Vienai pražudytai energetikos pražudytai aukai tenka net 4 tūkst. žmonių mirčių, sukeltų anglimis kūrenamose elektrinėse, tačiau dėl informacijos trūkumo tik pirmoji laikoma žmonijos rykšte
Atominės panikos apimtam pasauliui faktais, o ne emocijomis besivadovaujantys mokslininkai primena: branduolinė energetika pagal žmonių aukų skaičių yra saugiausia pasaulyje ir juodosios karalienės sostą užleidžia anglims, apie kurių keliamą kasdienį pavojų niekas garsiai nekalba.
Radiacija nėra blogis savaime – mes visi kasdien patiriame tiek natūralią, iš kosmoso mus pasiekiančią, dirvožemio spinduliuojamą, tiek žmogaus veiklos sukeliamą apšvitą. Natūralios radiacijos yra netgi kai kuriuose visiškai nekaltai atrodančiuose ir netgi rekomenduojamuose valgyti maisto produktuose, pavyzdžiui, bananuose, braziliniuose riešutuose, o lietuviško vaišių stalo pasididžiavimas miško grybai yra ypač linkę kaupti radioaktyviuosius teršalus iš dirvožemio.
Bet tai nereiškia, kad jų reikia atsisakyti: minimalus radiacijos kiekis žmogui nė kiek nepavojingas, o Lietuvoje jis jokių leistinų normų nėra viršijęs nuo Černobylio atominės elektrinės sprogimo prieš 25 metus. Beje, šiuo metu radiacinis fonas Lietuvoje didžiausias visai ne atominėje sostinėje Visagine, kaip greičiausiai spėtumėte, o Alytuje – čia jis 11 proc. didesnis nei, pavyzdžiui, Vilniuje, bet taip pat nė iš tolo nepriartėja prie natūraliu fonu laikomų ribų.
Atomas – saugiausias
Energetikos sistemą galima palyginti su transporto sritimi: statistika liudija lėktuvus esant pačia saugiausia susisiekimo priemone, tačiau lėktuvų katastrofos bematant virsta tarptautine naujiena, todėl kone kiekvienas, lipdamas į lėktuvą, persižegnoja bent mintyse, nors kas rytą sėsdamas į automobilį net nesusimąsto, kad kelyje pavojų tyko daugybę kartų dažniau.
Tas pats ir dėl energetikos: bet kas ir naktį pažadintas išpyškintų, kad pačios nesaugiausios – atominės elektrinės. Tačiau vėlgi sausoji statistika liudija visiškai priešingai: šiai energijos rūšiai tenka mažiausiai žmonių mirčių, palyginti net su tokiais, rodos, nekaltais energijos šaltiniais, kaip saulė, vėjas ar vanduo.
Išsamų skirtingų energetikos rūšių palyginimą atlikęs mokslo ir technologijų naujienų portalo nextbigfuture.com redaktorius Brianas Wangas suskaičiavo, kiek žmonių miršta dėl oro taršos, kiek jų netenka gyvybės išgaunant energijos išteklius (pavyzdžiui, kasant anglis, ieškant naftos ir ją siurbiant, gaminant ir montuojant saulės bei vėjo generatorius, taip pat, žinoma, per katastrofas branduolinės energetikos srityje). Atlikdamas savo skaičiavimus jis įvertino viską – net tai, koks kiekis metalo ir betono naudojamas skirtingos energijos gamyklų konstrukcijoms (nes, pavyzdžiui, metalo gamybos pramonė taip pat turi savąją kasmetinių mirčių statistiką) bei kokie yra tų konstrukcijų gamybiniai pajėgumai – kuo didesni, tuo mažesnis metalo darbininkų mirčių skaičius tenka tai energetikos rūšiai.
Rezultatai netikėti: didžiausias žmonijos priešas yra anglimis kūrenamos elektrinės, šiuo metu visame pasaulyje pagaminančios 26 proc. visos energijos ir net 50 porc. visos elektros energijos. Kiekvienai branduolinės energetikos sukeltai mirčiai tenka 4 tūkst. ilgoje deginamų anglių energetikos grandinėje pražūstančių gyvybių – perskaičiavus šiuos duomenis pagal tą patį kriterijų, t.y. tą patį pagaminamos energijos kiekį. Beje, autorius pabrėžia nevertinęs galimos žalos žmonijai dėl klimato atšilimo poveikio, nes tam kol kas nėra objektyvių duomenų, tačiau akivaizdu, kad tokia papildoma analizė anglims pliusų tikrai nepridėtų.
Anglių energetikai daugiausiai neigiamų balų prideda praktiškai jokių Vakaruose įprastų aplinkosaugos standartų nesilaikanti Kinija – šioje šalyje su juodąja energetika susijusių mirčių būna dešimt kartų daugiau nei JAV. Apskritai pasaulyje kasmet, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dėl apsinuodijimo, sukelto deginant anglis, miršta maždaug milijonas žmonių.
Gali kilti klausimas, kokį pavojų žmonėms kelia tokia, rodos, visiškai saugi vandens energetika. Jos juodąją statistiką lemia 1975 m. Kinijoje įvykusi milžiniškos Banqiao užtvankos, generavusios elektros energiją, griūtis, nusinešusi 171 tūkst. žmonių gyvybių ir benamiais palikusi daugiau negu 11 mln. kinų. Galima palyginti, kad, PSO skaičiavimu, likviduojant Černobylio atominės jėgainės sprogimo padarinius iš viso žuvo 50 žmonių, o maždaug keturi tūkstančiai dėl šios avarijos susirgo vėžiu ir mirė ar dar gali mirti pakirsti šios – dažniausiai skydliaukės vėžio – ligos.
Dviguba kontrolė
Europiečiams jau puolant į vaistines pirkti jodo (beje, visai be reikalo – jo kiekis ore dėl Japonijos atominių avarijų buvo padidėjęs tik šiek tiek, o vartojamų jodo preparatų perviršis organizme, priešingai, gali sukelti apsinuodijimą), apsižiūrėta, kad nuolatinis natūralios radiacijos fonas kai kuriuose Europos didmiesčiuose yra didesnis nei Tokijuje. Ypač nustebo Romos gyventojai: tik kilus atominei panikai atkreipę dėmesį į savo miesto duomenis jie sužinojo, kad radiacijos fonas Romoje (2,5 milisiverto per valandą) yra net penkis kartus intensyvesnis nei Tokijuje (0,04 milisiverto).
Paradoksalu, bet atominė energetika Italijoje uždrausta.Paaiškėjo, kad radiacinė spinduliuotė ypač stipri Šv.Petro aikštėje Vatikane – čia ji net dešimt kartų viršija dabartinį radiacijos foną Černobylio atominės elektrinės prieigose. Sveikatos apsaugos specialistai puolė raminti Romos gyventojų, esą jie yra genetiškai prisitaikę prie gana aukšto radiacijos lygio, kurį šiame mieste sukuria juodos šaligatvių plytelės – ši statybinė medžiaga gaminama iš bazalto, o jame gausu torio, kurio izotopai labai radioaktyvūs.
Tokios naujienos nė kiek nestebina Juozo Molio, Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Automatizuotų matavimo sistemų skyriaus vedėjo. Jis priduria, kad iš Lietuvoje naudojamų statybinių medžiagų didžiausiu radioaktyvumu pasižymi granitas. Natūralios, gamtinės radiacijos esama dirvožemyje – skirtingose Lietuvos vietose jis, priklausomai nuo sudėties, spinduliuoja skirtingą radiacijos kiekį. “Bet mes kalbame apie žmogui visiškai nekenksmingą kiekį”, – pabrėžia specialistas.
Lietuvoje radiacijos foną kas valandą (o dabar, po avarijų Fukušimos atominėse elektrinėse, kas 10 min.) matuoja 12 danų ir suomių dovanotų automatinių stočių. “Per 17 metų, kai stotys veikia, radiacijos fonas nė karto nebuvo priartėjęs prie kenksmingo žmogui. Lietuviai gali būti visiškai ramūs – mūsų sistemą dėl savo pačių saugumo lygia greta stebi ir ją dovanojusios Danija bei Suomija. Tad jokių klaidų ar sukčiavimo čia tikrai negali būti”, – aiškina specialistas.
Praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje buvo užfiksuota nežymi radioaktyviojo jodo koncentracija ore, tačiau nustatyti kiekiai milijoną kartų mažesni, nei buvo matuojami Lietuvoje ir kitose Europos šalyse po avarijos Černobylyje, ir nekėlė jokio pavojaus žmonių sveikatai.
Černobylio pėdsakai
Laboratorinius oro, vandens, dumblo, dirvožemio tyrimus atliekančio AAA Radiologijos skyriaus vedėja Beata Šilobritienė sako, kad bent kiek žymesnis radiacinis oro užterštumas Lietuvoje buvo užfiksuotas 1999, 2001 ir 2004 m. vasarą, nes tuo metu buvo kilę gaisrai Černobylio apylinkėse.
Černobylio, o ne saugiai veikusios Ignalinos atominės elektrinės palikimas – ir mūsų vandens telkiniuose. Pavyzdžiui, dumblo mėginiuose, paimtuose iš Drūkšių ežero, kuriame buvo vėsinami Ignalinos AE reaktoriai, pavojingojo kobalto kiekis toks pat kaip Kuršių marių dugno mėginiuose. “Akivaizdu, kad tai Černobylio pėdsakai”, – neabejoja laboratorijos specialistė.
Radiacijos poveikį žmogaus sveikatai tiriančio Radiacinės saugos centro Radiologinių tyrimų skyriaus vedėja Rima Ladygienė teigia, kad ir lietuviškuose miško grybuose bei uogose kasmet didėjanti radiokatyviojo cezio tarša – neabejotinai Černobylio avarijos pasekmė. “Tačiau lietuviškų miško gėrybių tarša daug mažesnė nei daugelio importuojamų, ir tikrai dar nė karto neviršijo leistinos 600 bekerelių kilogramui šviežių grybų normos”, – tikina pašnekovė.
Vis dėlto pastaruosius penkerius metus tarša nuolat didėja – tiek lietuviškų, tiek importuojamų grybų ir uogų. “Deja, cezis yra lėtas nuodas. Jis kur kas greičiau pasišalino iš paviršinių, augalų naudojamų dirvos sluoksnių dirbamuose laukuose, nes jie kasmet ariami, apverčiami, supurtomi. O gilyn į miško paklotę jis slenka labai lėtai, todėl vis dar yra pasiekiamas aktyvioms grybienos šaknims”, – dėsto specialistė.
Ji primena, kad net 80 proc. cezio pasišalina grybus verdant, todėl rekomenduoja juos termiškai apdoroti būtent šiuo būdu.
Loading ...