Žemės drebėjimo ir cunamių nuniokotuose Japonijos pajūrio miestuose gelbėtojai pjūklais ir laužtuvais ardė griuvėsius, traukdami aukų kūnus, o turtingiausia Azijos valstybe susidūrė su didėjančiu humanitarinės, branduolinės ir ekonominės krizės pavojumi.

Milijonai žmonių jau trečią naktį praleido be vandens, maisto ir galimybės sušilti žvarbiame ore nuniokotoje šiaurės rytų pakrantėje.

Be to, vienoje pažeistoje atominėje jėgainėje sugedus jau trečio reaktoriaus aušinimo sistemoms padidėjo reaktoriaus šerdies išsilydymo pavojus, o biržoje akcijų kainos patraukė žemyn, baiminantis milžiniškų Japonijos pramonės nuostolių, tarp jų didžiųjų bendrovių, tokių kaip “Toyota” ir “Honda”.

Vienas anonimu pageidavęs likti Japonijos policijos pareigūnas, kad pirmadienį Mijagio prefektūros pakrantėje buvo rasta apie tūkstantis vandenyno išmestų lavonų.

Paaiškėjus šiam faktui, oficialus pastarųjų katastrofų aukų skaičius didėja iki maždaug 2 800, tačiau Mijagio policijos vadas sakė, jog vien jo provincijoje, turinčioje 2,3 mln. gyventojų, tikriausiai žuvo daugiau negu 10 tūkst. žmonių.

Penktadienį Japoniją ištikusi dviguba tragedija šios išsivysčiusios šalies gyventojams sukėlė didžiulių kančių, neregėtų nuo Antrojo pasaulinio karo.

Daugelyje vietovių neveikia vandentiekis, nėra elektros, o eilėse prie degalinių žmonėms tenka laukti po 4-5 valandas. Dėl artimųjų ir namų netekties sielvartaujantys gyventojai alkį dažniausiai malšina makaronų sriubomis iš pakelių arba virtų ryžių kukuliais.

“Žmonės turi mažai maisto ir vandens. Produktai paprasčiausiai neatvežami”, – sakė Ivatės prefektūros, kuri yra viena iš trijų labiausiai nukentėjusių, administracijos pareigūnas Hajime Sato (Hadžimė Satas).

Jis pridūrė, kad gaunama tik 10 proc. gyventojams reikalingo maisto ir kitų atsargų. Baigiasi netgi lavonmaišių ir karstų atsargos, todėl tikėtina, kad vyriausybė kreipsis pagalbos į laidojimo namus užsienyje.

“Kreipėmės į laidojimo namus visoje šalyje, prašydami atsiųsti kuo daugiau lavonmaišių ir karstų, – H.Sato sakė naujienų agentūrai “The Associated Press”. – Tiesiog nesitikėjome, kad gali įvykti kažkas panašaus. Tai tiesiog pribloškia”.

Nuo penktadienio nuniokotą pakrantę supurtė daugiau nei 150 pakartotinių požeminių smūgių, o pirmadienį užfiksuotas 6,2 balo žemės drebėjimas vėl paskatino vėl paskelbti cunamių pavojų. Labiausiai Fukušimos provincijoje nuniokotame Somos mieste kariai nutraukė gelbėjimo darbus ir paragino gyventojus skubėti į aukštumas.

Mieste gaudė sirenos, o kariai komandavo: “Bėkite į aukštesnes vietas! Traukitės iš čia!”

Keli uniformuoti kariai buvo pastebėti vedantys senyvą moterį į pažliugusį kalvos šlaitą.

Tačiau cunamis šįkart neatsirito.

Pirmosios nuo penktadienio į Somą atvykusios paieškų brigados pradėjo traukti lavonus iš po nuolaužų. Netoliese stovėjo greitosios pagalbos automobiliai, o išvalytose vietose buvo ištiesti lavonmaišiai. Tuo metu ugniagesiai laužtuvais ir grandininiais pjūklais valė nuolaužų krūvas, kuriose susimaišė medienos lūženos, plastikiniai lakštai, stogų dangos gabalai, dumblas, sumaitoti automobiliai, susiraizgę elektros laidai ir namų apyvokos daiktai.

Virš miesto siuvo sraigtasparniai, tyrinėdami nuniokotus rajonus, kuriuose griuvėsiai tęsėsi iki pat horizonto. Kai kurie laivai riogsojo apvirtę sausumoje, nunešti už maždaug kilometro nuo kranto. Pareigūnais sakė, kad Somoje, turinčioje 38 tūkst. gyventojų, buvo užlieta trečdalis teritorijose, o tūkstančiai žmonių iki šiol nerasti.

Pasak pareigūnų, patvirtinta jau daugiau nei 2 800 žmonių žūtis, o daugiau nei 1 400 pasigesta. Dar bent 1 900 buvo sužaloti.

“Prarandu viltį”, – sakė 38 metų statybininkas Hajime Watanabe (Hadžimė Vatanabė), stovintis pirmasis eilėje prie uždarytos degalinės Sendajuje, esančiame už maždaug 100 kilometrų į šiaurę nuo Somos. Vėliau priėjo vienas iš gelbėtojų ir pranešė, jog netgi tuo atveju, jeigu degalinė atsidarys, benzinas bus skiriamas tik gelbėtojų brigadoms ir svarbiausiems administracijos darbuotojams.

“Niekada neįsivaizdavau, kad pateksime į tokią padėtį, – sakė H.Watanabe. – Anksčiau gerai gyvenau; dabar neturiu nieko. Nei benzino, nei elektros, nei vandens.”

Vyras sakė, jog jį ir jo šeimą gelbsti tik 60 puslitrinių vandens butelių, kuriais jo žmona apdairiai pasirūpino, ruošdamasi panašioms krizėms. H.Watanabe pasakojo dvi valandas ieškojęs veikiančios maisto parduotuvės, prie kurios ilgai teko laukti eilėje, kad nusipirktų ryžių miltų makaronų.

Vyriausybė į nelaimės zoną pasiuntė 100 tūkst. karių, kurie padeda vykdyti gelbėjimo operacijas. Be to, pasiųsta maisto produktų, 120 tūkst. antklodžių, 120 tūkst. butelių vandens ir 110 tūkst. litrų benzino, tačiau elektros linijų remontas gali užtrukti dar kelias dienas.

Sprogimai atominėje elektrinėje Japonijoje gali ataušinti norą statyti tokias elektrines visame pasaulyje – to siekiančiai Lietuvai rasti palaikymą Europos Sąjungoje (ES) ir JAV bus sunkiau, pirmadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

“Seniai buvo žinoma, kad jeigu kurioje nors atominėje elektrinėje kas nors atsitiktų, atominės energetikos pramonė sustotų bent dešimtmečiui”, – tvirtino Lietuvos energetikos instituto direktorius Jurgis Vilemas.

J.Vilemo teigimu, įvykiai Japonijoje neprilygsta Černobylio atominės elektrinės sprogimui 1986 metais, tačiau iki to nedaug trūksta.

Pasak jo, dėl įvykių Japonijoje smūgis visai atominei energetikai bus didžiulis, įtakos nepajus tik Kinija ir Indija. Nelabai jautri bus ir Rusija. Sujudės žalieji, gamtosaugos organizacijos. Visuomenės ir politikų nuomonė apie atomines elektrines sparčiai keisis į neigiamą. “Iki šiol ES laikėsi tokios nuomonės: “Plėtokite atominę energetiką kaip norite, tačiau finansinės paramos nebus.” Dabar būti neutraliam bus sunkiau, prastumti sprendimus irgi nebus lengva”, – svarstė J.Vilemas.

Savo ruožtu elektrinę Lietuvoje statyti norinčio investuotojo ieškančios komisijos narys Virgilijus Poderys netiki, kad įvykiai Japonijoje ryškiau paveiks Lietuvą.

“Nemanau, kad tai turės didelės tiesioginės įtakos. Japonijos įvykiai susiję su išskirtinio stiprumo žemės drebėjimu. Nemanau, kad kas nors galėtų numatyti tokį žemės drebėjimą Lietuvoje”, – sakė V.Poderys.

Kad įvykiai Japonijoje neturėtų paveikti Lietuvos, tvirtina ir visuomenės nuomonių tyrėjų “Vilmorus” vadovas Vladas Gaidys.

“Apklausa šiandien parodytų, kad atominės elektrinės šalininkų sumažėjo. Bet po pusmečio, manau, Japonijos įvykiai bus beveik pamiršti. Nuomonę apie naują atominę lems kiti veiksniai – ar dėl jos atpigtų elektra, kiek būtų sukurta darbo vietų ir panašiai”, – mano V.Gaidys.

Jis prisiminė, kad, praėjus 3 metams po Černobylio katastrofos, du trečdaliai Lietuvos gyventojų manė, jog Ignalinos atominė elektrinė turėtų dirbti toliau.

Šis palaikymas niekada neatslūgo, nors 2001-ųjų apklausoje 64 proc. šalies žmonių pripažino tikintys, jog elektrinėje gali įvykti rimta avarija.

Pernai sužlugus strateginio investuotojo į naują atominę elektrinę konkursui ir Vyriausybei derybų keliu ieškant naujo galimo investuotojo, Lietuvos vadovė sako, kad globalūs pasaulio reiškiniai – ekonominė krizė, neramumai Šiaurės Afrikoje – turi įtakos ir naujos atominės elektrinės projektui Lietuvoje.

“Buvo penki potencialūs investuotojai, visų jų interesai buvo labai skirtingi. Yra ir objektyvios, ir subjektyvios priežastys. Subjektyvios – tai, be abejo, bendra ekonominė situacija globalioje rinkoje – tai krizė kol kas dar nesibaigusi tiek Europoje, tiek globaliame kontekste. Taip pat mes turime dabar vėl komplikacijas energetikos srityje, būtent – Šiaurės Afrika, kuri gali tiesiogiai daryti įtaką visam europiniam ir pasauliniam energetikos ir ypač naftos sektoriaus vystymuisi. Taigi, mes turime daug globalių pasaulinių reiškinių, kurie įtakoja ir tai, kas vyksta Lietuvoje”, – interviu radijo stočiai “Znad Willi” sakė D.Grybauskaitė.

Ji taip pat tvirtino, kad regioninių partnerių – Baltijos valstybių ir Lenkijos – parama naujos atominės elektrinės projektui išlieka.

“Kol kas visos Baltijos šalys ir Lenkija tvirtina, kad jeigu toks projektas bus, jos jame dalyvaus”, – sakė D.Grybauskaitė.

Pietų Korėjos bendrovei “Korea Electric Power Corp” pernai atsiėmus pasiūlymą statyti Lietuvoje naują atominę elektrinę, žlugo Lietuvos skelbtas konkursas.

Vyriausybė šių metų pradžioje iš naujo pradėjo investuotojo paieškas ir tikisi tiesioginių derybų būdu jį rasti iki šių metų vidurio.

Apie tiesioginių derybų pradžią energetikos ministras Arvydas Sekmokas oficialiai pranešė sausio 13-ąją – pagal įstatymą procesas turi būti baigtas per 6 mėnesius.

Dalyvaujant regioninėms partnerėms Latvijai, Estijai ir Lenkijai, Lietuva ketina per dešimtmetį pastatyti naują atominę elektrinę Visagine prie sienos su Baltarusija, kur stovi 2009 metų pabaigoje galutinai uždaryta sovietų laikais statyta Ignalinos atominė elektrinė.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis teigia gavęs aiškų Jungtinių Amerikos Valstijų signalą, kad Vašingtonas remia naujos atominės elektrinės Lietuvoje statybos projektą.

“Tai yra pirmas toks aiškus, tiesus JAV pareiškimas nuo tada, kaip mes pradėjome vystyti šį projektą”, – BNS penktadienį telefonu sakė per Frankfurtą iš vizito JAV grįžtantis A.Ažubalis, kuris JAV susitiko su valstybės sekretore Hillary Clinton (Hilari Klinton) ir jos pavaduotoju Jamesu Steinbergu (Džeimsu Stainbergu).

“Išsamioje diskusijoje valstybės sekretorės pavaduotojas J.Steinbergas pabrėžė tvirtą JAV paramą (…) Lietuvos pastangoms plėtoti energetinį saugumą, įskaitant Baltijos regiono atominės elektrinės vystymą”, – ketvirtadienį Vašingtone spaudos konferencijoje sakė JAV Valstybės departamento atstovas spaudai Markas Toneris.

Pasak A.Ažubalio, šis JAV pareiškimas yra “labai rimtas signalas” tiek potencialiems investuotojams, tiek galvojantiems “kažkokiais būdais stabdyti ar lėtinti šio keturių valstybių projekto įgyvendinimą”.

“Valstybės departamentas išsako JAV administracijos poziciją. Tą poziciją labai aiškiai perskaito ir supranta visos suinteresuotos pusės, net ir tos, kurios nelabai suinteresuotos šio projekto įgyvendinimu. Pirmiausia, kaip visada, eina politinis apsisprendimo klausimas, o toliau yra specialistų, ekspertų konsultantų reikalas”, – sakė užsienio reikalų ministras.

Jis sakė, kad šiuo metu vyksta tiesioginiai pokalbiai su investuotojais, tačiau nekomentavo, ar tarp jų yra JAV kompanijų.

Paklaustas, kaip vertina nuomones, kad atominės elektrinės projekte esama pauzės, jis atsakė: “Nežinau, kas kalba apie pauzę, matyt, tie, kurie iš tikrųjų nori amžinos pauzės”.

Lietuva tikisi šiemet rasti strateginį investuotoją į naują jėgainę, kurią Lietuva statytų kartu su Latvija, Estija ir Lenkija. Pernai skelbtas konkursas žlugo, dabar investuotojo ieškoma tiesioginėmis derybomis.

25 Sau 2011 15:56 |Category: Užsienio verslas

Baltarusija ir Rusija planuoja vasario pabaigoje arba kovo pradžioje vienu paketu pasirašyti tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo įgyvendinant atominės elektrinės (AE) Baltarusijoje projektą ir dėl lygiagretaus energetikos sistemų darbo.

Tai pranešė Baltarusijos pirmasis vicepremjeras Vladimiras Semaška per susitikimą su Rusijos valstybinės korporacijos “Rosatom” vadovu Sergejumi Kirijenka antradienį Minske.

Anot V.Semaškos, Baltarusija ir Rusija susitarė atlikti būtinas vidaus valstybines procedūras,”kad galėtume, jeigu ne vasario pabaigoje, tai kovo pradžioje, pasirašyti tarpvyriausybinį susitarimą”.

Baltarusijos pirmasis vicepremjeras pridūrė, jog šalys suderimo priemonių planą bendrai energetikos įmonei steigti, kuri turėtų pradėti veikti šių metų birželį.

S.Kirijenka per vėliau vykusį jo susitikimą su Baltarusijos premjeru Michailu Miasnikovičiumi pareiškė, kad Rusija “pasirengusi pirmąjį šių metų ketvirtį vienu metu pasirašyti du tarpvyriausybinius susitarimus”.

Baltarusija tikisi ne vėliau kaip 2020 metais pradėti eksploatuoti du atominės elektrinės blokus, kurių galingumas sudarytų iš viso 2,4 gigavatų. Generaliniu rangovu pasirinkta Rusijos “Atomstrojeksport”.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija pasirengusi skirti Baltarusijai kreditą atominei elektrinei statyti.

Po susitikimo su Baltarusijos premjeru Michailu Miasnikovičiumi spaudos konferencijoje V.Putinas pažymėjo, kad “Rusija pasirengusi padėti realizuoti šį didelės apimties, apie 6 mlrd. dolerių vertės projektą”.

“Esame pasirengę spręsti jo kreditavimo klausimą”, – sakė V.Putinas.

Jis atkreipė dėmesį, kad dabar svarbiausia galutinai įvertinti atominės elektrinės statybos kaštus.

Rusijos premjeras paragino partnerius Baltarusijoje asmeniškai įsitikinti tuo, kad projekto kaina, kurią siūlo Rusija, yra ekonomiškai pagrįsta.

“Turint omenyje, kad Kaliningrade šiuo metu statoma Baltijos atominė elektrinė, mūsų partneriams iš Baltarusijos labai nesunku sėsti į traukinį ir pažiūrėti, kas ten vyksta, įvertinti sąmatas ir įsitikinti, kad teikiamos kainos yra objektyvios”, – sakė V.Putinas.

Jis taip pat pastebėjo, kad spręsdamos projekto sąmatų klausimą abi šalys “gerokai pasistūmėjo į priekį”.

V.Putinas pažadėjo, kad Baltarusijos specialistai aktyviai dalyvaus šiame projekte.

“Baltarusijos specialistų dalyvavimas bus labai reikšmingas – 30-35, gal būt net 40 proc. Aišku, kalbama apie tas veiklos sritis, kuriose Baltarusijos specialistų kompetencija neabejojame nei mes, nei tarptautinės organizacijos”, – sakė V.Putinas.

Baltarusija planuoja ne vėliau kaip 2020 metais pradėti eksploatuoti du atominės elektrinės blokus, kurių galingumas sudarytų iš viso 2,4 gigavatų. Generaliniu rangovu pasirinkta Rusijos bendrovė “Atomstrojeksport”.

Kaliningrado srityje statoma į eksportą orientuota 2,34 gigavatų galios atominė elektrinė, kuri turėtų pradėti veikti 2016-2018 metais. Projektą įgyvendinanti valstybės korporacija “Rosatom” siekia pritraukti užsienio investuotojų, siūlydama iki 49 proc. akcijų

Tinkamiausia vieta pirmajai Lenkijoje atominei elektrinei yra Žarnovieco vietovėje šiaurės vakarų Lenkijoje, mano šalies atominės energetikos specialistai.

Tyrimą paskelbė Lenkijos ūkio ministerija, rašo dienraštis “Rzeczpospolita”.

Buvo numatytos 28 potencialios statybos vietos – realiausios, be Žarnovieco, yra dar trys – Varta-Klempičius prie Poznanės, Kopanio vietovė prie Košalino miesto ir Nove Miasto Mazovijos vaivadijoje.

Kaip rašo dienraštis, Lenkijos energetinė grupė PGE artimiausiu metu išrinks įmonę, kuri ištirs vietoves. Darbai turi būti baigti 2013 metų pirmąjį pusmetį.

Lenkijos atominės energetikos programa turi būti patvirtinta iki šių metų liepos mėnesio, nors darbai turėjo būti baigti iki 2010 metų pabaigos. Iki tol planuota priimti ir įstatymų paketą, kad PGE galėtų įkurti konsorciumą, kuris parengtų atominės elektrinės programą ir ieškotų pinigų jos statybai.

Įmonę, kuri statys elektrinę, Lenkija planavo pasirinkti dar pernai. Tarp labiausiai tikėtinų rangovų laikyti “GE Hitachi” ir Prancūzijos “Electricite de France” bei “Areva”.

Lenkijos atominės elektrinės statybą numatoma baigti iki 2021 metų.

Žlugus investuotojo į naują atominę elektrinę (AE) statybos konkursui ir Vyriausybei padėjus tiesiogines derybas su iš jo pasitraukusia Pietų Korėjos bendrove “Kepco”, Lietuvos energetikos ministras liberaliau žvelgia į jėgainės Lietuvoje statybos terminus.

“Į Lietuvos gyventojų prognozes pažiūrėjus matosi, kad dauguma respondentų vertina, kad iki 2050-ųjų Lietuva tikrai turės atominę elektrinę. Kada ji konkrečiai turės – 2018, 2020 ar 2025 metais, be abejo, būtų rizikinga prognozuoti, bet įstatymai yra įstatymai. Bet Vyriausybė, Energetikos ministerija turi juos vykdyti”, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Iki šiol skelbta, kad atominę jėgainę Lietuva ketina pastatyti iki 2018-2020 metų.

Jo teigimu, su potencialiu investuotoju tiesioginės derybos truks pusmetį, kaip ir numato Koncesijų įstatymas.

“Turi būti užtikrinamas derybų konfidencialumas tam, kad mes išvengtume kažkokių šalutinių neigiamų veiksmų. Ir lygiai taip pat turi būti užtikrintas konkurencingumas. Viskas, ką galima pasakyti šiandien, yra tai, kad yra įsakymu turi būti pradėtos tiesioginės derybos su investuotoju. Kai bus pasiektas tam tikras rezultatas, jį tvirtinti bus pateikta Seimui, kaip esminius valstybės įsipareigojimus”, – teigė A.Sekmokas.

Neoficialiomis BNS žiniomis, Lietuva tęsia tiesiogines derybas su Pietų Korėjos bendrove “Korea Electric Power Corporation” (“Kepco”), kuri pernai lapkritį netikėtai pasitraukė iš naujos AE Lietuvoje strateginio investuotojo konkurso.

Dalyvaujant regioninėms partnerėms Latvijai, Estijai ir Lenkijai, Lietuva ketina pastatyti naują atominę elektrinę Visagine prie sienos su Baltarusija, kur stovi 2009 metų pabaigoje galutinai uždaryta sovietų laikais statyta Ignalinos atominė elektrinė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė tiki, kad 2011-aisiais Lietuva stosis ant kojų, bet tai bus lėtas procesas, kurio sėkmė priklausys ir nuo kol kas neaišku – į gerąją ar blogąją pusę pasvirsiančios situacijos kai kuriose didelių finansinių sunkumų dabar patiriančiose Europos valstybėse. Tad šalies vadovė Lietuvos žmonėms siūlo kliautis ne kitais, o savimi, atsikratyti pasyvumo ir patiems aktyviau bei atsakingiau kurti savo valstybę.

PROGNOZĖS: Premjeras jau buvo paskelbęs krizės pabaigą, tačiau pareikalavus atkurti pensijas pareiškė, kad krizė dar nesibaigė. Kokia, Jūsų nuomone, tikroji šalies ūkio padėtis?
D.G.: Manau, juodžiausias laikotarpis tikrai praėjo. 2011-aisiais matysime tam tikrą atsigavimą – ekonomika turėtų augti 2–3 proc. Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad biudžetas tuoj pat pasipildys papildomomis lėšomis, o tai reiškia, jog pensijų atkurti 2011 m. negalime. 2012 m. tam bus realesnė prošvaistė.
Tačiau turime labai rimtai vertinti, kad Lietuvos ekonomika labai maža ir labai priklausoma nuo išorės, o joje, deja, kol kas vyksta įvairių reiškinių. Turiu galvoje sunkumus, kuriuos šiuo metu išgyvena kai kurios Europos valstybės. Lietuvos ekonomika iš dalies turės priklausyti nuo to, kaip seksis Europos valstybėms susitvarkyti su skolinimosi krize.
Todėl galime džiaugtis atsigavimo daigeliais, šviesesnėmis prognozėmis, bet nesitikėti per daug. Stosimės ant kojų, bet tas stojimasis bus lėtas.
PROGNOZĖS: Jei krizė eina į pabaigą, tai gal ir krizių premjeru tituluojamo Andriaus Kubiliaus karjera – link pabaigos? Ar vis dar manote, kaip kad sakėte prieš metus, kad jo vadovaujama Vyriausybė pasmerkta dirbti iki kadencijos galo?
D.G.: Galima pajuokauti, kad krizė dar nesibaigė, tad A.Kubiliui teks tą naštą panešioti. O jei rimtai – esu atvira bet kokioms politinėms jėgoms, jei tik jos ateitų susivienijusios ir atneštų racionalių receptų, kaip galima greičiau ir geriau susitvarkyti.
Bet A.Kubiliaus Vyriausybė daro tai, kas būtina ir ką turėtų daryti bet kuri Vyriausybė sunkmečiu. Beje, kai palyginame, ką daro Latvijos ar Estijos vyriausybės, matome, kad receptai labai panašūs, tačiau žmonės tai priėmė kaip neišvengiamybę, o mūsų piliečių, žiniasklaidos, politikų vertinimai labai negatyvūs. Priežasčių, kodėl skirtinga reakcija, daug. Pavyzdžiui, sunkmečio laikotarpis nebuvo panaudotas saulėlydžio planams įgyvendinti, per mažai pastangų dėta socialinio draudimo sistemai, valstybės valdymui reformuoti.
PROGNOZĖS: Tai ką, Jūsų nuomone, Vyriausybė, kitos valdžios institucijos 2011 m. turi padaryti, kad ir ekonomika stabilizuotųsi, ir žmonės labiau pasitikėtų valdžia?
D.G.: Viskas prasideda nuo asmeninio pavyzdžio. Turime daryti, kas įmanoma, ir švariai, viešai. O jei kalbėsime apie reformas, būtina imtis socialinio draudimo sistemos reformos, apie kurią tik kalbame, bet neišdrįstame padaryti. O juk “Sodros” situacija bus sudėtinga ir dėl ekonominio nuosmukio, ir dėl demografinės padėties, ir dėl emigracijos. Kad ir kokia būtų Vyriausybė, ji bus priversta eiti skausmingu keliu, bet spręsti šią problemą.
O esminis uždavinys, ir ne tik 2011 metams, – tai kova su korupcija, nes ji jau pradeda paralyžiuoti valstybės vystymąsi. Tampame oligarchų ir nusikalstamo pasaulio valdoma valstybe. Juk jei kokį milijoną kas nugvelbia iš avialinijų, tai visai valstybei nuostolis – milijardai: vyksta grandininė reakcija: nesiplėtoja turizmas, neatvažiuoja žmonės, kurie galėtų apsistoti mūsų viešbučiuose, pirkti mūsų prekes ir t.t. Nesitikėjau, kad Lietuvoje tokio masto korupcija, o prie smulkios korupcijos žmonių mentalitetas taip pripratęs, kad ją tiesiog toleruoja.
PROGNOZĖS: 2010-ieji net buvo pavadinti kovos su korupcija metais. Tačiau ar matote prošvaisčių šioje kovoje, jei net muitininkų sulaikyti kontrabandininkų vilkikai su kontrabandinėmis prekėmis nuvaromi iš muitinės teritorijos?
D.G.: Vilkiko istorija – įžūlus akibrokštas, parodantis, koks didelis supuvimo lygmuo nuo apačios iki viršaus. Yra keli korupcijos lygmenys: kontrabandinis lygmuo, kai pareigūnai praleidžia kontrabandininkus, savivaldybių – per viešuosius pirkimus, ES lėšų panaudojimą, ir politinė korupcija, kai priimami lobistiniai įstatymai, kurie labai ilgam laikotarpiui gali padaryti poveikį šalies strateginiam vystymuisi, labai pakenkti šalies raidos perspektyvai. Visus šiuos lygmenis galima bandyti paveikti per įstatymus, nes mūsų įstatymai pernelyg švelnūs esant tokiam korupcijos lygmeniui ir taip veikiant lobistinėms interesų įtakoms. Todėl inicijuoju labai daug antikorupcinių įstatymų – iki turto konfiskavimo, baudų didinimo, kad tai atgrasytų nuo to, kas dabar vyksta Lietuvoje.
Bet vien įstatymų nepakanka, juos dar reikia taikyti. Labai tikiuosi, kad sukūrus papildomą juridinę bazę bus galima pradėti reikalauti atsakomybės. Kol kas apie tai daug kalbame, bet nė vienas už tokius nusikaltimus nėra pasodintas už grotų.
PROGNOZĖS: Atvirai sakote, kad Jums nekelia pasitikėjimo aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Ar nereikalaujate keisti ministrų todėl, kad nesugriūtų valdančioji koalicija, ar kad nematote kuo jų pakeisti?
D.G.: Yra kuo pakeisti, tačiau ministrų keitimą turi aprobuoti premjeras. Vyriausybė, kaip žinome, koalicinė, ir ministrų keitimo problema daugiausia priklauso nuo premjero ir koalicijos trapumo. O pagal darbo kokybę ir rezultatą, taip pat ir panaudojant europines lėšas, sprendžiant sąvartynų problemas, Aplinkos ministerija neatlaiko jokios kritikos – matome visišką stagnaciją, negebėjimą dirbti.
PROGNOZĖS: Tačiau akivaizdžiai remiate energetikos ministrą Arvydą Sekmoką, nors didelė dalis Seimo abejoja ir jo tinkamumu ministro pareigoms. Ar Jums aiški Lietuvos politika siekiant energetinės nepriklausomybės, žlugus branduolinės jėgainės statybos investuotojo konkursui, neplėtojant atsinaujinančių energijos šaltinių energetikos ir t.t.?
D.G.: Lietuva neturi energijos išteklių, todėl vis tiek priklausysime nuo vienų ar kitų, tad galima kalbėti tik apie santykinę nepriklausomybę – tam tikrą proporciją. Štai Europa nuo rusiškų dujų priklauso tik apie 60, o Lietuva – visu 100 proc.
Ši Vyriausybė pirmoji po 20 nepriklausomybės metų atidarė elektros biržą: “Nordpool” pagrindu pirmą kartą beveik pusę elektros energijos galime pirkti konkurencingomis biržos kainomis. Todėl ir sakau, kad ši Vyriausybė darė tai, ko lobistiniai įvairių grupuočių interesai neleido daryti visus 20 metų.
Išardydama “Leo LT” valstybė susigrąžino viso elektros energetikos sektoriaus kontrolę, ir tai gerai: nes visiškai aišku, kad “Leo LT” nė neketino statyti atominės elektrinės, ir tai buvo tik mėginimas sužaisti akcijomis ir uždirbti milijardus sumokėjus kelis šimtus milijonų. Pasirašyti visi dokumentai elektros linijai su Švedija tiesti, ir esame garantuoti, kad 2015 m. ji pradės veikti. Dirbame, kad mūsų elektros tinklai būtų sujungti su Lenkija. Planuojame suskystintų dujų terminalo statybą Klaipėdoje.
Kam nepakankamai dėmesio skiria ir ši Vyriausybė – tai alternatyvūs energijos šaltiniai. Lietuva labai menkai naudoja biokurą, o savikaina už šildymą ir elektrą kristų iki 40 proc. Didelis potencialas Lietuvai – vėjo energetika, šiukšlių perdirbimas. Tad pauzę po tokios atominės elektrinės investuotojo konkurso baigties būtina panaudoti alternatyvios energetikos plėtojimui Lietuvoje.
O jei kalbame apie atominės elektrinės investuotojo konkursą, tai Lietuva jį pradėjo Europos ekonominio nuosmukio metu, be to, tokie projektai labai brangūs ir ilgai trunka. Tad bet kokia investicija iš šono bus apskaičiuota labai atsargiai. Tos šalys, kurios turi savo technologijas – Rusija, JAV ar Prancūzija, gali tai daryti, tad Rusija ir turi Kaliningrado projektą. Baltarusiai, jei statys atominę, skolinsis pinigų, tačiau dar nežinia, kokią naudos technologiją – rusišką ar kokią kitą. O nei Baltijos valstybės, nei Lenkija neturi nei savo technologijų, nei patirties, nei statytojų. Net visos keturios, kad ir kiek pasirašinėtų susitarimus ir politines deklaracijas, tokio energetikos objekto negalėtų pasistatyti vienos, todėl ir buvo būtinas investuotojas. Ir čia kalba ne tik apie pinigus, bet ir apie technologijas.
PROGNOZĖS: Ar tikite, kad atominę vis dar galime pastatyti anksčiau deklaruotais terminais – 2018–2020 m.?
D.G.: Oi ne, apie terminus jau nebekalbėkime – kalbėkime, kad Lietuvai būtų naudinga išlikti šios energetinės sistemos šalimi. Bet save apgaudinėti, kad tuoj tuoj turėsime atominę elektrinę, tikrai nereikėtų. Ekonominės rinkos sąlygos taip greitai nepasikeis – Europoje ir pasaulyje dėl ekonominės krizės pasekmių dabar vyksta labai daug sudėtingų procesų, ir nereikia turėti nepamatuotų vilčių. Dabar reikia daryti tai, kas įmanoma šiandien. Kas bus įmanoma rytoj – darysim rytoj. Nenoriu spekuliuoti jokiomis datomis, nes manau, kad Lietuva šiuo metu turi investuoti į elektros tiltus su Švedija ir Lenkija, suskystintų dujų terminą, į biokurą, šiukšlių deginimą.
PROGNOZĖS: O kokius Lietuvai svarbius konkrečius tikslus ar projektus turite omeny vis kartodama, kad siekiate pragmatiškos politikos su Baltarusija ir Rusija?
D.G.: Pragmatiška politika – tai Lietuvos interesų gynimas visur: ES, NATO, bendraujant su visomis šalimis. Šiuo istoriniu laikotarpiu matau ypač dideles galimybes Lietuvai labiau realizuotis bendraujant su Skandinavijos, Baltijos šalimis.
Tas pragmatizmas man kainuoja ir reputacijos. Man būtų mažiau rizikinga, jei būčiau paklusni ir negalvočiau apie realų Lietuvos interesą, nieko nereikalaučiau. Pavyzdžiui, Lietuva buvo tik labai formali NATO narė, praktiškai neturinti realių gynybos garantijų pagal NATO 5-ąjį straipsnį, todėl 2009-ųjų rugsėjį labai griežtai jų pareikalavau. Daugelis šalių, tarp jų kai kurios didžiausios, buvo labai nepatenkintos dėl tokio mano viešo ir atviro nuomonės reiškimo. Galiausiai pastarajame NATO aukščiausio lygio susitikime gavome realios Baltijos šalių gynybos planus. Čia ir matau pragmatizmą – turėti aiškią nuomonę, kai Lietuvos interesas turi būti ginamas ne deklaratyviai, o iš tikrųjų ir su realiais rezultatais.
Kalbėdama apie pragmatišką politiką su Baltarusija ar Rusija turiu omeny ne kokius konkrečius bendrus projektus – svarbiausia yra bendras fonas, tarpusavio dialogas, bent jau ekonominis ir kultūrinis bendradarbiavimas. O politinis bendradarbiavimas priklausys nuo kitų aplinkybių. Pavyzdžiui, verslininkai sako, kad pasirašius susitarimą dėl lengvesnio sienos kirtimo ir man susitikus su prezidentu Aleksandru Lukašenka jiems dirbti Baltarusijoje tapo šiek tiek lengviau. Jei bent kiek sušvelninta politinė retorika kaimynų atžvilgiu sudaro gerą foną mūsų verslui dirbti, tai jau labai daug, nes ekonominis bendradarbiavimas visiems svarbus.
Arba, pavyzdžiui, Lietuva remia Rusijos narystę Pasaulio prekybos organizacijoje, nes mums tai suteiks civilizuotesnę ekonominę tarpusavio santykių bazę. Arba štai įvykus mano susitikimui su Baltarusijos prezidentu, po devyniolikos metų Sausio 13-osios bylos įšaldymo turėjome galimybę gauti Vladimiro Uschopčiko apklausos duomenis. Tai leido perkvalifikuoti kaltinimus į karo nusikaltimus, kuriems senaties terminas nebetaikomas.
Beje, tokios tendencijos ir kitur – Europos ir JAV požiūris į Rusiją ir kai kurias kitas mūsų kaimynes švelnėja. Lietuva turi pasinaudoti šiuo atšilimo laikotarpiu ir rasti savo nišą šiuose santykiuose. Tačiau tai turi vykti natūraliai, per prievartą negreitinsime jokių procesų.
O 2011 m. Lietuva, kaip pirmininkaujanti ESBO šalis, domėsis demokratizacijos, žmogaus teisių ir žodžio laisve visoje Europoje, taip pat ir kaimyninėse šalyse.
PROGNOZĖS: Buvote už tai, kad valstybinę žemę tvarkytų nacionalinė institucija. Ar teisinga kritika, kad prezidentė nenori stiprinti savivaldos?
D.G.: Prezidentė labai nori stiprinti savivaldą. Nori, kad merai, seniūnai būtų renkami tiesiogiai ir prisiimtų visą atsakomybę savivaldybėms ne tik gaunant ir parceliuojant valstybės turtą, bet pirmiausia užsidirbant. Nė vienoje ES valstybėje savivaldai nėra suteikta teisė disponuoti valstybės žeme, tik suteikta žemė patikėtoms funkcijoms vykdyti. Bet Lietuvoje buvo noras žemę gauti ir parduoti. Būtent tai ir stabdžiau, turėdama omeny, kad korupcijos ir interesų konfliktų lygmuo savivaldos srityje yra pats didžiausias valstybėje.
PROGNOZĖS: Jūs – už tiesioginius merų rinkimus. Tačiau ar neįžvelgiate pavojaus, kad gali ateiti į vietos valdžią ir populistų, ir destruktyvių asmenų?
D.G.: Rizikos, kad gali ateiti daugiau populistų ir ryškesnių žmonių, kurie ne visada gali būti atsakingi, – taip, yra. Bet rizikos matome ir vadinamųjų tradicinių partijų darbe, nes jos užpelkėjo, jose nėra jokios konkurencijos, vis tie patys veidai. Tai irgi kraštutinumas. Per pirmus savivaldybių rinkimus, kuriuose dalyvaus nepartiniai, gali būti įvairių ekscesų. Bet labai noriu tikėtis, kad tai bus konkurencija tradicinėms politinėms jėgoms, jos pamažu praras monopolijas, turės būti atsakingesnės ir labiau pakovoti dėl rinkėjo.
PROGNOZĖS: Ar esate tikra, kad Jūs pati pakankamai panaudojate prezidento posto ir tautos pasitikėjimo Jumis galias, keisdama padėtį šalyje? Kokius konkrečius tikslus pasiekusi pasakytumėte – padariau tai, dėl ko ėjau į šį postą?
D.G.: Konkrečių rodiklių, kad tiek procentų pakis nedarbas ar kiek augs ekonomika, neformulavau. Žinojau, kad atėjau į postą, kai Lietuva krito į ekonominės finansinės krizės duobę, mačiau atskirtį, mačiau korupcijos lygmenį. Stengiuosi panaudoti visas galias, kurias leidžia Konstitucija, kad padėtis keistųsi. Žinoma, norėčiau, kad procesai vyktų sparčiau ir rezultatų sulauktume greičiau. Ne viena – kartu su politinėmis partijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, su visais žmonėmis galime padaryti daug.
Tikiu, kad 2011-ieji ir kiekvieni kiti metai bus geresni. Tik reikia žiūrėti į ateitį truputį atviriau, atsakingiau ir geranoriškiau. Daug važinėju, matau kaimynus, ten irgi nelengva, bet nevaikšto žmonės tokiais nuliūdusiais veidais, o ima į savo rankas ir kuria savo gyvenimą, savo valstybę. Matau Lietuvoje daug pasyvumo ir nusivylimo. To reikėtų atsikratyti, ir tikrai bus geriau.

Įkirta
Jei bent kiek sušvelninta politinė retorika kaimynų atžvilgiu sudaro gerą foną mūsų verslui dirbti, tai jau labai daug.

Lietuvos atominės elektrinės (AE) Visagine strateginio investuotojo konkurso dalyvės Pietų Korėjos “Korea Electric Power Corporation” (“Kepco”) pasitraukimas gali būti derybų taktika, neatmeta energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

“Neatmesčiau, kad tokia yra korėjiečių derybinė taktika”,- savaitraščiui “Veidas” teigė energetikos ministras.

Lietuvoje svarstytos įvairios korėjiečių pasitraukimo versijos. Viena iš jų – esą jie, norėdami laimėti konkursą, buvo pateikę pernelyg gerą kainos pasiūlymą, o supratę, kad nebeliko konkurentų, nutarė jį atsiimti ir dabar tikisi išsiderėti palankesnes sau sąlygas per tiesiogines derybas su Lietuvos Vyriausybės atstovais

A.Sekmokas patvirtina girdėjęs, kad “Kepco” taip elgėsi ir derybose Turkijoje.

Anot “Veido”, galimybių pasipriešinti tokiam galimų partnerių elgesiui Lietuva neturi. Per pirmus kelis šių metų mėnesius ji ketina tiesioginių derybų būdu susirasti Visagino AE investuotoją ir pagaliau baigti derinti būsimos atominės jėgainės dalybas su savo regioniniais partneriais – mat iki šiol tvirtai nesutarta, kiek akcijų ir kiek čia pagamintos elektros energijos norės gauti Lenkija, Latvija ir Estija.

A.Sekmokas įsitikinęs, kad Lietuva būtinai turi pasistatyti naują atominę elektrinę, nes kitaip amžiams liks priklausoma

nuo Rusijos ne tik dujų, bet ir elektros ūkio srityje.

Dbar pusė suvartojamos elektros energijos yra importuojama, didžioji dalis – iš Rusijos. Pagrindinis lietuviškas elektros energijos generatorius – jėgainė Elektrėnuose -varoma taip pat rusiškomis dujomis.

“Privatizuojant Lietuvos dujų ūkį mums buvo žadama, kad kaina 10 metų nekils, bet per šešerius metus ji šoktelėjo keturis kartus. Dabar girdime pažadų mus aprūpinti pigia importuojama elektros energija, bet priklausyti nuo vieno tiekėjo šaliai pavojinga”,- tvirtino energetikos ministras.

Kalbos, kad tiktai nauja atominė elektrinė (AE) Lietuvai gali tiekti pigiausią elektrą, tėra mitas, tvirtina ir mokslininkai, ir rinkos analitikai.

“Lietuvos ryto” priedas “Vartai” rašo, kad iš konkurso pasitraukus Pietų Korėjos “Kepco”, specialistų teigimu, pasistatyti elektrinę patiems – neįmanoma užduotis, net ir surėmus pečiais su kaimynais.

“Taip, gaminti elektrą tokiu būdu tikrai yra pigiausia, tačiau tik tuo atveju, jei neskaičiuosime statybos kainos. O būtent statyba sudaro didžiąją elektros kainos dalį”, – sakė akademikas Jurgis Vilemas.

Pasaulyje laikoma, kad 70 proc. atominėje elektrinėje pagamintos kilovatvalandės kainos sudaro investicijos.

Skeptiškai į elektrinės idėją žiūrintis mokslininkas siūlo pagalvoti ir apie žaliavas, atliekų saugojimą.

“Urano ištekliai sparčiai mažėja, o kaina kyla. Vyrauja nesupratimas, su kokiomis išlaidomis Lietuva susidurs, kai reikės laidoti branduolinį kurą”, – sakė Lietuvos energetikos instituto tarybos pirmininkas J.Vilemas.

Pasak akademiko, pasistatę atominę elektrinę vis tiek turėsime importuoti uraną, o šis kasmet brangsta.

Naujoje AE pagaminta elektra bet kokiu atveju bus brangesnė nei kitų šaltinių, neabejoja ir banko “DnB Nord” vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.

Teigiantiems, kad tik tokiu būdu būsime nepriklausomi nuo vienintelio tiekėjo, analitikas primena tinklus su Lenkija ir Švedija.

“Tuomet nebūsime priklausomi nuo vieno tiekėjo”, – minėjo R.Rudzkis.

Už elektros jungčių su Švedija ir Lenkija projektus atsakingo elektros perdavimo sistemos operatoriaus “Litgrid” vadovas Virgilijus Poderys primena, kad 2020 m. Lietuva taikysis prie bendros elektros kainos.

“Atominės elektrinės buvimas ar nebuvimas nedarys jokios įtakos bendrai regiono rinkai, kurios dalimi taps Lietuva”, – teigė V.Poderys.

+370 5 2058518

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas tvirtina neturintis informacijos apie Lenkijos svarstymus dėl elektros linijos tiesimo į Kaliningradą, kur Rusija stato naują atominę elektrinę.

“Neturime informacijos, patvirtinančios minėtus teiginius. Matome, kad tokios įvykių eigos labai norėtų Rusija, bet, mūsų žiniomis, yra priešingai – Lenkija atmetė kvietimą prisidėti prie projekto Karaliaučiaus srityje”, – dienraščiui “Lietuvos žinios” sakė A.Sekmokas.

„Lietuvos žinios“ rašo:

Interviu “Lietuvos žinioms” tik po ilgų derybų energetikos ministras Arvydas SEKMOKAS sutiko duoti raštu. Nors jo atsakymuose toliau skamba deklaracijos, kad VAE projektas bus išsigelbėjimas Lietuvos gyventojams, dėl kai kurių teiginių centus skaičiuojantiems žmonėms derėtų suklusti. Ministras, paklaustas apie galimas nuolaidas būsimam investuotojui, – tarkime, aukšta kaina supirkti naujoje jėgainėje gaminamą elektros energiją, – tokios perspektyvos griežtai nepaneigė.

“Daug kas priklausys nuo procentinio investicijų dydžio projekte, statybų kontrakto, kitų dalykų”, – LŽ tikino A.Sekmokas.

- Kalbėjote, kad tiesioginėmis derybomis dėl VAE strateginio investuotojo gali būti suinteresuotos penkios pasaulinės korporacijos. Ką Lietuva turėtų pažadėti, kad sulauktų susidomėjimo?

- Bus kalbamasi su visomis įmonėmis, besidominčiomis VAE projektu ir atitinkančiomis nacionalinius Lietuvos energetinio saugumo interesus. Strateginiam investuotojui bus siūloma dalyvauti gerai parengtame naujos atominės elektrinės (AE), kurią norima pastatyti deficitinėje elektros rinkoje, projekte.

- Ar Lietuva gali vykdyti konkrečias derybas su potencialiais investuotojais, neturėdama tvirtų sutarčių, kokios galios jėgainę ketina statyti, koks bus tikslus kiekvienos šalies galios poreikis, kokia dalimi kiekvienas partneris prisidės finansiškai?

- Pagal regioninių partnerių sutartą AE verslo modelį šio projekto dalyviai gaus tokią naujoje atominėje elektrinėje pagamintos elektros dalį, kuri bus proporcinga jų įneštai kapitalo daliai. Regioninių partnerių interesai buvo išsakyti ir visiškas projekto finansavimas prieš Pietų Korėjos kompanijai KEPCO atsiimant pasiūlymą buvo užtikrintas. Tai yra faktai.

- Ar esant dabartinei situacijai potencialus investuotojas nevers Lietuvos daryti rimtų nuolaidų: tarkime, prisiimti įsipareigojimą didele kaina supirkti naujoje AE pagaminamą elektros energiją arba mokėti baudas už nepakankamą nupirktą kiekį, nors artimiausiais dešimtmečiais planuojamas elektros kainos kritimas?

- Neapsiribosime pokalbiais su vienu potencialiu investuotoju. Daug kas priklausys nuo procentinio investicijų dydžio projekte, statybų kontrakto, kitų dalykų.

Dėl elektros kainos. Mūsų turimos prognozės rodo, kad per artimiausius 10-20 metų “Nord Pool” rinkoje kainos didės, nes didės elektros poreikis, augs brangesnės atsinaujinančios energijos dalis. Be to, reikės papildomų investicijų pasenusiam generacijos parkui atstatyti bei kovai su klimato kaita. Efektyviausias būdas kovoti su pasauliniu atšilimu kaip tik ir yra siekis kaip galutinį produktą naudoti būtent elektrą.

- Ar viena nuolaidų negali būti siūlymas, kartu su įsipareigojimu investuoti į AE, pigiai įsigyti ar perimti įmones “VST” ir RST bei dabar veikiančias elektrines?

- Nė su vienu galimu investuotoju panašūs klausimai nebuvo aptarinėjami. Derybininkai ir neturi įgaliojimų tokius klausimus aptarinėti.

- Banko “DnB NORD” analitikai kitų metų Baltijos regiono šalių apžvalgoje konstatuoja, kad Lietuvai neapsimoka statyti AE, nes, mažėjant elektros vartojimui, mūsų kraštui užtenka turimų gamybinių pajėgumų.

- Nėra tekę matyti jokių “DnB NORD” apžvalgų, kuriose būtų konstatuojama, kad Lietuvai užtenka elektros gamybos pajėgumų, juo labiau girdėti svarstymų, ką reikia ar ko nereikia daryti siekiant šalies energetinės nepriklausomybės. Yra tekę girdėti minėto banko finansų analitiko nuomonę šiuo klausimu, bet nemanome, kad ji būtų labai pagrįsta.

Sutinkame, kad Lietuvoje yra pakankamai dideli generavimo pajėgumai, bet jie paremti iškastiniu kuru, yra labai neefektyvūs ir negali varžytis rinkoje. Nėra kitos šalies Europos Sąjungoje (ES), kurioje apie pusę sunaudojamos elektros energijos sudarytų importuojama elektra, todėl kalbos apie elektros gamybos pajėgumų poreikio nebuvimą remiasi labai paviršutiniška analize.

- Toje pačioje apžvalgoje, kurios Jums neteko matyti, analitikai teigia, kad Rusija jau 2016 metais pastatys Kaliningrado AE. Ar Lietuva nesvarsto galimybių atominėje srityje bendradarbiauti su kaimynais?

- Jeigu tokios prielaidos tikrai daromos analitikų apžvalgose, tai jos turėtų būti pagrįstos platesnėmis banko analizėmis. Mūsų turimais Pasaulio branduolinės asociacijos duomenimis, pavyzdžiui, rusiškų reaktorių įjungimas į tinklą Indijoje (Rusija šioje šalyje stato du reaktorius – aut.) dėl įrangos tiekimo sutrikimų atsilieka nuo grafiko daugiau kaip dvejus metus. Todėl 2016 metų terminą (Kaliningrado AE atidarymo – aut.) laikytume labiau siekiamybe nei tikrove. Juolab kad šios jėgainės statyba yra akivaizdžiai politizuota, jos net nebuvo Rusijos vyriausybės patvirtintame branduolinės plėtros plane.

- Lenkija atidžiai stebi Kaliningrado projektą, o kaimynų didžiausia energetikos bendrovė “Polska grupa energetyczna” kalba apie galimybę tiesti elektros tiltą Kaliningradas-Olštinas. Ar tai nekeis Lietuvos planų AE statybos klausimu?

- Neturime informacijos, patvirtinančios minėtus teiginius. Matome, kad tokios įvykių eigos labai norėtų Rusija, bet, mūsų žiniomis, yra priešingai – Lenkija atmetė kvietimą prisidėti prie projekto Karaliaučiaus srityje.

- Teigiate išgirdęs griežtą Europos Komisijos (EK) poziciją, kad mūsų kraštui negali būti taikoma išimtis III dujų direktyvoje, reikalaujančioje atskirti vamzdynų valdymą ir dujų tiekimą. Kodėl Lietuva kratosi išimties, kuria apsisprendė pasinaudoti Latvija ir Estija?

- Reikėtų pasakyti, kad priimti tokį sprendimą Lietuvą visą laiką spaudė Rusija. Bet EK patvirtino, kad Lietuva turi taikyti 3-iąjį ES energetikos paketą dujų srityje, tad tai jau nebėra vien Lietuvos apsisprendimas. O sprendimą neprašyti išimties priėmė dar praėjusios kadencijos Seimas.

- Nuo kitų metų Latvijai ir Estijai, anksčiau užsitikrinusioms direktyvos išimtį, Rusijos tiekiamų dujų kaina mažėja 10-15 procentų. Ar dėl politinių sumetimų neaukojami Lietuvos žmonių interesai?

- Jei jau kalbame apie Lietuvos žmonių interesus, tai jie labiausiai nukenčia dėl to, kad iki šiol vis dar neturime jokių dujų tiekimo alternatyvų. Ir kaip tik dėl šios priežasties “Gazprom” savo nuožiūra gali didinti ar mažinti kainas.

3-iąjį energetikos paketą ES sugalvojo ne todėl, kad norėtų paerzinti bendrovę “Gazprom”, o būtent dėl to, kad rinkoje atsirastų konkurencija ir mažėtų kainos vartotojams. Todėl turime kuo greičiau pradėti statyti suskystintų dujų terminalą.

- Tačiau šiuo metu Lietuva tebėra priklausoma nuo vieno tiekėjo, o suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas iš esmės stovi vietoje.

- Apie dujų rinką turime kalbėti, nors ji ir labai sunkiai pasiekiama. Priešingu atveju taip ir liksime priklausomi nuo vienintelio išorinio tiekėjo. Mūsų tikslas: Lietuvos ir Baltijos bei Lenkijos regioninė dujų rinka, o atskiri projektai – tai priemonės šiam tikslui pasiekti.

Taigi būtina sukurti alternatyvius tiekimo kelius bei atgabenti alternatyvios kilmės dujų, t. y. sukurti konkurenciją, kad prekyba dujomis regione vyktų be jokių apribojimų. Tai padaryti šiuo metu Vyriausybė siekia plėtodama suskystintų dujų terminalo, požeminės gamtinių dujų saugyklos ir dujų jungties su Lenkija projektus. Būtent šios Vyriausybės pastangomis buvo atrinkta tinkamiausia suskystintų gamtinių dujų terminalo vieta, atlikti geofiziniai ir seisminiai galimos požeminės gamtinių dujų saugyklos tyrimai.

- Latviai jau siūlo susitarti dėl bendro suskystintų gamtinių dujų terminalo Rygos uoste, nes, jų teigimu, “lietuviai, be didelio noro ir poveikio aplinkai įvertinimo, daugiau nieko neturi”. Ar Lietuva palaikytų šį siūlymą?

- Nepamirškime pagrindinio tikslo – regioninės dujų rinkos sukūrimo. Mūsų nuomone, tokie siūlymai visų pirma turi sukurti realią alternatyvą dabartinei integruotai monopolijai visame Baltijos šalių regione tiek terminalo savininko, tiek dujų kilmės požiūriu.

-  Alternatyva atominei energetikai galėtų tapti iš atsinaujinančių išteklių gaunama elektra. Kada pajudės šio klausimo realus įgyvendinimas?

- Atsinaujinantys elektros generavimo šaltiniai nėra alternatyva branduolinei energetikai. Tai vienas kitą papildantys dalykai. Iš atsinaujinančių energijos šaltinių be didesnės įtakos elektros kainos kilimui galima pagaminti iki penktadalio ar ketvirtadalio visos elektros energijos. Beje, elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kaina yra gerokai didesnė nei šiuo metu nusistovėjusi vidutinė elektros energijos kaina rinkoje.

- Šiuo metu Lietuvos elektrinės gamybos kaina siekia 31,6 cento už kilovatvalandę (ct/kWh), vėjo energetikos – 30 ct/kWh. Tad kalbos apie didelę pastarosios energijos rūšies kainą neskamba solidžiai, – klausė „Lietuvos žinios“.

- Atsinaujinantys elektros generavimo šaltiniai negali pakeisti Lietuvos elektrinės, nes ši atlieka svarbų sistemos balansavimo ir rezervavimo vaidmenį. Vėjo jėgainės šios funkcijos negali atlikti. Priešingai – kuo jų daugiau, tuo daugiau reikia rezervinių galių.

Mūsų tikslas – kad vartotojai patikimai būtų aprūpinami elektros energija už mažiausią kainą. Vidutinė elektros kaina elektros biržoje šiemet yra apie 16 ct/kWh. Tuo tarpu už elektros energiją, pagamintą vėjo jėgainėse, mokame 30 centų, hidroelektrinėse – 26 centus, už elektrą, gautą deginant biokurą, – 30 centų, už saulės energiją – net 1,6 lito. Ar mes pajėgūs taip brangiai mokėti už elektrą? Plėtodami žaliąją energetiką, turime rasti protingą kompromisą tarp vartotojų ir verslo interesų