Bet kurioje civilizuotoje šalyje žlugęs projektas vadinamas žlugusiu, tačiau Lietuvoje, net statant ne sodo namelį, o atominę elektrinę, tai vadinama proceso pradžia.

Paaiškėjus, kad tapti naujos Lietuvos atominės elektrinės strateginiu investuotoju panoro vos viena įmonė pasaulyje – Korėjos bendrovė “Korea Electric Power Corp.”, bet ir ji pasitraukė, premjeras Andrius Kubilius ėmė džiūgauti tokiu dideliu Energetikos ministerijos nuveiktu darbu.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas džiūgavo iš paskos, o premjeras net pabrėžė, kad nepavykusio projekto vadovu – ministru – jis “visiškai pasitiki”.

Vakar jau džiūgavo energetikos viceministras Romas Švedas, prabilęs, kad viskas apie naujus jėgainės statybų investuotojus paaiškės jau po Naujųjų, nors per metus to nesugebėta išsiaiškinti.

„Respublika“ rašo:

„Šis išsiaiškinimas bus efektyvus, matyt, todėl, kad Energetikos ministerijoje jau prisiminti net bolševikiniai stachanovietiški užmojai.

“Kandidatų skaičius neribojamas, interesą mes turime nuo pat proceso pradžios. Mes kalbėsimės su visais. Plieną reikia kalti, kol karštas, kol yra visų regioninių partnerių parama, mes nedelsdami pradedame darbą, – revoliucingai vakar Seime kalbėjo R.Švedas. – Mes turime neprarasti laiko ir Kalėdų periodą išnaudoti informacijos apibendrinimui, konsultacijas pradėsime nuo sausio, manau, kad tai yra poros trejeto, daugiausiai keturių mėnesių klausimas. Mes tada žinosime, ar projektas domina potencialius investuotojus”.

R.Švedas kiek praskleidė strateginių investuotojų medžioklės paslaptį ir paaiškėjo, kad Lietuvos iškeltus reikalavimus atitiko penkios, tačiau savo atsakymus pateikė dvi įmonės.

Kartu viceministras pridūrė, kad didelių įmonių energetikos pasaulyje “yra daugiau nei dešimt, o technologijų gamintojų – labai daug”.

Kaip rašo „Respublika“, viceministras R.Švedas vakar patvirtino, kad itin brangi naujo branduolinio reaktoriaus statyba neišspręstų Lietuvos energetinių problemų.

Dabar valstybė apie 80 proc. visos elektros importuoja iš Rusijos, o pastačius naują jėgainę ši priklausomybė sumažėtų tik 30 proc.

A.Kubiliaus pradėtas kalbas apie žlugusį, bet nesužlugdytą atominį projektą vakar tęsė ir Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas.

“Komisija įsitikino, kad projektas nežlugo, mes tebeturime regioninius partnerius, Europos Komisijos paramą ir turime galimybę derėtis su visais potencialiais strateginiais investuotojais”, – sakė R.Žilinskas.

Iš kur gauta informacija apie “regioninių partnerių” ar Europos Komisijos paramą Lietuvos atominiam projektui, R.Žilinskas nepaaiškino, tačiau kol kas žinoma tik tai, kad ši parama tėra simbolinė.

Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius “Respublikai” teigė, kad Lietuva nėra kreipusis į ES prašydama, kad mūsų amžiaus statybos būtų įtrauktos į strateginių projektų sąrašą.

Seimo Atominės energetikos komisijos narys Kęstutis Daukšys įsitikinęs, esą prasidėsiančios tiesioginės derybos su strateginiais investuotojais būtų nepalankios Lietuvai. Parlamentaro teigimu, jeigu iš varžybų dėl mūsų atominių statybų pasitraukė geriausią pasiūlymą pateikę korėjiečiai, kiti investuotojai siūlys tik prastesnes sąlygas.“

Zigmantas Balčytis – Europos Parlamento narys:

Investuotojo konkursas, švelniai tariant, nepavyko. Mes turėjome siekį kaip nedidelė valstybė išlikti atominės energetikos šalimi, bet, deja, regioniniai partneriai turi savo planus, apie kuriuos mes turbūt ne visada ir žinome.

Dabar premjeras A.Kubilius ir ministras A.Sekmokas kalba apie tiesiogines derybas su strateginiais investuotojais, tačiau aišku, kad tai neduos teigiamo rezultato.

Man sunku pasakyti, kodėl su visuomene vis dar žaidžiamas toks žaidimas, nes iki šiol nėra nutraukta slaptumo skraistė nuo jau pasibaigusių nesėkmingų strateginio investuotojo paieškų. Keista ir tai, kad iki šiol nėra duomenų, jog Vyriausybė dėl elektrinės statybos būtų kreipusis į Europos Komisiją.

Tokie projektai, kai objektams ketinama skirti dešimtis milijardų litų iš valstybės biudžeto, privalo būti skaidrūs. Kam reikalinga tokia migla – sunku pasakyti.

Prieš pusmetį dar buvau gana didelis atominės energetikos šalininkas, bet per tą trumpą laiką daug kas pasikeitė. ES jau garantavo, kad po dešimties metų galėsime rinkos kainomis pirkti elektrą ir dujas, tad mūsų naujasis reaktorius tikrai negalėtų konkuruoti.

Juo labiau kad į ES rinką su pigia elektros energija ketina išeiti ir Rusija, statysianti atominę elektrinę Kaliningrado srityje, kažką planuoja Baltarusija ir net ta pati Lenkija.

Taip, Lenkijos premjeras lyg ir yra išreiškęs paramą mūsų naujai atominei elektrinei, tačiau visada svarbu planuojant tokius objektus galvoti, iš ko tai bus finansuojama.

Lenkai turbūt tik iš mandagumo vis remia Lietuvą. Solidarumas yra solidarumas, bet nacionaliniai interesai visuomet yra svarbiausi. Bene visos Europos valstybės jau yra deklaravusios savo nacionalinius energetinius interesus, ką Lietuvai jau reikėjo seniai žinoti.

„Vilniaus diena“ praneša:

„Lietuvos Vyriausybė praėjusį penktadienį paskelbė, jog pasitraukus Pietų Korėjos bendrovei “Kepco”, Lietuvai kol kas nepavyko išrinkti strateginio investuotojo statyti naują atominę elektrinę.

Tačiau Lietuva teigia įgavusi daug politinės patirties ir tikisi, kad tiesioginėms deryboms su galimais investuotojais į naują atominę elektrinę jai reikės kur kas mažiau laiko, – informuoja BNS.

Teigiama, kad derėtis bus kviečiamos ir konkurse jau dalyvavusios penkios kompanijos, kurios atitiko kvalifikacijos reikalavimus, ir nauji galimi strateginiai partneriai.

Dalyvaujant regioninėms partnerėms Latvijai, Estijai ir Lenkijai, Lietuva ketina pastatyti naują atominę elektrinę Visagine prie sienos su Baltarusija, kur stovi 2009 metų pabaigoje galutinai uždaryta sovietų laikais statyta Ignalinos atominė elektrinė“.

Energetikos viceministras Romas Švedas trečiadienį pareiškė, kad maždaug po keturių mėnesių paaiškės, ar atsiras potencialių investuotojų į naują atominę elektrinę Lietuvoje.

“Konsultacijas pradėsime iškart nuo sausio mėnesio, ir aš manau, per porą-trejetų, daugiausia keturis mėnesius mes matysime, kur mes esame. Mes tada žinosime, ar realiai šis projektas domina potencialius strateginius investuotojus čia dalyvauti”, – trečiadienį po uždaro Seimo Atominės energetikos komisijos posėdžio žurnalistams sakė R.Švedas.

Jis teigė, kad kandidatų, su kuriais vyks tiesioginės derybos, skaičius neribojamas.

“Konsultuojamės su visais, kurie domisi mūsų projektu”, – teigė R.Švedas.

Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas sakė, kad komisijos įsitikinimu, projektas nežlugo, konkursu ir toliau domisi regioniniai partneriai, yra Europos Komisijos (EK) parama.

R.Žilinskas teigė, kad nors elektrinės projektas yra rizikingas, jis perspektyvus ir konkurencingas.

“Pagal paskutinį pasiūlymą, elektrinė yra perspektyvi, jos elektros savikaina yra konkurencinga. Regioninių partnerių ir buvusio potencialaus strateginio investuotojo finansavimo planas labai patrauklus. Mes dar turime šansų”, – sakė R.Žilinskas.

Pasak R.Švedo, projekto įgyvendinimui įtakos daro ne tik vidiniai projektų parengimo dalykai, bet ir nuo veiksniai, vykstantys “už įmonės ribų”. Kartu jis pažymėjo, kad geopolitiniai veiksniai galutinai nesužlugdys atominės elektrinės projekto ir sakė tikintis derybų sėkme.

“Aš, kaip derybininkas, tikiu šiuo projektu, aš manau, kad jį galima įgyvendinti”, – sakė viceministras.

Pasak R.Švedo, konkursas bus tęsiamas tomis pačiomis “bazinėmis sąlygomis”.

Lietuvos Vyriausybė praėjusį penktadienį paskelbė, jog pasitraukus Pietų Korėjos bendrovei “Kepco”, Lietuvai kol kas nepavyko išrinkti strateginio investuotojo statyti naują atominę elektrinę.

Tačiau Lietuva teigia įgavusi daug politinės patirties ir tikisi, kad tiesioginėms deryboms su galimais investuotojais į naują atominę elektrinę jai reikės kur kas mažiau laiko.

Teigiama, kad derėtis bus kviečiamos ir konkurse jau dalyvavusios penkios kompanijos, kurios atitiko kvalifikacijos reikalavimus, ir nauji galimi strateginiai partneriai.

Dalyvaujant regioninėms partnerėms Latvijai, Estijai ir Lenkijai, Lietuva ketina pastatyti naują atominę elektrinę Visagine prie sienos su Baltarusija, kur stovi 2009 metų pabaigoje galutinai uždaryta sovietų laikais statyta Ignalinos atominė elektrinė.

Pietų Korėjos bendrovė “Korea Electric Power Corp.” (“Kepco”) atsisakė dalyvauti Lietuvos atominės elektrinės konkurse. Taigi Lietuva rinkosi strateginį investuotoją iš vienintelio pretendento, tačiau ir jo neliko.

Energetikos viceministras Romas Švedas penktadienį oficialiai paskelbė, kad lapkričio pabaigoje, praėjus dviem savaitėms po pasiūlymo pateikimo korėjiečiai pareiškė atsiimantys savo siūlymą. Tokio sprendimo priežasties viceministras nekomentavo. Lietuva bandė juos įkalbėti, tačiau nepadėjo nė ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus laiškas Pietų Korėjos prezidentui.

“Bendrovės konkursuose dalyvauja ir norėdamos išsiaiškinti situaciją ateičiai – pasižiūrėti, kokios konkurso sąlygos, reikalavimai, su kuo turi reikalų, kokie galimi politiniai sprendimai, ar svarbu, kokios tautos partneriai. Galbūt korėjiečiai suprato, kad ES neprisidės – nebus finansuojama ne ES valstybės bendrovė”, – mano energetikos ekspertas, buvęs energetikos ministras Leonas Ašmantas.

Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininko pavaduotojo socialdemokrato Rimanto Sinkevičiaus manymu, iš tiesų ES suinteresuota, kad jos skiriami pinigai nueitų ES šalių gamintojams, o ne trečiųjų šalių ekonomikai skatinti. Problema ir tai, kad dabar pasaulyje – atominės energetikos bumas ir trūksta išmanančių statytojų, todėl parlamentaro nenustebino, kad statyti atominės jėgainės Lietuvoje nesiveržė prancūzų bendrovė “Areva”, pirmiau minėta tarp potencialių pretendentų.

Pasak R.Sinkevičiaus, dabar Lietuvai reikia skelbti naują konkursą, bet prieš tai išsiaiškinus regioninių partnerių galutinę poziciją. “Lenkai kalbasi su rusais, latviai ir estai kritikuoja Lietuvą už vėlavimą. Kita vertus, Lietuva deklaruoja, kad ji atominėje elektrinėje nori 34 proc. akcijų, strateginiam investuotojui žadama 51 proc. Tai kas lieka regioniniams partneriams? Ar tai juos gali dominti?” – retoriškai klausia R.Sinkevičius.

Parlamentaras neatmeta ir galimybės Lietuvai kooperuotis su Rusija statant branduolinę jėgainę Kaliningrade. “Jei turėtume ne mažiau kaip 34 proc. akcijų, ekonomiškai tai būtų pats racionaliausias sprendimas. Tik jei valstybė mano, kad atominė elektrinė Lietuvoje yra valstybingumo išlikimo reikalas – tada jokia kaina ir jokia ekonomika nesvarbu”, – sako Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas.

Energetikos viceministras R.Švedas informavo, kad dabar investuotojo bus ieškoma tiesioginių derybų būdu.

Trys Baltijos šalys ir Lenkija teigia teberemiančios atominės elektrinės Lietuvoje projektą, kuris padėtų užtikrinti stabilų ir saugų elektros energijos tiekimą Baltijos regione, taip pat ilgalaikį visavertės Baltijos šalių integracijos į Europos energetikos rinką tikslą.

Susitikime su Guentheriu Oettingeriu (Giunteriu Otingeriu), už energetiką atsakingu Europos Komisijos (EK) nariu, keturių valstybių atstovai patvirtino, kad šalys yra pasiryžusios laiku ir nuosekliai įgyvendinti Baltijos valstybių energijos rinkos ir jungčių planą (BEMIP) ir taip pat sieks ilgalaikio tiklso vienu metu prijungti Baltijos valstybes prie Europos elektros tinklo.

Susitikime kalbėta apie pažangą siekiant integruoti Baltijos elektros rinką į Europos Sąjungos rinką, taip pat apie naujos atominės elektrinės Lietuvoje projektą, teigiama G. Oettingerio tarnybos pranešime.

Susitarta po pusmečio surengti naują susitikimą, kuriame būtų apžvelgta padaryta pažanga ir nustatyti tolesni veiksmai. Į kitą susitikimą gali būti pakviesta Suomija.

Trys Baltijos šalys įsipareigojo parengti bendras politikos priemones dėl prekybos su Europos ekonominei erdvei (EEE) nepriklausančiomis šalimis principų ir jas įgyvendinti.

Be to, susitikimo dalyviai įsipareigojo laiku įgyvendinti trečiąjį energetikos rinkos paketą.