BFL

Lietuvos Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad Lietuva planuoja statyti LNG
terminalą, o ir planai statyti atominę elektrinę nėra pamiršti. Interviu su premjeru
išspausdino dienraštis „Aripaev“.

Lietuva nesuinteresuota Baltijos šalių projektu statyti bendrą terminalą?

Iki 2014 metų mes planuojame pastatyti nedidelį terminalą Klaipėdoje. Jis būtų įrengtas
laive. Tačiau jis galės dirbti tik esant atvirai dujų rinkai, kai bus priėjimas prie dujotiekio,
šiuo metu priklausančio Lietuvos kompanijai, kuri, savo ruožtu, priklauso „Gazprom“.
Mūsų santykiai su „Gazprom“ šiuo metu yra labai įtempti.

Ar jūs pasirengę dalyvauti didelio terminalo statybos projekte, jeigu jis bus Estijoje
ar Latvijoje?

Mes susitarėme, kad kiekviena šalis išanalizuos investicijų atsiperkamumą. Tuomet
pažiūrėsime, kokios regioninės infrastruktūros mums reikia. Mes norime sukurti realiai
veikiančią bendrą dujų rinką.

Kada tyrimai bus baigti?

Latvija juos užbaigs birželio mėnesį, Estija – spalio. Estija taip pat pamėgins įtraukti į
projektą ir Suomiją.

Ar Suomija gali tuo susidomėti?

Jeigu aš teisingai supratau premjerą Andrusą Ansipą, tai taip.

Lietuva toliau už visus pasistūmėjo su dujų tinklo atskyrimu. Ar Lietuvos patirtis
šioje srityje gali pasitarnauti Latvijai ir Estijai?

„Gazprom“ buvo prieš tinklo atskyrimą. Mes net paprašėme svarstymuose dalyvauti
Europos Komisiją, kuri Rusijai paaiškino, kad netgi Baltijos rinkose, kur „Gazprom“ iki
šiol buvo monopolininkė, ateityje teks dirbti konkurencijos sąlygomis.

BFL

Grupė Lietuvos energetikos ekspertų kreipėsi į Rusijos, Baltarusijos ir Lietuvos vadovus, prašydami aptarti planuojamų statyti trijų atominių elektrinių Lietuvoje ir šalia jos projektų būklę ir deramam laikui paskelbti statybos moratoriumą.

Kreipimesi, adresuotame Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Baltarusijos vadovui Aliaksandrui Lukašenkai ir Rusijos Federacijos Prezidentui Dmitrijui Medvedevui bei asmeniškai Prezidentui Valdui Adamkui, rašoma, kad planuojamos atominės elektrinės reikalingos, nors organizaciniai ir techniniai jų realizavimo būdai iki galo neišspręsti, tai visuomenei kelia nerimą. Pažymima, kad stokojama ir tarpvalstybinio energetikos plėtros suderinamumo.

Baltarusijos, Rusijos ir Lietuvos vadovai kviečiami atsakingai ir neatidėliojant aptarti galimų AE statybos regione sąlygas bei padaryti visus būtinus saugios ir perspektyvios branduolinės elektros energetikos plėtros sprendimus, kartu garantuojančius palankią aplinką kiekvienos šalies ekonomikos augimui.

“Kol bus išspręstos išryškėjusios problemos, siūlome deramam laikui pristabdyti Visagino Lietuvoje, Astravo Baltarusijoje ir Baltijsko Kaliningrado srityje atominių elektrinių projektų įgyvendinimą”, – teigiama kreipimesi.

“Deramą laiką”, anot kreipimosi iniciatorių, turėtų nustatyti patys valstybių vadovai. Vienas iš probleminių klausimų turėtų būti, kiek finansiškai tikslingas trijų AE pastatymas.

Tuo tarpu V. Adamkaus prašoma savo autoritetu paremti šią iniciatyvą ir paraginti suinteresuotų pasaulio šalių vadovus jiems prieinamais būdais prisidėti prie tvarios energetikos ir branduolinės saugos pačiame Europos centre stiprinimo.

Dokumentą pasirašė buvęs Merilendo (JAV) universiteto profesorius dr. Kazys Almenas, buvęs energetikos ministras prof. habil. dr. Leonas Ašmantas, buvęs “Lietuvos energijos” generalinis direktorius doc. dr. Anzelmas Bačauskas ir buvęs energetikos ministras inžinierius Saulius Kutas.

“Jeigu mes tiktai norėsime pristabdyti statybą tik Baltarusijoje ir Kaliningrade, o savąją nešti ir rodyti, kad tai yra labai geras dalykas ir turime ją statyti, teigiamo rezultato negausime. Galvojame, kad galbūt reikėtų pradėti tarp valstybių šiokį tokį pasikalbėjimą, pasitarimą, kaip būtų galima plėtoti atominę energetiką. Kaimynai yra kaimynai, nuo istorijos galbūt taip priskirti, jų nepakeisime. Jeigu yra kažkokių nesusipratimų, požiūrių skirtumų, pavyzdžiui, su Prezidentu A. Lukašenka, tai noriu pasakyti, kad A. Lukašenka yra laikinai, o baltarusių, lietuvių tauta bus amžinai”, – antradienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo L. Ašmantas.

Energetikos ekspertas sakė manąs, kad su Baltarusija dėl jos planuojamos AE statybos reikia derėtis, nors šiuo metu tam nepalankus šalies vadovas.

“Veikiame demokratinėje valstybėje, gauname visokių sluoksnių įtaką, ir Lietuvos sprendimas yra tų įtakų lauke. Tuo tarpu tie du kaimynai, su kuriais turėtume kalbėtis, yra visai kitoje padėtyje. Su jais, žinoma, reikia kalbėtis, bet reikia kalbėtis suprantant, kad kalbame su kitokia struktūra”, – sakė K. Almenas.

Buvęs energetikos ministras inžinierius Saulius Kutas atkreipė dėmesį į tai, jog dabar Lietuva energetinio saugumo prasme atsidūrė blogesnėse sąlygose negu buvo anksčiau. S. Kuto vertinimu, matydami tai, kad Lietuvos AE projektas stringa, kaimynai tuo pasinaudojo ir ėmė įgyvendinti savus projektus.

Apskritai kalbėdami apie AE statybų projektus energetikos ekspertai atkreipė dėmesį, kad juos laikinai reikia sustabdyti, nes padaryta esminių klaidų – prieš pradedant statyti nebuvo kalbėtasi su kaimynais, reikiama forma jie neinformuoti, uždarydami Ignalinos AE pabloginome kaimynų energetinę situaciją, Lietuva nuolat kaitaliojo savo energetinę strategiją.

Moratoriumo metu ekspertai siūlo išsikovoti tarpvalstybinį koordinavimą, neatmetama, kad galėtų būti deramasi ir dėl Astravo AE vietos pakeitimo.

Energetikos ekspertai teigė manantys, kad ateityje branduolinė energetika bendrame energetikos balanse užims vis tvirtesnes pozicijas. Pasak jų, tai bus pagrindinė ateities energetikos rūšis šalia vėjo jėgainių, tik jai turi būti taikomi aukščiausi saugumo ir inžineriniai reikalavimai.

BFL

Lietuvos prezidentė tikisi, kad sutartis su būsimu strateginiu investuotoju į naują atominę elektrinę Lietuvoje  bus skaidrus, o jo sąlygos naudingos Lietuvai ir jos partnerėms – Lenkijai, Latvijai ir Estijai. Dalios Grybauskaitės patarėjas ekonomikos klausimais Nerijus Udrėnas sako, jog derybas Lietuvos kaimynės ir partnerės vertina kaip labai profesionalias.

“Prezidentė savo pastaba (apie Lietuvai nenaudingą sutartį su JAV bendrove “Williams” – BNS) pažymėjo, kad sutartis dėl naujos Visagino atominės elektrinės turi būti ekonomiškai priimtina Lietuvai, prisidėtų prie bendrosios Europos Sąjungos energetikos rinkos plėtros, ir dokumentai bus tikrai atidžiai, kruopščiai nagrinėjami, kad nekiltų nereikalingų abejonių”, – interviu Žinių radijui antradienį sakė N. Udrėnas.

Pasak jo, šiuo metu vykstančios tiesioginės derybos su potencialiais strateginiais investuotojais į naują atominę elektrinę yra susaistytos didelio konfidencialumo įsipareigojimų, o apie konkrečius  rezultatus bus galima kalbėti, kai bus pasirašyti atitinkaimi susitarimai.

“Tačiau šis prezidentės pasakymas liudija, kad Lietuva derėsis tikrai pragmatiškai ir bus žiūrima, kad tas susitarimas būtų abipusiškai naudingas. Kitas labai svarbus aspektas, kad Visagino atominės elektrinės projektas yra remiamas ne tik Lietuvos, bet ir Europos Komisijos, taip pat regioninių partnerių -Estijos, Latvijos, Lenkijos – tiek politiškai, tiek energetikos įmonės dalyvauja šiame procese ir gauna labai detalią informaciją apie projekto eigą, vertina šį procesą kaip vykstantį labai profesionaliai, – tai yra garantas, kad šitie visi partneriai tikrai skaitys tuos dokumentus labai atidžiai, tam bus skirtas pakankamas dėmesys tiek Lietuvoje, tiek iš partnerių pusės, kad susitarimas būtų pragmatiškas, skaidrus ir naudingas visoms dalyvaujančioms pusėms”, – kalbėjo N. Udrėnas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę pareiškė nenorinti, kad pritraukiant strateginį investuotoją Visagino atominės elektrinės (AE) statybai pasikartotų Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos pardavimo JAV kompanijai “Williams” istorija 1999 metais. Sandoris buvo vertinamas kaip ypač nepalankus Lietuvai, nes valstybė iš jo negavo pinigų, o tik didelius įsipareigojimus, kurių dalis dar galioja iki 2025 metų.

Tačiau premjeras Andrius Kubilius teigė nematantis jokio pagrindo investuotojo į Visagino atominę elektrinę paieškas lyginti su “Williams” istorija.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas praėjusią savaitę JAV susitiko su potencialiais investuotojais į naują atominę elektrinę.

A. Kubilius anksčiau teigė, kad realūs naujos atominės elektrinės statybos darbai turi prasidėti 2014 metais, 2020 metais jėgainė jau galėtų gaminti elektrą, o investuotojas į atominę elektrinę paaiškės netrukus.

Scanpix

Premjeras Andrius Kubilius kartoja, kad iš regione numatomų statyti trijų atominių elektrinių perspektyvi yra tik būsimoji Lietuvos branduolinė jėgainė. Lietuvos Vyriausybės vadovas mano, kad Kaliningrado atominė elektrinė neturės kam parduoti elektros, o dėl Baltarusijos galimybių pastatyti jėgainę jis smarkiai abejoja.

“Kaimyniniai projektai galbūt turėtų nerimauti dėl mūsų vystomos ir statomos elektrinės, nes pirmas dalykas, mūsų atominėje elektrinėje Visagine yra egzistuojanti visa infrastruktūra ir tai reiškia, kad atominė elektrinė būtų santykinai pigesnė. Antras dalykas – mūsų planuojama atominė elektrinė turi labai aiškią joje pagamintos elektros energijos rinką – tai yra Baltijos šalių rinka. Tuo tarpu, sakysime, jeigu Kaliningrade būtų pastatyta atominė elektrinė, kur būtų naudojama, kam būtų parduodama joje pagaminta elektros energija, lieka tikrai neaišku. Na, o Baltarusijoje, sunku pasakyti, kaip seksis atominę elektrinę statyti, matant, kokioje sudėtingoje ekonominėje ir finansinėje būsenoje yra šiuo metu visa Baltarusijos ekonomika”, – interviu Lietuvos radijui antradienį sakė A. Kubilius.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas neseniai pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) turi rūpintis Baltarusijos ir Kaliningrado atominių jėgainių saugumu – šis klausimas turi tapti jos prioritetu. Anot jo, Lietuva kartu su kitomis Baltijos valstybėmis vis dar priklauso Rusijos energetikos sistemai, todėl ES turėtų imtis lyderės vaidmens, kad Baltijos valstybės sinchroniškai prisijungtų prie kontinentinės Europos tinklų.

Lietuvos premjeras anksčiau sakė, kad Baltijos šalių energetikos rinkoje žadama taikyti specifines taisykles, prekiaujant su trečiosiomis šalimis. A. Kubilius teigė, kad tokie apribojimai reikalingi, siekiant apsaugoti Lietuvos rinką nuo nesaugiai gaminamos branduolinės energijos.

Tuo tarpu Vienoje dirbantis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ir kitų tarptautinių šios srities organizacijų konsultantas branduolinės energetikos saugumo klausimais Povilas Vaišnys spaudai sakė nemanantis, kad ES valstybės susitartų nepirkti elektros energijos, pagamintos nesaugiose atominėse elektrinėse. Jo teigimu, Rusijos atominiai reaktoriai nėra patys blogiausi.

Pasak jo, Kaliningrado Baltijos atominės elektrinės statyba labai pasistūmėjusi ir yra 80 proc. tikimybės, kad ji bus pastatyta, o Baltarusijos jėgainės statybą lems trys aspektai techninis, politinis ir finansinis, tačiau, jo nuomone, esama 50 proc. tikimybės, kad ji taip pat bus pastatyta.

"Veido" archyvas

Premjeras teigia tikintis, jog jau netrukus paaiškės investuotojas į atominę elektrinę. Tačiau Andrius Kubilius teigia dar negalįs atskleisti investuotojo, nes šiuo metu vyksta konfidencialios derybos.

“Tiesioginės derybos su potencialiais investuotojais vyksta, mano žiniomis, tikrai sėkmingai, ir netrukus, tikiu, kad sužinosime, kas jie bus”, – interviu Lietuvos radijui antradienį sakė A. Kubilius.

Premjeras kalbėjo, jog konkretūs statybos darbai, planuojama, prasidės tik 2014 metais, tačiau jau vyksta intensyvūs pasirengimo darbai.

“Ir techninių projektų rengimas, ir aikštelės parengimas darbams vyks iki to laiko labai intensyviai”, – kalbėjo A. Kubilius.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas antradienį JAV pristato naujos atominės elektrinės ir suskystintų gamtinių dujų terminalo projektus. Tikėtina, kad ministras susitinka ir su potencialiais investuotojais į naująją atominę elektrinę. Kartu su energetikos ministru į JAV išvyko ir Visagino atominės elektrinės generalinis direktorius Šarūnas Vasiliauskas.

Skelbta, kad Visagino atominės elektrinės projektu domisi JAV branduolinių įrenginių gamybos ir kuro tiekimo bendrovė “Westinghouse”. Pasak spaudos, bendrovė jau šią vasarą tikisi pasirašyti susitarimą su Lietuva. Lenkijos laikraščio “Gazeta Wyborcza” teigimu, “Westinghouse” neketina užlopyti spragos, kurią paliko iš derybų pasitraukusi korėjiečių bendrovė “Kepco” – amerikiečiai esą teigia norintys būti tik technologijos tiekėjai, o ne pagrindiniai projekto partneriai, kurie savo lėšas investuotų į elektrinės statybas, o vėliau užsiimtų elektros prekyba.

“Westinghouse” vadovas Europai, Artimiesiems Rytams ir Afrikai Andersas Jacksonas (Andersas Džeksonas) Lenkijos naujienų agentūrai PAP anksčiau elektrinės statybą pavadino “labai įdomiu” amerikiečių koncernui ir sakė, jog “Westinghouse” su Lietuva dar iki liepos pabaigos tikisi “šį tą pasirašyti”.

Kai kurie ekspoertai sako, kad po avarijos Fukušimoje pasaulyje daugėjant atominės energetikos priešininkų ir kai kurioms valstybėms pristabdant atominės energetikos plėtrą, atsirado investuotojų, norinčių statyti branduolinę jėgainę Lietuvoje, todėl, pasak šaltinių, “jau yra su kuo kalbėtis”, o tokių partnerių yra 2-3.

Šių metų pradžioje A. Sekmokas pasirašė įsakymą, pagal kurį derybos turi būti baigtos per pusmetį – vėliausiai iki liepos 13-osios.

Penktadienį Visagine lankęsis premjeras Andrius Kubilius pareiškė, jog 2020 metais naujoji jėgainė jau galėtų gaminti elektrą. Pasak A. Kubiliaus, dabar kalbama apie vieną reaktorių, kurio galia galėtų būti 1700 megavatų (MW). “Westinghouse” siūlo reaktorius “AP 1000″, kurių vieno galia siekia apie 1154 MW.

Lietuva tikisi rasti strateginį investuotoją į naują 10-17 mlrd. litų vertės jėgainę, kurią iki 2020 metų ji tikisi pastatyti kartu su Latvija, Estija ir Lenkija. Pernai skelbtas konkursas žlugo, kai jame dalyvavusi Pietų Korėjos bendrovė “Kepco” netikėtai atsiėmė savo pasiūlymą, o dabar investuotojo ieškoma tiesioginėmis derybomis.

Scanpix

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas mano, kad neleistina slėpti tiesą apie avarines situacijas atominėse elektrinėse, praneša “RIA-Novosti”.

“Galbūt pamoka yra tai, kad žmonėms būtina sakyti tiesą … Bet kurie mėginimai nuslėpti tiesą vėliau tampa tragedijomis”, – sakė prezidentas pirmadienį apdovanojimo įteikimo avarijos Černobylio atominėje elektrinėje likviduotojams ceremonijoje.

Atominė energetika yra viso pasaulio dėmesio centre po avarijos Japonijos atominėje jėgainėje. Bendrovės – AE operatorės vadovybė pirmosiomis dienomis nepakankamai gerai įvertino padarinių mastą ir ne iš karto kreipėsi pagalbos į valdžią.

Apie avariją Černobylio AE oficialiai buvo paskelbta tik praėjus kelioms dienoms po katastrofos.

“Bet kurie mėginimai nuslėpti tiesą, paretušuoti situaciją, padaryti ją labiau optimistinę nei ji yra, vėliau tampa žmonių gyvenimo tragedijomis”, – pareiškė RF prezidentas.

“Tai labai svarbi pamoka iš to, kas įvyko. Aš neabejoju, kad valstybė atsakingai elgsis ir dėl branduolinės energetikos plėtros mūsų šalyje, ir dėl likimo tų žmonių, kurie labai sunkią valandą padarė viską dėl daugybės žmonių išgelbėjimo ir mūsų tėvynės interesų gynimo”, – sakė D.Medvedevas.

Ceremonijai baigiantis prezidentas dar kartą pasveikino avarijos Černobylio atominėje elektrinėje likviduotojus apdovanojimo proga ir palinkėjo jiems sveikatos.



Scanpix

Japonijos Fukušimos atominės elektrinės operatorė “Tokyo Electric Power” (TEPCO) tikisi užbaigti radioaktyvių medžiagų likučių valymo darbus Fukušimos atominėje elektrinėje iki liepos mėnesio, praneša “RIA Novosti”.

TEPCO sudarė specialų radiacijos lygių žemėlapį ir teigia, kad kai kuriose elektrinės teritorijos vietose dar yra radioaktyvių medžiagų likučių. Nepaisant to, operatorė teigia, kad dar nenusprendė, kaip ir kur ji jų atsikratys.

Kovo 11 d. Japoniją sudrebinęs žemės drebėjimas ir po jo sekęs cunamis padarė šaliai milžiniškos žalos ir sukėlė branduolinę krizę Fukušimos atominėje elektrinėje.

Scanpix

Pasaulyje daugiau kaip 90 milijonų žmonių gyvena 30 kilometrų spinduliu nuo 211 atominių elektrinių. Daugeliu atvejų gyventojų tankumas prie jėgainių yra didesnis nei apie Fukušimos AE Japonijoje, rašo Didžiosios Britanijos mokslo žurnalas “Nature”. 30 kilometrų spinduliu nuo Fukušimos jėgainės, nukentėjusios per kovo 11 d. įvykusį žemės drebėjimą, iki evakavimo gyveno 172 tūkstančiai žmonių. Beveik 16 milijonų amerikiečių, 9,6 milijono kinų ir tiek pat vokiečių namai yra ne toliau kaip už 30 kilometrų nuo kokios nors atominės elektrinės. Europoje tankiausiai gyvenamos VFR Filipsburgo ir Nekarvestheimo atominių jėgainių apylinkės – atitinkamai 1,7 milijono ir 1,6 milijono žmonių. O 75 kilometrų spinduliu aplink branduolinius reaktorius gyvena beveik pusė milijardo žmonių.

"Veido" archyvas

Ilgą laiką netikėję, kad Baltarusija statys elektrinę, dabar mūsų energetikos strategai suskato rėkti, kad mus išnuodys. Primename: Kaliningradas taip pat “nieko ten nestato”

Rusijos intrigos, nepalanki bendra tarptautinė energetikos konjunktūra, Lietuvos finansinė situacija – visa tai gali tapti sunkiai įveikiamais barjerais šiemet įtvirtinti ryžtą susikurti savarankišką ir nuo Rusijos įtakos kuo mažiau priklausomą energetikos ūkį. Atsvara tam – tik žūtbūtinis energetikos strategų noras tai padaryti

Realiai daugelį projektų – Visagino atominės elektrinės (VAE), suskystintų dujų terminalo (SGD) Klaipėdoje, elektros jungčių su Švedija ir Lenkija, dujotiekių sujungimo su Lenkija – numatyta pradėti įgyvendinti dar ne šiemet, tačiau būtent šiais metais jau bus aišku, ar didieji energetikos pertvarkymo projektai liks gyvuoti tik gražiai skambančioje nacionalinėje Lietuvos energetikos strategijoje, ar vis dėlto bus įgyvendinti per artimiausią dešimtmetį. Per pirmąjį pusmetį paaiškės, ar yra norinčiųjų tapti strateginiu VAE investuotoju, o sutvirtėjus šio projekto pamatams (jei taip nutiks) bus galima ryškiau brėžti būsimojo Lietuvos ir Lenkijos elektros tilto kontūrus – mat be naujų elektros energijos išteklių Lietuvoje, kaimynai neturi ekonominio poreikio stiprinti savo elektros perdavimo tinklus mūsų link.
Taip pat paaiškės, kas ir už kiek statys bent iš dalies priklausomybę nuo vienintelio mus pasiekiančio rusiškų dujų vamzdžio galintį sumažinti suskystintų dujų terminalą Klaipėdoje – energetikų darbų kalendoriuje pažymėta, kad per šiuos metus jau turi būti išduoti šio objekto statybos leidimai. Tame pat kalendoriuje – ir realią Lietuvos bei Švedijos elektros tinklų jungties darbų pradžią simbolizuojantis punktas: baigtas tarptautinis konkursas pagaminti ir sumontuoti dvi srovės keitiklių stotis tarptautinei elektros jungčiai Lietuvos pusėje.

Iš naujo – ieškoti strateginio investuotojo

Praėjusių metų pabaigoje, besibaigiant lapkričiui, Energetikos ministerijos vadovai, kone metus sugaišę planuodami Lietuvos atominės elektrinės Visagine strateginio investuotojo paieškas, liko it musę kandę: iš konkurso pasitraukė vienintelis iki finišo ėjęs dalyvis, Pietų Korėjos bendrovė “Korea Electric Power Corporation” (KEPCO).
“Neatmesčiau, kad tokia yra korėjiečių derybinė taktika”, –  “Prognozėms 2011″ teigė energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Lietuvoje svarstytos įvairios korėjiečių pasitraukimo versijos. Viena iš jų – esą jie, norėdami laimėti konkursą, buvo pateikę pernelyg gerą kainos pasiūlymą, o supratę, kad nebeliko konkurentų, nutarė jį atsiimti ir dabar tikisi išsiderėti palankesnes sau sąlygas per tiesiogines derybas su Lietuvos Vyriausybės atstovais. A.Sekmokas patvirtina girdėjęs, kad KEPCO taip elgėsi ir derybose Turkijoje.
Galimybių pasipriešinti tokiam galimų partnerių elgesiui Lietuva neturi. Per pirmus kelis šių metų mėnesius ji ketina tiesioginių derybų būdu susirasti VAE investuotoją ir pagaliau baigti derinti būsimos atominės jėgainės dalybas su savo regioniniais partneriais – mat iki šiol tvirtai nesutarta, kiek akcijų ir kiek čia pagamintos elektros energijos norės gauti Lenkija, Latvija ir Estija.
Kita, ne mažiau tiek lietuvių, tiek VAE projekte ketinančių dalyvauti šalių kaimynų aptarinėjama versija – Rusijos sąmokslas. “KEPCO – valstybinė kompanija. Galbūt neatsitiktinai ji savo pasiūlymą atsiėmė po to, kai įvyko Pietų Korėjos ir Rusijos vadovų susitikimas?”– retoriškai klausia Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas. Jis teigia girdėjęs ir tai, kad galimybę dalyvauti Lietuvos atominės elektrinės statybose svarsčiusios Vakarų Europos bendrovės nutarė trauktis, kai Rusija jų šalių vyriausybėms pasiūlė palankesnius energetinių išteklių kontraktus.
A.Sekmokas kalba apie kitą pretendentų investuoti Visagine pasitraukimo priežastį – esą juos galėjo atbaidyti žinios, kad teks varžytis su korėjiečiais, kurie gali pasiūlyti geresnę nei konkurentai kainą. Tačiau ministras nepatvirtina kalbų, kad į ES rinką norinti patekti KEPCO pasiūlė mums itin geras sąlygas: “Visa informacija yra griežtai konfidenciali”.
KEPCO 2010 m. pradžioje jau yra laimėjusi konkursą statyti atominę elektrinę Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kurie pasirinko jos reaktorių APR 1400 ES, – toks būtų tinkamas ir Lietuvai. Be to, korėjiečių bendrovė ne tik kuria branduolines technologijas, bet ir veikia kaip jėgainių operatorius – toks partneris Visagine būtų itin laukiamas.
Taigi išvardyti KEPCO pranašumai ir išryškėjęs kitų potencialių atominių reaktorių gamintojų nenoras dalyvauti projekte Lietuvoje verčia manyti, kad ir šiemet tiesioginėse derybose korėjiečiai bus neišvengiamas, galbūt ir toliau vienintelis partneris.

Oponentų daugiau nei rėmėjų

VAE projektui pagalius į ratus kaišiojantis naujos Kaliningrado atominės elektrinės projektas dėl KEPCO, atrodo, nesivaržo – ten kaip potencialus investuotojas minima italų bendrovė “Enel”. Tačiau visa kita – elektros energijos rinkos, partnerystė su kaimynais atiteks arba lietuviams, arba kaliningradiečiams.
A.Sekmokas tvirtina dėl to neišgyvenantis. “Lenkai pareiškė, kad šiame projekte nedalyvaus – be jų nebus elektros energijos eksporto į Vakarus. Italai savo ruožtu nepatvirtina apsisprendimo dalyvavauti
projekte, kol neaišku, kur būtų vartojama ir kam parduodama čia pagaminta elektros energija”, – dėsto ministras.
Iš Kaliningrado jėgainės statybai skirtos tarptautinės konferencijos neseniai grįžęs R.Žilinskas rodo dar didesnį skepsį. Anot jo, realiais projektais rusų vadinami pasirodymai tėra farsas – apie elektros eksportą į Lietuvą ir Lenkiją jie kalba kaip apie faktą, nors nė viena šalis kaimynė nėra pareiškusi noro būti partnere.
“Mes jau ne kartą – ir premjeras, ir prezidentė – esame pabrėžę, kad tikrai Kaliningrado projekte nedalyvausime. Priešingai, pastatyta Bitėnų stotis leis mums veikti visiškai nebepriklausant nuo Kaliningrado”, – pabrėžia A.Sekmokas.
Jis įsitikinęs, kad Lietuva būtinai turi pasistatyti naują atominę elektrinę, nes kitaip amžiams liks priklausoma nuo Rusijos ne tik dujų, bet ir elektros ūkio srityje. Jau dabar pusė suvartojamos elektros energijos yra importuojama, didžioji dalis – iš Rusijos. Pagrindinis lietuviškas elektros energijos generatorius – jėgainė Elektrėnuose – varoma taip pat rusiškomis dujomis. “Privatizuojant Lietuvos dujų ūkį mums buvo žadama, kad kaina 10 metų nekils, bet per šešerius metus ji šoktelėjo keturis kartus. Dabar girdime pažadų mus aprūpinti pigia importuojama elektros energija, bet priklausyti nuo vieno tiekėjo šaliai pavojinga”, – tvirtina ministras.
Daugybės ministro oponentų kritiką įkūnijantis Lietuvos energetikos instituto tarybos pirmininkas Jurgis Vilemas pataria atsisakyti statyti beprotiškai brangią – jos statybos atsieis keliolika milijardų litų – atominę elektrinę, o verčiau stiprinti jau esamus Elektrėnų elektrinės, Kruonio hidroelektrinės, kombinuotų šilumą ir elektrą gaminančių elektrinių pajėgumus. “Branduolinė energetika būtų pigi tik tuo atveju, jeigu nereikėtų investuoti į jos statybą. Išaugusi statybų kaina ir regione besiklostanti situacija VAE projektą daro nepatrauklų bet kokiam užsienio investuotojui”, – įsitikinęs energetikas.
Skeptišką požiūrį į VAE projektą ne kartą išreiškęs banko “DnB NORD” vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis pasigenda “šalto ir blaivaus” Lietuvos Vyriausybės skaičiavimo. “Neišgirdau atsakymo, prognozių, kaip tarptautinė elektros gamybos rinka atrodys 2020 m., kai planuojama paleisti naująją Lietuvos atominę elektrinę. Įtariu, kad mes galime atsidurti keistoje situacijoje: iš paskutiniųjų, už skolintus milijardus, pasistatysime jėgainę, kuri iki to laiko jau bus moraliai pasenusi, nes plėtojamos naujos elektros gamybos technologijos. Būsime sukišę pinigus, juos reikės atsiimti, tad elektrą savo žmonėms pardavinėsime brangiai, o eksportuoti turėsime nuostolingai pigiai, nes alternatyvūs šaltiniai ją jau siūlys pigiau”, – galimą Lietuvos Vyriausybės apsiskaičiavimą nurodo analitikas.

Boxas – Laiko juosta (apačioje)

Svarbiausi planuojami 10-mečio Lietuvos energetikos darbai

2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018/2020

2010 m.
Darbą pradėjo tarptautinė elektros birža “Balt Pool”
Pastatyta Bitėnų elektros skirstykla
Patvirtinta finansinė ES parama Lietuvos ir Švedijos elektros jungčiai “NordBalt”

2011 m.
Sutartis su Visagino atominės elektrinės (VAE) strateginiu investuotoju ir regioniniais partneriais
Pradedami gaminti keitikliai “NordBalt”
Išduodami leidimai statyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą Klaipėdoje
Pradedamas tiesti žiedinis dujotiekis Klaipėda–Jurbarkas

2012 m.
Paleidžiamas kombinuoto ciklo dujų turbininis blokas Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose
Pradedama tiesti Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis “LitPol Link”
Pradedamas gaminti “NordBalt” kabelis
Pradedamas statyti SGD
Baigiamas tiesti dujotiekis Klaipėda–Jurbarkas

2013 m.
Pradedama statyti VAE
Pradedamas tiesti “NordBalt”

2014 m.
Baigiamas statyti SGD
Paleidžiamas Kruonio hidroelektrinės 5-asis blokas

2015 m.
Baigiama tiesti “NordBalt”
Pradedamas tiesti Lietuvos–Lenkijos dujotekis

2016 m.
Įrengiama požeminė gamtinių dujų saugykla Syderiuose

2017 m.
Baigiami jungti Lietuvos ir Lenkijos dujotekiai

2018-2020 m.
VAE statybos pabaiga
“LitPol Link” tiesimo pabaiga
Sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros perdavimo tinklu ENTSO-E

Šaltinis: Nacionalinė energetikos strategija

Visagino atominės elektrinės statyba tiesiogiai priklausys nuo to, kurį partnerį – Lietuvą ar Rusiją – energetiniam bendradarbiavimui pasirinks Lenkija.

Nuotaikos Vyriausybėje dėl Visagino atminės elektrinės perspektyvų praėjusias dvi savaites keitėsi kone kasdien.
Savaitės pradžioje jos buvo kuo puikiausios – Korėjos atominis gigantas KEPCO, neseniai pradėjęs žygį į Europos Sąjungos rinkas, iš esmės buvo patvirtinęs savo sprendimą tapti strateginiu partneriu. Tiesa, korėjiečiai ketino būti ne investuotojai, o elektrinės statytojai ir technologijų tiekėjai, bet su sava akcijų dalimi projekte. Tačiau visi kiti projekto dalyviai buvo pasirengę įsigyti netgi daugiau akcijų, nei jų buvo. Apskritai, “Veido” šaltinių teigimu, tiek KEPCO pasiūlymas, tiek kitų projekto dalyvių sąlygos buvo neįtikėtinai palankios. Tad į signalus, sklindančius iš Rusijos, jog dedamos visos pastangos, kad korėjiečiai atsisakytų dalyvauti Baltijos šalių ir Lenkijos atominiame projekte, žiūrėta gana ramiai.

Prieš dešimt dienų, ketvirtadienį, viskas apsivertė aukštyn kojomis. Viena, KEPCO paskelbė pasitraukianti iš Visagino atominės projekto, antra, į tos dienos vakare pas Europos Komisijos energetikos komisarą Guntherį Ottingerį vykusį Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos ministrų pasitarimą dėl energetinio bendradarbiavimo Lenkijos ūkio viceministras Marcinas Korolecas atvyko gerokai pavėlavęs. Tai neleido pasirašyti iš anksto planuoto keturių pareiškimo dėl tolesnės paramos Visagino atominiam projektui.

Toks M.Koroleco poelgis, likus trims dienoms iki Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizito į Varšuvą, kurioje, kaip šaipėsi žurnalistai, šio laukta it Romos popiežiaus, Lietuvoje sukėlė įtarimų, kad Lenkija ketina persimesti į Rusijos pusę ir dalyvauti Kaliningrado atominiame projekte. Nes būtent tokį pasiūlymą – įsigyti iki 49 proc. planuojamos Baltijos atominės elektrinės akcijų ir tiesti elektros tiltą iš Kaliningrado į Olštyną – vežė į Varšuvą D.Medvedevas. Jei Lenkija šį pasiūlymą priimtų, Visagino atominės elektrinės projektas būtų žlugęs, o Kaliningrado – triumfuotų.

Raktas nuo atominės – Varšuvoje

Koks svarbus Rusijai Lenkijos sutikimas dalyvauti Baltijos atominės elektrinės projekte, rodo faktas, kad rengiantis D.Medvedevo vizitui į Varšuvą atvykęs Rusijos vicepremjeras Igoris Sečinas specialiai šia tema vedė derybas su Lenkijos vicepremjeru ir ūkio ministru Waldemaru Pawlaku. Rusija spaudė Varšuvą kaip galima greičiau apsispręsti, nes iš esmės nuo to priklauso, kokį galutinį sprendimą dėl dalyvavimo atominės elektrinės statyboje Kaliningrade priims italų “Enel” ir ispanų “Iberdrola”. Pradiniai susitarimai su šiomis bendrovėmis pasirašyti, bet siekdami bendradarbiavimo su italais ir ispanais “Rosatom” ir “Inter RAO JES” reklamavo, kad būsimoji Baltijos atominė elektrinė tieks savo pagamintą energiją į Lenkiją ir Baltijos valstybes. Jei šios atsisakytų dalyvauti Rusijos projekte ir tęstų Visagino atominės elektrinės projektą, Kaliningrado atominė pakibtų ore.

Baltijos atominės elektrinės projekto vadovas Maksimas Kozlovas dienraščiui “Gazeta Wyborcza” aiškino, kad “jeigu lenkai nenorės tiesti elektros jungties iš Kaliningrado į Elbingą ar Gdanską, paleisime kabelį jūros dugnu į Vokietiją, nors tai ir būtų daug brangesnis variantas”. Dar kitas rusų svarstomas variantas – pardavinėti Lenkijai elektros energiją statoma Lietuvos ir Lenkijos jungtimi “LitPolLink”, tačiau rusai nežiną, ar lietuviški tinklai atlaikytų tokią apkrovą. Ir, galima pridurti, nežinia, ar Lietuva apskritai juos įsileistų į tinklą, ypač po to, kai pabaigus Bitėnų skirstyklos projektą elektros perdavimas į Klaipėdą eis tik Lietuvos teritorija, o ne per Kaliningrado sritį.

Tad Rusijos “Inter RAO” pastaruoju metu veda intensyvias derybas su Lenkijos “Polska grupa energetyczna” (PGE) ir Lenkijos elektros tinklų opratoriumi “PSE Operator” dėl elektros jungties su Kaliningradu statybos. Jau sudaryta Lenkijos ir Rusijos ekspertų grupė, turinti išsiaiškinti tokios jungties perspektyvas. Tačiau tai, Lenkijos pusės vertinimu, truks mažiausiai metus. O dalyvauti Baltijos atominės elektrinės statyboje lenkai noro apskritai nerodo.

“Perspektyva prekiauti elektros energija mus domina, – dienraščiui “Rzeczpospolita” sakė PGE vadovas Tomaszas Zadroga. – Tačiau viskas priklausys nuo galimybių analizės ir derybų rezultatų. O štai Kaliningrado atominės elektrinės projekte garantuotai nedalyvausime, nes turime analogišką savą projektą”.

Lenkai bijo rusų blefo

Lenkija turi savą atominės elektrinės, kurią ketinama statyti Žarnoviece, projektą, už kurio įgyvendinimą atsakinga PGE. O lenkų ekspertų vertinimais, jeigu PGE prisidėtų prie Baltijos atominės elektrinės projekto, lenkiškų atominis projektas neabejotinai žlugtų, nes tam nepakaktų nei lėšų, nei elektros perdavimo tinklų pajėgumų. Lygiai taip pat Lenkijos šiaurinėje dalyje esantys elektros perdavimo tinklai neišlaikytų apkrovos, jeigu vienu metu būtų nuspręsta tiesti ir “LitPolLink” į Visaginą, ir jungtį į Kaliningradą.

“Labai tikėtina, kad jeigu Rusijai pavyktų blokuoti atominės elektrinės statybą Lietuvoje, atominės elektrinės statyba Kaliningrade vyktų tokiu pat tempu kaip ir naftotiekio “Družba” į Mažeikius remontas, – kalbėdamas su “Gazeta Wyborcza” ironizavo Wladyslawas Mielczarskis, “LitPolLink” stabėtojų tarybos pirmininkas. – Jeigu Lenkija dalyvaus Kaliningrado atominės statyboje, nebebus prasmės statyti savą atominę jėgainę. Ir netikiu, kad bus nutiestas kabelis iš Kaliningrado į Vokietiją – tai tik rusų propaganda, siekiant įkalbėti Lenkiją bendradarbiauti”.

Tad Lenkija šiandien pateko į padėtį, kai jos pasirinkimas gali blokuoti arba Rusijos atominį projektą Kaliningrade, arba Baltijos šalių ir Lenkijos projektą Visagine. O pastarojo meto Lenkijos vadovų išskirtinis palankumas Rusijai matomas plika akimi.

Pritarimas “Planui B”

Visa tai žinant nereikia stebėtis, kad į praėjusį sekmadienį Varšuvoje vykusį Lenkijos ir trijų Baltijos premjerų susitikimą Andriaus Kubiliaus vadovaujama delegacija vyko nelabai ramia širdimi. Tačiau susitikimo rezultatai pranoko visus lūkesčius ir Visagino atominės projekto iniciatorius vėl apėmė optimizmas. Tiesa, kol kas santūrus, nes strateginis investuotojas pabėgo ir Varšuvoje teko kalbėti apie tokiam atvejui rengtą “Planą B”.

“Veido” žiniomis, geriausiai Lietuvos delegaciją nuteikė net ne tai, kad Lenkijos, Latvijos ir Estijos premjerai pareiškė tvirtai remią Visagino atominės projektą. Labiausiai nustebta sužinojus, kad Varšuvoje daug daugiau žinoma apie “Planą B”, nei galima buvo tikėtis. Tai rodo, kad, viena, Lenkija itin domisi viskuo, kas susiję su Visagino atominės elektrinės statyba, antra, labai tikėtina, kad galimi strateginiai investuotojai kontaktuoja ne tik su Lietuvos, bet ir su kitų projekte dalyvaujančių šalių vyriausybėmis.

Apskritai pokalbio Varšuvoje atmosfera buvo netikėtai draugiška. Lenkijos premjeras D.Tuskas labai aiškiai išdėstė savo svečiams, kad jo Vyriausybė neskuba nei “Mažeikių naftos” akcijų kam nors pardavinėti, nei elektros energijos iš Kaliningrado pirkti. Taip pat neketinama pasitraukti iš Visagino ar iškeisti “LitPolLink” jungties tiesimo, kurio projektiniai darbai jau gerokai pasistūmėję ir kuriam pinigų skyrė Europos Komisija, į kol kas šakėmis ant vandens paišytą Baltijos atominės elektrinės ir jungties su Kaliningradu projektą. Kuriam lėšų tektų krapštyti pačiai Lenkijai, nes Europos Komisija jų tikrai neduos.

Atsargų Varšuvos požiūrį į energetinį bendradarbiavimą su Rusija parodė ir tai, kad nors Maskva labai siekė, jog D.Medvedevo vizito metu būtų pasirašytas tarpusavio supratimo memorandumas dėl bendradarbiavimo energetikos srityje, lenkai įvairiais pretekstais šį klausimą “numuilino”.

Išsiaiškinusi, kad Europos Komisijos bei Varšuvos, kaip ir Rygos bei Talino, parama Visagino projektui niekur nedingo, Lietuva dabar gali daug ramiau ieškoti strateginio investuotojo.

Lietuvos galimybės pastatyti naują atominę elektrinę yra neblogos, teigia Lietuvos prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas. Jo teigimu, potencialūs investuotojai nori tiesioginių derybų, kurioms reikia papildomo laiko.

“Projektas nėra baigtas. Konkurso metu buvo pakankamai didelis susidomėjimas iš įvairių dalyvių, tačiau reikia suprasti, kad atominės projektas yra sudėtingas ir ilgalaikis bendradarbiavimo projektas. Mes kalbame apie 100 metų bendradariavimo tiek statybos, tiek pačios atominės elektrinės veikimo ir tiek jos demontavimo”, – Žinių radijui antradienį sakė prezidentės patarėjas.

“Daugelis tų dalyvių nori individualaus požiūrio, individualaus supratimo. Tam reikia laiko, daugelis tų dalyvių nori tiesioginių derybų. Pagal tą susidomėjimą, kuris jau buvo, ir kuris jau dabar matyti, Lietuvos šansai yra tikrai neblogi”, – kalbėjo N.Udrėnas.

Jo nuomone, dabartinė Lietuvos energetikos infrastruktūra ir būsimi energetikos projektai, sujungiantys energetikos linijas su Skandinavija ir Vakarų Europa, sudaro geras prielaidas atsirasti atominei elektrinei.

Pasak N.Udrėno, Lietuva turi vystyti tai, kas yra minėta ir energetikos strategijoje, Baltijos energetikos rinkos plėtros plane.

“Tai pirmiausia jungtys – tiek elektros, tiek dujų, tiek suskystintų dujų terminalas”, – sakė jis.

Lietuvos Vyriausybė praėjusį penktadienį paskelbė, jog pasitraukus Pietų Korėjos bendrovei “Kepco”, Lietuvai kol kas nepavyko išrinkti strateginio investuotojo statyti naują atominę elektrinę.

Tačiau Lietuva teigia įgavusi daug politinės patirties ir tikisi, kad tiesioginėms deryboms su galimais investuotojais į naują atominę elektrinę jai reikės kur kas mažiau laiko.

Teigiama, kad derėtis bus kviečiamos ir konkurse jau dalyvavusios penkios kompanijos, kurios atitiko kvalifikacijos reikalavimus, ir nauji galimi strateginiai partneriai.

Dalyvaujant regioninėms partnerėms Latvijai, Estijai ir Lenkijai, Lietuva ketina pastatyti naują atominę elektrinę Visagine prie sienos su Baltarusija, kur stovi 2009 metų pabaigoje galutinai uždaryta sovietų laikais statyta Ignalinos atominė elektrinė.