir Baltarusijoje, kurią šiuo metu valdo autokratinis lyderis”, – rašoma D. Burtono pranešime.

Tačiau JAV neprieštaravo, kai vos prieš kelias savaites Rusijos valstybės valdoma atominių elektrinių operatorė “Rosatom” pasirašė susitarimą su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka. Kaimyninių šalių vyriausybėms vis dar neaišku, kokiais kriterijais vadovavosi Baltarusija, rinkdama vietą elektrinei – vos 23 kilometrai nuo Lietuvos sienos ir 50 kilometrų nuo Vilniaus, rašoma pranešime.

D. Burtonas į Lietuvą atvyks kartu su JAV valstybės sekretore Hillary Clinton (Hilari Klinton). Jis teigia tikintis, jog prieš atvykstant į Vilnių, H. Clinton dar kartą apsvarstys projektą.

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius ir kiti Lietuvos atstovai pabrėžė, jog Baltarusija nesugebėjo atsakyti į klausimus apie poveikį aplinkai. Pasak A. Kubiliaus, nebuvo nei tinkamų atsakymų, nei tinkamos diskusijos.

BFL

Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas seniūnas Valentinas Mazuronis kreipėsi į energetikos ministrą Arvydą Sekmoką, kviesdamas jam patogiu laiku susitikti su frakcijos nariais ir aptarti Lietuvos energetikos strategijos bei naujos atominės elektrinės statybos klausimus.

“Migla, kuri šiandien gaubia įvairių valdžios atstovų aiškinimus apie Lietuvos siekius statyti atominę elektrinę, derybas su galimais investuotojais ir neva vedamas konsultacijas su kaimyninėmis valstybėmis, kelia labai rimtus įtarimus, kad Lietuvoje gimdoma nauja, panaši į “Williams” afera. Tik ši gali būti kokius keturis kartus didesnė ir turėti nepataisomų pasekmių valstybei”, – nuogąstauja partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko pirmasis pavaduotojas, “tvarkiečių” frakcijos Seime seniūnas Valentinas Mazuronis.

Politiko teigimu, šiandien Vyriausybė nei visuomenei, nei Seimo nariams nesugeba paaiškinti esminių dalykų dėl naujos atominės elektrinės statybų.

“Nei Premjeras Andrius Kubilius, nei energetikos ministras A. Sekmokas negali pasakyti, kokiomis sąlygomis kviečiami investuotojai, kokie bus jų įsipareigojimai ir kokius įsipareigojimus prieš juos turės Lietuvos valstybė: ar mes turėsime užstatyti visą energetikos ūkį, ar privalėsime įsipareigoti tik iš jų pirkti elektrą? Yra ir daugiau klausimų, į kuriuos atsakymus visuomenė norėtų žinoti jau šiandien. Tačiau vietoje to tarsi užkeikimai kartojama, kad viskas bus skaidru ir gerai. Tokie užkeikimai bent jau manęs neįtikina”, – sakė V. Mazuronis.

“Tvarkiečių” frakcijos vadovo Seime nuomone, negalima atmesti prielaidų, kad prisidengiant Lietuvos energetinės nepriklausomybės lozungu, iš tiesų siekiama visiškai kito tikslo – palaidoti šalies nepriklausomybę ir jos valstybingumą, paverčiant Lietuvą jai nenaudingo ekonominio ar politinio sandėrio įkaite visam gyvenimui.

BFL

Baltarusijos atstovas pareiškė, kad su rusais susitarta dėl Astravo AE statybos technologijos. Anot jo, pasirinktas variantas, kuris statybą leis užbaigti greičiau.

Tai pranešė Baltarusijos AE statybos direkcijos vyriausiasis inžinierius Anatolijus Bondaris, informuoja Belta. Jis dalyvauja Maskvoje vykstančiame tarptautiniame forume “Atomekspo 2011″.

Pasak A. Bondario, buvo lyginami du Rusijoje įgyvendinami AE-2006 kartos projektai – Naujojo Voronežo AE-2 ir Leningrado AE-2.

Naujojo Voronežo AE-2 statoma stipresnių konstrukcijų, o baltarusiai pasirinko Leningrado projektą, kartu numatant ir sustiprinti konstrukcijas, pirmiausia – reaktoriaus apsauginį gaubtą. Tai leistų sutaupyti laiko ir lėšų.

Pamatus dviem rusiškiems VVER-1200 reaktoriams Astrave planuojama pradėti lieti šį rugsėjį. Pasak A. Bondario, elektrinę statysianti Rusijos įmonė “Atomstrojeksport” patvirtino pirmąjį reaktorių paleisianti 2017 metais, o antrąjį – po metų.

Astravo AE bus statoma už Rusijos paskolą, kurios dydis tebederinamas.

BFL

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, susitikusi su Lietuvoje viešinčiu Slovakijos Prezidentu Ivanu Gašparovičiumi, kalbėjo apie Lietuvai itin svarbius energetinio saugumo klausimus, aptarė galimybes stiprinti tarpparlamentinius ryšius ir dvišalį bendradarbiavimą.

Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad spręsdamos energetikos ir energetinio saugumo klausimus naujosios Europos Sąjungos valstybės privalo laikytis išvien.

“Spręsdamos energetikos ir energetinio saugumo klausimus naujosios Europos Sąjungos valstybės turi būti vieningos ir kalbėti vienu balsu, kad mus girdėtų ir didžiosios ES valstybės. Šias temas Lietuvos aukščiausi atstovai nuolat kelia įvairiuose tarptautiniuose susitikimuose”, – sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad Lietuva siekia įgyvendinti ES Trečiojo paketo nuostatas dujų sektoriuje ir Tiekimo sistemą atskirti nuo vertikaliai integruoto monopolininko nuosavybės. I. Degutienės nuomone, todėl Lietuvai teko tartis su “Gazprom” valdoma įmone, kad ji įgyvendintų energetinį mūsų šalies saugumą stiprinančius projektus, kurie mažintų to paties “Gazprom” įtaką. Pasak Seimo Pirmininkės, būtent dėl pradėtų reformų Lietuva už dujas moka bene daugiausiai iš visų ES valstybių.

Susitikimo metu buvo kalbėta ir apie Lietuvos pasienyje planuojamus įgyvendinti branduolinių jėgainių projektus, kurie turėtų būti plėtojami griežtai laikantis visų tarptautinių branduolinės saugos, radiacinės apsaugos ir aplinkosaugos reikalavimų, o ypač – Espo konvencijos dėl tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo. I. Degutienė pabrėžė, kad šių reikalavimų nepaisymas galėtų kelti grėsmę ir visai Europai.

“Europa yra per maža, kad mūsų nesaugumas ir tokie ES pasienyje vykdomi projektai nekeltų grėsmės visai Europai. Jei Kaliningrado ir Baltijos atominės jėgainės bus statomos nesilaikant tarptautinių reikalavimų, jos kels grėsmę ir visai Europai”, – sakė I. Degutienė.

Slovakijos Prezidentas pritarė tokiai Seimo Pirmininkės nuomonei ir pabrėžė, kad ES yra bendras blokas, ir visoms valstybėms turi būti aktualios kitų šalių problemos ir sunkumai.

“Esame viename bloke, tarsi viename laive. Todėl visoms valstybėms turi būti aktualios kitų, kad ir mažesnių, šalių problemos”, – sakė I. Gašparovičius.

Susitikime kalbėta ir apie strateginį Lietuvos tikslą – mūsų valstybės energetikos sistemas integruoti į Europos sistemas, ypač elektros sektoriuje prisijungti prie žemyninės Europos elektros dažnių sistemos. I. Degutienė sakė, kad Lietuva tikisi Slovakijos ir visos Vyšegrado šalių grupės paramos įgyvendinant šiuos mūsų valstybei svarbius projektus.

Baigiantis susitikimui Seimo Pirmininkė palinkėjo Slovakijos Prezidentui turiningai praleisti laiką Lietuvos pajūryje, susipažinti su Lietuvos kurortais Palanga ir Nida.

REUTERS

Vokietijos vyriausybė per pirmadienio neeilinį posėdį pritarė sprendimui atsisakyti branduolinės energetikos iki 2022 m., skelbia “Welt”. Septynios seniausios Vokietijos atominės elektrinės, kurių eksploatavimas laikinai sustabdytas kovą po avarijos Fukušimos atominėje jėgainėje, taip pat remontuojama “Krummel” taip ir nebus paleistos.

Tuo tarpu viena seniausių atominių jėgainių iki 2013 metų toliau veiks kaip rezervinė, tuo atveju, jeigu žiemos mėnesiais šalyje staiga pritrūktų elektros. Galutinį sprendimą dėl planų išsaugoti rezervinę jėgainę turėtų priimti federalinės energetinių sistemų agentūros (Bundesnetzagentur) specialistai per artimiausias savaites.

Likusių 9 iš 17 Vokietijos atominių elektrinių bus palaipsniui atsisakyta iki 2023 metų pagal planą: “Grafenrheinfeld” elektrinės bus atsisakyta 2015 metais, “Gundremmingen B” -2017-aisiais, “Philippsburg II” – 2019 m., “Grohnde”, “Brokdorf ” ir “Gundremmingen C” – 2021-aisiais. 2022 m. bus atjungtos likusios jėgainės – “Isar II”, “Neckarwestheim II” ir “Emsland”.

Iki liepos 8 d. šioms pataisoms, vyriausybės įtrauktoms į atominės energetikos įstatymą, turi pritarti Vokietijos parlamentas, taip pat Bundesratas (Aukštieji parlamento rūmai), atstovaujantis federacinėms žemėms.

BFL

Lietuva neskubina naujos atominės elektrinės statybos projekto, tačiau jis bus įgyvendintas laiku, tikina premjeras Andrius Kubilius.

“Kelias yra nuoseklus. Statybos tokių elektrinių, kaip rodo mūsų ir kitų valstybių, Lenkijos patirtis, užtrunka ne vienerius metus. Mes, skirtingai, negu Kaliningrade ar Baltarusijoje, nepradedame parodomųjų žemės stumdymo darbų, kol nėra iki galo sudėlioto plano: kol nėra strateginio investuotojo, kol nėra technologijos, kol nėra visko suprojektuota, tol mes nesiunčiame buldozerių tam, kad pastumdyti žemę ir vykdyti tariamus pradžios darbus”, – interviu radijui “Znad Willi” sakė penktadienį premjeras.

Jis patikino, kad regiono partnerės – Latvija, Estija ir Lenkija – jau birželį bus supažindintos su dviejų potencialių investuotojų pasiūlymais.

“Birželio mėnesį mes planuojame tų pasiūlymų svarstymą, atvykus tų kompanijų vadovams. Į tokius svarstymus kviesime ir regionų partnerius”, – teigė A. Kubilius.

Pasak jo, naujos jėgainės statyba nevėluoja: “Nevėluojame. 2020 metais, o gal dar ir anksčiau atominė elektrinė turi veikti ir gaminti elektros energiją visam regionui”.

Pasiūlymus Lietuvai šią savaitę pateikė Japonijos ir JAV konsorciumas “Hitachi GE Nuclear Energy” bei JAV kompanija “Westinghouse Electric Company”.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas anksčiau teigė, kad Visagino elektrinės statybos koncesijos sutartį su strateginiu partneriu planuojama pasirašyti iki šių metų pabaigos, parengiamieji naujos AE darbai turėtų prasidėti 2012 metais, o realios statybos – 2014 metais. Siekiama, kad nauja AE Visagine šiaurės rytų Lietuvoje, kur stovi 2009 metų pabaigoje galutinai uždaryta Ignalinos AE, pradėtų veikti 2020 metais.

Lietuva, pasak A. Sekmoko, turi valdyti ne mažiau kaip 34 proc. akcijų būsimoje jėgainėje.

Scanpix

Tai, kad Visagino atominės elektrinės statyba yra regioninis projektas savaime garantuoja didesnį jo skaidrumą, nei tai būtų Lietuvai vienai statant tokį objektą, sako premjeras Andrius Kubilius.

“Abi kompanijos yra pasaulinio lygio kompanijos, jos jau pačios sau taiko labai aukštus skaidrumo ir sąžiningumo standartus. Antras dalykas – pats projektas yra ne tik Lietuvos reikalas, o regioninis projektas, todėl turime regioninius partnerius – estus, latvius ir lenkus, kurie taip pat labai atidžiai žiūri, kad projektas būtų ir saugus, ir ekonomiškai naudingas, ir skaidrus”, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė A. Kubilius.

“Tai jau savaime garantuoja tikrai gerokai didesnį skaidrumą negu kokio nors vietinio projekto realizavimas”, – kalbėjo ministras pirmininkas.

Pasak jo, natūralu, kad žmonėms iš karto norisi sužinoti daugiau detalių, bet tokio pobūdžio derybos paprastai vyksta laikantis “tam tikrų tarptautinių konfidencialumo taisyklių”. Vyriausybės vadovas taip pat pabrėžė, kad projektas labai gaudžiai derinamas su Europos Sąjunga.

“Bet galutinis rezultatas bus visiškai aiškus ir skaidrus. Per artimiausią mėnesį, pusantro mes tikimės, kad iš tų dviejų kompanijų mes atrinksime analizuodami jų pasiūlymus vieną, su kuria toliau tęsime derybas. Iki metų pabaigos tikimės tas derybas užbaigti. Be abejo, darybų rezultatus turės patvirtinti Seimas”, – sakė premjeras.

Trečiadienį energetikos ministras Arvydas Sekmokas pranešė, kad pasiūlymus investuoti į Visagino AE pateikė Japonijos ir JAV konsorciumas “Hitachi GE Nuclear Energy” bei JAV-Japonijos kompanija “Westinghouse Electric Company”.

Energetikos ministro teigimu, parengiamieji naujos AE darbai turėtų prasidėti 2012 metais, realios statybos – 2014 metais. Siekiama, kad nauja AE Visagine pradėtų veikti 2020 metais.

Lietuva, pasak A. Sekmoko, turi valdyti ne mažiau kaip 34 proc. akcijų būsimoje jėgainėje.

Naują atominę jėgainę Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija ketina statyti šalia nebeveikiančios Ignalinos atominės elektrinės šiaurės rytų Lietuvoje – ji galutinai uždaryta 2009-ųjų pabaigoje.

Scanpix

Vakar Vokietija paskelbė, kad iki 2022 metų uždarys visas savo atomines elektrines. Toks sprendimas, žinoma, susilaukė įvairių nuomonių.

„Ar Vokietija išgyvens be atominių?“ – klausia „Vilniaus diena“. Dienraštis skelbia – „Vokietijos žalieji pasiekė savo: Europos ekonominiu lokomotyvu tituluojamos šalies vyriausybė paskelbė, kad iki 2022 m. bus uždarytos visos atominės elektrinės. Bet bėgdami nuo vilko vokiečiai gali užšokti ant meškos.

Vyriausybėje kelias savaites vykusių diskusijų rezultatą vakar paryčiais paskelbė Vokietijos aplinkos ministras Norbertas Rottgenas: „Tvirtai nuspręsta: paskutiniai trys reaktoriai bus išjungti 2022-aisiais. Šis daugiau nebebus svarstomas.“

Ministras pranešė, kad septyni seniausi branduoliniai reaktoriai, kurie saugumo sumetimais buvo išjungti po avarijos Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje, nebebus paleisti.

Ekspertai teigia, kad energijos stygių Vokietijoje teks kompensuoti anglies elektrinėms, kurios terš orą, arba atominėms elektrinėms šalyse kaimynėse – Čekijoje, Prancūzijoje ir Lenkijoje. Šios valstybės atsisakyti branduolinės energetikos kol kas nesvarsto.

Tačiau kovotojai už švaresnę aplinką bėgdami nuo vilko užšoko ant meškos. Mat vaizdingus Vokietijos peizažus gali „papuošti“ naujos aukštos įtampos elektros linijos, jau pramintos energetiniais greitkeliais.

Siūlomas naujas elektros tiltas kirstų vaizdingus Tiuringijos miškus, pamėgtus vokiečių poilsiautojų. Aukštos įtampos linijos ne tik sugadintų gamtovaizdį, bet ir sukeltų pavojų gyvūnams.“

„Lietuvos žinios“ priduria, kad  „Juodieji gandrai, garniai ir kiti reti paukščiai, migruojantys per šį regioną arba jame perintys, gali žūti atsitrenkę į aukštos įtampos laidus.
Todėl Vokietijos ekonomikos ministras Raineris Bruederle mano, jog reikia keisti planavimą taip, kad jis būtų labiau centralizuotas, ir atsižvelgti į nacionalinį interesą.“

Be viso to, Vokietijos laukia ir kitokie sunkumai. „Verslo žinios“ teigia, kad „Verslas ir energetikos bendrovės tokiais sprendimais nėra patenkinti. Pramonininkai įspėjo, kad dėl skubinamo atominių elektrinių uždarymo gerokai padidės sąskaitos už elektrą, gyventojams ir įmonėms esą reikės papildomai pakloti milijardus eurų.

„Vokietijos sprendimas per dešimtmetį išjungti visus savo branduolinius reaktorius privers šalį importuoti branduolinę energiją. Sunku įsivaizduoti, iš kur kitur jie galėtų gauti tokius energijos kiekius“, – sako didžiausios branduolinių technologijų gamintojos, Prancūzijos energetikos bendrovės „Avera“ vykdomoji direktorė Anna Lauvergeon.

Tačiau Vokietijos atsinaujinančios energetikos įmonių federacija tvirtina, kad elektros kainos beveik nepasikeis, o trūkumo nebus. Esą federacijos nariai iki 2020 m. į atsinaujinančios energetikos projektus yra pasiruošę investuoti iki 200 mlrd. eurų.“

Taigi, kaip teigia „Lietuvos žinios“, „Vokietijos, kaip ir kitų šalių, atsisakančių branduolinės energetikos, laukia sunkus pasirinkimas. Vėjas nėra paprasta, pigi ir greita alternatyva. Kur kas lengviau pereiti prie anglių, bet jos yra dar vienas dalykas, kurio žaliųjų aktyvistai nekenčia. Vis dėlto ekspertai mano, kad po Fukušimos katastrofos daug kur pasaulyje grįš anglys, o tai – labai bloga žinia klimato kaitai.“

„Lietuvos rytas“ teigia, kad „Vokiečių ryžtas gali užkliudyti ir Lietuvą“ Dienraštis rašo: „Vokietija – be branduolinių elektrinių. Tokią valstybę po 10 metų jau regi šios šalies valdžia. Ar tai turės įtakos Lietuvos ketinimams statyti naują elektrinę – nesutaria net mokslininkai.

Vieni ekspertai mano, kad Vokietijos sprendimas bus blogas ženklas Lietuvai: gali būti, kad ekonomiškai galingiausia ES šalis priešinsis elektrinių statybai mažesnėse Europos valstybėse.

Tuo tarpu kiti įsitikinę, jog mūsų šaliai bus daugiau galimybių prisivilioti investuotojų.

Lietuvos atominės energetikos ekspertai kol kas nėra linkę tikėti, kad Vokietija iš tiesų ryšis uždaryti visas elektrines.

„Tai tik politinis sprendimas. Nuspręsti yra viena, o padaryti – kita. Neatmetu galimybės, kad po 2020 metų atominių elektrinių Vokietijoje bus dar daugiau nei šiandien”, – branduolinę energetiką gynė Kauno technologijos universiteto Energetikos technologijų instituto vadovas Jonas Gylys.”

BFL

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas tikina, kad investuotojų pasiūlymų į naują atominę elektrinę Visagine bus daugiau negu vienas.

“Manau, kad artimiausiu laiku turėsime gerų žinių. Žinau, kad Visagino atominė elektrinė dirba su potencialiais strateginiais investuotojais, ir, manau, kad tikrai turėsime daugiau negu vieną pasiūlymą”, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė A. Sekmokas.

Neoficialiomis BNS žiniomis, naujienų gali būti paskelbta jau birželio pradžioje.

Informacijos apie derybas turinti Lietuvos prezidentė sako tikisi, kad sutartis su būsimu strateginiu investuotoju į naują atominę elektrinę Lietuvoje bus skaidri, o jos sąlygos naudingos Lietuvai ir jos partnerėms – Lenkijai, Latvijai ir Estijai.

Dalia Grybauskaitė neseniai pareiškė nenorinti, kad pritraukiant strateginį investuotoją Visagino atominės elektrinės statybai pasikartotų Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos pardavimo JAV kompanijai “Williams” istorija 1999 metais. Sandoris buvo vertinamas kaip ypač nepalankus Lietuvai, nes valstybė iš jo negavo pinigų, o tik didelius įsipareigojimus, kurių dalis dar galioja iki 2025 metų.

Lietuvos derybas itin atidžiai sekančios kaimyninės Baltijos šalyse taip pat tikisi jau netrukus išgirsti gerų naujienų. Latvijos ūkio ministras Artis Kamparas praėjusią savaitę pareiškė, kad projektą lietuviai rengia gana aktyviai.

Lietuvos Vyriausybė teigia, kad šiuo metu aktyviai deramasi su keliais potencialiais investuotojais į naują atominę, kurių vienas gali būti JAV bendrovė. Energetikos ministras A. Sekmokas gegužės pradžioje Vašingtone susitiko ir su galimais investuotojais.

Tikimasi, kad Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija iki 2020 metų pastatys naują atominę elektrinę šalia Ignalinos elektrinės, kurios paskutinis veikęs reaktorius buvo uždarytas 2009 metų pabaigoje. Vyriausybė tikisi, kad jėgainės statyba prasidės 2014 metais, 2020 metais ji jau galėtų gaminti elektrą.