Į „Veido“ klausimus atsako ministro pirmininko patarėjas Virgis Valentinavičius

VEIDAS: Kokias neformalias nuotaikas Vyriausybės delegacija pajuto viešėdama Japonijoje? Ar „Hitachi“ tikrai nori ir yra nusiteikusi statyti Visagino atominę elektrinę?
V.V.: Labai nori. Ne tik „Hitachi“ – visa Japonija to nori. Japonijoje šiuo metu kaip tik vyksta plati diskusija apie branduolinę saugą ir branduolinės energetikos ateitį. Visa branduolinė pramonė yra šiek tiek nuščiuvusi ir įsitempusi. Esant tokiai situacijai jai labai svarbus Lietuvos premjero žodis, kad Fukušima buvo gamtos nelaimė, iš kurios būtina pasimokyti, kaip reikia užtikrinti atominių objektų saugumą, bet Lietuva pasitiki tiek japoniškomis technologijomis apskritai, tiek „Hitachi“ technologijomis konkrečiai. Šis tekstas nuskambėjo labai plačiai ir perėjo per visus laikraščius. Interviu iš Andriaus Kubiliaus ėmė keturi pagrindiniai Japonijos dienraščiai, televizijos, jis visiems kartojo šią Lietuvos nustatą ir ji per žinias vis ėjo. Akivaizdu, kad japonai tikrai labai norėjo tai girdėti.
Kitas dalykas – dėl pačių japoniškų technologijų. Premjeras lankėsi Šimanės atominėje elektrinėje, kurioje stovi tikriausiai vienas seniausių Japonijoje reaktorių. Bet kartu pastatytas ir trečias reaktorius, pats naujausias, saugiausias, visomis apsaugos priemonėmis aprūpintas. Ten lankydamiesi kai kurie mūsų delegacijos nariai ėmė tarpusavyje kuždėtis, kad tvarka ir darbo organizacija čia geresnė nei geriausiose mūsų ligoninėse. Aukščiausias technologijų lygis tiesiog plika akimi matomas.
VEIDAS: Vis dėlto kokia tikimybė, kad ne tik japonai, bet ir kiti planuojami VAE statybos partneriai joje dalyvaus? Galiausiai ir Lietuvoje ne visos politinės jėgos remia atominį projektą.
V.V.: Premjero nuostata nesikeičia – iki vasaros Seime turi būti atliktos visos procedūros dėl koncesijos sutarties, pasirašyta akcininkų sutartis ir įkurta VAE projekto vykdymo bendrovė.

Scanpix

Lenkijos sprendimas stabdyti dalyvavimą Visagino atominės elektrinės (AE) projekte nekeičia Lietuvos strateginių tikslų ir ryžto turėti nuosavą atominę elektrinę, teigia Premjeras Andrius Kubilius.

“Tai yra bendrovės, veikiančios ekonominiais pagrindais, pranešimas, kurį mes dar analizuosime. Mūsų strateginiai tikslai nesikeičia”, – penktadienį žurnalistams Lenkijos kompanijos “Polska Grupa Energetyczna” (PGE) sprendimą sustabdyti dalyvavimą Visagino atominės elektrinės projekte komentavo A. Kubilius.

PGE taip pat atsisakė derybų dėl elektros energijos pirkimo iš Kaliningrado srities, primena ELTA.

“Turėdami omenyje sąlygas, kurios dabartiniame etape mums atrodo nepriimtinos, taip pat atsižvelgdami į kitus svarbius mūsų projektus, nusprendėme, kad dalyvavimas šiame projekte bus sustabdytas prieš prisiimant kokius nors formalius įsipareigojimus”, – pažymėjo GPE prezidentas Tomašas Zadroga (Tomasz Zadroga) penktadienį paskelbtame pranešime spaudai.

PGE savo komunikate taip pat informavo, jog šiuo metu ji netęsia derybų su Rusijos kompanija “Inter RAO” dėl galimo elektros energijos pirkimo iš Kaliningrado srities.

Dalyvaujant strateginiam investuotojui – japonų bendrovei “Hitachi-GE Nuclear Energy”- bei regioniniams partneriams – Latvijos, Estijos ir Lenkijos energetikos kompanijoms, regioninė atominė elektrinė Visagine turėjo būti pastatyta iki 2020 metų.

Sutartis su strateginiu investuotoju “Hitachi-GE Nuclear Energy” planuota pasirašyti 2011-2012 metų sandūroje. Tuo pačiu metu turėtų būti pasirašoma Akcininkų sutartis su Latvijos, Estijos ir Lenkijos energetikos įmonėmis.

BFL

2010-10-08 Lietuvos Respublikos energetikos ministerija parengėNacionalinės energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategijos projektą. Vienas projekto „kertinių akmenų“ yra naujosios Visagino atominės elektrinės statyba. Panašias nuostatas galima išgirsti (ar perskaityti) ir daugelio Lietuvos politikų kalbose. Pavyzdžiui Lietuvos Respublikos prezidentė D. Grybauskaitė, duodama interviu vokiečių dienraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, kaip 2011-06-21 straipsnyje„D.Grybauskaitė: energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos yra aukščiausios svarbos dalykas“ rašo „delfi.lt“, pareiškė, citata:“ Lietuvos planai pasistatyti naują atominę elektrinę yra skirti specialiai tam, jog šalis užsitikrintų energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, iš kurios Lietuva iki šiol gauna praktiškai 100 procentų jai reikiamų energijos išteklių“.

Jei šis projektas toks svarbus Lietuvai, kodėl Lietuvos piliečiams informacija apie jį, švelniai tariant, dozuojama? Šio rašinio tikslas pabandyti suformuluoti Lietuvos visuomenę galimai dominančius klausimus apie Visagino AE projektą.

2009 m. leidinyje „Energijos erdvės“ Nr.1 išspausdintoje Dr. Stasio Bačkaičio, Inž. Viktoro Jautoko ir Prof. Rimo Slavicko studijoje „Lietuvos energetika – nerimas ir ryžtas“ išnagrinėti galimi įvairūs scenarijai, jei Rusija paskelbtų Lietuvai energetinę blokadą. Vienas galimų scenarijų yra, pavyzdžiui, jei Rusija nutrauktų dujų tiekimą. Tokiu atveju Lietuva turės pakankamai pajėgumų apsirūpinti elektra naudojant įvežtinį mazutą. Pastačius suskystintų gamtinių dujų terminalą (prisijungus prie Latvijos dujų saugyklos, prisijungus prie Lenkijos dujotiekio ar kitaip užsitikrinus dujų tiekimą) Lietuva gali pilnai apsirūpinti elektros energija net iki ir po 2020 metų. Todėl, darytina išvada, kad Lietuva jau dabar yra pakankamai energetiškai nepriklausoma nuo Rusijos ir kalba gali eiti tik apie elektros energijos kainą, t.y. ar pastačius naująją AE joje gaminama elektra bus pigesnė, negu gaminama panaudojant pavyzdžiui dujas? Deja, bet iki šiol nėra paskelbta, už kiek bus parduodama naujojoje AE pagaminta elektra.

Pasaulinėje praktikoje priimta elektros energetikos objektų statybas vertinti vienam kilovatui instaliuotos galios tenkančiu pinigų kiekiu. Vikipedijos straipsnyje „Economics of new nuclear power plants” pateikiami duomenys, kad statant naujas AE vieno instaliuoto kilovato kaina sudaro apie 4000$. Tada vienas blokas Visagino AE gali kainuoti apie (1350 000 x 4000 = 5400000000) 5,4 mlrd. JAV dolerių (apie 13 mlrd. litų). Vienos kilovatvalandės kaina naujose AE sudaro apie 8.4¢/kWh (apie 20 ct/kWh). Lietuvoje elektrinė bus statoma už skolintus pinigus, todėl parduodamos kilovatvalandės kaina tikriausiai bus gerokai didesnė.

Tinklapyje „http://ru.wikipedia.org/wiki/Балтийская_АЭС“ rašoma, kad Visagine pagamintos elektros energijos pardavimo kaina, dėl to kad elektrinė statoma skolinantis iš bankų, sieks 34 ct/kWh, tuo tarpu Karaliaučiaus srityje statomos AE, dėl to kad ji statoma iš biudžeto lėšų, sieks 15,5 ct/kWh eksportui. 2011-03-08 tarp „Интер РАО ЕЭС“ ir „Inter RAO Lietuva” buvo pasirašyta ilgalaikė sutartis (2017-2036 m.) dėl elektros energijos pardavimo Baltijos šalims ir jų kaimynėms.

Dr. Stasys Bačkaitis 2011-02-09 straipsnyje „Energetinės nepriklausomybės siekiai“, patalpintame „nefas.eu“ ir kitoje internetinėje žiniasklaidoje, pateikdamas kaip pavyzdį Turkijoje rusų statomos naujos AE sutartinį įsipareigojimą elektros energiją pardavinėti po 35 ct/kWh, daro prielaidą kad panaši kaina gali būti ir Visagino AE. Palyginimui, šiuo metu, kaip rašoma http://www.jegaines.lt/ tinklapyje, iš vėjo jėgainių superkama elektros energijos kaina yra 30 ct/kWh, o elektros biržoje www.baltpool.lt paros laikotarpyje nuo 2011-07-21 iki 2011-07-22 vidutinė parduotos elektros energijos kaina buvo 156.73 LTL/MWh, (arba 15,6 ct/kWh). Energetikos ministerijos atstovams vengiant nurodyti elektros energijos, kuri bus gaminama Visagino AE pardavimo kainą, atsiranda abejonių ar ji bus konkurencinga su šiuo metu laikomais brangiais, atsinaujinančios energijos šaltiniais?

Rymanto Juozaičio straipsnyje Laikmečio iššūkiai Lietuvos elektros ūkiui, patalpintame „elektroklubas.lt“ rašoma, citata: „Užtikrinant patikimą energetikos sistemos darbą, didžiausio veikiančio agregato galia gali būti tik iki 3-7 procentų nuo suminės sistemos apkrovos [Shaalan], nes tik nedidesnę staigiai prarastą galią sugeba laiku kompensuoti kiti tuo metu sistemoje veikiantys generatoriai.“

Kaip rašoma „delfi.lt“ 2011-07-14 straipsnyje „Lietuvos pasirinktas strateginis investuotojas į naują AE – „Hitachi“generatoriaus galia bus apie 1350 MW, t.y. tinklo galia, į kurį generatorius bus įjungtas, turės būti (7%) minimum  19,3 MW. Šiuo metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos tinklai, kartu paėmus, neturi tokių galių ir jei elektrinė veiktų dabar, tektų naudotis Rusijos elektros tinklų paslaugomis (veikiant Ignalinos AE buvo pasirašytos sutartys su Rusija dėl dažnio reguliavimo ir galios rezervo). Todėl, pastačius naująją AE taps labai svarbu, kad būtų baigta tiesti elektros jungtis su Lenkija „LitPol Link“, kitaip vietoj energetinės nepriklausomybės Lietuva taps priklausoma nuo Rusijos. Apie tai rašoma Dr. Stasio Malkevičiaus ir Liudviko Narcizo Rasimavičiaus straipsnyje„Atominė elektrinė ir valstybės saugumas“, patalpintame 2008-01-08 „delfi.lt“. Todėl Lietuvos energetinis saugumas, jei bus statoma Visagino AE, priklausys nuo Lenkijos, su kuria pastaruoju metu Lietuvos santykiai žymiai pablogėjo…

2010-06-16 „delfi.lt“ pasirodė žinutė „„Inter RAO JES” siūlo tiesti elektros jungtį į Lenkiją, stiprinti jungtis su Lietuva“, kurioje rašoma, citata: „Už Kaliningrade planuojamos atominės elektrinės (AE) investuotojų paiešką ir elektros eksportą atsakingos Rusijos elektros milžinės „Inter RAO JES” atstovai siūlo sustiprinti elektros jungtis tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities bei tiesti jungtį iš Kaliningrado į Lenkiją, kad galėtų eksportuoti Kaliningrade gaminamą elektros energiją.“

Kadangi Kaliningrado AE stabiliam darbui, kaip ir Visagino AE, reikės tinklo su žymiai didesnėmis galiomis, tai jų elektrinę reiks prijungti arba prie Rusijos elektros tinklų tranzitu per Lietuvą, arba prie Lenkijos elektros tinklų. Pastaruoju atveju greičiausiai tai bus linija iki Olsztyn‘o, t.y. jungtis į tą pačią liniją į kurią Lietuva žada jungtis per „LitPol Link“ (Alytus – Elk – Ostroleka – Olsztyn), todėl Lietuvai gali atsirasti nenumatytų trukdymų laiku baigti jungtį (Lenkija įsipareigojo sustiprinti savo tinklus nuo Elk‘o iki Olsztyn‘o, taip pat nuo Ostroleka iki Milosna ir nuo Elk‘o iki Narew‘o). Beje, Lietuvos ir Lenkijos santykių pablogėjimo pradžia keistai sutapo su Rusijos pareiškimu apie AE statybos pradžią Karaliaučiaus srityje…

2011-06-11 „Valstiečių laikraštyje“ buvo išspausdintas G. Stanišausko straipsnis „Rizikuojame prarasti energetinę nepriklausomybę“, kuriame autorius primena, kad šiuo metu valstybė per Visagino atominę elektrinę valdo 82,63 proc. elektros skirstymo bendrovės LESTO akcijų. Visagino AE taip pat priklauso ir 97,5 proc. „Lietuvos energijos“ akcijų. G. Stanišauskas nuogąstauja, kad Visagino AE esančios energetinių įmonių akcijos, kaip Lietuvos indėlis, bus perduotos strateginiam investuotojui, citata: „Šiais mėnesiais visuomenei ruošiama dar viena A.Kubiliaus „staigmena“. Jau net ekspertai atvirai kritikuoja Vyriausybę, kuri, atrodo, branduolinės jėgainės investuotojui parduos visą Lietuvos elektros energijos sektorių, o šalis taps dar labiau energetiškai suvaržyta nei bet kada iki šiol.“

Šiuo metu be Visagino AE projekto, Lietuva dar vykdo (ar numato vykdyti) šiuos projektus: senos atominės panaudoto kuro saugykla; naujas blokas Elektrėnų elektrinėje; naujas agregatas Kruonio HAE; dujų jungtis su Lenkiją; dujų importo terminalas; dujų saugykla; elektros linija su Lenkija; elektros linija su Švedija. Matyt todėl Lietuva vietoj finansinių lėšų savo dalį siūlo įnešti energetinių įmonių akcijomis, tačiau tokiu atveju Lietuvoje bus sukurta dar viena monopolija, kuri pati ir gamins, ir pardavinės vartotojams elektros energiją. Ar Lietuvai reikia dar vienos monopolijos?

Kad atominės elektrinės patikimai dirbtų stengiamasi kuo mažiau keisti jų darbo režimą, t.y. stengiamasi kad jos generuotų pastovią galią. Apie tai rašo akademikas Jurgis Vilemas straipsnyje „Nauja atominė elektrinė Lietuvoje: viltys, strateginiai planai ir realybė“ (straipsnį galima atsisiųsti iš http://neris.mii.lt/). Jame rašoma, citata: „Naujų atominių elektrinių ekonomika reikalauja, kad jos dirbtų nuolat apkrautos visą laiką (žiemą ir vasarą) baziniu režimu. Mažoje energetinėje sistemoje, kokia yra Lietuvoje ar Baltijos valstybėse, statant 1600 MW bloką atsiranda rimtų sunkumų tai padaryti. Energijos pareikalavimas smarkiai kinta ir paros, ir metų bėgyje. Vasaros naktimis jis yra beveik dvigubai mažesnis nei maksimalus apkrovimas žiemos dienomis <…>. Vasara Lietuvoje netgi maksimalaus apkrovimo metu poreikis didžiąją paros dalį yra tik apie 1500 MW, o bendras Baltijos valstybių neviršija 3000 MW.“

Nors J. Vilemo straipsnis rašytas prieš kelerius metus, jo teiginiai aktualūs ir šiandien. Kai bus pastatytos naujos atominės elektrinės Karaliaučiaus srityje ir Baltarusijoje, jos turės dirbti pastovios galios generavimo režimu ir todėl rinkoje atsiras daug pigios naktinės energijos, kurią nukreipus į Kruonio HAE naktiniam vandens pumpavimui į baseiną, dieną gaminamą energiją galima būtų parduoti brangiau ir Lietuvos valstybė galėtų gauti pelną. Tačiau pastačius Visagino AE, Kruonio HAE (Kruonio HAE įeina į AB „Lietuvos energija“ sudėtį, kurios akcijas valdo UAB  „Visagino AE“ ir akcijos (ar jų dalis) galimai pereis strateginiam investuotojui) turės laikyti baseiną visą laiką užpildytą, kad galėtų suteikti rezervinę galią netikėtai sustojus Visagino AE. Ar Kruonio HAE galimas pelno praradimas įvertintas skaičiuojant galimą Visagino AE naudą Lietuvai?

2011-07-20 „delfi.lt“ pasirodė žinutė „Negavę reikiamos paramos, grasina vėlinti AE uždarymą“. Joje rašoma kad Lietuva 2014–2020 metų laikotarpiui prašo iš ES 870 mln. eurų (3 mlrd. Lt), tačiau gaus tik 300–400 mln. eurų (1–1,38 mlrd. Lt). Elektrinės uždarymas turi baigtis 2029 m., tačiau, negavus pakankamai lėšų, jis gali nusikelti vėlesniam laikotarpiui. Tinklapio „ec.europa.eu“ skyriuje „Dažnai užduodami klausimai apie Ignalinos atominę elektrinę ir jos uždarymą“ rašoma, kad Lietuvai 1999–2013 metų laikotarpiui skirta 1,367 mlrd. eurų. Pridėjus išlaidas kurios jau buvo ir dar bus iš Lietuvos biudžeto, uždarymui reikalinga suma susidaro apie 10 mlrd. Lt. Panašios sumos (o gal ir dar didesnės) reikės uždarant ir Visagino AE. Jei, kaip rašoma Nacionalinės energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategijos projekto A2 skirsnio „Pakankamų vietinių pajėgumų vidaus elektros paklausai užtikrinimas“ punkte „Nauja atominė elektrinė“, citata: „Priklausomai nuo galios ir technologijos, nauja atominė elektrinė kainuos 12,4–15,4 mlrd. litų, eksploatacijos pradžia – 2020 metai.“, tai uždarymo kaina gali sudaryti daugiau kaip pusę elektrinės statyboms reikiamos sumos. Kas mokės už Visagino AE uždarymą? Mūsų vaikai ir anūkai?

Naujosios AE statybos truks mažiausiai 8 metus, dar planuojama koncesinė sutartis su strateginiu investuotoju mažiausiai 20 metų, per kuriuos investuotojas turėtų susigrąžinti investicijas ir gauti pelną. Todėl šiuo laikotarpiu naujojoje AE pagamintos elektros kaina, dėl Karaliaučiaus elektrinės veiklos, dėl skalūninių dujų įsisavinimo, dėl naujų elektros generavimo technologijų atsiradimo ar dėl kitų faktorių gali tapti nekonkurencinga ir nepatraukli net investavusioms į ją Latvijai, Estijai ir Lenkijai (Lenkija, kaip rašoma 2011-06-18 BNS pranešime „Lenkijoje juridiškai įteisinta atominių elektrinių statyba”, pirmąsias dvi atomines elektrines bendro 6000 MW galingumo planuoja pastatyti iki 2030 metų). Lietuvos partnerėms atsisakius pirkti Visagino AE pagamintą elektrą, Lietuva atsidurtų padėtyje be išeities, nes net ir po 2020 metų išaugus elektros energijos vartojimui visos pagamintos Visagino AE elektros Lietuvai būtų per daug (Ignalinos AE naktį pagaminta energija buvo pigiau nei savikaina pardavinėjama Baltarusijai). Todėl prieš statant naująją AE reikia užsitikrinti jos pagamintos elektros realizavimą bent jau koncesinės sutarties su strateginiu investuotoju galiojimo laikotarpiui. Ar numatyta ilgalaikio elektros energijos, pagamintos Visagino AE, privalomo supirkimo su Latvija, Estija ir Lenkija pasirašymas?

Buvo planuojama kad elektrinę sudarys du blokai (2 x 1350 = 2700). Lietuva planuoja turėti 34% naujos elektrinės akcijų ir pagal tai galimybę pirkti iš jos atitinkamą kiekį energijos (34% nuo 2700 = 918). Tokią vidutinę galią šiuo metu vasaros naktį suvartoja Lietuva (jai pagaminti pakaktų dviejų tokių blokų, koks dabar baigiamas statyti Elektrėnų elektrinėje). Kadangi AE galios nebus galima mažinti, tai teks stabdyti visus kitus elektros energijos generavimo šaltinius. Tokiu atveju didžiausią žalą patirs vėjo jėgainių savininkai, nes vėjo nei užtvenksi, nei į sandėlį padėsi.

Dienos metu vartojamos galios trūkumą teks kompensuoti gaminant elektros energiją dujas vartojančiose elektrinėse. Jei, kaip planuojama, naudojant atsinaujinančius šaltinius bus pagaminama 22%, tai dujoms lieka 28%. Tikėtina, kad 2020 m., kai numatoma pradėti naujos AE eksploataciją, elektros energijos poreikis bus didesnis nei dabar, todėl dujas vartojančiose elektrinėse pagamintas elektros kiekis tikriausiai bus dar didesnis (30% – 40%). Jei net Visagino AE gaminama energija bus per pusę pigesnė negu pagaminta dujas vartojančiose elektrinėse, galutinė kaina vartotojui sumažės, geriausiu atveju trečdaliu. Tada kyla klausimas – gal lėšas skirtas Visagino AE geriau apsimoka investuoti į naujas elektros generavimo technologijas ir į platesnį atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą? Kodėl nėra atlikta jokių alternatyvių (be naujos AE statybos) elektros energijos apsirūpinimo ateityje studijų? Kaip galima teigti, kad naujosios AE statyba yra geriausia išeitis Lietuvai? Apie tai, tik žymiai išsamiau, straipsnyje „Energetinės nepriklausomybės siekiai“, patalpintame „nefas.eu“ rašo Dr. Stasys Bačkaitis, citata: „Atrodo Vyriausybės sluoksniuose vis dar nesuvokiama, kad pirktos – užsakytos studijos, ar įvairios analizės, dažniausiai daromos pataikaujant užsakovui, nes taip galima tikėtis ir daugiau užsakymų.

Šiuo atveju keliolika milijonų kainavusios Rothchild studijos atrodo pateikė ENMIN „labai pelningą” naujos branduolinės jėgainės finansinę analizę ir viziją.  Pastačius jėgainę, Lietuvai ji būtų kaip „višta, dedanti aukso kiaušinius”.  Deja to pirmojo auksinio kiaušinio reikėtų laukti mažiausiai trisdešimt metų, vis tikint kad ta višta per tiek laiko „nepakratys kojų” naujų technologijų akivaizdyje.  Iš tikrųjų, kaip jau buvo minėta aukščiau, kita alternatyvi studija, įvertinusi visus kaštus, susijusius su elektrinės statybos paskolų ir palūkanų „atmokėjimu“, rezervinių galių palaikymu, bei panaudoto kuro sandėliavimu, parodytų visai kitą vaizdą ir vietoj „aukso kiaušinių“ gal matytume „suskilusią geldą“. Pagal šio straipsnio autoriaus patirtį analizuojant didžiulio masto valstybinių projektų įgyvendinimą, valstybė darydama sprendimus turi apsvarstyti ir įvertinti ne vieną, bet bent kelias, oponuojančias su „oficialiomis“, studijas, kad būtų galima pasiekti objektyvų ir geriausią sprendimą.“

Ir dar… Naujoji AE bus statoma prie pat Baltarusijos sienos ir bus aušinama baltarusiško ežero vandenimis. Mes dabar pasirašinėjame peticijas ir piktinamės, kad baltarusiška AE bus statoma 30 km nuo Lietuvos ir bus aušinama „mūsų“ Nerimi. Ar mes nesame veidmainiai?

„Lietuvos aide“ išspausdintame Dr. Rūtos Gajauskaitės straipsnyje „Avantiūra ar afera?“ reiškiama nuomonė, kad Visagino AE statyba tai eilinė valdančiųjų afera ir kad jau pasiskolinta 40 mlrd. JAV dolerių su 10% palūkanų Visagino AE statyboms…

Net jei projekto kaina, kaip rašoma Nacionalinės energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategijos projekte, yra „tik“ 12,4–15,4 mlrd. litų, o Lietuva turės įnešti tik dalį šių pinigų, net jei ir pagamintos kilovatvalandės kaina bus tik 20 ct, projektas yra pakankamai rizikingas, kad nuo visuomenės būtų slepiamos jo detalės. Lietuvoje, deja bet susiklostė tokia tradicija, kad piliečiai valstybės gerovei turinčių įtakos projektų detales sužino tik tada, kai jau nieko negalima pakeisti. Šviežiausias pavyzdys gali būti LEO.lt. Ir, matyt, informuojant apie Visagino AE projektą bus laikomasi šių negatyvių tradicijų. Tačiau gal Lietuvos visuomenė, padedant mokslo šviesuomenei, pati galėtų surengti kokią viešą mokslinę konferenciją ar forumą, kuriame būtų atsakyta į šiame rašinyje užduotus ir kitus Visagino AE liečiančius klausimus. Gal dar ne vėlu šį projektą padaryti skaidriu?

Audronis Kontautas

REUTERS

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas šeštadienį pakritikavo Japoniją, kad joje per lėtai buvo reaguota į gaivalinę nelaimę Fukušimoje ir kad branduoliniai reaktoriai statomi seismiškai pažeidžiamose vietose.

Avarija Japonijos atominėje elektrinėje paskatino Rusiją patikrinti visą savo atominę pramonę, dar sakė premjeras ir tuoj pat pabrėžė, kad rusiški reaktoriai yra saugiausi, nes taikomos patikimiausios apsaugos priemonės.

“Aš daviau nurodymus mūsų specialistams išanalizuoti visus mūsų reaktorius, nepaisant teigiamo TATENA įvertinimo. Dabar “Rosatom” atlieka visuotinę visų mūsų reaktorių patikrą”, – kalbėjo jis Penzoje susitikęs su Fizikos matavimų instituto aktyvu.

Vyriausybės vadovas papasakojo savo požiūrį į įvykius Japonijoje po žemės drebėjimo ir cunamio.

“Japonijoje padėtis unikali – nežinau kodėl, bet tai jų pasirinkimas, jie stato (reaktorius) seismiškai pavojingoje zonoje – bet ten visur seismiškai pavojinga zona”, – kalbėjo V.Putinas.

Iš pradžių Japonijoje buvo žemės drebėjimas, kuris sugriovė energijos tiekimo šaltinius, priminė jis. Be jų nebebuvo galimybės tiekti vandenį reaktorių aušinimui. Tada buvo įjungti atsarginiai generatoriai, bet užtelėjo cunamio banga ir sunaikino juos. Atsarginiai energijos tiekimo šaltiniai buvo apskaičiuoti 7 metrų aukščio cunamio smūgiui, bet banga buvo virš 9 metrų.

Jie įjungė trečiąjį apsaugos lygį – akumuliatorius – šie veikė gerai, bet reikėjo laiku atgabenti naujus mobilius šaltinius iš kitų regionų, bet jie to laiku nepadarė, ir prasidėjo problemos”, – aiškino V.Putinas ir pažymėjo, kad japonų reaktoriai – sena septintojo dešimtmečio pabaigos technika.

“Mūsų šiuolaikinėse sistemose panaudojami šiuolaikinės apsaugos metodai; mūsų atominiai reaktoriai gali veikti be išorinių energijos tiekimo šaltinių tris paras; šito visiškai pakanka, kad būtų galima imtis operatyvaus reagavimo priemonių”, – nurodė V.Putinas.

Pasak jo, autonominio veikimo trukmę galima padidinti ir iki penkių parų; tik kainuotų brangiau.

laukasenk_AFP_1372747

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad respublika jokiu būdu neatsisakys planų statyti atominės elektrinės (AE).

“Atominė elektrinė Baltarusijoje bus pastatyta, tai tik laiko klausimas”, – antradienį žurnalistams pareiškė valstybės vadovas.

A.Lukašenka pateikė duomenis, kad “Prancūzijoje, demokratijos tvirtovėje, 80 proc. elektros gamina atominės elektrinės, o Vakarų Europoje – 30 proc.”

“2025 metais elektros energija, kurią gamins AE, Europoje sudarys 44 proc., Rusijoje iki 2015 metų numatoma 2,5 karto padidinti elektros gamybą atominėse elektrinėse”, – konstatavo prezidentas.

Be to, pasak jo, “Baltijos kaimynai pareiškė statantys bendrą AE, Lenkija statys savo AE”. “Tai kodėl mus tai siutina? Nes mums tai peršama. Tie 90 mln. eurų (ES pagalba Baltarusijos opozicijai) – tai taip pat viena iš apmokėtų krypčių, kad ji (opozicija) keltų triukšmą. Mes (ES) duodame tam pinigus”, – sakė A.Lukašenka.

“Kodėl? Todėl, kad mes konkurentai Baltijos šalims, Lenkijai. Kada mes galų gale atsikratysime to “belorusiškumo”, blogąja šio žodžio prasme”, – pažymėjo Baltarusijos prezidentas.

FB-TL190896

Apie 300 žmonių antradienį popiet dalyvavo eitynėse Vilniaus centre, protestuodami prieš planuojamų atominių elektrinių statybą Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse.

Akcija prieš atominę energetiką antradienį surengta ir Klaipėdoje.

Sostinėje daugiausia jauno amžiaus protestuotojai, laikydami plakatus su užrašais “Vakar Japonija, šiandien – Lietuva”, “Gal žinai, kur evakuotis?”, “Už ateitį be atomo”, “Ne – naujiems Černobyliams”, susibūrė prie Seimo. Netrukus po tuo nuo parlamento Gedimino prospektu jie nužygiavo Vyriausybės link, kur surengtas koncertas.

Policijos lydimoje eisenoje skambėjo gongai, būgnus atstojusios metalinės talpos, švilpukai, šūksniai “Atomui – ne!”, akcijos dalyviai nešėsi balionus, ženkliukus su užrašais “Atominės energijos? Ačiū, nereikia” ir įvairią kitą atributiką.

Protesto akcija rengiama minint Černobylio katastrofos 25-ąsias metines.

Renginio organizatoriai sako, kad jie nepritaria atominių elektrinių statybai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse – Baltarusijoje bei Rusijos Kaliningrado srityje.

“Visos atominės elektrinės yra vienodai pavojingos, ir branduolinės pramonės istorija mums tą akivaizdžiai demonstruoja. Nėra saugios lietuviškos branduolinės elektrinės ir nėra pavojingos baltarusiškos atominės elektrinės. Jos visos yra vienodai pavojingos”, – BNS sakė vienos iš eitynes rengiančių organizacijų, aplinkosauginės bendrijos “Atgaja” atstovas Linas Vainius.

Akcijos metu buvo perskaitytas kreipimasis į prezidentę, Seimą ir Vyriausybę. Seimo pirmininkės atstovas Nepriklausomybės aikštėje paėmė kreipimąsi iš protestuotojų.

Akcijos dalyviai reikalauja Lietuvos valdžią atsisakyti planų statyti naują Visagino atominę elektrinę, paskelbti moratoriumą “visiems veiksmams, prisidedantiems prie atominės energetikos plėtros Lietuvos teritorijoje bei netoli jos”.

“Pagrindinis reikalavimas yra, kad Vyriausybė ir Seimas peržiūrėtų nacionalinę energetikos strategiją, įvertintų kitas galimybes apsirūpinti energetika ir atsisakytų Visagino atominės elektrinės projekto ir tuo pačiu imtųsi labai aktyvių diplomatinių veiksmų ginti Lietuvos interesus nuo kaimyninių šalių projektų. Tik išsipančioję patys, mes būsime laisvi protestuoti ir prieš kaimynus”, – teigė L.Vainius.

Mitingas prieš atominių elektrinių statybą antradienį surengtas ir Klaipėdoje, Atgimimo aikštėje. Anot akciją organizavusių uostamiesčio visuomeninių organizacijų, čia susirinko apie 100 žmonių.

Prisimindami Černobylio katastrofos padarinius, mitingo dalyviai tylos minute pagerbė mirusius nuo radiacijos, onkologionių ligų. Mitinguotojai reikalavo, kad politikai skirtų kuo didesnį dėmesį alternatyviajai energetikai.

Klaipėdiečiai mitinge pasisakė ir prieš buitinių ir pramoninių atliekų ir biokuro deginimo įmonės statybą. Anot jų, deginant šiukšlės, pajūrio regione pasklistų pavojingos medžiagos, sukeliančios vėžinius susirgimus bei apsigimimus.

Lietuva tikisi per dešimtmetį kartu su Latvija, Estija ir Lenkija, dalyvaujant strateginiam investuotojui, pasistatyti Visagino atominę elektrinę. Greta Lietuvos sienų naujas atomines elektrines taip pat planuoja Rusija ir Baltarusija. Lietuvos pareigūnai sako, kad vystant šių dviejų jėgainių projektus nėra laikomasi saugumo standartų.

Sprogimas Černobylio atominėje elektrinėje, per kurį radiacija buvo užteršta ir Lietuva, įvyko 1986 metų balandžio 26 dieną. Pastarosiomis savaitėmis pasaulio dėmesys buvo nukrypęs į Japoniją, kurios pareigūnai stengiasi užkirsti kelią radiacijos nuotėkiui iš žemės drebėjimo pažeistos Fukušimo atominės elektrinės.

Japoniją ištikusi branduolinė krizė pamažu stabilizuojasi, o šalis dabar turi sutelkti dėmesį į atstatymo darbus šiaurės rytų pakrantės regionuose, kuriuos prieš mėnesį nuniokojo galingas žemės drebėjimas ir cunamis, pareiškė premjeras Naoto Kanas (Naotas Kanas).

Šiuos komentarus jis išsakė tuojau po to, kai nauji duomenys parodė, jog iš pažeistos Fukušimos 1-osios atominės jėgainės per pirmąsias krizės dienas į aplinką pasklido daugiau radioaktyvių teršalų nei manyta.

Pareigūnai nurodė, jog dėl šios naujos informacijos dabartinė Japonijos krizė buvo prilyginta iki šiol didžiausiam branduoliniam incidentui – Černobylio atominės elektrinės katastrofai, tačiau šio incidento grėsmės įvertinimas didesniu balu nereiškia, kad padėtis staiga tapo dar labiau kritinė.

“Padėtis Fukušimos 1-ojoje jėgainėje žingsnis po žingsnio stabilizuojasi, o radioaktyviųjų išmetalų kiekis mažėja, – N.Kanas sakė trumpoje spaudos konferencijoje. – Praėjo mėnuo. Mums reikia žengti atkūrimo ir atstatymo link”.

Premjeras pridūrė nurodęs specialiai atstatymo komisijai iki birželio paruošti veiksmų planą.

Vyriausybė planuoja perimti vadovavimą Fukušimos jėgainės avarijos likvidavimo darbams iš ją valdančios bendrovės “Tokyo Electric Power Co.” (TEPCO), antradienį pranešė naujienų agentūra “Jiji Press”.

Panašu, kad TEPCO nė kiek nepriartėjo prie aušinimo sistemų, kuriose yra itin svarbios perkaitusių branduolinio kuro strypų temperatūrai mažinti, pakartotinio įjungimo. Antradienį Japonijos mokslo ministerija pranešė, kad grunte netoli Fukušimos jėgainės aptiko nedidelį kiekį stroncio – vieno iš kenksmingiausių žmonėms radioaktyviųjų elementų.

Branduolinės ir pramonės saugos agentūros (NISA) generalinio direktoriaus pavaduotojas Hidehiko Nishiyama (Hidehikas Nišijama) sakė, kad sprendimas avarijos Fukušimoje vertinimą padidinti nuo 5 iki 7 balų pagal tarptautinę atominių įvykių vertinimą skalę buvo pagrįstas naujais duomenimis apie suminį radioaktyviosios taršos kiekį. Iki šiol septyniais balais buvo įvertinta tik 1986 metais Ukrainoje įvykusi Černobylio jėgainės avarija.

Nuo kovo 11 dienos, kai Fukušimos elektrinę nuniokojo žemės drebėjimo sukeltas cunamis, nuo apšvitos nemirė nei vienas žmogus, nors 21 jėgainės darbuotojui buvo nustatyta lengvos formos spindulinė liga, sakė ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas). Antradienio vakarą jis sakė suvokiantis, kad naujas šios avarijos grėsmės įvertinimas sukels nerimą žmonėms.

“Tai nereiškia, kad šiandien padėtis tapo blogesnė negu buvo vakar – tai reiškia, kad visas įvykis grėsmingesnis negu manyta anksčiau”, – sakė buvęs Didžiosios Britanijos nacionalinės branduolinės korporacijos Saugos politikos skyriaus narys Johnas Price’as (Džonas Praisas).

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis provokacijai penktadienį prilygino Baltarusijos parinktą aikštelę atominei elektrinei statyti, nes ji yra vos 50 kilometrų nuo Lietuvos sostinės Vilniaus.

“Yra visas kompleksas priemonių, ką Lietuva gali padaryti, kad situacija būtų skaidri, kad būtų patraukta numatoma statybos aikštelė Baltarusijoje nuo Lietuvos sienos, kurios kitaip, kaip provokaciniu, tikrai negalime pavadinti”, – žurnalistams penktadienį sakė užsienio reikalų ministras, paklaustas, ar buvo sulaukta Baltarusijos atsakymo į diplomatinę notą.

Baltarusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Martynovas kovo pabaigoje žadėjo, kad Minskas netrukus pateiks atsakymą į Lietuvos notą dėl Baltarusijoje planuojamos statyti atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo.

“Aš tikrai nesiimu prognozuoti (ką darysime, negavę atsakymo į notą – BNS), mes tiesiog dirbame dabar normalų kasdienį darbą, tai kas ir mums priklauso, bandome įtikinti, bandome gauti informaciją, bandome kalbėtis su tarptautiniais partneriais ir viešinti šitą situaciją tarptautiniu mastu. Tai yra vienas iš, manau, mums svarbiausių uždavinių – kad Europa, pasaulis matytų labai aiškiai, nedviprasmiškai, kas gi vyksta šiame regione”, – tvirtino A.Ažubalis.

Lietuva notas dėl planuojamų atominių elektrinių yra įteikusi ne tik Baltarusijai, bet ir Rusijai, kuri jėgainę sako ketinanti statyti taip pat visai greta Lietuvos sienos Kaliningrade.

“Tai, ką mes gauname iki šiol iš Rusijos apie jų numatomą statyti atominę elektrinę, tikrai netenkina mūsų, ir netenkina mūsų konsultantų, ekspertų, kurie mus konsultuoja. Aplinkos studija tikrai neturi būti bendro ir konstatuojamojo pobūdžio, kokia dabar ji yra, tai turi būti faktai, skaičiai, argumentai. Šito ten nėra”, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.

“Dar daugiau – nėra tokių svarbių dalykų, kaip aikštelės parinkimo kriterijai, kodėl aikštelė numatomai statybai buvo parinkta būtent toje vietoje, o tai aiškus TATENA taisyklių pažeidimas ir dar daugelis kitų dalykų, taip, kad mes tiesiog dar kartą primename savo kaimynams: “Gerbiameji, jūs turite teisę statyti atominę elektrinę, vystyti energetiką, bet tai darykite prisilaikydami tarptautinių taisyklių, kurioms jūs patys esate įsipareigoję”, – tvirtino A.Ažubalis.

Inžinieriai Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje sekmadienį nauju metodu bando užtaisyti plyšį, pro kurį į Ramųjį vandenyną plūsta itin radioaktyvus vanduo ir kurio nepavyko užtaisyti betonu.

Per praėjusio mėnesio žemės drebėjimą ir cunamį apgadintoje elektrinėje taip pat buvo atliktas patikrinimas, kurio metu naujų vietų, pro kurias į aplinką veržtųsi spinduliuotė, neaptikta.

Šeštadienį pareigūnai aptiko plyšį, iš kurio į Ramųjį vandenyną veržiasi radioaktyvus vanduo – tai pirmas nustatytas tiesioginis jūros taršos šaltinis. Manoma, kad tas vanduo veržiasi iš reaktoriaus šerdies.

Kompanijos TEPCO paskelbtoje nuotraukoje matyti iš sienos besiveržianti ir į jūrą krintanti vandens srovė. Ištekančio vandens kiekis nėra aiškus. Tas užterštas vanduo greitai išsisklaidys vandenyne, tačiau jis gali kelti pavojų elektrinės darbuotojams.

Minimas 20 cm įtrūkimas yra vienoje eksploatacinėje šachtoje, iš kurios į jūrą išsiliejo vanduo su radioaktyviu jodu, sakė Hidehiko Nishiyama (Hidehikas Nišijama) iš Japonijos branduolinio ir pramoninio saugumo agentūros.

Darbininkai užpylė tą šachtą betonu, bet vandens tai nesustabdė.

Dabar jie į vamzdį, kuris šachtą jungia su likusia sistemos dalimi, įšvirkštė polimero, kuris gali absorbuoti didžiulį kiekį vandens ir kurio tūris gali padidėti 50 kartų. Kol kas neaišku, ar tuo polimeru pavyko sustabdyti vandens veržimąsi.

Manoma, kad plyšys sienoje atsirado per žemės drebėjimą, tačiau tyrimas šiuo klausimu dar nebaigtas.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė kategoriškai paneigė žiniasklaidai sakiusi, kad nauja atominė elektrinė Lietuvoje gali būti iš viso nepastatyta.

“Kategoriškai pareiškiu, kad niekada nesakiau, jog “Visagino AE, užtikrinsiančios krašto energetinį saugumą, gali ir nepavykti pastatyti”. Nors interviu tekste šie žodžiai pateikiami lyg mano citata ir net įrašyti į kabutes, tai tėra žurnalisto Rimanto Varnausko arba naujienų svetainės (alfa.lt – BNS) vadovų absurdiška interpretacija”, – penktadienį išplatintame pranešime pareiškė krašto apsaugos ministrė.

Naujienų portalas alfa.lt ketvirtadienį rašė, kad, pasak krašto apsaugos ministrės, “Visagino AE, užtikrinsiančios krašto energetinį saugumą, gali ir nepavykti pastatyti”.

“Tikiuosi, kad mes kartu su kaimynais sugebėsime pasistatyti AE, bet gali nutikti ir taip, kad taip gerai, kaip yra tikimasi, nepavyks. Nes pasipriešinimas, kad turėtume savo atominę elektrinę, yra labai didžiulis”, – alfa.lt citavo R.Juknevičienę.

Pasak jos, čia susikirto dideli interesai: “Šalia Lietuvos statomos dvi atominės elektrinės – Karaliaučiaus krašte ir Astrave, Baltarusijoje – yra tos pačios valstybės – Rusijos – interesas”.

“Jos būtų kontroliuojamos tik Rusijos, bet vienas tų projektų tikslų – sustabdyti mūsų atominės elektrinės statybą, kad ji būtų kuo mažiau patraukli. Todėl šalia visai normalių rūpesčių, kaip pasistatyti jėgainę, turime kovoti propagandinį karą, kuris nuolatos vyksta ir aplink mus, ir mūsų valstybės viduje”, – kalbėjo krašto apsaugos ministrė.

Pasak jos, Lietuva ir kitos dvi Baltijos šalys yra klasikinis energetinio nesaugumo pavyzdys ir modelis – visos trys šalys yra 100 proc. priklausomos nuo Rusijos dujų, panaši padėtis ir tiekiant elektrą.

“Todėl mūsų pagrindiniai darbai ir yra elektros tiltų tiesimas į Švediją bei Lenkiją (reikalai iš esmės pajudėjo tik šią kadenciją), siekiant sujungti Baltijos valstybių ir ES elektros tinklus. Norėčiau priminti, kad Baltijos šalys yra vienintelės ES narės, kurių elektros tinklų reguliavimas susijęs su Rusija. Kažkur ant Volgos krantų yra tie jungikliai, kurie reguliuoja visus dažnius, tinklo apkrovas ir panašiai. Akivaizdu, kad to nėra, todėl turime prisijungti prie europinių tinklų. Ir tą darome”, – interviu sakė R.Juknevičienė.

Komentuodama ypač svarbų šalies energetinei nepriklausomybei sprendimą statyti suskystintų dujų terminalą, kuris leistų atsikratyti “Gazprom” monopolijos, bei “Lietuvos dujų” demonopolizavimą, krašto apsaugos ministrė pabrėžė, jog valstybei šiuose reikaluose reikia ir visuomenės bei žiniasklaidos pagalbos.

“Čia reikia net ir žiniasklaidos pagalbos, žinant, kokius propagandinius ginklus ir kokias galimybes turi tas pats “Gazprom”. Žinau ir galiu atsakingai pasakyti, kad net specialiai samdomos viešųjų ryšių kompanijos, nors anokia čia paslaptis, tam, kad galėtų per mūsų žiniasklaidą veikti mūsų žmonių, piliečių požiūrį. O pinigų šiandien, deja, visiems reikia. Net ir žiniasklaidai”, – kalbėjo krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė.

Visagino atominės elektrinės išorinių reikalų direktorius Rimantas Vaitkus teigia vis dar tikįs, kad net po Fukušimos branduolinės jėgainės avarijos atominės elektrinės Lietuvoje projektas bus komerciškai pagrįstas, o papildomos saugos priemonės nekainuos daug laiko ir pinigų.

R.Vaitkus neatmeta galimybės, kad tarptautiniai bendrieji saugumo principai ir taisyklės gali būti papildyti, bet nemano, kad Lietuvos projektas turėtų ženkliai pabrangti dėl papildomų saugumo reikalavimų, penktadienį rašo “Verslo žinios”.

“Tačiau atsižvelgdami į projekto įgyvendinimo terminus galime pasakyti, kad 2020 metai yra įgyvendinamas siekis”, – sako R.Vaitkus.

Anot jo, šiuo metu Visagino atominės elektrinės kaip ekonominio projekto vystymas nėra sutrikęs, nes derybos dėl investicijų tęsiamos, vyksta visos procedūros kaip numatyta.

“Avarija Fukušimoje labiau gali paveikti ant jūros kranto stovinčias jėgaines, nors kaip tik pajūryje statyti tokius objektus yra pigiau: atvežti įrenginius, formuoti aušinimo sistemas”, – sako R.Vaitkus.

Jis pabrėžė, kad Lietuva yra suderinusi su kaimynais Visagino jėgainės aikštelės projektą: “Poveikio aplinkai vertinimo procesas yra baigtas, nors buvo kilę klausimų, į kuriuos buvo atsakyta. Ir ne tik kaimynų, buvo kalbama net su Austrija”, – sako R.Vaitkus.