Lenkija, projektuodama savo atominę elektrinę (AE), būtinai atsižvelgs į avariją Fukušimos elektrinėje, tačiau dėl įvykių Japonijoje neatsisakys statyti tokios elektrinės savo šalyje, pirmadienį pareiškė su vizitu Estijoje besilankantis Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis).

Pirmadienį spaudos konferencijoje Taline B.Komorowskis sakė, kad Lenkija, skirtingai nei Japonija, nėra seismiškai aktyvioje zonoje, žemės drebėjimų ir cunamių čia nebūna.

“Mūsų regionas susidūrė su kitokia patirtimi – avarija Černobylio atominėje elektrinėje. Tai įvyko dėl nekokybiškos technologijos ir žmogaus klaidų. Todėl Lenkija pirmiausia ketina įvertinti Černobylio AE klaidas. Lenkijos AE turi būti technologiškai geresnė ir saugesnė, nei Černobylio “, – sakė B.Komorowskis.

Pasak Lenkijos prezidento, taip pat svarbu prižiūrėti, kokias AE stato kaimyninės šalys ir kiek jos yra saugios.

Lenkija ketina statyti 6 tūkst. megavatų galingumo AE. Planuojama, kad pirmasis blokas pradės veikti ne vėliau 2022 metų. Kairioji opozicija Lenkijoje reikalauja surengti šalyje referendumą dėl atominės energetikos ateities.

Šiuo metu Lenkijoje 90 proc. elektros energijos pagamina smarkiai aplinką teršiančios akmens anglimi kūrenamos elektrinės, trukdančios įgyvendinti planus sumažinti taršą anglies dvideginiu. Be to, Varšuva nori sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos tiekiamų gamtinių dujų.

Apie 65 proc. lenkų mano, kad atominės elektrinių šalyje reikėtų, o 30 proc. tam nepritaria, rodo praėjusią savaitę paskelbti apklausos duomenys.

Įvykiai Japonijoje privertė kai kurias šalis, tokias kaip Italija, Vokietija, Suomija ir Švedija, gerai pagalvoti apie savo atominės energetikos plėtrą.

Radiacijos lygis jūros vandenyje prie Fukušimos I-osios atominės elektrinės Japonijoje sparčiai didėja pranešė šeštadienį naujienų agentūra “Kyodo”, remdamasi šalies branduolinės saugos tarnyba, nurodoma BBC tinklalapyje.

Japonijos branduolinės saugos agentūros duomenimis radioaktyvaus jodo lygis jūros vandenyje ties elektrine normą viršija 1250 kartų.

Pažymima, kad tokia jodo 131 koncentracija didina tikimybę, jog bus užteršti jūros produktai, kuriuos japonai vartoja dideliais kiekiais.

“Išgėrus 50 mililitrų vandens su tokia jodo 131 koncentracija, į organizmą pateiktų leistina metinė radiacijos norma”, – nurodo agentūra.

Tiesa, agentūra taip pat praneša, kad pastarosiomis dienomis Fukušimos atominės elektrinės aplinkoje radioaktyviojo jodo lygis sumažėjo per pusę.

Taip pat pranešama, kad radioaktyviojo cezio koncentracija Fukušimos I-osios elektrinės aplinkoje 80 kartų viršija leistiną normą.

Dėl minėtų priežasčių Japonijos valdžia nurodė griežčiau kontroliuoti žuvų ir kitų jūros produktų, gaunamų Ramiajame vandenyne prie Japonijos krantų, kokybę.

Nuogąstavimai, kad iš avariją patyrusios Fukušimos I-osios elektrinės Japonijoje sklindanti jonizuojanti spinduliuotė gali išplisti pasaulyje, vis labiau stiprėja – penktadienį Kinijoje į ligoninę paguldyti du japonai, kuriems nustatytas padidintas spinduliuotės lygis.

Pasak Kinijos muitininkų, išmatuotas spinduliuotės lygis, sklindantis nuo vienos japonų poros Usio oro uoste Kinijos rytuose, buvo gerokai didesnis už leistiną. Vis dėlto, greta jų buvusiems žmonėms toks lygis nelaikomas pavojingu.

Iki šiol padidintas spinduliuotės lygis Japonijoje buvo nustatytas tik Fukušimos reaktorių zonoje avarijos likvidavimo darbus dirbusiems žmonėms.

Avarijos ištiktoje elektrinėje jau padirbėjo apie 700 inžinierių. Ketvirtadienį keturi gelbėtojai gavo nemažas spinduliuotės dozes, kai mėgino nutiesti elektros kabelį iki vieno reaktorių. Mat, jiems teko stovėti radioaktyviomis medžiagomis užterštame vandenyje. Du šio incidento dalyviai nuvežti į ligoninę, nes įtartas spinduliuotės sukeltas nudegimas.

Avarija Fukušimos atominėje elektrinėje gali virsti didžiausia branduoline katastrofa po 1986 metų, kai sprogo reaktorius Černobylio elektrinėje.

Radionuklidai iš šios elektrinės jau pasiekė Islandiją, nors ir tvirtinama, jog ten jų koncentracijos yra labai mažos.

Lenkijoje, kaip praneša šios šalies naujienų agentūra PAP, taip pat pastebėta radioaktyviųjų medžiagų, tarp jų jodo 131.

Lenkijos atomistikos agentūra nurodo, jog tai Japonijoje įvykusios avarijos atominėje elektrinėje po žemės drebėjimo ir cunamio bangos padariniai. Tačiau ji pabrėžia, jog nustatytas radioaktyvios medžiagos kiekis žmogaus sveikatai pavojaus nekelia ir todėl Lenkijos gyventojams nėra reikalo vartoti jodą.

Fukušimos I-ojoje elektrinėje du reaktoriai iš šešių jau laikomi saugiais, nes jie buvo sustabdyti ir ataušinti. Tuo tarpu likusieji keturi lieka nestabilūs – iš reaktorių blokų kyla dūmai, garai, inžinieriai stengiasi paleisti per žemės drebėjimą ir cunamį sugadintą jų aušinimo sistemą.

Europos Sąjungos (ES) aplinkos komisaras Janezas Potočnikas teigia, kad statant naujas atomines elektrines aiškios taisyklės galioja Bendrijos narėms, tačiau pažymi, kad ir kitos šalys turi suvokti saugumo svarbą.

Tokią poziciją J.Potočnikas išsakė ketvirtadienį Budapešte Lietuvos žurnalistų paklaustas, ar ES turi būdų pasirūpinti, kad atominė elektrinė Baltarusijoje netoli Lietuvos sienos būtų statoma pagal visus saugumo reikalavimus.

“Iš esmės man atsakymas yra gana paprastas. Kiekviena šalis turi tai daryti dėl savo pačios piliečių, nes jos pačios interesas yra, kad kiemas būtų saugus”, – sakė Europos Komisijos narys.

“Dabar matome patį geriausią pavyzdį (Japonijoje – BNS), kuris suteikia daugiau nei pakankamai duomenų, kad saugumo reikalavimai poveikio aplinkai vertinimuose yra daugiau nei reikalingi, jei nori jaustis saugus savo paties šalyje su savo paties elektrinėmis”, – kalbėjo J.Potočnikas.

Pasak jo, ES narėms galioja aiškios taisyklės statant atomines elektrines ar panašius objektus ir visiems jiems yra būtino poveikio aplinkai vertinimo (PEV) studijos.

“Žinoma ši aplinkosauginio vertinimo direktyva remiasi pasauline konvencija. Tiksliai nežinau kaip yra jūsų paminėtos šalies atveju, tačiau iš esmės, jei šalis yra pasirašiusi konvenciją, ji turi laikytis jos taisyklių”, – dėstė eurokomisaras.

Lietuvos Aplinkos ministerija Baltarusijai nusiuntė raštą, kad Minsko parengta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita dėl šioje šalyje planuojamos statyti atominės elektrinės yra netinkama ir vertinama kritiškai.

Baltarusijai išsiųstame rašte nurodoma, kad PAV ataskaitoje nėra nagrinėjami atominės elektrinės aikštelės pasirinkimo kriterijai ir alternatyvos.

Be to, anot Aplinkos ministerijos, ataskaita nevertina ir neanalizuoja suminės radiacijos žalos masto galimų incidentų atveju. Ataskaitoje taip pat pasigendama išsamių duomenų apie geologines, seismologines ir seismo-tektonines pasirinktos aikštelės charakteristikas, nėra išnagrinėtas panaudoto kuro perdirbimo ir saugojimo klausimas.

Pernai gegužę Lietuvos institucijos jau buvo pateikusios pastabas dėl nekokybiškos PAV ataskaitos, todėl pagal Jungtinių Tautų konvencijos nuostatas Baltarusija privalo surengti viešus svarstymus Lietuvoje ir dvišales konsultacijas.

Rusija ir Baltarusija kovą pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo, statant atominę jėgainę Baltarusijoje. Ją Baltarusija planuoja statyti maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Teigiama, kad 2,4 tūkst. megavatų galios dviejų reaktorių atominę elektrinę Baltarusijoje iki 2018 metų turėtų statyti Rusijos įmonė “Atomstrojeksport”.

Baltarusijos parengta poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita dėl šioje šalyje planuojamos statyti atominės elektrinės yra netinkama ir vertinama kritiškai, teigiama Aplinkos ministerijos rašte, nusiųstame Baltarusijai.

“Dar kartą siunčiame aiškų ir nedviprasmišką signalą, kad PAV ataskaitai, o kartu ir planuojamai atominės elektrinės statybai vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus – nepritariame”, – pranešime spaudai teigė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.

Baltarusijai išsiųstame rašte nurodoma, kad PAV ataskaitoje nėra nagrinėjami atominės elektrinės aikštelės pasirinkimo kriterijai ir alternatyvos.

Be to, anot Aplinkos ministerijos, ataskaita nevertina ir neanalizuoja suminės radiacijos žalos masto galimų incidentų atveju. Ataskaitoje taip pat pasigendama išsamių duomenų apie geologines, seismologines ir seismo-tektonines pasirinktos aikštelės charakteristikas, nėra išnagrinėtas panaudoto kuro perdirbimo ir saugojimo klausimas.

Pernai gegužę Lietuvos institucijos jau buvo pateikusios pastabas dėl nekokybiškos PAV ataskaitos, todėl pagal Jungtinių Tautų konvencijos nuostatas Baltarusija privalo surengti viešus svarstymus Lietuvoje ir dvišales konsultacijas.

“Iki šios dienos Baltarusija ignoravo mūsų raginimus surengti papildomus viešus svarstymus Lietuvoje nors tai yra įsakmus Espoo konvencijos reikalavimas”, – teigiama Aplinkos ministerijos pranešime.

Konvencija numato specialią procedūrą galimiems valstybių narių ginčams spręsti. 2010 metų rugsėjo mėnesį Priežiūros komitetas svarstė Baltarusijos atvejį pagal Ukrainos NVO “Ecoclub” pateiktą ir Lietuvos papildytą informaciją.

Atskiras Lietuvos prašymas oficialiai būtų nagrinėjamas tik tada, kai Baltarusijos pusė užbaigs PAV procedūras (viešus svarstymus, konsultacijas). Jeigu viena iš ginčo šalių nesutiktų su priežiūros komiteto išvadomis, ginčą dėl tinkamai įgyvendintų tarptautinių įsipareigojimų turėtų spręsti arbitražas.

Rusija ir Baltarusija kovą pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo, statant atominę jėgainę Baltarusijoje. Ją Baltarusija planuoja statyti maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Teigiama, kad 2,4 tūkst. megavatų galios dviejų reaktorių atominę elektrinę Baltarusijoje iki 2018 metų turėtų statyti Rusijos įmonė “Atomstrojeksport”.

Cunamio apgadintoje Japonijos atominėje elektrinėje vieno iš šešių reaktorių būklė šeštadienį tikriausiai stabilizavosi, tačiau buvo pirmąsyk aptikta radioaktyviomis medžiagomis užterštų maisto produktų, taip pat skubama atkurti elektros tiekimą jėgainei, siekiant išvengti didesnės katastrofos.

Inžinieriai paskelbė retą pranešimą apie sėkmę po operacijos, kurios metu ugnies gesinimo mašinos apie tris valandas liejo vandenį ant Fukušimos 1-osios elektrinės 3-ojo bloko. Šio bloko reaktorius laikomas pavojingiausiu žemės drebėjimo ir cunamio nuniokotoje elektrinėje dėl jame naudojamo itin radioaktyvaus plutonio.

“Padėtis ten kažkiek stabilizuojasi”, – ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas) sakė per spaudos konferenciją.

Inžinieriai anksčiau nutiesė elektros kabelį į apgadintą kompleksą, karštligiškai mėginant iš naujo įjungti aušinimo sistemų vandens siurblius. Tai padėtų ataušinti perkaitusius branduolinio kuro strypus ir apsaugotų nuo mirtinai pavojingos radiacijos nuotėkio.

Specialistai tikisi, kad elektra iki sekmadienio bus įjungta keturiuose Fukušimos reaktoriuose, esančiuose už maždaug 240 kilometrų į šiaurę nuo Tokijo.

Darbuotojai jau prijungė elektros kabelį prie 2-ojo bloko ir planuoja sekmadienį mėginti įjungti srovę 1-ajame, 2-ajame, 3-ajame ir 4-ajame blokuose.

Beveik 300 inžinierių, dirbančių 20 kilometrų spindulio evakuacijos zonoje aplink Fukušimos elektrinę, sugebėjo 6-ajame bloke įjungti antrą dyzelinį elektros generatorių. Jo tiekiama srovė buvo panaudota įjungti aušinimo sistemos siurbliams 5-ajame bloke.

Dar reikės nutiesti apie 1,5 kilometro kabelių, kad inžinieriai šį savaitgalį galėtų mėginti įjungti aušinimo sistemas 2-ajame, o vėliau 1-ajame, 3-ajame ir 4-ajame blokuose, nurodė pareigūnai.

“Jeigu jiems pasiseks įjungti aušinimo infrastruktūrą, tai bus reikšmingas žingsnis į priekį, užtikrinant stabilumą”, – sakė JAV konsultacinių bendrovių grupės “FocalPoint” branduolinės energetikos ekspertas Ericas Moore’as (Erikas Muras).

Jeigu šios pastangos nebus sėkmingos, dar lieka galimybė šios prieš 40 metų pastatytos elektrinės reaktorius užpilti smėliu ir betonu, siekiant išvengti katastrofinio radiacijos nuotėkio. Panašus metodas buvo pritaikytas 1986 metais likviduojant Ukrainoje esančios Černobylio atominės elektrinės avariją, kuri laikoma didžiausiu pasaulyje branduolinės energetikos katastrofa.

Y.Edano sakė, kad piene iš vieno ūkio, esančio Fukušimos prefektūroje už maždaug 30 kilometrų nuo elektrinės, taip pat kaimyninėje Ibarakio prefektūroje išaugintuose špinatuose nustatyta vyriausybės patvirtintas ribas viršijanti radiacinė tarša. Tačiau pareigūnas pridūrė, kad maisto produktuose nustatyta padidėjusi spinduliuotė dar nekelia pavojaus žmonių sveikatai.

Japonijos premjeras Naoto Kanas (Naotas Kanas), kuriam tenka spręsti didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo šalį ištikusią krizę, pasiteiravo opozicijos dėl galimybės sudaryti nacionalinės vienybės vyriausybę, reaguojant į stichinę nelaimę, kuri, kaip rodo patvirtinti duomenys, nusinešė beveik 7 tūkst. žmonių gyvybių, ištisus miestus pavertė užmirkusiais griuvėsiais.

Dar bent 10 700 žmonių likimas iki šiol nežinomas, tačiau baiminamasi, jog daugelis jų žuvo. Ši krizė taip pat smarkiai sukrėtė pasaulio finansų rinkas bei verčia pasaulio galiūnes suvienyti pastangas Japonijos jenai stabilizuoti.

Padėtis Japonijos atominėje elektrinėje gali paaiškėti po dešimt dienų, pareiškė Rusijos Mokslų akademijos atominės energetikos saugios plėtros problemų instituto direktorius Leonidas Bolšovas.

“Padėtis Japonijos AE, mūsų vertinimu, gali tęstis dar septynias-dešimt dienų. Arba sudegs, arba atvės”, – sakė L.Bolšovas, kalbėdamas Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijoje vykusiame pasitarime.

Jis taip atsakė į Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos vadovo Sergejaus Šoigu klausimą, kiek dar reikia dėl padėties Japonijoje laikyti grupuotę Tolimuosiuose Rytuose.

L.Bolšovas patikino, kad, net neigiamo padėties varianto atveju, pavojus iš Japonijos AE Rusijos teritorijai negresia.

“Mes atlikome skaičiavimus, ir galiu pasakyti, kad net ir susiklosčius pačiai nepalankiausiai situacijai, netgi patekus į aplinką jonizuojančiai spinduliuotei iš visų šešių blokų, dar pridėjus lietų ir vėją, tai situacija Rusijoje neviršytų normos”, – sakė jis.

Japonijos inžinieriai penktadienį pripažino, kad avarijos ištiktos atominės jėgainės reaktorius užpilti smėliu ir betonu, kaip buvo pasielgta per Černobylio jėgainės avariją 1986 metais, gali būti vienintelė galimybė išvengti katastrofinio radiacijos nuotėkio.

Pareigūnai sakė dar turintys vilčių sutaisyti elektros liniją, kuri leistų įjungti vandens siurblius bent dviejuose reaktorių blokuose, siekiant apsaugoti nuo perkaitimo branduolinio kuro strypus. Darbuotojai taip pat liejo vandenį ant 3-ojo bloko, kuriame susiklostė pavojingiausia padėtis.

Šešis reaktorius turinčią jėgainę eksploatuojanti bendrovė pirmąkart pripažino, kad palaidoti šį didelį kompleksą gali būti viena iš išeičių. Toks žingsnis rodo, kad įvairios kitos pastangos, įskaitant mėginimą lieti vandenį ant elektrinės blokų iš karinių sraigtasparnių, buvo mažai sėkmingos.

“Nėra neįmanoma apgaubti reaktorių betonu. Tačiau dabar mūsų prioritetas – pirmiausiai mėginti juos atvėsinti”, – bendrovės “Tokyo Electric Power Co.” atstovas sakė spaudos konferencijoje.

Praėjus savaitei po Japoniją sukrėtusio 9 balų žemės drebėjimo ir 10 metrų aukščio cunamio bangų, kurios sulygino su žeme daug pakrantės miestų ir nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių, didžiausios po Černobylio branduolinės krizės pabaigos toli gražu nematyti.

Tokijuje milijonai žmonių penktadienį stengėsi neišeiti į lauką, baimindamiesi radioaktyvių teršalų iš jėgainės, kuri yra už 240 kilometrų į šiaurę nuo sostinę. Tačiau vyraujantys vėjai paprastai nuneša pavojingus dūmus ir garus tolyn nuo tankiai gyvenamos sostinės ir išsklaido juo virš Ramiojo vandenyno.

+370 5 2058525

Padėtis žemės drebėjimo apgadintoje Fukušimos I atominėje elektrinėje (AE) ketvirtadienį nepablogėjo, pareiškė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA).

Anot TATENA ekspertų, situacija atominėje elektrinėje išlieka įtempta, tačiau pablogėjimo nėra, pranešė britų žiniasklaida.

Jau buvo skelbta, kad TATENA vadovas Yukiya Amano (Jukija Amanas) anksčiau ketvirtadienį iš Vienos išvyko į Japoniją, kur asmeniškai susipažins su padėtimi Fukušimos I atominėje elektrinėje.

Pasak dienraščio “Guardian”, prieš išvykimą Y.Amato situaciją Japonijoje pavadino “labai rimta”.

“Mes norime aplankyti pačią AE (Fukušima I). Tačiau šią galimybę apsvarstysime nuskridę”, – pridūrė jis.

Japonijos šiaurės rytuose žemės drebėjimo ir cunamio nuniokotoje atominėje jėgainėje antradienį nugriaudėjo sprogimas jau trečiame reaktoriuje ir įvyko radioaktyvių medžiagų nuotėkis, o ketvirtame prasidėjo gaisras, toliau vystantis jau ketvirtą dieną vykstančiai katastrofai.

Vyriausybė perspėjo elektrinės apylinkėse gyvenančius žmones neišeiti iš namų, kad išvengtų apšvitinimo.

Tokijas pranešė užfiksavęs nežymų radiacinio fono suintensyvėjimą, tačiau pareigūnai sakė, kad jis per didelis, kad keltų pavojų žmonėms sostinėje.

Per nacionalinės televizijos transliuotą pranešimą premjeras Naoto Kanas (Naotas Kanas) sakė, kad radiacija pasklido iš keturių reaktorių Fukušimos 1-ojoje jėgainėje, kuri smarkiai nukentėjo per penktadienį smogusį 9 balų žemės drebėjimą ir vėliau atšniokštusį cunamį. Ši katastrofa nusinešė jau daugiau nei 10 tūkst. žmonių gyvybių.

Spinduliuotės “lygis tikriausiai yra labai didelis, taip pat tebėra labai didelė rizika, kad pasklis daugiau radiacijos”, sakė N.Kanas.

“Darome viską, ką galime, kad išvengtume tolesnių sprogimų ir radiacijos nuotėkių”, – pridūrė jis.

Ši branduolinė krizė Japonijoje yra pati didžiausia nuo Hirošimos ir Nagasakio atominių bombardavimų per Antrąjį pasaulinį karą.

Be to, ji tapo pirmąja visam pasauliui pavojų keliančia branduoline avarija nuo Ukrainoje esančios Černobylio atominės elektrinės sprogimo 1986 metais.

N.Kanas perspėjo, kad gali pasklisti daugiau radioaktyvių medžiagų ir nurodė žmonėms, esantiems ne toliau nei už 30 kilometrų nuo Fukušimos 1-osios jėgainės, neišeiti iš patalpų, kad išvengtų spindulinės ligos.

Dalis iš maždaug 70 tūkst. žmonių jau evakuoti iš 20 kilometrų zonos, o dar 140 tūkst. tebėra zonoje, kurioje buvo naujai paskelbtas pavojus.

Po penktadienį įvykusio žemės drebėjimo šios jėgainės trijų reaktorių būklė tebėra kritinė: juos tapo nebeįmanoma aušinti, o į aplinką pasklido radioaktyvių medžiagų.

Ketvirtajame reaktoriuje, kuris buvo išjungtas, antradienį kilo gaisras ir taip pat įvyko radiacijos nuotėkis, sakė ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas).

Šis gaisras buvo užgesintas. Nors ketvirtasis reaktorius neveikė, manoma, kad jis tapo vienu iš padidėjusio radiacinio fono šaltinių, kai iš jo korpuso buvo išleidžiamos vandenilio dujos, sukėlusios gaisrą.

“Tikėtina, kad radiacijos lygis smarkiai padidėjo dėl gaisro 4-jame bloke, – aiškino Y.Edano. – Dabar kalbame apie lygius, kurie gali pakenkti žmonių sveikatai. Jie buvo išmatuoti netoli vietos, kurioje, kaip manome, vyksta (radioaktyvių medžiagų) išmetimai. Toliau (nuo elektrinės) šie lygiai turėtų būti žemesni.”

“Prašau, neikite į lauką – likite patalpose. Uždarykite lankus ir pasirūpinkite, kad jūsų namai taptų sandarūs. Nejunkite ventiliatorių. Prašome skalbinius džiovinti viduje, – sakė pareigūnas. – Šie (spinduliuotės) lygiai potencialiai gali paveikti sveikatą – tai neabejotina.”

Y.Edano pridūrė, kad pirmadienį užsiliepsnojęs vieno reaktoriaus bloko pastatas prie radiacinės taršos prisidėjo nežymiai. Prie vieno iš reaktorių išmatuotas radiacijos lygis siekė 400 tūkst. mikrosivertų per valandą ir keturiskart viršijo saugią ribą.

Pareigūnai sakė, kad 50 darbuotojų tebemėgina pumpuoti vandenį į reaktorius, siekiant juos ataušinti, o 800 kitų darbuotojų buvo evakuoti. Per gaisrus ir sprogimus reaktorių blokuose buvo sužeisti iš viso 15 darbuotojų ir kariškių, o iki 190 žmonių patyrė didesnį spinduliuotės poveikį.

Tokijuje antradienį buvo užfiksuotas nedidelis radiacijos lygio padidėjimas, tačiau pareigūnai tvirtino, kad žmonių sveikatai sostinėje pavojus negresia.

“Šis (padidėjimas) nepaprastai mažas ir nekelia pavojaus sveikatai. Jis mūsų nepaveiks”, – sakė Tokijo administracijos atstovas Takayuki Fujiki (Takajukis Fudžikis).

Antradienį taip pat buvo smarkiai padidinti oficialūs praeitą savaitę įvykusio žemės drebėjimo ir cunamio aukų skaičiai.

Policija patvirtino, kad rasta daugiau nei 2 400 žuvusiųjų, nors šias naujienas nustelbė gilėjanti branduolinė krizė. Pareigūnai anksčiau sakė, kad viena Mijagio prefektūroje tikriausiai žuvo daugiau nei 10 tūkst. žmonių.

Milijonai žmonių, prislėgtų sielvarto dėl draugų ir artimųjų bei namų netekties, ketvirtą naktį iš eilės praleido turėdami itin mažai maisto ir vandens, taip pat negalėdami susišildyti, esant žvarbiems orams. Turtingiausia Azijos šalis tokių sunkumų nebuvo patyrusi nuo Antrojo pasaulinio karo.

Ivatės prefektūros, kuri yra viena iš labiausiai nukentėjusių, administracijos pareigūnas Hajime Sato (Hadžimė Satas) sakė, kad gaunama tik apie 10 proc. reikalingų atsargų kiekio. Jis pridūrė, kad taip pat baigiasi lavonmaišių ir karstų atsargos, todėl tikėtina, kad vyriausybė kreipsis pagalbos į laidojimo namus užsienyje.

Japonijos pareigūnai atsisako prognozuoti bendrą aukų skaičių, tačiau geologas iš Indonezijos Hery Harjono (Heris Hardžonas), dirbęs su informacija apie 2004 metais Azijai smogusį cunamį, sakė, jog “būtų tikras stebuklas, jeigu žuvusiųjų būtų mažiau nei dešimt tūkstančių”.

2004 metais cunamis nusinešė apie 230 tūkst. žmonių gyvybių, tačiau tik apie 184 tūkst. lavonų buvo rasti.

H.Harjono pažymėjo, jog Japonijoje daug lavonų tikriausiai buvo nuplauti į jūrą arba tebėra užversti po nuolaužomis, kaip nutiko labiausiai nuo ankstesnio cunamio nukentėjusioje Indonezijos Ačės provincijoje.

Tačiau geologas taip pat akcentavo, jog dėl Japonijoje aukų skaičius gali būti mažesnis dėl pažangios infrastruktūros, aukšto lygio parengties ir miestų išplanavimo, nes namai buvo statomi toliau nuo vandenyno pakrantės.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje Baltarusijos ambasadoriui Lietuvoje pirmadienį buvo įteikta nota, kurioje priekaištaujama dėl Baltarusijos pareigūnų teiginių, esą Lietuva neturi prieštaravimų Baltarusijos atominei elektrinei, pranešė diplomatai.

Notoje Lietuva teigia, kad tarptautinis Baltarusijos atominės elektrinės projekto poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procesas nėra baigtas.

Lietuva notoje pakartojo prieštaraujanti planams statyti jėgainę aikštelėje, esančioje 50 kilometrų nuo Vilniaus.

“Baltarusija nėra atlikusi savo šalyje planuojamos statyti atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo pagal visuotinai priimtas tarptautines teisines normas, nėra organizavusi šio projekto viešųjų svarstymų Lietuvoje ir dvišalių Lietuvos ir Baltarusijos konsultacijų, kaip to reikalauja Espo konvencija”, – rašoma notoje, kurios tekstą gavo BNS naujienų agentūra.

“Pakartotinai prašome Baltarusijos Respubliką vadovautis tarptautinėmis konvencijomis ir atsakyti į visus Lietuvos keliamus klausimus dėl Baltarusijos atominės elektrinės projekto, organizuoti tinkamus viešuosius svarstymus Lietuvoje ir dvišales Lietuvos-Baltarusijos konsultacijas”, – teigiama dokumente.

Notoje pabrėžiama, kad dar pernai gegužę Lietuva išsakė oficialią poziciją, kad ji “prieštarauja Baltarusijos atominės elektrinės statybai Astravo statybos aikštelėje”.

Ambasadorius Vladimiras Dražinas po susitikimo su Lietuvos užsienio reikalų ministru Evaldu Ignatavičiumi žurnalistams notos turinio nekomentavo.

“Aš ką tik gavau Užsienio reikalų ministerijos notą, ji šiandien bus perduota Baltarusijos užsienio reikalų ministerijai. Bus tęsiamas mūsų ministerijų ir žinybų, kurios yra atsakingos už šį klausimą, darbas. Baltarusijos pusėje šiuo klausimu rūpinasi Aplinkos ir gamtos išteklių ministerija. Gausime jų poziciją, tada galėsiu jums pakomentuoti. Dabar nieko daugiau negaliu pridurti”, – sakė V.Dražinas.

Baltarusijos žiniasklaida neseniai citavo energetikos viceministrą Michailą Michadiuką, teigusį, jog Minskas atsakė į visas Vilniaus pastabas, susijusias su planuojamos AE poveikio aplinkai vertinimo procesu.

Lietuvos URM notoje pakartojo, kad susirūpinimą dėl planuojamos Baltarusijos atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo procedūrų yra pareiškęs ir Espo konvencijos sekretoriatas. Ministerija pažymėjo, kad Baltarusija privalo laikytis branduolinę energetiką reguliuojančių tarptautinių teisės aktų, prie kurių yra prisijungusi.

“Užsienio reikalų ministerija primena, kad Baltarusijos Respublika yra Espo konvencijos narė, yra įsipareigojusi imtis visų reikiamų ir veiksmingų priemonių, kad būtų išvengta planuojamos veiklos esminio nepalankaus tarpvalstybinio poveikio aplinkai”, – sakoma Lietuvos diplomatiniame dokumente.

Baltarusija yra ir 1994 metų Tarptautinės atominės energijos agentūros Branduolinės saugos konvencijos narė.

Baltarusija atominę elektrinę ketina statyti Astravo rajone netoli Lietuvos sienos, už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Tačiau kol kas nėra vieningos nuomonės, ar tokie Minsko planai virs tikrove, nes neaišku, kas finansuos atominės jėgainės statybą.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pritarė Baltarusijos ir Rusijos vyriausybių dėl bendradarbiavimo statant Baltarusijos teritorijoje atominę elektrinę, agentūrai “Interfax” pranešė valstybės vadovo spaudos tarnyba.

Agentūros pašnekovas nurodė, kad dokumento projektui pritarta “atsižvelgus į principinio pobūdžio pataisas, padarytas po derybų su Rusija”.

Savo įsaku A.Lukašenka įgaliojo Baltarusijos energetikos ministrą Aleksandrą Ozerecą pasirašyti susitarimą.

Anksčiau buvo pranešta, kad kovo 15 dieną Rusija ir Baltarusija per Sąjungos ministrų tarybos posėdį ketina pasirašyti pluoštą susitarimų dėl atominės elektrinės statybos Baltarusijoje.

Numatoma pasirašyti abiejų vyriausybių susitarimus dėl atominės elektrinės statybos, lygiagretaus energetikos sistemų darbo ir susitarimą dėl kredito.

Baltarusija tikisi gauti iš Rusijos 9 mlrd. JAV dolerių kreditą atominei elektrinei statyti, įvertinant išlaidas atominės elektrinės infrastruktūrai įrengti.

Sprogimai Japonijoje žemės drebėjimo ir cunamio nuniokotos Fukušima Daijiči (Fukušimos pirmosios) atominės elektrinės pirmajame ir trečiajame reaktoriuose galėjo sunaikinti sistemą, kuri kliudo radioaktyvioms medžiagoms patekti į atmosferą, pareiškė japonų inžinierius Masashi Goto (Masašis Goto), projektavęs branduolinių reaktorių kuro strypus šioje atominėje elektrinėje.

Pasak BBC pranešimo, M.Goto pareiškė, kad Fukušimos pirmosios atominės elektrinės reaktoriai iš pat pradžių nebuvo suprojektuoti, kad atlaikytų stiprius žemės drebėjimus ir cunamį. M.Goto pažymėjo, kad kompanija “Toshiba”, stačiusi atominę elektrinę, žinojo apie šį trūkumą.

Ekspertas pažymėjo, kad viename iš reaktorių naudojamas maišytas urano ir plutonio kuras. Dėl to per stiprų sprogimą radiacija pasklinda po dvigubai didesnę teritoriją, nei tuo atveju, kai naudojamas “įprastas” branduolinis kuras.

M.Goto spėja, kad Fukušimos 1-osios atominės elektrinės likimas paaiškės per artimiausias paras.