“Lietuva, kaip su Kaliningrado sritimi besiribojanti teritorija, iš už kelių dešimčių kilometrų nuo jos sienos esančios šiuolaikiškos atominės elektrinės galėtų turėti daugybę naudos. Deja, toli gražu ne viskas Lietuvoje daroma sveiko proto, politinio tikslingumo ir ekonominės naudos ribose”, – RBMC pareiškė politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių instituto ekspertas Vadimas Volovojus.

“Ekonominiu požiūriu nauda akivaizdi. Teoriškai galima kalbėti ir apie Lietuvos įtraukimą į pr
ojektą – Rusijos pusė tai siūlė jau du kartus. Bet Lietuva du kartus atsisakė. Taip buvo viešai pademonstruotas Lietuvos požiūris į atominės elektrinės statybos kaimynystėje problemą, todėl kalbėti apie bendradarbiavimo valstybės mastu naudą yra sudėtinga”, – mano tarptautinių santykių ekspertas.

V. Volovojus pažymėjo, kad apie naudos gavimą galima kalbėti tik tuo atveju, jei Lietuvos elektrinė nebus pastatyta. Tuomet būtų naudinga pirkti pigią elektrą Rusijoje. Tačiau panašu, kad Rusija ir Lietuva savo atominius projektus plėtos lygiagrečiai.

“Tačiau žiniasklaidoje jau pasirodė pareiškimų apie tai, kad Lietuva pasirengusi pirkti pigią elektros energiją, kad ją perparduotų. Šį variantą pavadinčiau “pilkuoju”, nes energijos biržos sąlygomis būtinai atsiras tokių žaidėjų, kurie pasinaudos padėtimi ir pirks Nemane tai, kuo pradės pelningai prekiauti Lietuvoje”, – mano politologas.

Bet tai, jo teigimu, būtų tarsi neoficiali schema, kurią naudojant Lietuva, oficialiai laikydamasi atokiai nuo žaidimų biržoje, gaus darbo vietų ir mokesčių. Pačios Lietuvos perspektyvos, jo nuomone, yra gana liūdnos, nes elektros energijos kaina vidutinės trukmės, o gal ir ilgalaikėje perspektyvoje, tik augs.

“Ar ekonominė nauda gali nugalėti?” – klausia ekspertas ir tučtuojau atsako į šį klausimą: “Gali, jei nemanyti, kad šiuo metu egzistuojantis politinis režimas yra amžinas. Galima neabejoti, kad pasikeitus valdžiai bus iš naujo įvertintos ir vertybės. Neatmetama galimybė, kad tuomet Lietuva, kaip valstybinis mechanizmas, ims veikti taip, kaip naudinga, o ne taip, kaip veikia. Stebėtis tokiu galimu posūkiu neverta, nes tai Lietuvos politikos realijos”, – įsitikinęs Vadimas Volovojus.

Nekomercinė partnerystė “Tarptautinės žurnalistikos plėtros paramos centras Rusijos-Baltijos žiniasklaidos centras” (RBMC) atlieka atominės energetikos perspektyvų Baltijos jūros regione tyrimą. Viena iš tyrimo dalių susijusi su Lietuvos politikų, energetikų ir ekonomistų nuomonių rinkimu ir nagrinėjimu.

"Veido" archyvas

Šiandien vyriausybė apsisprendė, kad geriausias strateginis investuotojas į naujos atominės elektrinės (AE) statybas Lietuvoje galėtų būti Japonijos ir Didžiosios Britanijos kompanijos „Hitachi” ir „Hitachi GE Nuclear Energy“. Japonai su britais konkurse nurungė kitą potencialų investuotoją – tarptautinį koncerną „Toshiba-Westinghouse“ koncernas (JAV-Japonija), kuris taip pat buvo pateikęs pasiūlymą dėl investavimo į Visagino AE.

Apie tai po pietų Energetikos ministerijoje pranešė energetikos viceministras Romas Švedas, kuris yra investuotoją atrinkusios Koncesijos komisijos pirmininkas.
Jo teigimu, pasiūlymai buvo vertinami įvairiais aspektais – ekonominiais, teisiniais, techniniais. Didžiausias dėmesys buvo kreipiamas į galimų investicijų dydį, pasirengimą ieškoti pinigų ir įsipareigojimą kuo greičiau pradėti vykdyti parengiamuosius AE statybos darbus.

Elektros rinkoje šis projektas turi būti konkurencingas. Tikslių projekto sąnaudų ir galimų investicijų atsipirkimo laikotarpių niekas šiandien pasakyti negali, ypač žinant tai, kad Lietuvos pašonėje numatytos pastatyti dar dvi atomonės elektrinės – Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje. Anot V. Švedo, projekto sėkmė priklausys ir nuo projekto lokalizavimo lygio, kiek gali būti įtraukta vietos pramonė ir nuo finansavimo šalinių.

Abiejų kompanijų pasiūlytos atominės elektrinės technologijos yra vakarietiškos ir atitinka pačius aukščiausius standartus šiai dienai. Todėl buvo renkamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas. Kol kas jokių ekonominių detalių vyriausybė nepasakoja, kadangi baiminasi pavasarinio konkurso, kai derybos su strateginiu investuotoju iš Pietų Korėjos sužlugo, likimo.

Ar „Hitachi“ bus siūlomas 51 proc. AE akcijų paketas, taip pat kol kas neskelbiama, tačiau vargu ar investuotojas sutiktų turėti mažesnį būsimos AE akcijų paketą. Būsimosios AE gaminamos elektros tarifų šiandien taip pat niekas neįsivaizduoja, tačiau, aišku, kad atominė energetika yra kur kas pigesnė nei gaminama šiluminių elektrinių.

„Yra pateiktas pasiūlymas, pateiktų pasiūlymų pagrindu yra atliktas vertinimas ir toliau bus vykdomos visų penkių partnerių (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir „Hitachi“ ) derybos. Toliau tariamasi, kai ateis laikas, tikrai pasakysime”, – tvirtino viceministras. Šiandien niekas negali duoti garantijų, kad projekte dalyvaus visos išvardytos valstybės.

Energetikos ministerija ir „Hitachi“ koncesijos sutartį sieks pasirašyti iki šių metų pabaigos.

„ Westinghouse“ siūlė Lietuvai statyti vieną maždaug 1150 megavatų, o „Hitachi“ – maždaug 1300 megavatų galios reaktorių. Spėjama, kad bus naudojami japoniški reaktoriai.

„Hitachi“ pasiūlymo dalį sudaro pažangiojo verdančio vandens reaktoriaus (angl. Advanced Boiling Water Reactor, ABWR) technologijos tiekimas. ABWR yra vienintelė šiuo metu pasaulyje eksploatuojama III-osios kartos, pagerinto saugos lygio, reaktorių technologija.

Pradėjus veikti Visagino AE energijos, gaminamos be anglies dvideginio išmetimų, generavimo pajėgumai bus padidinti apie 1300 MWe ir tai žymiai padidins energetinį saugumą  Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje  ir Lenkijoje.

„Ginčytis, kuri technologija yra geresnė, tai yra tas pats, kas lyginti, kuris automobilis – BMW ar „Mercedes“ yra geresnis. Abi technologijos, specialistų vertinimu, atitinka aukščiausius branduolinės saugos reikalavimus, kurie yra žinomi šiandien“, – sakė R. Švedas.

Lietuva kartu su parnteriais naują AE tikisi pastatyti 2020 m. Tačiau tai yra pernelyg optimistinis terminas, ypač prisimenant tai, kad atominę Lietuva „stato“ jau daugiau nei 10 metų. Anksčiau buvo skaičiuojama, kad jėgainė statybos gali kainuoti apie 20 mlrd. Lt – maždaug tokio dydžio yra Lietuvos metinis valstybės biudžetas.

astravas_bewlaruss

Vilniuje viešintis Baltarusijos Astravo rajono vadovas teigia, kad žmonės laukia 2016 metų, kai turėtų pradėti veikti atominė elektrinė ir nesibaimina jo kaimynystės.

Tuo metu šiose Baltarusijos pasienio apylinkėse gyvenančios lietuvių bendruomenės lyderis teigia, kad žmonės paprasčiausiai nesuvokia, ką šalia jų ruošiamasi statyti.

Astravo vykdomojo komiteto pirmininkas Adamas Kovalko trečiadienį po susitikimo su Vilniaus meru Artūru Zuoku žurnalistams sakė, kad šiuo metu vyksta parengiamieji atominės elektrinės statybos darbai – teisiami keliai, statomas energetikų miestelis.

Jis tvirtino, jog AE statyba tik teigiamai paveiks rajono vystymąsi, o tam bus skirta milijardai baltarusiškų rublių.

“Žmonės laukia, kad tai kuo greičiau prasidėtų. Laukia 2016 metų”, – sakė A.Kovalko.

“Kai Astrave vyko poveikio aplinkai vertinimo klausymai, kai pasisakė visi mokslininkai ir papasakojo, ką kokia bus ta atominė elektrinė, kokia bus reaktorių apsauga, žmonės yra visiškai ramūs. (…) Jei Japonijoje būtų tokia apsaugos sistema, nebūtų atsitikę to, kas įvyko”, – kalbėjo Astravo rajono vadovas.

Paklaustas, ar yra galimybių, jog statybos aikštelės vieta galėtų būti keičiama, jis sakė esąs nekompetentingas tai komentuoti.

Anot jo, žmonės iš įvairių regionų, taip pat ir kaimyninės Lietuvos, domisi galimybėmis rasti darbo rajone, kur bus statoma branduolinė jėgainė.

“Pagal preliminarų susitarimą Rusijos statybininkai turi atvažiuoti rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais”, – sakė A.Kovalko.

Tuo metu pasienyje su Lietuva esančio Baltarusijos Gervėčių krašto lietuvių bendruomenės lyderis Alfonsas Augulis teigė, kad vietos žmonės nedaug ką žino apie atominės elektrinės statybą ir jos pasekmes.

“Žmonės ne tik nesusigaudo, bet nežino tų pasekmių, kas tai yra, kaip tai bus. Jie įsivaizduoja, kad tai bus kaip bet kuri įmonė, kuri stato ten. (…) Šiandien informacinis srautas apie atominę elektrinę Baltarusijoje yra toks didelis, jie pasiruošę argumentuotai, kad tai yra pati saugiausia elektrinė pasaulyje ir geresnės, saugesnės nėra”, – dėstė A.Augulis.

“Kita pusė – aplink 35 kilometrų spinduliu nėra nė vienos gamyklėlės, kur turėtų darbo daugiau negu 100 žmonių”, – kalbėjo jis.

Vilniaus meras Artūras Zuokas teigė, kad už maždaug 50 kilometrų nuo Lietuvos sostinės planuojama AE turės didelės įtakos didžiausio šalies miesto ateičiai. Jis ragino Lietuvos vadovus siūlyti Baltarusijai jungtis prie Visagine įgyvendinamo AE statybos projekto.

“Šiandien mes turime šansą ir galimybę šį projektą bendrai kartu su baltarusiais, su latviais ir estais įgyvendinti Visagine. Tokią galimybę dėl politinių kažkokių ambicijų ar nesusikalbėjimų praleisti būtų nusikalstama prieš Vilniaus miesto ateitį”, – kalbėjo sostinės meras.

Jis teigė nenorintis, kad netoli Vilniaus atsirastų branduolinis objektas, tačiau pripažino, kad Baltarusija turi teisę užsitikrinti didesnius elektros gamybos pajėgumus.

“Šiandien aš matyčiau didesnę problemą ne Baltarusijos pusėje, o Lietuvos, nes Lietuvos Vyriausybė nekviečia į bendrą projektą mūsų kaimynų baltarusių”, – dėstė A.Zuokas.

Lietuva kritikuoja Baltarusijos ir Rusijos planus statyti atomines elektrines prie pat Lietuvos sienos. Lietuvos pareigūnams nerimą kelia planuojami reaktoriai, kurie, anot jų, iki šiol nėra realiai išbandyti. Pasak Lietuvos diplomatų, iki šiol nepaaiškinta, kodėl pasirinktos aikštelės visai šalia Lietuvos sienos, neparengti planai avarijos atveju, skubant ignoruojami saugumo klausimai.

Lietuva pati siekia per 10 metų pasistatyti atominę elektrinę Visagine. Pagal planą, projekte dalyvautų stambi užsienio bendrovė, taip pat trijų Baltijos šalių ir Lenkijos vyriausybės.

JAPAN-QUAKE/

Japonijos vyriausybės atstovas antradienį pareiškė, kad avarija Fukušimos atominėje jėgainėje yra “kitokio pobūdžio” nei Černobylio elektrinės katastrofa, įvykusi Ukrainoje prieš 25 metus.

Japonija pripažino, kad avarija cunamio nuniokotoje jėgainėje yra “didelis incidentas”, taip pat įvertino ją aukščiausiu balu pagal septynbalę Tarptautinę branduolinių ir radiologinių įvykių skalę (INES).

Černobylio katastrofa taip pat yra vertinama septyniais balais, tačiau Tokijas pabrėžė, jog avarija Fukušimos 1-ojoje elektrinėje kelia gerokai mažesnį pavojų.

“Akivaizdu, kad abiejų šių atvejų pobūdis skirtingas”, – sakė ministrų kabineto pirmasis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas). – Deja, pasklidusių medžiagų kiekis prilygsta apie dešimtadaliui (Černobylio avarijos taršos), tačiau mums bent jau pavyko išvengti reaktorių sprogimų.”

Y.Edano pridūrė, kad Japonija pasinaudojo kai kuria Černobylio patirtimi, mėgindama likviduoti branduolinę krizė po kovo 11 dieną smogusio stipraus žemės drebėjimo, kuris sukėlė cunamį, sugadinusį Fukušimos jėgainės aušinimo sistemas.

“Černobylio (avarijos) poveikio sveikatai studijos ir tyrimai tapo turtu, kuriuo dalijasi visa žmonija”, – nurodė pareigūnas, leisdamas suprasti, kad į šią patirtį buvo atsižvelgta, vykdant evakuaciją iš Fukušimos jėgainės apylinkių.

Japonijos pareigūnai aplink pažeistą jėgainę nustatė 20 kilometrų spindulio zoną, kurioje žmonėms lankytis griežtai draudžiama. Tuo tarpu darbuotojai vis dar lieja vandenį ant reaktorių ir panaudoto branduolinio kuro saugyklų, siekiant apsaugoti kuro strypus nuo perkaitimo ir išsilydymo.

Per šią branduolinę krizę Japonijoje kol kas nei vienas žmogus nemirė nuo per didelės apšvitos dozės. Tuo tarpu Černobylyje per sprogimą 1986 metų balandžio 26 d. žuvo du žmonės, o per kelis vėlesnius mėnesius mirė dar 28 gelbėtojai ir jėgainės darbuotojai, patyrę dideles apšvitos dozes.

Iš radioaktyviomis medžiagomis užterštų Černobylio jėgainės apylinkių buvo evakuoti dešimtys tūkstančių žmonių, o dalis pavojingų teršalų buvo vėjo nunešti į kaimyninę Baltarusiją, Rusiją bei Vakarų Europos šalis.

Jūroje prie Japonijos Fukušimos atominės elektrinės, kuri smarkiai nukentėjo per praėjusio mėnesio cunamį, smarkiai padidėjo radioaktyvumas ir tai galbūt reiškia, kad tarša į aplinką patenka pro naujus įtrūkimus, šeštadienį paskelbė vyriausybė.

Šis pranešimas pasirodė po to, kai Japoniją šeštadienį ryte sukrėtė dar vienas, 5,9 balo stiprumo žemės drebėjimas. Prieš pat jį Japonijos branduolinio saugumo agentūra nurodė elektrinių operatoriams sustiprinti pasirengimo žemės drebėjimams sistemas, kad būtų užkirstas kelias branduolinės krizės pasikartojimui.

Kol kas apie drebėjimo padarytą žalą nepranešama, cunamio rizikos nėra. Po kovo 11-osios 9 balų žemės drebėjimo ir cunamio, kuris smarkiai apgadino Šiaurės Japonijoje esančią Fukušimos elektrinę ir sukėlė didžiausią per visą šalies istoriją atominės energetikos nelaimę, Japonijoje buvo užregistruota virtinė silpnesnių žemės drebėjimų.

Nuo to laiko, kai cunamis užliejo Fukušimos elektrinę ir išvedė iš rikiuotės jos aušinimo sistemas, darbininkai pumpuoja daugybę vandens perkaitusiems reaktoriams aušinti. Dalis to vandens, jau užteršto radiacija, pateko į Ramųjį vandenyną. Elektrinės pareigūnai sakė, kad balandžio 5 dieną užtaisė tą plyšį ir kad radiacijos lygis vandenyne sumažėjo.

Tačiau šį šeštadienį vyriausybė paskelbė, kad jūros vandens radioaktyvumas pastarosiomis dienomis vėl padidėjo. Radioaktyviojo jodo-131 koncentracija leistiną normą ėmė viršyti 6,5 tūkst. kartų, rodo penktadienį paimti vandens pavyzdžiai. Ketvirtadienį koncentracija normą viršijo 1,1 tūkst. kartų. Cezio-134 ir cezio-137 koncentracija padidėjo beveik keturis kartus.

Pareigūnai tvirtina, kad radiacija išsisklaidys ir kol kas nekelia grėsmės jūros gyventojams ar žmonėms, kurie juos galbūt valgo. Dauguma ekspertų su šiais teiginiais sutinka.

Japonija savo dabartinės branduolinės krizės keliamą grėsmę antradienį įvertino aukščiausiu balu, prilygindama ją iki šiol buvusiai didžiausiai 1986 metų Černobylio atominės elektrinės avarijai.

Žemės drebėjimo nuniokotą šiaurės rytinę šalies dalį sukrėtus dar vienam stipriam pakartotiniams smūgiui, Fukušimos 1-ojoje jėgainėje kilo gaisras, nors inžinieriams jį vėliau tikriausiai pavyko užgesinti.

Pastarųjų dienų įvykiai perša mintį, jog pažeistos elektrinės operatoriams nepavyksta sutaisyti aušinimo sistemų, kurios yra gyvybiškai svarbios, siekiant sumažinti perkaitusių branduolinių strypų temperatūrą.

Vienas Japonijos branduolinės ir pramonės saugos agentūros (NISA) atstovas sakė, kad pagal bendrą radioaktyvios taršos Fukušimos jėgainės avarija įvertinta septyniais balais – aukščiausiu lygiu pagal tarptautinę branduolinių incidentų vertinimo skalę.

Anksčiau ši avarija buvo vertinama penkiais balais ir pagal pavojingumą buvo prilyginama 1979 metais JAV Trijų Mylių salos atominėje jėgainėje įvykusį incidentą.

Branduolinis incidentas vertinamas 7 balais, kai į aplinką pasklinda daug radioaktyvių teršalų, galinčių sukelti didelį pavojų žmonių sveikatai ir ekosistemoms. Tuo tarpu penkiais balais būtų įvertinta krizė, kurios metu į aplinką patenka ribotas kiekis radioaktyvių medžiagų metu ir žūsta keli žmonės, nurodo Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA).

Tačiau keli ekspertai teigia, jog naujasis krizės įvertinimas yra perdėtas ir kad Japonijos branduolinė krizė neprilygsta prieš 25 metus įvykusiai Černobylio elektrinės katastrofai, kurios metu radioaktyvūs teršalai pasklido didelėje Europos dalyje.

“Šis lygis toli gražu nepasiektas. Černobylio (avarija) buvo baisi – (reaktorius) sprogo; ten nebuvo sandariojo korpuso, ir jie (elektrinės operatoriai) įstrigo. (Fukušimos jėgainės) sandarusis korpusas atlaikė; vienintelis dalykas, kuris neatlaikė – kuro saugykla, kurioje kilo gaisras”, – sakė branduolinės energetikos specialistas Murray Jennexas (Marėjus Dženeksas), Kalifornijos San Diego universiteto profesorius adjunktas.

Padidinus Fukušimos jėgainės avarijos grėsmės įvertinimą, gali padidėti diplomatinė įtampa su Japonijos kaimynėmis dėl radioaktyvios taršos. Kinija ir Pietų Korėja sukritikavo TEPCO sprendimą išpumpuoti radioaktyvų vandenį į vandenyną, tačiau šis procesas dabar jau baigtas.

“(Grėsmės) padidinimas iki 7-ojo lygio turės rimtų diplomatinių pasekmių. Jis rodo žmonėms, kad ši avarija gali sukelti rūpesčių mūsų kaimynėms”, – sakė Osakos universiteto branduolinių technologijų ekspertas Kenji Sumita (Kendžis Sumita).

NISA nurodė, jog iš Fukušimos jėgainės, esančios už maždaug 240 kilometrų į šiaurę nuo Tokijo, atmosferoje pasklidusių radioaktyvių teršalų kiekis sudaro tik apie 10 proc. Černobylio avarijos taršos.

Tačiau TEPCO perspėjo, kad pagal šį rodiklį Fukušimos avarija gali pranokti Černobylio, jeigu radioaktyvių medžiagų nuotėkis nebus sustabdytas.

“Daugiausiai radiacijos į atmosferą pateko kovo 15-16 dienomis. Radiacija iki šiol sklinda, tačiau jos kiekis žymiai sumažėjo”, – sakė NISA generalinis direktorius Hidehiko Nishiyama (Hidehikas Nišijama).

Japonijos branduolinės saugos komisija taip pat paskelbė suminės išorinės apšvitos dozės preliminarius apskaičiavimus. Didžiausia leistina vieno milisiverto metinės apšvitos dozė buvo viršyta vietovėse, esančiose toliau nei už 60 kilometrų į šiaurės vakarus ir maždaug už 40 į pietvakarius nuo elektrinės, praneša naujienų agentūra “Kyodo”.

TEPCO į vandenyną išpumpavo 10,4 tūkst. tonų mažai radioaktyvaus vandens, siekiant atlaisvinti saugyklas smarkiai užterštam vandeniui, nutekančiam iš reaktorių.

Karštligiškai mėginant ataušinti itin radioaktyvius branduolinio kuro strypus, TEPCO liejo vandenį tiesiai ant reaktorių, kuriuose dalis kuro išsilydė.

Tačiau ši strategija sutrukdė jėgainės vidinės aušinimo sistemos remonto darbus, nes inžinieriams teko spręsti, kur dėti 60 tūkst. tonų labai radioaktyvaus vandens.

Inžinieriai taip pumpuoja į reaktorius azotą, siekiant išvengti vandenilio susikaupimo ir naujų sprogimų, kurie paskleistų atmosferoje daugiau radioaktyvių teršalų. Tačiau specialistai sako, jog nuo kovo 11 dieną smogusio žemės drebėjimo tokių dramatiškų įvykių tikimybė gerokai sumažėjo.

Avariją patyrusios Fukušimos I-osios elektrinės operatorius nenustatė, iš kurios vietos antrojo reaktoriaus patalpoje nuteka radioaktyvus vanduo, pranešė Japonijos televizija NHK, remdamasi bendrovės “Tokyo Electric Power Company” (TEPCO) informacija.

“TEPCO duomenimis, vandens lygis antrojo reaktoriaus betoniniame tunelyje pakilo 10 centimetrų po to, kai trečiadienį buvo nustatytas nuotėkis į vandenyną”, – nurodo NHK.

Bendrovė tvirtina, kad nuo vandens paviršiaus iki tunelio krašto šeštadienį 7 val. ryto (vietos laiku) buvo 94 centimetrų tarpas; tai rodo, kad radioaktyvaus vanduo nutekėjimo į vandenyną galimybę dėl tunelio perpildymo reikia atmesti.

Tuo pačiu metu bendrovė tebeleidžia į vandenyną mažai radioaktyvų vandenį, kad būtų erdvės labiau radioaktyviam vandeniui.

TEPCO duomenimis, į vandenyną išleista apie 7,7 tūkst. tonų mažai radioaktyvaus vandens, o iki šeštadienio vakaro gali būti išleista dar apie 800 tonų.

Atskirai atliekama azoto pumpavimo į pirmąjį reaktorių operacija – norima padidinti azoto koncentraciją nuo 98 iki 99,8 procento.

Kovo 11-ąją Japoniją sukrėtęs 9,1 magnitudės žemės drebėjimas sukėlė didžiulį cunamį; atsirado problemų šio regiono atominėse elektrinėse – ypač Fukušimos I-ojoje elektrinėje Mijagio prefektūroje. Sutrikus aušinamojo vandens tiekimui, čia kilo gaisrų, buvo sprogimų. Jonizuojanti spinduliuotė pateko į atmosferą ir vandenį. Aplinkoje padaugėjo radioaktyvaus jodo.

Naktį iš balandžio 7 į 8-ąją prie Japonijos krantų įvyko 7,4 magnitudės žemės drebėjimas. Žuvo du žmonės. Kai kur dingo elektra, kilo gaisrų, nutekėjo dujos. Sutriko pirmojo reaktoriaus elektros tiekimas Higašidorio elektrinėje Aomorio prefektūroje. Aušinimui teko įjungti atsarginį generatorių.

Lietuva įteikė Rusijai notą dėl neatsakytų klausimų apie atominės jėgainės statybą Rusijos Kaliningrado srityje, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Nota įteikta trečiadienį, ja atsakyta į Rusijos pateiktą Kaliningrado srityje planuojamos statyti Baltijos atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą.

Anot ministerijos, tuo pačiu išsakytas susirūpinimas dėl tarptautinių standartų nesilaikymo, skaidrumo ir bendradarbiavimo vystant tokio masto projektą stokos.

“Lietuva neigiamai vertina planuojamos Baltijos atominės elektrinės PAV ataskaitą, nes joje nėra atsakyta į Lietuvos iškeltus klausimus, pateikta informacija yra tik konstatuojamojo pobūdžio daugeliu atvejų nepateikiant pagrįstų mokslinių skaičiavimų ir argumentų”, – teigia URM.

Lietuva ataskaitoje pasigedo būtinos išsamios informacijos. Be to, anot Lietuvos pareigūnų, PAV per daug neadekvačiai vertinami tokie svarbūs tarptautinio poveikio aspektai, kaip avarinė parengtis ir civilinė sauga, Lietuvos artumas ir jos gyventojų tankumas objekto stebėjimo zonoje, galima Nemuno ir Baltijos jūros radiacinė tarša, taip pat nenumatytos dvišalės avarinės apsaugos priemonės.

Lietuvai nepateikti aikštelės Baltijos atominei elektrinei parinkimo kriterijai, o joje planuojamos praktikoje neišbandytos atominės elektrinės technologijos, nurodo ministerija.

“Kadangi Lietuva yra viena iš didžiausią galimą žalingą poveikį aplinkai patirsiančių šalių, neturėdama išsamios informacijos apie projekto atitikimą aukščiausiems tarptautiniams branduolinės saugos standartams, negali sutikti su poveikio aplinkai vertinimo dokumentu”, – sakoma URM pranešime.

Notoje prašoma išsamiai atsakyti į Lietuvos pateiktus klausimus, pateikti Lietuvos visuomenei pagrindinius poveikio aplinkai vertinimo dokumentus lietuvių kalba ir skirti pakankamai laiko su jais susipažinti, pagal Jungtinių Tautų konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencija) organizuoti viešuosius svarstymus Lietuvos teritorijoje ir surengti dvišales konsultacijas.

Rusija yra pasirašiusi Espo konvenciją, tačiau jos neratifikavo.

Avarijos ištiktoje Japonijos atominėje jėgainėje trečiadienį buvo sustabdytas labai radioaktyvaus vandens nuotėkis ir buvo pasiektas svarbus proveržis, siekiant suvaldyti didžiausią nuo Černobylio katastrofos branduolinę krizę, tačiau mažiau užterštas vanduo tebepumpuojamas į vandenyną.

Pasak ekspertų, pažeisti Fukušimos 1-osios jėgainės reaktoriai, kurių branduolinio kuro strypus mėgina ataušinti bendrovės “Tokyo Electric Power Co.” (TEPCO) specialistai, tebėra nestabilūs, nors praėjo jau beveik mėnuo nuo šią šalies šiaurės rytuose esančią elektrinę kovo 11 dieną nuniokojusio smarkaus žemės drebėjimo ir cunamio.

TEPCO nurodė sustabdžiusi radioaktyvaus vandens nuotėkį, užkimšusi skystuoju stiklu įtrūkimą šachtoje prie vieno iš šešių Fukušimos jėgainės reaktorių.

“Nuotėkis vakar buvo sumažintas, kai įliejome skysto stiklo ir kietiklio mišinį, o dabar visai liovėsi”, – TEPCO atstovas sakė naujienų agentūrai “Reuters”.

Inžinieriai mėgino sustabdyti teršalų nuotėkį iš 2-ojo reaktoriau visomis prieinamomis priemonėmis – buvo išmėgintos netgi pjuvenos ir laikraščiai. Tačiau smarkiai radioaktyvaus vandens srautą pagaliau pavyko sustabdyti skystuoju stiklu.

Inžinieriams dar reikia išspręsti kitą didelę problemą – kur laikyti 60 tūkst. tonų užteršto jūros vandens, kuriuo buvo aušinami perkaitę branduolinio kuro strypai. Jie buvo priversti išpumpuoti į vandenyną 11,5 tūkst. tonų mažiau užteršto vandens.

Japonijos laikraščiai nurodė, kad kaimyninėje Pietų Korėjoje ir Kinijoje didėja susirūpinimas dėl besitęsiančios branduolinės krizės ir į jūrą pumpuojamų radioaktyvių teršalų.

“Galbūt turėtų būti pateikiami išsamesni paaiškinimai atitinkamoms ministerijoms ir mūsų kaimynams. Nurodėme Prekybos ir Užsienio reikalų ministerijoms glaudžiau bendradarbiauti, kad būtų pateikiami išsamesni paaiškinimai, ypač kaimyninėms šalims”, – Japonijos ministrų kabinto vyriausiasis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas) sakė trečiadienį per spaudos konferenciją.

“Padėtis dar nėra valdoma, – pareiškė strateginių prognozių centro “IHS Global Insight” analitikas Azijos regionui Thomas Griederis (Tomas Gryderis). – TEPCO sprendimas išlieti užterštą vandenį į vandenyną atspindi būtinybę išsiurbti radioaktyvų vandenį iš turbinų pastatų ir šachtų, kad jis nepakenktų įrangai, reikalingai paleisti aušinimo sistemas”.

Jėgainės darbuotojai siekia kuo skubiau iš naujo įjungti keturių reaktorių aušinimo sistemų siurblius, kurie varinėja vandenį uždaru kontūru.

Kol bus suremontuotos šios sistemos, vanduo iš išorės turi būti liejamas ant reaktorių ir panaudoto branduolinio kuro saugyklų, siekiant išvengti kuro strypų perkaitimo ir išsilydymo.

Jūros vandenyje buvo užfiksuota iki 4 800 kartų leistiną ribą viršijanti radioaktyvaus jodo koncentracija, tačiau vėliau šis rodiklis sumažėjo iki maždaug 600 kartų.

Vienas tanklaivis, kurį planuojama pritaikyti kaupti užterštą jūros vandenį, turėtų būti atplukdytas prie elektrinės iki balandžio 16 dienos. TEPCO tai pat planuoja pastatyti saugyklas radioaktyviam vandeniui laikyti, kurių talpa prilygtų šešiems olimpiniams plaukimo baseinams.

Japonijoje cunamio nuniokotoje atominėje jėgainėje darbuotojai antradienį pumpavo į Ramųjį vandenyną daugiau nei 11 tūkst. kubinių metrų radioaktyvaus vandens, atlaisvindami saugyklas dar labiau užterštam vandeniui, kuris trukdo pastangoms stabilizuoti elektrinės reaktorius.

Vyriausybė taip pat kreipėsi į Rusiją, prašydama atsiųst laivą, kuriuo gabenamos skystos radioaktyvios atliekos, mėginant sumažinti spinduliuotės lygį Fukušimos 1-ojoje jėgainėje, kurios aušinimo sistemos buvo sugadintos per kovo 11 dieną smogusį 9 balų žemės drebėjimą ir cunamį. Elektrinės inžinieriai taip pat planuoja panaudoti plaukiojančią atliekų saugyklą.

Kitokių užteršto vandens kaupimo galimybių nepavyko laiku įgyvendinti, todėl pirmadienio vakarą jį pradėta pumpuoti į vandenyną. Didžiąją dalį mažiau užteršto vandens tikimasi pašalinti per maždaug dvi dienas.

“Tai buvo neišvengiama, – ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas) antradienį sakė spaudos konferencijoje. – Šia priemone siekiama apsaugoti nuo labai radioaktyvaus vandens pasklidimo. Tačiau mes išliejame (mažiau) radioaktyvų vandenį ir labai dėl to gailimės”.

Užterštas vanduo greitai prasiskiedžia, pasklidęs vandenyne, o vyriausybės pareigūnai sako, kad pastarasis teršalų išmetimas neturėtų paveikti šiame regione gyvenančių žuvų ir kitų jūros gėrybių saugumo.

Tačiau pareiga kaskart skelbti blogas naujienas pareigūnams akivaizdžiai sukelia didelę įtampą. Fukušimos jėgainę valdančios bendrovės “Tokyo Electric Co.” (TEPCO) vienas pareigūnas apsiašarojo, o jo balsas drebėjo, pateikiant detales apie padėtį elektrinėje per spaudos konferenciją.

Vystantis šiai krizei, Japonijai taip pat tenka rūpintis dviejų stichinių nelaimių, ištikusių šiaurės rytinę šalies pakrantę, padarinių likvidavimu. Manoma, kad pastarasis žemės drebėjimas ir cunamis nusinešė iki 25 tūkst. žmonių, gyvybių, o dar dešimtys tūkstančių žmonių liko be pastogės.

Nuo avarijos pradžios Fukušimos jėgainėje kaupėsi įvairaus užterštumo vanduo. Žmonės, kurie gyveno arčiau nei už 20 kilometrų nuo elektrinės, buvo evakuoti ir iki šiol negali grįžti į savo namus.

Susikaupęs vanduo pažeidė įvairias jėgainės sistemas, o dėl apšvitos pavojaus darbuotojai negali iš naujo įjungti elektros aušinimo sistemose, kurios padėtų stabilizuoti pavojingai perkaitusius branduolinio kuro strypus.

Šeštadienį buvo rastas įtrūkimas vienoje elektrinės eksploatacinėje šachtoje, iš kurios radioaktyvus vanduo tekėjo į vandenyną.

Pastarąsias dvi savaites prie Fukušimos jėgainės vandenyne buvo fiksuojami leistinas ribas viršijantys radioaktyvių teršalų kiekiai, nors mėginimai tiksliai apskaičiuoti taršą kėlė TEPCO nepasitenkinimą.

Japonijos branduolinės saugos agentūra praeitą savaitę nurodė bendrovei iš naujo ištirti mėginius. Pirmadienį paskelbti matavimų nauji rezultatai rodė nepakitusį arba mažesnį spinduliuotės intensyvumą, palyginus su skelbtu anksčiau.

Mažiau užteršto vandens, kuris šiuo metu yra pumpuojamas į vandenyną, radioaktyvumas iki 500 viršija leistiną normą.

“Manome, kad geriau išleisti mažiau radioaktyvų vandenį, negu leisti pasklisti aplinkoje labai radioaktyviam vandeniui”, – pabrėžė TEPCO pareigūnas Junichi Matsumoto (Dzuničis Macumotas).

Smarkiai radioaktyvaus vandens saugyklų problema tapo itin aktuali, kai TEPCO išsiaiškino, koks šių teršalų kiekis nuteka į vandenyną, sakė J.Matsumoto.

Gruntiniame vandenyje po cunamio nuniokota Japonijos atomine jėgaine aptikti leistinas ribas viršijantys radioaktyvių teršalų kiekiai, tačiau geriamojo vandens ištekliai nebuvo paveikti, pranešė jėgainę eksploatuojanti bendrovė.

Tačiau gruntinio vandens tarša, apie kurią buvo paskelbta ketvirtadienio vakarą, gali tapti ilgalaike problema, taip pat rodo, jog bendrovei “Tokyo Electric Power Co.” (TEPCO) nepavyksta suvaldyti padėties Fukušimos 1-ojoje jėgainėje, Jos darbuotojai stengiasi stabilizuoti pavojingai kaistančius reaktorius, kurių aušinimo sistemos buvo sugadintos kovo 11 dieną smogusio cunamio.

TEPCO vėl paprašė tarptautinės pagalbos šioje sudėtingoje operacijoje, užsakiusi Jungtinėse Valstijose didžiulius vandens siurblius, kuriais planuojama lieti vandeniu ant reaktorių. Tikimasi, kad ši įranga bus atvežta vėliau šį mėnesį.

Gruntiniame vandenyje nustatytas radioaktyvumas 10 tūkst. kartų viršija šiai jėgainei vyriausybės nustatytus saugumo standartus. Ši žinia dar labiau pagilino branduolinę krizę Japonijoje, kur anksčiau radioaktyviomis medžiagomis buvo užteršti kai kurie maisto produktai, o jėgainėje sklindanti intensyvi spinduliuoti trikdo darbuotojų pastangas likviduoti avariją.

Padidėjusi greitai skylančio radioaktyviojo jodo izotopo I-131 koncentracija buvo nustatyt gruntiniame vandenyje, slūgsančiame 15 metrų gylyje po vienu iš Fukušimos jėgainės reaktorių, sakė TEPCO atstovas Naoyuki Matsumo (Naojukis Macumas).

Šis taršos lygis didelio pavojaus kol kas nekelia, tačiau ilgainiui jis gali paveikti geriamojo vandens išteklius.

Jeigu teršalų koncentracija išliks didelė, jie gali prasiskverbti į vandens šulinius elektrinės apylinkėse. Šiuo metu visi arčiau nei už 20 kilometrų nuo jėgainės gyvenę žmonės yra evakuoti, tačiau daugelis jų vis labiau nerimauja dėl palikto turto ir slapta grįžta patikrinti savo namų.

Be to, tikėtina, kad teršalai gali prasisunkti į požeminio vandens srautus ir galiausiai patekti į upes, iš kurių pumpuojamas geriamasis vanduo. Tačiau kola kas neaišku, ar tokios taršos tikimybė pakankamai didelė.

Tuhukaus universiteto aplinkosaugos profesorius Seiki Kawagoe (Seikis Kavagojė) taip pat pabrėžė, kad grunte radioaktyvios medžiagos greitai išsisklaido, kaip ir jūros vandenyje.

Radioaktyvi tarša kelia didelį nerimą Japonijos žmonėms, mėginantiems grįžti prie įprasto gyvenimo žemės drebėjimo ir cunamio nuniokotuose šiaurės rytų pakrantės regionuose. Praėjus trims savaitėms po šios stichinės nelaimės vienoje iš ekonomiškai pajėgiausių šalių apie 260 tūkst. namų ūkių iki šiol neturi vandens, o apie 170 tūkst. likę be elektros.

Nerimą dėl galimai užterštų maisto produktų sustiprino penktadienį vyriausybės pranešimas, jog bus pakartotinai ištirta jautiena, kurioje anksčiau aptiktas padidėjęs radioaktyvaus cezio kiekis. Pareigūnai pabrėžė, kad užteršta mėsa niekada nebuvo patekusi į rinką.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Taku Ohara (Takus Ohara) sakė, kad radioaktyvaus cezio buvo rasta vienos karvės, kuri buvo paskersta kovo 15 dieną už daugiau nei 70 kilometrų nuo Fukušimos jėgainės, mėsoje.

Radioaktyvus cezis gali susikaupti organizme, o jo dideli kiekiai, kaip manoma, sukelia įvairių atmainų vėžį.

Šios medžiagos iki šiol aptinkama Vokietijoje, Austrijoje ir Prancūzijoje – šiose šalyse į gruntą pateko cezio, pasklidusio 1986 metais po Černobylio elektrinės katastrofos. Kai kuriuose Vokietijos regionuose cezio aptinkama laukinių šernų mėsoje, todėl ji nėra tinkama valgyti.

Japonijos šiaurės rytų pakrantėje prie avarijos ištiktos atominės jėgainės jūros vandenyje aptiktas iki šiol didžiausias radioaktyvaus jodo kiekis, 3 335 kartus viršijantis normą, o šis faktas rodo, kad į vandenyną patenka vis daugiau pavojingų teršalų, trečiadienį pranešė pareigūnai.

Vandenyne už maždaug 300 metrų nuo Fukušimos 1-osios atominės jėgainės nustatyta radioaktyvaus jodo izotopo I-131 koncentracija nekelia didelio pavojaus žmonių sveikatai, tačiau ši tarša didina “nerimą”, sakė Japonijos branduolinės ir pramonės saugo agentūros pareigūnas Hidehiko Nishiyama (Hidehikas Nišijama). Jis pridūrė, kad tame regione nežvejojama.

Iš Fukušimos jėgainės radioaktyvūs teršalai sklinda nuo kovo 11 dienos, kai Japonijos šiaurės rytų pakrantėms smogė stiprus žemės drebėjimas ir cunamis, nutraukęs elektros tiekimą šiam branduoliniam kompleksui ir sugadinęs atsargines reaktorių aušinimo sistemas.

Iš teritorijos 20 kilometrų aplink jėgainę buvo evakuoti visi gyventojai, o gyvenantiems iki 30 kilometrų nuo elektrinės patarta išvykti.

Radioaktyvių medžiagų buvo rasta šiame regione išaugintose daržovėse, piene ir geriamajame vandenyje. Tokijuje, kuris yra už maždaug 220 kilometrų į pietus nuo jėgainės, praeitą savaitę vandentiekio vandenyje nustatyta kūdikiams pavojinga vėžį sukeliančio I-131 koncentracija.

Antradienį paimtų mėginių tyrimo rezultatai dar kartą pabrėžė būtinybę kuo skubiau stabilizuoti pažeistą Fukušimos jėgainę. Šioms pastangoms iškilo daug kliūčių: avarijos likvidatoriai susidūrė su gaisrais, sprogimais ir intensyvia spinduliuote, tačiau toliau karštligiškai stengiamasi išvengti visiško reaktorių šerdžių išsilydymo.

Antradienį Japonijos vyriausybė pripažino, kad veikiantys saugos mechanizmai nebuvo pakankami, kad apsaugotų atominį kompleksą nuo 9 balų žemės drebėjimo ir cunamio.

“Mūsų parengtis nebuvo pakankama, – ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas) antradienį sakė žurnalistams. – Kai baigsis dabartinė krizė, privalome kruopščiai ir išsamiai išnagrinėti šį incidentą.”