Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Kęstutis Daukšys atmeta priekaištus valdančiajai koalicijai dėl energetinės politikos neturėjimo ir tikina, kad derybose su koncernu „Gazprom“ paaiškės, ar įmanoma sumažinti dujų kainą Lietuvos vartotojams, neatsisakant strateginių siekių.
Apie tai pokalbis su K.Daukšiu.

VEIDAS: Nuo Seimo rinkimų praėjus beveik dešimčiai mėnesių, kaip vertinate valdančiosios koalicijos sprendimus energetikos srityje? Ar sutinkate su kritika, esą naujoji valdančioji koalicija net neturi aiškios energetikos strategijos?
K.D.: Ši valdančioji koalicija labai aiškiai apsibrėžė veiklos strategiją: užtikrinti strateginių energetikos sektoriaus projektų užbaigimą, konkurencingos biokuro ir atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą, elektros ir dujų jungčių projektų su Lenkija ir Švedija tęstinumą, suskystintų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje statybą, energijos taupymo programos ir ES Baltijos energetikos rinkos jungčių plano (angl. BEMIP) įgyvendinimą. Pasirengta ir visapusiškai įvertinti atominės energetikos perspektyvas. Todėl, jeigu kritikai būtų objektyvūs, pripažintų, kad daugeliu energetikos sektoriaus klausimų matoma pažanga: galbūt dar nėra galutinio rezultato, bet be lozungų judama į priekį.
Jai kalbame apie suskystintų dujų terminalą, pasirašytos sutartys su rangovais, kurie bus atsakingi už terminalo projektavimą ir statybą. Beje, buvo pakeista prieštaringai vertinta 25 proc. taisyklė, kai visi dujų vartotojai Lietuvoje būtų privalėję ketvirtadalį reikalingo dujų kiekio įsigyti per terminalą. Dabar įtvirtinta nauja schema yra geresnė, nes sumažina įpareigojimus vartotojams.
VEIDAS: Kokie projektai artimiausiu metu bus svarbiausi siekiant pagerinti Lietuvos energetikos padėtį: sumažinti kainas, užtikrinti tvarų žaliavų tiekimą ir energijos gamybą, sumažinti priklausomybę nuo monopolinių tiekėjų?
K.D.: Elektros energetikos sektoriuje viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio tarifas nuo 4,73 ct/kWh 2010 m. padidėjo iki 7,04 ct/kWh 2012 m. Didžiausią įtaką tam turėjo elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių plėtra, termofikacinių elektrinių bei Lietuvos elektrinės elektros energijos gamybos sąnaudų didėjimas – visos sritys, kurių reguliavimo nekontroliavo tuometinė Energetikos ministerijos vadovybė.
Vienas pirmųjų darbų, kurių ėmėsi ši koalicija, – sumažino Lietuvos elektrinės kvotą nuo 1,53 iki 0,9 TWh., išlaikant pakankamą saugumo sistemos lygį. Ir toliau atsakingai vertinsime Lietuvos elektrinės kvotą, kad vartotojams nebūtų užkraunamos nereikalingos veiklos padengimo išlaidos.
Nepamirškime, kad, atsižvelgiant į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo netobulumo sąlygotą saulės energijos elektrinių plėtrą, buvo susidariusi kritinė situacija, kai pateikta paraiškų instaliuoti beveik 500 MW saulės energijos elektrinių. Tai būtų pareikalavę papildomai apie 500 mln. Lt subsidijų kasmet, o elektros kaina būtų išaugusi 5 ct/kWh. Priimtos šio įstatymo pataisos leido to išvengti.
Faktai akivaizdūs: buvęs energetikos ministras ir jo komanda labai akivaizdžiai atstovavo vienos pusės – saulės elektros gamintojų ir su šiuo sektoriumi susijusio verslo interesams, o nuo didelių šildymo kainų kenčiantys paprasti vartotojai buvo pamiršti: jokių pertvarkų šilumos ūkyje, jokių derybų su „Gazpromu“.
VEIDAS: Kokios objektyvios ir subjektyvios aplinkybės, jūsų manymu, lemia faktą, kad dujų kainos Lietuvoje yra vienos didžiausių Europoje?
K.D.: Pagrindinės priežastys – šaltinių diversifikavimo nebuvimas ir buvusios Vyriausybės nesugebėjimas arba nenoras derėtis su dujų tiekėjais. Didmeninė gamtinių dujų tiekimo kaina Lietuvoje yra antra didžiausia mokama už gamtines dujas ES. Importuojamos gamtinės dujos 2010–2012 m. Lietuvoje pabrango iki 50 proc., bet tai nepaaiškinama rinkos sąlygomis, nes dujų kaina Europoje šiuo laikotarpiu kilo vos 26,8 proc.
VEIDAS: Pastaruoju metu daug kalbama apie slaptas Vyriausybės derybas su “Gazpromu” dėl kainų sumažinimo, tačiau nuolaidos esą įmanomos tik tuo atveju, jei Lietuva atsiims ieškinį iš Stokholmo arbitražo teismo. Koks, jūsų manymu, derybų su “Gazpromu” ir galimos naujos ilgalaikės dujų tiekimo sutarties pasirašymo santykis su Lietuvos ir ES siekiais diversifikuoti energetikos žaliavų šaltinius?
K.D.: Nepaisant to, kad gamtinių dujų kaina energetikos sektoriuje yra esminis veiksnys, per pastaruosius ketverius metus nebuvo jokio bandymo derėtis dėl dujų kainų mažinimo. Taip pat nebuvo imtasi jokių aktyvių veiksmų, kad dujos į Lietuvą nebūtų importuojamos iš vienintelio išorinio dujų tiekėjo „Gazprom“. Buvusi ministerijos vadovybė neužtikrino, kad „Lietuvos dujos“ atstovautų vartotojų, o ne vien „Gazpromo“ interesams.
Pripažinkime, kad energetikos sektorius 15-osios Vyriausybės valdymo laikotarpiu tapo politinių deklaracijų įkaitu: prisidengiant Lietuvos energetinės nepriklausomybės idėja ir siekiant trumpalaikės populistinės naudos, buvo priimta daug skubotų sprendimų, o Lietuvos energetinė priklausomybė nuo vienintelio tiekėjo tik stiprėjo. Dabar buvo pradėtas realus dialogas su „Gazpromu“. Tegu derybininkai baigia savo darbą, o tada ir kalbėkime, ar tai nauda „Gazpromui“ ir nuostoliai Lietuvos žmonėms, ar išsiderėta reali nuolaida, kurią pajus kiekvienas vartotojas.
VEIDAS: Kokią vietą energetikos sistemoje ši valdančioji koalicija numačiusi biokurui ir atliekų deginimui?
K.D.: Tikimės, kad didžiausią postūmį mažinti šilumos kainas duos Nacionalinės šilumos ūkio plėtros programos įgyvendinimas ir ES struktūrinės paramos skyrimas. Ši programa nustatys ilgalaikes šilumos gamybos bei perdavimo plėtros kryptis. Iki 2020 m. planuojame ir spartų šilumos tinklų atnaujinimo procesą, kuriam numatytas ne mažiau kaip 250 mln. Lt ES struktūrinės paramos poreikis. Viliamės, kad tai padės vidutinę šilumos kainą šalyje sumažinti iki 30–35 proc.
Didžiausią naudą pajus tie miestai, kurių centralizuotos šilumos gamyboje naudojamos daugiausia gamtinės dujos, pvz., Anykščiai, Prienai, Trakai, Pakruojis, Joniškis, Šalčininkai, Kaunas, Druskininkai, Palanga, Vilnius, Marijampolė, Jonava, Klaipėda, Visaginas. Ilgalaikis įstatyme užsibrėžtas tikslas – kad atsinaujinantis vietinis kuras bendrame balanse iki 2020 m. sudarytų ne mažiau kaip 60 proc.
VEIDAS: Prezidentė Dalia Grybauskaitė ne kartą kritiškai atsiliepė apie valdančiosios koalicijos neapsisprendimą dėl atominės elektrinės statybos. Tad kada apsispręsite?
K.D.: Norėčiau užduoti kitą klausimą: o koks palikimas buvo paveldėtas? Kiek kainavo skubėjimas ir nesugebėjimas paaiškinti visuomenei, kokia yra situacija?
Ši koalicija deklaravo, kad projektą reikia dar kartą įvertinti visais aspektais: finansiniu, inžineriniu, branduolinės saugos. Tik tuomet, įvertinus ir referendumo rezultatus bei pasitarus su projekto partneriais, turi būti priimtas galutinis sprendimas.
Priminsiu, kad, darbo grupės nuomone, naujos AE projektas Lietuvoje galimas tik įgyvendinus papildomas sąlygas: turi būti sutartimi įteisintas regioninių partnerių dalyvavimas užtikrinant projekto įgyvendinimo išlaidų, atsakomybės ir rizikos pasidalijimą, visi projekto investuotojai turi užtikrinti maksimalų projekto finansavimą mažiausiomis sąnaudomis iš tarptautinių finansinių institucijų, taip pat turi būti užtikrintas išsamus visuomenės informavimas. Projektas turi būti įgyvendinamas naudojant moderniausias ir praktiškai pasiteisinusias branduolines technologijas.
Vyriausybė pritarė darbo grupės išvadoms ir pavedė energetikos ministrui parengti veiksmų planą, siekiant iki šių metų spalio 1 d. priimti sprendimą dėl projekto įgyvendinimo bendrovės įkūrimo.

K.Daukšys tikisi, kad dėl naujų įstatymų ir projektų šilumos kaina Lietuvos vartotojams gali sumažėti iki trečdalio

"Veido" archyvas

Praėjus dviem savaitėm po vietos valdžios rinkimų Italijos gyventojai davė dar vieną pamoką savo vyriausybės vadovui Silvijui Berluskoniui (Silvio Berlusconi). Dvi dienas vykusiame referendume jie tarė “ne” atominei energetikai, vandens išteklių privatizavimui bei įstatymui, kuris apsaugotų premjerą nuo teismo procesų.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, prie balsadėžių sekmadienį ir pirmadienį atėjo 57 proc. rinkėjų. Kad balsavimas būtų paskelbtas galiojančiu, buvo reikalingas 50 proc. kvorumas.

S. Berluskonis buvo raginęs gyventojus nedalyvauti referendumuose. Nuo 1995-ųjų kvorumas Italijoje niekada nebuvo pasiektas.

S. Berluskonis pripažino savo pralaimėjimą. Anot jo, vyriausybė įpareigota “visiškai” gerbti referendumo rezultatus. Italijai greičiausiai teks atsisveikinti su atomine energetika, sakė S. Berluskonis Romoje po susitikimo su Izraelio premjeru Benjaminu Netanjahu (Benyamin Netanyahu).

Prieš S. Berluskonio iniciatyvą grįžti prie atominės energetikos balsavo 94,6 proc. rinkėjų. Italijos atominės energetikos programa buvo nutraukta 1987-aisiais po Černobylio avarijos. Tačiau prieš dvejus metus S. Berluskonis paskelbė ketinantis nuo 2014 metų statyti keturias naujas branduolines jėgaines.

Po Fukušimos katastrofos kovą vyriausybė planus įšaldė, tikėdamasi, kad opozicijos ir atominės energetikos priešininkai atsisakys referendumo.

95 proc. piliečių balsavo ir prieš vandens išteklių privatizavimą. Remiantis dabar jau priimtu įstatymu, visi italai nuo 2012 metų bent jau iš dalies vandeniu būtų aprūpinami privatizuotų bendrovių.

Italai pasisakė ir prieš premjero ir vyriausybės narių teisinę neliečiamybę.

BFL

Išnaudoti visus galimus formatus skatinant trečiąsias šalis prisijungti prie Europos Sąjungos iniciatyvos atlikti atominių elektrinių “testavimą nepalankiausiomis sąlygomis”, vadinamuosius streso testus, Europos Sąjungą penktadienį paragino Lietuvos energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Liuksemburge vykusios Energetikos tarybos metu susirūpinimą situacija kaimyninių šalių esamose ir planuojamose elektrinėse išreiškė ir energetikos komisaras.

“Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis turi būti atliekamas ne tik egzistuojančioms, bet ir planuojamoms kaimyninėms elektrinėms, o neatitikusiems nustatytų reikalavimų branduolinės energetikos projektams turi būti skelbiamas moratoriumas ir jie turi būti peržiūrimi”, – cituojamas energetikos ministras A. Sekmokas Energetikos ministerijos pranešime spaudai.

Lietuvos energetikos ministrą parėmė Lenkijos, Airijos, Olandijos atstovai bei energetikos komisaras Giunteris Otingeris (Guenter Oettinger). Energetikos komisaras tvirtino, kad bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis jau pasiekta nemaža pažanga, tačiau turėtų būti užtikrinta, kad atominių elektrinių testavimas nepalankiausiomis sąlygomis būtų vertinamas kaip tam tikras kokybės standartas, o ne politikos instrumentas.

Po nelaimės Fukušimos atominėje elektrinėje, Europos Komisija paragino atlikti visų Europos Sąjungoje esančių atominių elektrinių patikrą. Gegužės mėnesį susitarta dėl atominių elektrinių testavimo ES valstybėse vertinimo kriterijų ir terminų – testavimas ES turėtų būti atliktas per 2011 metus. Europos Komisija pradėjo derybas dėl išsamių atominių elektrinių saugos vertinimų atlikimo ir kaimyninėse šalyse.

Po Energetikos tarybos įvyko A. Sekmoko susitikimas su energetikos komisaru G. Otingeriu. Be kita ko, buvo aptartas Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimas Lietuvoje. Komisijos atstovas išreiškė pakartotinę paramą Lietuvos pasirinktam nuosavybės atskyrimo modeliui ir pritarė, kad dialogas dėl Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo Lietuvoje vyktų tarp įmonės “Lietuvos dujos” akcininkų, Europos Komisijos ir Vyriausybės.

ES, vadinamasis Trečiasis energetikos paketas, reikalauja. kad pagrindinės veiklos – elektros gamyba ar tiekimas, perdavimas bei paskirstymas – būtų atskirtos.

REUTERS

Vokietijos vyriausybė per pirmadienio neeilinį posėdį pritarė sprendimui atsisakyti branduolinės energetikos iki 2022 m., skelbia “Welt”. Septynios seniausios Vokietijos atominės elektrinės, kurių eksploatavimas laikinai sustabdytas kovą po avarijos Fukušimos atominėje jėgainėje, taip pat remontuojama “Krummel” taip ir nebus paleistos.

Tuo tarpu viena seniausių atominių jėgainių iki 2013 metų toliau veiks kaip rezervinė, tuo atveju, jeigu žiemos mėnesiais šalyje staiga pritrūktų elektros. Galutinį sprendimą dėl planų išsaugoti rezervinę jėgainę turėtų priimti federalinės energetinių sistemų agentūros (Bundesnetzagentur) specialistai per artimiausias savaites.

Likusių 9 iš 17 Vokietijos atominių elektrinių bus palaipsniui atsisakyta iki 2023 metų pagal planą: “Grafenrheinfeld” elektrinės bus atsisakyta 2015 metais, “Gundremmingen B” -2017-aisiais, “Philippsburg II” – 2019 m., “Grohnde”, “Brokdorf ” ir “Gundremmingen C” – 2021-aisiais. 2022 m. bus atjungtos likusios jėgainės – “Isar II”, “Neckarwestheim II” ir “Emsland”.

Iki liepos 8 d. šioms pataisoms, vyriausybės įtrauktoms į atominės energetikos įstatymą, turi pritarti Vokietijos parlamentas, taip pat Bundesratas (Aukštieji parlamento rūmai), atstovaujantis federacinėms žemėms.

BFL

Lietuvai nebūtina sekti Vokietijos pavyzdžiu ir atsisakyti branduolinės energetikos, mano energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

“Įvairios šalys renkasi skirtingus kelius. Lenkija, beje, neseniai patvirtino, kad vystys branduolinę programą, taip pat tą daro ir Suomija – toliau tęsia atominių elektrinių statybas. Atnaujinti savo branduolinių elektrinių galingumus numato Švedija. Nematau Lietuvai kažkokio išskirtinio būtinumo sekti Vokietijos pavyzdžiu, tačiau bet kuriuo atveju galutinis sprendimas priklauso nuo to, kas šiandien galioja Seimo patvirtintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje, o galutinį sprendimą vėlgi priims Seimas”, – klausiamas, ar Vokietijos pavyzdys atsisakyti AE nebus pavyzdys Lietuvai, sakė A. Sekmokas.

Kaip jau ELTA skelbė, Vokietijos vyriausybė nutarė iki 2022 m. nutraukti visų atominių elektrinių eksploatavimą.

Energetikos politikos etikos problemų komisija rekomendavo Vokietijos vyriausybei visiškai atsisakyti atominės energetikos. Komisijos nariai laikosi nuomonės, kad elektros energijos trūkumą, kilsiantį atsisakius atominių elektrinių, galima bus kompensuoti iš kitų šaltinių.

Savaitgalį po visą Vokietiją nuvilnijo protesto mitingų banga, akcijų dalyviai reikalavo, kad kuo greičiau būtų atsisakyta atominės energetikos.

Prieš kelias dienas Šveicarijos valdžia nusprendė nutraukti atominių elektrinių eksploatavimą iki 2034 metų.

Stebėtojų teigimu, ES šalis atsisakyti atominės energetikos paskatino katastrofa Fukušimos atominėje jėgainėje.

Lietuvoje į politines diskusijas dėl energetikos ateities įsitraukė ir jaunimas. Pirmadienį būrelis jaunuolių grandinėmis prisirakinę prie raudonų radiatorių ir svarmenų sostinės Vinco Kudirkos aikštėje rinko parašus peticijai, raginančiai Seimą pritarti Nacionalinei energetinės nepriklausomybės strategijai.

REUTERS

Vokietija pirmadienį paskelbė planuojanti tapti pirmąja išsivysčiusios pramonės valstybe, uždarysiančia visas savo atomines jėgaines, pirmadienį nutarė vyriausybė.

Kaip nurodoma, viena po kitos jos turėtų būti uždarytos iki 2022 metų.

Aplinkos ministras Norbertas Roettgenas (Norbertas Rėtgenas) paskelbė centro dešiniosios koalicijos sprendimą pirmadienį paryčiais ir nurodė, kad jis bus “neatšaukiamas”.

“Galutinai nuspręsta: paskutinės trys branduolinės jėgainės bus išjungtos 2022 metais, – N. Roettgenas sakė po koalicijos posėdžio. – Sąlygos peržiūrėjimui nebus”.

Akivaizdu, kad šį žingsnį iš dalies nulėmė pastarosios avarijos Japonijos branduolinėse jėgainėse.

N. Roettgenas sakė, jog dauguma iš 17 šiuo metu Vokietijoje veikiančių reaktorių bus išjungti iki šių metų pabaigos.

Ministras šią žinią paskelbė po valdančiosios koalicijos posėdžio, kuriam pirmininkavo šalies kanclerė Angela Merkel, vykusio nuo sekmadienio vakaro iki pirmadienio paryčių.

A. Merkel nurodė, jog šis sprendimas žymi “fundamentalaus” energetikos politikos peržiūros pradžią ketvirtoje didžiausioje pasaulio ekonomikoje.

“Norime, kad ateities elektros energija būtų saugesnė ir tuo pat metu patikima bei prieinama”, – kanclerė aiškino žurnalistams, priėmusi branduolinės energetikos ekspertų komisijos išvadas. Šią komisiją A. Merkel paskyrė kovą, reaguodama į krizę Japonijoje esančioje Fukušimos atominėje elektrinėje.

“Tai reiškia, kad turime sukurti naują požiūrį į tiekimo tinklus, energijos efektyvumą, atsinaujinančius energijos (šaltinius) ir taip pat ilgalaikę šio proceso stebėtoją”, – pridūrė ji.

Vokietijoje veikia 17 atominių reaktorių, iš kurių aštuoni šiuo metu tiekia energiją šalies elektros tinklams.

Iš neveikiančių reaktorių septyni yra seniausi Vokietijoje, kuriuos federalinė vyriausybė nurodė išjungti trims mėnesiams, kol bus atliekamas saugumo patikrinimas po kovą prasidėjusios branduolinės krizės Fukušimos jėgainėje.

Aštuntasis neaktyvus reaktorius yra Vokietijos šiaurėje esančioje Kriumelio atominėje elektrinėje, kuri jau daugelį metų neveikia dėl techninių problemų.

Vokietija tapo pirmąja išsivysčiusios pramonės valstybe, paskelbusia planus visiškai atsisakyti atominės energijos.

Tačiau šis sprendimas reiškia, jog šalis turės rasti alternatyvių šaltinių, kurie pakeistų atomines elektrines, šiuo metu pagaminančias 22 proc. suvartojamos elektros energijos.

N.Roettgenas tvirtino, kad energijos Vokietija nepristigs.

“Užtikriname, kad elektra bus tiekiama visą laiką ir visiems vartotojams”, – pažadėjo jis, tačiau detalių nepateikė.

Praeitą penktadienį visų Vokietijos 16-os žemių aplinkos ministrai paragino visam laikui uždaryti septynias laikinai išjungtas jėgaines.

N. Roettgenas pirmadienį sakė, kad nei vienas iš aštuonių neveikiančių reaktorių nebebus vėl įjungtas. Dar šeši reaktoriai bus išjungti iki 2021 metų pabaigos, o trijų moderniausių eksploatacija bus nutraukta iki 2022 metų pabaigos.

Pirmadienį paskelbtas sprendimas faktiškai reiškia grįžimą prie jėgainių uždarymo kalendoriaus, kurį prieš dešimtmetį buvo paskelbusi ankstesnės socialdemokratų ir žaliųjų koalicija.

Dėl šio staigaus politikos posūkio į nepatogią padėtį patenka A.Merkel, kurios vyriausybė praeitų metų pabaigoje buvo nusprendusi pratęsti 17 reaktorių darbą vidutiniškai 12 metų ir eksploatuoti juos iki šio amžiaus 4-o dešimtmečio vidurio.

Šis sprendimas Vokietijoje buvo nepopuliarus dar prieš kovą Japonijai smogusį stiprų žemės drebėjimą ir cunamį, kuris nuniokojo Fukušimos jėgainę. Pastaroji krizė paskatino A. Merkel peržiūrėti atominės energetikos politiką.

Atominės energetikos klausimas Vokietijoje buvo labai opus nuo praeito amžiaus 8-o dešimtmečio, o kanclerė dėl permainingo požiūrio į šią problemą jau prarado dalį populiarumo.

A. Merkel teigė, jog dėl Fukušimos branduolinės avarijos jos partija patyrė pralaimėjimus neseniai vykusiuose Vokietijos žemių vyriausybių rinkimuose.

Gegužės 23 dieną prieš branduolinę energetiką pasisakantys žalieji nustūmė konservatyvią kanclerės partiją į trečią vietą per rinkimus šiaurinėje Brėmeno žemėje. Tąsyk žalieji pirmąkart surinko daugiau balsų negu konservatoriai per regioninės arba federalinės valdžios rinkimus.

Iki vėlaus vakaro užsitęsusiose A. Merkel vyriausybės diskusijose liberali Laisvųjų demokratų partija (FDP) teigė, kad konkreti visiško atsisakymo nuo branduolinės energetikos data neturėtų būti nustatyta ir kad turėtų būti palikti du atsarginiai reaktoriai, kurie padėtų apsisaugoti nuo elektros energijos stygiaus.

FDP šaltiniai sakė, kad bus priimtas planas, pagal kurį numatoma palikti vieną reaktorių, tačiau detalių nepateikė.

Tuo tarpu Krikščionių socialinė sąjunga, kuri yra A. Merkel krikščionių demokratų seserinė partija Bavarijoje, pasisako už reaktorių uždarymą per ateinantį dešimtmetį.

Kai kurie koalicijos nariai siūlė į sprendimą įtraukti galimybę jį peržiūrėti, tačiau galutiniame derybų etape šis punktas buvo atmestas.

N. Roettgenas sakė, kad vyriausybė atsižvelgė į rekomendacijas, kurias pateikė “etikos komisija”, kanclerės paskirta prasidėjus Fukušimos krizei. Ši komisija paragino atsisakyti branduolinės energetikos Vokietijoje per ateinantį dešimtmetį.

Tarptautinė žaliųjų organizacija “Greenpeace” pasveikino Vokietijos planus uždaryti atomines jėgaines, tačiau apgailestavo, jog šis procesas truks iki 2022 metų.

Tuo tarpu pramonės milžinė “Daimler” perspėjo, kad šis sprendimas kelia pavojų dominuojančiam Vokietijos ekonomikos statusui Europoje.

“Įžvelgiu tam tikrų grėsmių Vokietijai kaip vietai užsiimti verslu”, – “Daimler” generalinis direktorius Dieteris Zetschke (Dyteris Cečkė) sakė dienraščiui “Bild”, pridūręs, jog mano, kad vyriausybės sprendimą “smarkiai nuspalvinusios emocijos”.

“Atsukti nugaras į prieinamą energijos šaltinį yra aiški rizika”, – pastebėjo jis.

Kai kurie koalicijos nariai ragino į šį planą įtraukti išlygą, kad sprendimą dar būtų galima peržiūrėti, tačiau galiausiai per derybas jos buvo atsisakyta.

Šiam sprendimui tikriausiai priešinsis Vokietijos atomines jėgaines eksploatuojančios bendrovės RWE, E.ON, “Vattenfall” ir EnBW – daugiausiai dėl planų palikti prieštaringai vertinamą branduolinio kuro strypų mokestį.

Koalicija nori palikti mokestį, kuris, kaip tikimasi, valstybės biudžetą turėtų papildyti 2,3 mlrd. eurų (7,94 mlrd. litų), tačiau iki šiol nebuvo renkamas. Tačiau iškart uždarius aštuonias elektrines, pinigų būtų surinkta mažiau nei planuota.

Informuoti šaltiniai teigia, jog vyriausybė svarstė galimybę atšaukti šį mokestį keturioms energetikos milžinėms, jeigu šios palaikytų sprendimą anksčiau nei planuota atsisakyti atominių jėgainių ir nepaduotų vyriausybės į teismą dėl staigaus politikos posūkio.

Didžiausios elektros energijos tiekėjos RWE vadovas Juergenas Grossmannas (Jurgenas Grosmanas) ragino atomines jėgaines eksploatuoti ilgiau, argumentuodamas, jog dėl staigaus jų uždarymo gali smarkiai nukentėti daug energijos suvartojančios įmonės ir visa Vokietijos pramonė.

Dėl Fukušimos krizės pasaulyje atsinaujino įnirtingi debatai dėl branduolinės energetikos saugumo, o šių diskusijų dalyvių nuomonės labai skiriasi.

Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija paskelbė planuojančios statytis naujus reaktorius, kurios taptų alternatyva daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančioms šiluminėms elektrinėms, tuo pačiu užtikrinant palyginti mažą energijos savikainą.

JAPAN-QUAKE/

Išmokus pamokas po branduolinės nelaimės Japonijoje ir atslūgus emocijoms, branduolinė energetika turėtų atsigauti, teigia Vilniuje įsikūrusio Energetinio saugumo centro ekspertai.

Analitinėje centro pažymoje pabrėžiama, kad vyriausybės šiuo metu privalo reaguoti į visuomenės nuotaikas, nes pasitikėjimas branduoline energetika po avarijos Fukušimoje krito nuo 45-75 proc. iki 21-51 procento.

“Kita vertus, jei įgyvendinus papildomas saugumo priemones pavyks bent artimiausiu metu išvengti panašių avarijų, išmokus Fukušimos pamokas ir atslūgus emocijoms, branduolinė energetika dar gali atsigauti”, – rašoma pirmajame leidinio “Energetinio saugumo akcentai” numeryje.

Ekspertai teigia, kad praėjus 15-20 metų po 1979 metų incidento JAV “Three Mile Island” atominėje elektrinėje ir 1986 metų avarijos Černobilyje pasaulyje vis dėlto prasidėjo atominės energetikos “renesansas”.

Pažymoje nurodoma, kad Europos šalys branduolinės energetikos plėtrą vertina skirtingai – griežtai prieš yra Austrija, Danija, Graikija, Airija ir Portugalija, ir jų iniciatyva “ES neabejotinai griežtins reikalavimus, susijusius su reaktorių sauga, galbūt reikalaus uždaryti reaktorius, kurie neišlaikys “streso testų”.

Vis dėlto Energetinio saugumo centro ekspertai įsitikinę, kad “skeptikėms” greičiausiai nepavyks užginčyti Suomijos, Prancūzijos, Čekijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Baltijos ir kitų šalių racionalaus poreikio statyti naujos kartos reaktorius.

“Todėl ES valstybių vykdomi projektai gali tapti mažiau ambicingi, kai kurių jų įgyvendinimas – atidėtas, tačiau visiškas statybų užšaldymas yra mažai tikėtinas”, – rašoma pažymoje.

Anot dokumento autorių, ES šalių branduolinės pramonės srityje srityje veikiančios įmonės iš Fukušimos avarijos gali netgi turėti naudos.

“Prancūzų AREVA kompanijai, gaminančiai naujos kartos ERP tipo reaktorius, atsiras puiki proga pagrįsti gerokai aukštesnę nei įprastų reaktorių kainą. Kalbama, kad britai, čekai, suomiai, planavę kviestis projektuotojus ir investuotojus iš JAV ir Pietų Korėjos, gali persigalvoti AREVA naudai”, – teigia Energetinio saugumo centro specialistai.

chernobyl2020

Pagal apklausą, kurią ketvirtadienį paskelbė savaitraščio “Zerkolo nedeli. Ukraina” tinklalapis, 69,1 proc. respondentų nepritaria naujų energetinių blokų statybai, ir tik 17.6 proc. mano, kad būtina toliau juos statyti.

Maždaug du trečdaliai apklaustųjų (62,8 proc.) nuogąstauja dėl Ukrainoje veikiančių AE energetinių blokų darbo termino pratęsimo.

Tuo tarpu net avarija Japonijos Fukušimos atominėje jėgainėje neprivedė piliečių prie minties, kad būtina uždaryti Ukrainos jėgaines – tokią nuomonę pareiškė tik 10 proc. apklaustųjų.

Ukrainiečiai mano, kad jų AE gana pavojingos (39,4 proc.) arba labai pavojingos (25,2 proc.). Visiškai saugiomis Ukrainos atomines jėgaines pavadino tik 1,3 proc. respondentų.

JAPAN-QUAKE-NUCLEAR-BLAST

Japonija ketvirtadienį paskelbė uždrausianti žmonėms lankytis 20 kilometrų spindulio zonoje aplink avarijos ištiktą Fukušimos 1-ąją atominę jėgainę, esančią į šiaurę nuo Tokijo, kuri jau kelias savaites skleidžia į aplinką radioaktyvius teršalus.

Po to, kai smarkus žemės drebėjimas ir cunamis kovo 11 dieną nuniokojo bendrovės “Tokyo Electric Power Co.” (TEPCO) eksploatuojamą elektrinę, iš jos apylinkių buvo evakuoti de š imtys tūkstančių žmonių, tačiau kai kurie vėliau grįžo susirinkti savo turto.

Japonijos ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas) spaudos konferencijoje sakė, kad nuo ketvirtadienio vidurnakčio žmonės į 20 kilometrų evakuacijos zoną bus įleidžiami tik gavus vyriausybės leidimą.

“Draudžiamos zonos nustatymas, ir (praeitą mėnesį paskelbtos) evakuacijos instrukcijos turi padėti užtikrinti žmonių saugumą”, – pabrėžė Y.Edano.

“Mes imsimės griežtų teisinių priemonių prieš mėginančius patekti į šią teritoriją, – pridūrė pareigūnas, tačiau išsamesnių detalių nepateikė. – Gyventojams tegaliu pasakyti, jog prašau jų supratimų, kad prieš juos netektų imtis teisinių priemonių”.

TEPCO, mėginanti suvaldyti didžiausią branduolinė krizę nuo Černobylio atominės elektrinės katastrofos 1986 metais, pareiškė, kad padėčiai Fukušimos jėgainėje, esančioje už maždaug 240 kilometrų nuo Tokijo, stabilizuoti gali prireikti metų ar daugiau.

Bendrovė pareiškė sieksianti ataušinti reaktorius per 6-9 mėnesius, tačiau ekspertai sako, jog tiek laiko vargu ar pakaks.

Šią savaitę TEPCO inžinieriai pradėjo pumpuoti vandenį iš vieno reaktoriaus bloko, siekiant pradėti remontuoti aušinimo sistemas, kurios reguliuoja branduolinio kuro strypų temperatūrą.

Tačiau vandens lygis nepakito, o šis kliuvinys buvo vienas iš daugelio, su kuriais inžinieriai susidūrė nuo krizės pradžios.

Tuo tarpu sprendimas pumpuoti į vandenyną radioaktyvų vandenį kelia didelį nerimą Japonijos kaimynėms.

Prancūzijos branduolinių technologijų milžinė “Areva” pristatys Japonijai valymo stotį, kurioje radioaktyvios medžiagos bus šalinamos iš vandens bendro nusodinimo (koprecipitacijos) metodu, siekiant paspartinti teršalų šalinimą iš Fukušimos jėgainės.

TEPCO tikis, kad šis vandens valymo procesas bus įdiegtas iki gegužės pabaigos, šią savaitę Tokijuje sake “Areva” generalinė direktorė Anne Lauvergeon (An Loveržon).

Anksčiau buvo pranešta, kad trijuose iš šešių Fukušimos reaktorių išsilydė dalis kuro strypų, tačiau TEPCO tvirtina, jog dabartinės padėties dar negalima vadinti visišku reaktorių šerdžių išsilydymu.

Japonijos premjeras Naoto Kanas (Naotas Kanas), kuri opozicija ir netgi jo paties Japonijos demokratų partija (DPJ) griežtai kritikuoja dėl veiksmų per šią krizę, didžiausią šalyje po Antrojo pasaulinio karo, ketvirtadienį atvyko į Fukušimą.

Kaip rodo oficiali statistika, 9 balų žemės drebėjimas ir cunamio banga, kurios aukštis kai kur siekė 15 metrų, šiaurės rytinėje pakrantėje nusinešė daugiau nei 13 tūkst. žmonių gyvybių, o dar dešimtys tūkstančių gyventojų liko be pastogės.

Policija nurodė, kad šios savaitės pradžioje evakuacijos stovyklose tebebuvo apie 130 tūkst. žmonių.