Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pareiškė, kad dėl labai didelio pasipriešinimo Lietuvoje numatomai statyti atominei elektrinei ji gali būti iš viso nepastatyta. Jos žodžiais, propagandinis karas vyksta tiek valstybės viduje, tiek aplink ją.

“Tikiuosi, kad mes kartu su kaimynais sugebėsime pasistatyti AE, bet gali nutikti ir taip, kad taip gerai, kaip yra tikimasi, nepavyks. Nes pasipriešinimas, kad turėtume savo atominę elektrinę, yra labai didžiulis”, – interviu naujienų portalui alfa.lt sakė R.Juknevičienė.

Pasak jos, čia susikirto dideli interesai: “Šalia Lietuvos statomos dvi atominės elektrinės – Karaliaučiaus krašte ir Astrave, Baltarusijoje – yra tos pačios valstybės – Rusijos – interesas”.

“Jos būtų kontroliuojamos tik Rusijos, bet vienas tų projektų tikslų – sustabdyti mūsų atominės elektrinės statybą, kad ji būtų kuo mažiau patraukli. Todėl šalia visai normalių rūpesčių, kaip pasistatyti jėgainę, turime kovoti propagandinį karą, kuris nuolatos vyksta ir aplink mus, ir mūsų valstybės viduje”, – kalbėjo krašto apsaugos ministrė.

Pasak jo,s Lietuva ir kitos dvi Baltijos šalys yra klasikinis energetinio nesaugumo pavyzdys ir modelis – visos trys šalys yra 100 proc. priklausomos nuo Rusijos dujų, panaši padėtis ir tiekiant elektrą.

“Todėl mūsų pagrindiniai darbai ir yra elektros tiltų tiesimas į Švediją bei Lenkiją (reikalai iš esmės pajudėjo tik šią kadenciją), siekiant sujungti Baltijos valstybių ir ES elektros tinklus. Norėčiau priminti, kad Baltijos šalys yra vienintelės ES narės, kurių elektros tinklų reguliavimas susijęs su Rusija. Kažkur ant Volgos krantų yra tie jungikliai, kurie reguliuoja visus dažnius, tinklo apkrovas ir panašiai. Akivaizdu, kad to nėra, todėl turime prisijungti prie europinių tinklų. Ir tą darome”, – interviu sakė R.Juknevičienė.

Komentuodama ypač svarbų šalies energetinei nepriklausomybei sprendimą statyti suskystintų dujų terminalą, kuris leistų atsikratyti “Gazprom” monopolijos, bei “Lietuvos dujų” demonopolizavimą, krašto apsaugos ministrė pabrėžė, jog valstybei šiuose reikaluose reikia ir visuomenės bei žiniasklaidos pagalbos.

“Čia reikia net ir žiniasklaidos pagalbos, žinant, kokius propagandinius ginklus ir kokias galimybes turi tas pats “Gazprom”. Žinau ir galiu atsakingai pasakyti, kad net specialiai samdomos viešųjų ryšių kompanijos, nors anokia čia paslaptis, tam, kad galėtų per mūsų žiniasklaidą veikti mūsų žmonių, piliečių požiūrį. O pinigų šiandien, deja, visiems reikia. Net ir žiniasklaidai”, – kalbėjo krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė.

Avarijų ištiktos Fukušimos 1-osios atominės jėgainės reaktorių išmontavimas gali trukti tris dešimtmečius ir kainuoti jos operatorei “Tokyo Electric Power Co. (TEPCO) daugiau nei 1 trln. jenų (12 mlrd. dolerių), apskaičiavo inžinieriai ir analitikai.

Kaip praneša agentūra “Bloomberg”, keturi iš šešių AE reaktorių galutinai išėjo iš rikiuotės ir jų jau nebebus galima naudoti, nes po žemės drebėjimo ir cunamio kovo 11 dieną jie buvo aušinami jūros vandeniu.

Antradienį Japonijos ministras pirmininkas Naoto Kanas (Naotas Kanas) pareiškė, kad tikriausiai visa Fukušimos 1-oji atominė elektrinė nebebus naudojama.

Ataušinus pažeistus reaktorius ir išvežus bei palaidojus radioaktyviąsias medžiagas reikės išmontuoti reaktorius, mano branduolinės energetikos specialistas iš Kioto energetikos ekonomikos instituto Tomoko Murakami (Tomokas Murakamis).

Kioto universiteto branduolinės inžinerijos universiteto profesoriaus Hironobu Unesaki (Hironobaus Unesakio) vertinimu, tam reikės gerokai daugiau nei 12 metų, per kuriuos buvo išmontuotas reaktorius atominėje elektrinėje Trijų mylių saloje Jungtinėse Valstijose.

“Jeigu nebebus šalies visuomenės paramos, bendrovė bus priversta nebenaudoti visų šešių reaktorių. TEPCO pamėgins išgelbėti du iš jų, jeigu sugebės įtikinti visuomenę, bet tai mažai tikėtina”, – pareiškė “Bloomberg” Amerikos Purdue (Perdju) universiteto politologijos profesorius Danielas Aldrichas (Danielas Oldričas).

Japonijos vyriausybė svarsto su ekspertais galimybę avarinius Fukušimos 1-osios atominės jėgainės reaktorius uždengti specialiu audiniu, kad iš jų nesklistų radiacija.

Kaip pranešė spaudos konferencijoje trečiadienį Japonijos ministrų kabineto generalinis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas), “mes nagrinėjame bet kurią galimybę paimti situacijos elektrinėje kontrolę” į savo rankas.

Be to, valdžia siūlo panaudoti tanklaivį, į kurį būtų supumpuotas radioaktyvus vanduo iš sugadintos AE.

Problemos Fukušimos 1-ojoje atominėje jėgainėje prasidėjo po 9 balų žemės drebėjimo ir po to užgriuvusio cunamio 2011 metų kovo 11 dieną. Sustojus elektriniams įrenginiams, sutriko reaktorių aušinimas, todėl juose pakilo temperatūra, įvyko keli sprogimai ir kilo gaisrai.

Keturi iš šešių šios jėgainės reaktorių buvo rimtai pažeisti. Kad reaktoriai, kurių temperatūra pakilo iki 400 laipsnių, būtų ataušinti, specialiomis pompomis ant atominės jėgainės buvo pilamas vanduo iš jūros.

Lietuvos energetikos viceministras Romas Švedas pareiškė, kad dabar yra tinkamiausias laikas statyti atominę elektrinę Lietuvoje ir tikina, kad šalis neatsisakys projekto – “nebus jokių pokyčių”, rašo britų verslo dienraštis “The Financial Times”.

“Tai nacionalinio saugumo klausimas”, – dienraščiui sakė R.Švedas.

Nors politinės valios yra, Lietuvai vis nepavyksta surasti strateginio investuotojo į naują atominę elektrinę, kurios kaina siektų apie 3-5 mlrd. eurų (4-7 mlrd. JAV dolerių).

Korėjos “Korea Electric Power” pernai lapkritį netikėtai pasitraukė iš konkurso. Prieš nelaimę Japonijos “Fukushima-1″ atominėje elektrinėje R.Švedas lankėsi Japonijoje ir bandė sudominti galimus šios šalies investuotojus Lietuvos atominės elektrinės projektu.

Neoficialiomis BNS žiniomis, po avarijos Fukušimoje bei pasaulyje didėjant atominės energetikos priešininkų, atsirado investuotojų, norinčių statyti branduolinę jėgainę Lietuvoje, todėl, pasak šaltinių, “jau yra su kuo kalbėtis”.

Tačiau tikėtina, kad iki liepos, kaip numatyta dabar, Vyriausybei nepavyks susitarti su potencialiu investuotoju, todėl šis terminas gali būti pratęstas.

3,4 tūkst. megavatų galios atominę elektrinę Lietuva ketina statyti Visagine, kur stovi nebeveikianti Ignalinos atominė elektrinė.

Kaip ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse, Lietuvos noras plėtoti atominę energetiką iš dalies pagrįstas Vyriausybės siekiu atitikti griežtus bloko standartus dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tačiau daug svarbiau yra tai, kad atominė energetika laikoma pagrindine priemone, kuri leistų regionui įgyvendinti savo siekį atsikratyti priklausomybės nuo daug energijos išteklių turinčios kaimyninės Rusijos, rašo leidinys.

Vokietijoje vis didėja nepritarimas atominei energetikai, o Europos Sąjunga (ES) reikalauja atlikti visų 143-ių žemyne esančių atominių reaktorių “testavimą nepalankiausiomis sąlygomis”, tačiau Lietuva savo planų neatsisako.

Nors, prasidėjus branduolinei krizei Japonijoje, Vilniaus reiškiama parama atominei energetikai gali būti labiau pastebima negu kitose šalyse, ji nėra išskirtinė. Prancūzija jau seniai plėtoja atomines technologijas ir pastarosiomis savaitėmis atkakliai priešinosi raginimams suteikti Europos Sąjungai (ES) daugiau galių reguliuoti šalies atominę pramonę.

Vis dėlto Lietuvos entuziazmas primena apie nesutarimus tarp bloko senbuvių ir naujausių jo narių dėl energetikos. Prieš dvejus metus Rusijai, kuri yra didžiausia ES dujų tiekėja, nutraukus dujų tiekimą, ES Rytų šalis ištiko dujų krizė. Nuo to laiko tos valstybės vis piktinasi, kad kitos bloko narės, jų nuomone, aplaidžiai žvelgia į jų siekį užtikrinti energetinę nepriklausomybę, rašo britų verslo dienraštis.

“Mūsų Vidurio ir Rytų Europos šalys vis dar labai optimistiškai vertina atominės energetikos perspektyvas”, – teigia Briuselio tyrimų instituto “Bruegel” ekspertas Georgas Zachmannas (Georgas Zachmanas), visų pirma minėdamas Lenkiją ir Rumuniją.

Šioms šalims turint mažiau lėšų negu jų turtingoms kaimynėms, jų piliečiai taip pat gali būti labiau linkę toleruoti atominės energetikos keliamą riziką.

“Suprantama, kad alternatyvų nėra”, – sako jis.

Lietuva jau turėjo atominę elektrinę. Ignalinos atominė elektrinė (IAE), Černobylio laikų elektrinė, tiekė šaliai energiją nuo 9-ojo dešimtmečio vidurio. Tačiau 2004 metais stodama į ES Lietuva sutiko ją uždaryti. Tai turėjo iškreiptų pasekmių – nors politiškai Lietuva tapo susieta su Vakarais, dėl naftos ir dujų ji tapo priklausoma nuo savo buvusių vadovų Kremliuje.

“Ignalinos atominės elektrinės uždarymas nebuvo labai palaikomas ir vis dar nėra”, – teigia premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Virgis Valentinavičius.

Padedama ES, Lietuva tikisi savo Baltijos jūros pakrantėje pastatyti suskystintų gamtinių dujų terminalą, nutiesti vamzdyną į Lenkiją ir sąsają su Švedijos elektros energijos tinklu.

Tačiau šalies energetinės nepriklausomybės plano kertinis akmuo yra atominė elektrinė, kuriai iki 2020 metų tektų 51 proc. šalies elektros ir kuri tiektų energiją kaimyninėms Latvijai ir Estijai, kurios energetikos srityje taip pat yra priklausomos nuo Kremliaus ir Rusijos dujų milžinės “Gazprom”.

Atominė elektrinė būtų pastatyta šalia IAE, kurioje kasdien dirba apie 2 tūkst. darbuotojų, ardančių uždarytus reaktorius ir prižiūrinčių apie 20 tūkst. panaudoto branduolinio kuro strypų. Ši užduotis, manoma, bus vykdoma bent 20 metų.

IAE buvo pastatyta be apsauginės kapsulės, kuri šiomis dienomis pasaulyje laikoma ypač svarbia, tad yra įmanoma prieiti prie pat pirmojo reaktoriaus krašto.

“Technologija įrodė esanti pakankamai gera”, – teigia IAE vadovas Osvaldas Čiukšys ir pažymi, kad rimtų incidentų Ignalinoje nebūta.

Jeigu Lietuva atominės elektrinės nepastatys, ją pastatys Rusija. Maskva planuoja statyti dvi atomines elektrines iš abiejų Lietuvos pusių – vieną Kaliningrade ir kitą Baltarusijoje.

Baltarusijos elektrinė būtų pastatyta visai šalia Vilniaus, kuris susirūpinęs, jog lietuviams gali tekti gyventi šalia atominės elektrinės, kuri būtų pastatyta ir veiktų pagal abejotinus standartus.

Lietuviai įtaria, kad Rusija ketina sutrukdyti investuoti į jų atominę elektrinę ir amžiams išsaugoti jų energetinę priklausomybę nuo Maskvos.

“Jie panaudotų tai politiniams tikslams, kad dominuotų regione. Baltarusija yra didelė šalis. Statykite ją [atominę elektrinę] kur nors kitur”, – sako R.Švedas

Avarijos ištiktos Fukušimos atominės elektrinės komplekso grunte antradienį buvo rasta plutonio, todėl nerimas dėl didžiausios Japoniją ištikusios branduolinės krizės dar labiau padidėjo.

Tuo tarpu opozicijos įstatymų leidėjai griežtai kritikavo premjerą dėl jo veiksmų siekiant likviduoti šią krizę.

Kai kurie parlamento nariai peikė premjerą Naoto Kaną (Naotą Kaną), kad šis nenurodė išplėsti evakuacijos zonos aplink jėgainę. N.Kanas atsakė, jog konsultuojasi dėl galimybės evakuoti dar 130 tūkst. žmonių.

Dabartinę evakuacijos zoną buvo priversti palikti apie 70 tūkst. gyventojų.

Fukušimos jėgainę eksploatuojanti bendrovė “Tokyo Electric Power Co.” (TEPCO) nurodė, jog didesnio pavojau nekeliantys plutonio kiekį buvo nustatyti penkiose elektrinės komplekso vietose.

Pasak ekspertų, plutonis, susidarantis branduolinių reakcijų metu ir naudojamas atominių bombų užtaisams, yra viena iš pavojingiausių medžiagų, žmonėms sukelianti vėžį.

Manoma, jog plutonio į aplinką galėjo patekti iš jėgainės saugyklose laikomų panaudotų branduolinio kuro strypų arba pažeisto 3-ojo reaktoriaus, kuriame vieninteliame naudojamas plutonio turintis kuro mišinys.

Japonijos branduolinės ir pramonės saugos agentūra nurodė, kad nustatyti plutonio kiekiai nekelia pavojaus žmonių sveikatai, tačiau šios medžiagos buvimas aplinkoje tikriausiai reiškia, kad pažeistas reaktoriaus sandarumas.

“Plutonis yra medžiaga, kuris išsiskiria esant aukštai temperatūrai. Jis taip pat sunkus, todėl nelengvai prasiskverbia”, – agentūros direktoriaus pavaduotojas Hidehiko Nishiyama (Hidehikas Nišijama) sakė spaudos konferencijoje.

“Taigi, jeigu iš reaktoriaus pasklido plutonis, tai mums suteikia informacijos apie pažeistą kurą. Jeigu jis pasklido per sandarumą užtikrinančią sistemą, tai pabrėžia šios avarijos pavojų ir rimtumą”, – pridūrė jis.

TEPCO viceprezidentas Sakae Muto (Sakajė Mutas) sakė, kad šiuo metu plutonio izotopų Pu-238, Pu-239 ir Pu-240 koncentracija jėgainėje yra panaši į tą, kuri anksčiau Japonijoje būdavo fiksuojama po branduolinių bandymų užsienyje.

“Atsiprašau, jog dėl mūsų kyla nerimas žmonėms”, – pridūrė jis.

Fukušimos jėgainėje, kurią kovo 11 dieną nuniokojo smarkus žemės drebėjimas ir cunamis, darbuotojams gali tekti dar ištisas savaites ar mėnesius dirbti nepaprastai pavojingomis sąlygomis, siekiant iš naujo įjungti aušinimo sistemas ir išvengti visiško reaktorių šerdžių išsilydymo.

Pirmadienį betoniniuose tuneliuose po vieno reaktoriaus bloku buvo rasta labai radioaktyvaus vandens, o praeitą savaitę buvo nustatyta, kad kitame bloke telkšančio vandens spinduliuotė 100 tūkst. kartų viršija normą.

Šis faktas kelia sudėtingą dilemą TEPCO, kuri lieja vandenį ant reaktorių, siekiant juos ataušinti, tačiau taip pat nenori, kad padidėtų radioaktyvi tarša, antradienį sakė ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas).

“Kalbant apie vandens pumpavimą, privalome išvengti padėties, kai (kuro strypų) temperatūra padidės ir vanduo užvirs. Taigi, aušinimas yra prioritetas. Kita vertus, susikaupusį vandenį turime šalinti kiek įmanoma greičiau”, – aiškino jis.

Japonija nurodė, kad spinduliuotės intensyvumo padidėjimą 2-ajame bloke nulėmė reaktoriuje esančių kuro strypų dalinis išsilydymas.

Avarijos ištiktos Japonijos atominės jėgainės projektuotojai nepakankamai įvertino cunamių pavojų, ignoravo svarbius mokslinius duomenis ir beveik 3 tūkst. metų geologinę istoriją, rodo naujienų agentūros AP tyrimas.

Bendrovė “Tokyo Electric Power Co.” (TEPCO) demonstravo pernelyg didelį optimizmą, pagrįstą prielaidomis, jog jėgainės statybos rajone negali įvykti stichinė nelaimė, panaši į smogusią prieš daugiau nei dvi savaites, dėl kurios Fukušimos 1-ajai atominei elektrinei šiuo metu gresia kelių reaktorių išsilydimas.

Planuojant didžiausių nelaimių scenarijus nebuvo atsižvelgta, kad reaktorių blokai gali būti užlieti daug aukštesnės ir galingesnės bangos nei rodė TEPCO prognozės, praneša AP, išnagrinėjusi mokslininkų analizes, taip pat bendrovės ir Japonijos branduolinės saugos agentūros įrašus bei dokumentus.

TEPCO ir vyriausybės pareigūnai tvirtina, kad niekas negalėjo tikėtis tokio galingo cunamio. Tačiau iš tikrųjų esama svarių įrodymų, kad tokios bangos anksčiau buvo smogusios Japonijos šiaurės vakarų pakrantėje ir kad panašių incidentų gali vėl nutikti palei tektoninio lūžio liniją, einančią apytikriai iš šiaurės į pietus už maždaug 350 kilometrų į rytus nuo Fukušimos jėgainės.

TEPCO pareigūnai sako turėję gerą cunamių prognozavimo sistemą, tačiau atsisakė paaiškinti išsamiau, argumentuodami, jog dabar bendrovė sutelkusi dėmesį į krizės likvidavimą.

Tačiau aišku, kad TEPCO pareigūnai neskyrė pakankamo dėmesio Pasaulinės vietos nustatymo sistemos (GPS) matavimų stočių tinklo svarbiems duomenims, rodantiems, kad abipus lūžio esančios tektoninės plokštės smarkiai “sukibusios”, todėl šimtų kilometrų ilgio ruože susikaupė didelė įtampa. Pasak ekspertų, juo stipriau ir juo ilgesniame ruože sukimba tektoninės plokštės, juo daugiau energijos susikaupia lūžio zonoje, kuri gali būti audringai atpalaiduota per žemės drebėjimą.

Šie duomenys, pradėti skelbti mokslo žurnaluose jau prieš dešimtmetį, rodė, kad esama charakteringų požymių, jog šis lūžis gali sukelti didžiulio masto žemės drebėjimą, taip pat cunamį. Šios prielaidos anksčiau šį mėnesį akivaizdžiai pasitvirtino.

Be to, TEPCO didžiausių tikėtinų cunamių poveikį modeliavo naudodama savo sukurtas kompiuterines programas, o ne tarptautiniu lygiu pripažįstamą prognozavimo metodą.

Labai svarbu, pagal kokį metodą Japonijos specialistai apskaičiavo riziką. Ekspertai naudojasi duomenimis apie ankstesnes stichines katastrofas, prognozuojant panašių incidentų riziką, net jeigu jų tikimybė nepaprastai maža. Jeigu pradiniai duomenys nėra tikslūs, šios prognozės gali būti nepatikimos.

Tuo tarpu TEPCO ignoravo daugelį duomenų apie anksčiau Japonijai smogusius cunamius.

Prognozuojant didžiausius žemės drebėjimus ir cunamius, galinčius paveikti Fukušimos 1-ąją jėgainę, TEPCO inžinieriai nusprendė neatsižvelgti į duomenis apie požeminius smūgius, įvykusius anksčiau nei 1896 metais. Dėl šios priežasties specialistai ignoravo seniau nei prieš tūkstantį metų įvykusį žemės drebėjimą. Pastarasis sukėlė didelį cunamį, smogusį daugeliui vietovių, kurios taip pat nukentėjo per kovo 11 dieną įvykusią katastrofą.

Pakartotiniai TEPCO skaičiavimai, pateikti vos prieš keturis mėnesius, rodė, jog didžiausias cunamio bangos aukštis ties Fukušimos jėgaine neviršytų 5,7 metro. Šios elektrinės reaktoriai pastatyti ant nedidelės pakilumos, kurios aukštis – 4,3-6,3 metro virš bendrovės apskaičiuoto didžiausio potvynio lygio, nurodoma pranešime, kurį pernai lapkritį Japonijoje vykusioje seisminės saugos konferencijoje pristatė TEPCO civilinės saugos inžinierius Makoto Takao (Makotas Takao).

“Mes įvertinome ir patvirtinome branduolinių jėgainių saugumą”, – tąsyk tvirtino M.Takao.

Tačiau kovo 11 dieną į krantą atsiritusi banga buvo maždaug 8,2 metro aukštesnė nei prognozavo TEPCO. Cunamis užliejo jėgainės požeminėse patalpose arba pirmuosiuose aukštuose įrengtus atsarginius elektros generatorius, kurie avarijos atveju turėjo tiekti srovę elektrinės aušinimo sistemoms. Išsijungus visoms aušinimo sistemoms, kilo branduolinio kuro strypų, esančių reaktoriuose ir blokuose įrengtose panaudoto kuro saugyklose, perkaitimo pavojus.

Faktai byloja, kad veiksniai, nulėmę šiemet Japonijai smogusį cunamį, susiklostė jau labai seniai – prieš kelis tūkstantmečius.

869 mūsų eros metais įvykę Džogano cunamis buvo stulbinamai panašus į įvykius Fukušimos 1-osios jėgainės apylinkėse. Ekspertai sakė AP, kad prognozuojant didžiausių katastrofų scenarijus turėjo būti atsižvelgta duomenis į ankstesnes didžiausias stichines nelaimes, įvykusias per kiek įmanoma ilgesnį laikotarpį. Kitaip sakant, reikėjo panaudoti kiek įmanoma daugiau duomenų.

Jėgainę eksploatuojanti bendrovei buvo prieinami duomenys, kurie leistų tiksliau įvertinti pavojų. Faktai rodo, kad TEPCO ignoravo šią informaciją, net jeigu apie ją žinojo.

Dar 2001 metais grupė mokslininkų paskelbė straipsnį apie Džogano cunamį. Jie apskaičiavo, kad Somos vietovėje, esančioje už maždaug 40 kilometrų į šiaurę nuo Fukušimos elektrinės, tąsyk cunamio bangos aukštis siekė apie 8 metrus. Tyrėjai nustatė, kad šiaurėje plytinčioje Sendajaus lygumoje ši banga pajūrio smėlį nunešė keturis kilometrus į sausumą. Tuo tarpu šiemet atsiritusio cunamio vanduo užliejo teritorijas, esančias iki 2 kilometrų nuo kranto.

Mokslininkai taip pat aptiko du kitus smėlio sluoksnius ir padarė išvadą, kad šiam regionui per pastaruosius 3 tūkst. metų smogė kiti du “milžiniški cunamiai”, kurių galia buvo panaši į Džogano katastrofos. Datavimas radioaktyviosios anglies metodu nepadėjo tiksliai nustatyti, kada Japonijai smogė dvi ankstesnės bangos, tačiau straipsnio autoriai mano, kad pirmasis cunamis įvyko 910-670 metais prieš mūsų erą, o antrasis – 150-140 metais prieš mūsų erą.

2007 metais žurnale “Pure and Applied Geophysics” išspausdintame straipsnyje du TEPCO darbuotojai ir trys kiti mokslininkai paaiškino savo metodiką, pagal kurią vertinama cunamių grėsmė Japonijos atominėms jėgainėms.

Visi 54 Japonijos atominiai reaktoriai yra jūrų arba vandenyno pakrantėse.

Siekiant užtikrinti Japonijos pakrantėse veikiančių elektrinių saugumą, specialistai rekomendavo projektuoti šiuos kompleksus, kad jie galėtų atlaikyti didžiausius cunamius, galinčius “smogti toms vietovėms, atsižvelgiant į visus istorinius arba tikėtinus būsimus cunamius, kurių (tikimybę) galima apskaičiuoti” pagal šių vietovių seismines ypatybes.

Tačiau TEPCO specialistai ir jų kolegos straipsnyje argumentavo, jog duomenys apie cunamius, įvykusius anksčiau nei 1896 metais, yra mažiau patikimi dėl “klaidingo interpretavimo, klaidingų matavimų, taip pat prieinamų matavimų technologijų žemo lygio”.

“Duomenys, kurie tikriausiai yra nepatikimi, neturėtų būti naudojami”, – pabrėžė straipsnio autoriai.

2009 metais kita tyrėjų grupė padarė išvadą, kad Džogano cunamis Nami vietovėje, esančioje už dešimties kilometrų į šiaurę nuo Fukušimos 1-osios jėgainės, buvo nusiritęs 1,5 kilometro į sausumą.

Perspėjimas, pateiktas 2001 metais, remiantis trijų tūkstantmečių istorija, sako daugiausiai: “Didelio masto cunamių pasikartojimo intervalas – 800-1 100 metų. Nuo Džogano cunamio praėjo 1 100 metų, todėl, žinant pasikartojimo intervalą, tikimybė, kad Sendajaus lygumai smogs didelis cunamis, yra didelė.”

Lūžis, sukėlęs Fukušimos jėgainę nuniokojusį cunamį, yra vadinamojoje nirimo zonoje, kurioje viena tektoninė plokštė grimzta po kita. Pasislinkus plokštėms, jūros dugnas pakyla į viršų, stumdamas virš jo esančią vandens storymę, o tokiais atvejais neretai susidaro cunamiai.

Tektoninių plokščių nirimo zona apima Japoniją ir kitus Ramiojo vandenyno pakrančių regionus.

Naujausi TEPCO apskaičiavimai buvo pradėti po 8,8 balo žemės drebėjimo nirimo zonos lūžyje prie Čilės krantų, įvykusio pernai vasarį.

Per pastaruosius 50 metų nirimo zonose prie Aliaskos, Čilės ir Indonezijos yra įvykę 9 balų arba stipresnių žemės drebėjimų, kurie visi sukėlė didelius cunamius.

Nirimo zonoje dviem tektoninėms plokštėms sukibus dideliame ruože, smarkių žemės drebėjimų tikimybė padidėja. Šios sąlygos buvo susiklosčiusios ir prieš kovo 11 dieną įvykusius požeminius smūgius.

I šį klausimą savaitraščiui “Litovskij kurjer‘ atsakė “BelNIPIenergoprom” direktorius Andrejus Rykovas:” Baltarusijos teritorijoje nėra tinkamesnės vietos atominėj elektrinėj. Nors pradžioje buvo nustatyta virš 70 tinkamų statybai vietų. Rezultate liko 3: Krasnopolianskaja Čauso rajone, Kukšinovskaja Mogiliovo srityje ir Astravas. Visur atlikti geologiniai, geofiziniai, hidrologiniai ir aerometeorologiniai tyrimo darbai.

Pasirodo, Mogiliovo srityje gylyje nuo 25 iki 40 metrų ir žemiau guli vandeniu apsemta kreida. Buvo atlikti papildomi tyrimai, kreiptasi konsultacijų į TATENA. Bendra nuomonė buvo tokia: faktorius ne draudžiantis, bet apsunkinantis. Todėl buvo pasirinktas Astravo variantas. Tokia mūsų sprendimų logika”.

Baltarusija atominę jėgainę ketina statyti Astrave, kuris yra maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus, nes tai yra tinkamiausia vieta šalies teritorijoje, tvirtina energetikos bendrovės “BelNIPIenergoprom” direktorius Andrejus Rykovas.

“Baltarusijos teritorijoje nėra tinkamesnės vietos atominei elektrinei. Nors pradžioje buvo nustatyta virš 70 tinkamų statybai vietų, galiausiai liko 3 – Krasnopolianskaja Čauso rajone, Kukšinovskaja Mogiliovo srityje ir Astravas. Visur buvo atlikti geologiniai, geofiziniai, hidrologiniai ir meteorologiniai tyrimo darbai”, – savaitraščiui “Litovskij kurjer” sakė A.Rykovas.

Anot jo, Čauso rajone ir Mogiliovo srityje numatytose aikštelėse 25-40 metrų gylyje yra vandeniu apsemta kreida, kuri apsunkina jėgainės statybas. A.Rykovo teigimu, tokia išvada buvo padaryta po konsultacijų su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA).

“Todėl buvo pasirinkta Astravo aikštelė. Joje buvo atlikti papildomi tyrimai”, – tvirtino A.Rykovas.

2,4 tūkst. megavatų galios dviejų reaktorių atominę elektrinę Baltarusijoje iki 2018 metų turėtų pastatyti Rusijos įmonė “Atomstrojeksport”.

Baltarusijos skaičiavimais, jėgainė su infrastruktūra kainuos apie 9,4 mlrd. JAV dolerių, o vien tik branduolinė jėgainė – maždaug 6 mlrd. dolerių. Baltarusija siekia gauti iš Rusijos 9 mlrd. dolerių paskolą.

Japonija penktadienį kreipėsi į JAV su prašymu padėti suvaldyti krizę žemės drebėjimo ir cunamio nuniokotoje atominėje elektrinėje, o Jungtinių Valstijų branduolinės energetikos vadovas pareiškė, jog šios pastangos yra kova su laiku ir kad prie jų turėtų prisidėti pasaulio bendruomenė.

Pažeistame branduoliniame komplekse karinės ugnies gesinimo mašinos antrąją dieną iš eilės liejo vandenį ant apgadintų reaktorių blokų, karštligiškai mėginant apsaugoti branduolinio kuro strypus nuo perkaitimo ir pavojingo radiacijos nuotėkio.

“Nuo jų priklauso visas pasaulis, ne vien Japonija”, – sakė viename Tokijo biure dirbantis 44 metų Norie Igarashi (Moris Igarašis), kalbėdamas apie avariją likviduojančių brigadų narius, dirbančius suintensyvėjusios radiacijos sąlygomis šalies šiaurės rytų pakrantėje esančioje jėgainėje.

Prieš savaitę smogęs 9 balų žemės drebėjimas ir cunamis sugadino Fukušimos 1-osios atominės jėgainės aušinimo sistemas. Vėliau keturiuose iš šešių šios elektrinės blokų įvyko gaisrų, sprogimų, o kai kurių reaktorių šerdys iš dalies išsilydė.

Vystantis šiai krizei Japonija susidūrė su elektros stygiumi, o kai kurios įmonės buvo priverstos užsidaryti. Šie trikdžiai sukėlė atgarsių pasaulio ekonomikoje ir lėmė Japonijos bendrovių akcijų smukimą.

“Šią avariją laikome nepaprastai rimta”, – Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) vadovas Yukiya Amano (Jukija Amanas) sakė žurnalistams penktadienį, atvykęs į Tokiją.

“Ja turėtų rūpintis ne vien Japonija – žmonės visame pasaulyje turėtų bendradarbiauti su Japonija ir žmonėmis nelaimės zonose”, – pridūrė jis.

“Manau, kad jie lenktyniauja su laiku”, – Jungtinių Tautų (JT) agentūros vadovas sake apie pastangas ataušinti Fukušimos kompleksą.

Praėjus savaitei po dvigubos stichinės nelaimės, per kurią žuvo daugiau nei 6 500 žmonių, o dar per 10 300 dingo, inžinieriai jėgainėje mėgina išspręsti dvi pagrindines problemas: būtina ataušinti pačius reaktorius ir jų blokuose įrengtas saugyklas, kuriose vandens baseinuose laikomi panaudoto branduolinio kuro strypai.

Abiem procedūroms reikalingas vanduo, kad urano strypai būtų aušinami ir skleistų mažiau radiacijos. Tačiau dėl intensyvios spinduliuotės darbuotojai gali veikti ne visose jėgainės zonose, taip pat griežtai ribojamas jų darbo laikas, todėl kompleksą sudėtinga aprūpinti pakankamu kiekiu vandens.

Manoma, kad 3-ojo bloko, o galbūt ir kitų panaudoto kuro saugyklų baseinuose vandens lygis sumažėjo iki pavojingos ribos. Nebelikus vandens kuro strypai labiau kaista ir gali paskleisti didelius kiekius itin radioaktyvių teršalų.

“Mūsų svarbiausias prioritetas – pasirūpinti 3-uoju bloku”, – ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas) sakė žurnalistams.

Y.Edano nurodė, kad Tokijas kreipėsi į JAV vyriausybę, prašydamas pagalbos, ir kad abi šalys tariasi dėl konkrečių žingsnių.

“Tariamės su JAV vyriausybe, kuo galėtų padėti Jungtinės Valstijos ir ko žmonėms iš tikrųjų reikia”, – aiškino pareigūnas.

Japonijos oro pajėgų štabo viršininkas Shigeru Iwasaki (Šigerus Ivasakis) sakė, kad viena JAV karinė ugnies gesinimo mašina padeda lieti vandenį ant pažeisto 3-ojo bloko, tačiau ją valdo japonų darbuotojai.

Šis JAV automobilis buvo pasitelktas kartu su šešiomis Japonijos kariuomenės mašinomis, naudojamomis sudužusiems lėktuvams gesinti.

Šias mašinas valdantys specialistai gali dirbti, būdami už palyginti saugaus atstumo nuo radiacijos šaltinių, nes jų didelio slėgio hidrantai gali toli švirkšti vandenį. Be to, ugniagesiai gali valdyti hidrantus iš mašinų vidaus.

Pareigūnai nedaug pasakojo apie penktadienį surengtą operaciją, kuri truko beveik 40 minučių, tačiau Sh.Iwasaki sakė manantis, kad vanduo pasiekė tikslą.

Tuo tarpu per cunamius gyvi likę žmonės penktadienį 14 val. 46 min. vietos (7 val. 46 min. Lietuvos) laiku tylos minute paminėjo pirmosios savaitės po šios katastrofos sukaktį. Daugelis nelaimės zonoje esančių žmonių, kenčiančių šaltį stovyklose, suglaudė delnus melsdamiesi.

Tokijo, kuris yra už maždaug 240 kilometrų į pietus nuo Fukušimos jėgainės, apylinkėse užfiksuotas nežymus spinduliuotės suintensyvėjimas, o pavojingi radiacijos lygiai nustatyti tik pačioje elektrinėje. Tačiau ši krizė paskatino iš jėgainės apylinkių evakuoti tūkstančius žmonių, o judrios Tokijo gatvės ištuštėjo – gyventojai palieka miestą arba nekelia kojos iš savo namų.

Japonijos vyriausybė šykščiai dalijosi informacija apie šią krizę, netgi kai ji labai paaštrėjo. Šioje šalyje branduolinės pramonės saugumo problemos neretai būdavo slepiamos, todėl daug žmonių Japonijoje ir kitų šalių vyriausybės yra sutrikusios ir nepatenkintos.

Vertinant avarijos Fukušimos jėgainėje pavojus, Japonijos ir Jungtinių Valstijų, kurios yra artimos Tokijo sąjungininkės, nuomonės kai kada smarkiai išsiskirdavo.

JAV Branduolinio reguliavimo komisijos pirmininkas Gregory Jazcko (Gregoris Jačkas) ketvirtadienį pareiškė, kad padėtis šiame komplekse gali būti suvaldyta tik po kelių dienų arba “galbūt savaičių”.

Jis gynė JAV sprendimą rekomenduoti Japonijoje esantiems amerikiečiams laikytis ne arčiau nei už 80 kilometrų nuo avarijos ištiktos elektrinės, nors Tokijas yra nustatęs tik 50 kilometrų padidinto pavojaus zoną.

Sprendžiant krizę Fukušimos jėgainėje, labai svarbu atkurti joje elektros tiekimą, kad inžinieriai galėtų iš naujo paleisti aušinimo sistemas.

Elektrinę eksploatuojanti bendrovė “Tokyo Electric Power Co.” nespėjo nutiesti naujos elektros linijos iki ketvirtadienio vakaro, kaip buvo planuota, tačiau tikisi užbaigti šiuos darbus penktadienio vakarą, sakė branduolinio saugumo agentūros atstovas Minoru Ohgoda (Minorus Ohgoda).

Tačiau bendrovės specialistai nėra įsitikinę, ar aušinimo sistemos, kurios galėjo būti apgadintos, veiks netgi atnaujinus elektros tiekimą.

Šį rytą Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), remdamasi Japonijos atsakingųjų institucijų pateikta informacija, pranešė, kad jonizuojančios spinduliuotės dozės galia Fukushima Daiichi atominės elektrinės aikštelėje nėra tokia didelė, kaip skelbta anksčiau. Tačiau išlieka problemų, užtikrinant reaktoriuose esančio branduolinio kuro aušinimą.

Remiantis oficialia informacija, TATENA aiškinasi, kas galėjo nulemti žymiai padidėjusią dozės galią, užfiksuotą tarp trečiojo ir ketvirtojo atominės elektrinės blokų. Atsižvelgiant į Fukushima Daiichi atominės elektrinės avarinės parengties planą, dėl užfiksuotos padidėjusios dozės galios, dalis atominės elektrinės darbuotojų bei gyventojai aplink atominę elektrinę buvo evakuoti. Japonijos Vyriausybė paskelbė gyventojų evakuaciją 30 kilometrų spinduliu aplink atominę elektrinę.

Radiacinės saugos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai vertina tiek oficialią, tiek spaudoje pasirodančią informaciją bei stebi situaciją, renka ir analizuoja duomenis. Šiuo metu dėl minėtų įvykių Japonijoje grėsmės Lietuvos gyventojų apšvitai ir sveikatai nėra.

Radiacinės saugos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos atkreipia dėmesį, kad gyventojai, grįžę iš Japonijos ir norintys įsitikinti, ar ten būdami nepatyrė apšvitos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės, gali kreiptis į Radiacinės saugos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuris atliks galimai gautos apšvitos įvertinimą. Žmonės gali gauti apšvitą kvėpuodami užterštu oru, su maistu. Dėl apšvitos įvertinimo galima kreiptis telefonu Vilniuje (8 5) 2 36 1936 arba atvykus į Radiacinės saugos centrą adresu Kalvarijų g. 153, Vilnius. Tyrimai atliekami nemokamai.

Atkreipiame dėmesį, kad kaip rekomenduoja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos gyventojams nerekomenduojama vykti į tam tikras Japonijos sritis. Dėl avarijos Fukušimos Daiichi atominėje elektrinėje, rekomenduojama į šią zoną nevykti, o esant joje – radus galimybių nedelsiant išvykti. Dėl padėties, susidariusios po 2011 m. kovo 11 d. žemės drebėjimo ir cunamio Japonijoje, rekomenduojama susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į šiaurės rytų Japoniją (Iwate, Ibaraki, Aomori, Fukushima, Ibaraki, Miyagi prefektūras) ir apsvarstyti galimybes laikinai iš šios teritorijos išvykti.

Primename, kad į kitas šalis, net ir esančias Japonijos kaimynystėje (Kinija, Rusija, Pietų ir Šiaurės Korėja, Taivanas, Aliaska ir kt.), apribojimų vykti bei grėsmės nėra, tačiau patartina sekti oficialią informaciją, teikiamą Japonijos Vyriausybės, spaudoje ir internete (adresu http://www3.nhk.or.jp/nhkworld/), bei TATENA, Sveikatos apsaugos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Radiacinės saugos centro, Valstybinės atominės energetikos inspekcijos platinamą informaciją.

Atnaujintą informaciją apie įvykius Japonijoje pateiksime kituose pranešimuose.

Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) trečiadienį pranešė gavusi informacijos iš Japonijos, kad avarijos ištiktos atominės elektrinės viename reaktoriaus bloke antradienį 20 val. 45 min. Grinvičo (22 val. 45 min. Lietuvos) laiku buvo pastebėtos liepsnos, tačiau po pusvalandžio jų jau nebesimatė.

Japonijos visuomeninis transliuotojas NHK anksčiau nurodė, kad Fukušimos 1-osios atominės jėgainės 4-ame bloke liepsnų nebesimato, tačiau tiesioginiuose reportažuose trečiadienį apie 1 val. Grinvičo (3 val. Lietuvos) laiku virš pastato buvo matomas dūmų arba garų debesis.

Jungtinių Tautų (JT) agentūra pranešė: “Japonijos institucijos informavo TATENA, kad Fukušimos 1-osios elektrinės 4-ojo reaktoriaus pastate liepsnos buvo matomos 20 val. 45 min Grinvičo laiku… Tą pačią dieną nuo 21 val. 15 min. ugnies nebesimatė”.

Lietuvoje planuojamos statyti Visagino atominės elektrinės (AE) statybos aikštelių seismologinių tyrimų rezultatus tikimasi gauti netrukus.

“Reikalavimai buvo griežčiausi, todėl nežinau, ką galėtume peržiūrėti, nes mums niekas nepasikeitė”, – “Verslo žinioms” sakė Visagino atominės elektrinės (VAE) išorinių reikalų direktorius Rimantas Vaitkus.

Anot jo, rezultatų laukiama po kelių savaičių.

Dėl žemės drebėjimo ir cunamio sukeltų avarijų Japonijos branduolinėse jėgainėse Lietuva stebės padėtį ir lauks Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) specialistų išvadų.

R.Vaitkus siūlo gamtos sukeltą katastrofą įvertinti kitu kampu. Jo nuomone, branduolinės technologijos visiškai išlaikė egzaminą.

“Penktas žmonijos istorijoje žemės drebėjimas, cunamis, pakartotiniai požeminiai smūgiai – nušluoti visi pastatai, o prieš penkis dešimtmečius projektuotos branduolinės jėgainės liko stovėti”, – sakė jis.

R.Vaitkaus teigimu, aktyvioje seisminėje zonoje buvę reaktoriai atsijungė taip, kaip buvo numatyta. O problemos esą kilo dėl cunamio pažeistų išorinių maitinimo šaltinių, kurie aprūpino elektros energija reaktorių aušinimo sistemas.

Sovietiniais laikais statytos ir 2009 metų pabaigoje galutinai uždarytos Ignalinos atominės elektrinės uždarymas gali kainuoti apie 10 mlrd. litų. Dėl ydingų sutarčių ir vėluojančių uždarymo darbų jėgainė patiria nuostolių ir duoda darbo teisėsaugos institucijoms.

Interviu savaitraščiui “Veidas” Ignalinos AE generalinis direktorius Osvaldas Čiukšys sakė, jog iki 2029 metų reikės sutvarkyti nebeveikiančios elektrinės aplinką teritorijos rekultivavimui, išsaugant naudotinus pastatus ir infrastruktūrą.

“Manome, kad bendros uždarymo sąnaudos gali siekti apie 10 mlrd. litų”, – sakė jis.

Anot O.Čiukšio, ikiteisminis tyrimas Vilniaus apygardos prokuratūroje atliekamas dėl prekių ir paslaugų įsigijimo iš Energetikos tiekimo bazės, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atlieka ikiteisminį tyrimą dėl 2008 metais surengto aukciono, kuriame Ignalinos AE pardavė įmonei priklausantį generatorių.

“Pernai lapkritį kreipėmės į Visagino miesto apylinkės prokuratūrą, prašydami atlikti tyrimą dėl galimai nusikalstamos veikos, kai 2010 metų sausį pasirašyta sutartis dėl B12 projekto įgyvendinimo su rangovu – įmone “Specialus Montažas-NTP”, Lietuvos energetikos institutu, Rusijos atominių elektrinių mokslinių tyrimų institutu, nors rangovas neatitiko konkurso reikalavimų”, – sakė jėgainės vadovas.

Jis patvirtino, kad kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl įtarimų, kad dvi įmonės pateikė suderintus pasiūlymus dalyvaudamos konkurse.

“Kol tyrimas nebaigtas, įmonių negalime nurodyti. Neatmetama galimybė, kad artimiausiu metu, pasibaigus vidiniams tyrimams dėl projektų B1, B12 įgyvendinimo, dėl valstybės kontrolės audito išvadose iškeltų faktų, dalį surinktų faktų ir medžiagos taip pat perduosime teisėsaugos institucijoms”, – sakė O.Čiukšys.

Pasak jo, pernai sausį panaudoto branduolinio kuro saugyklos (B1) statybos aikštelėje buvo atlikta tik 11 proc. statybos darbų, o 2011-ųjų sausį – jau 85 proc. Pernai sausį jėgainė turėjo 71 proc. šiam projektui reikalingos įrangos, šių metų sausį – jau 98 procentus.

Kitas svarbus radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksas – B2 – 45, B3/4 – taip pat vėluoja 34 mėnesius.

2009 metų gegužę pasirašytame sutarties papildyme panaudoto branduolinio kuro saugyklos eksploatacijos pradžia buvo numatyta šiemet kovą, tačiau šiuo metu pagal rangovo pateiktą darbų vykdymo grafiką data – 2012 metų sausis. Vien dėl šio projekto vėlavimo kas mėnesį jėgainė patiria po 2,5 mln. litų nuostolių.

Jis patvirtino, kad “Taylor Wessing” teisininkai pateikė siūlymus, kaip užtikrinti tinkamą tolesnį šių projektų įgyvendinimą ir papildomą Ignalinos AE, kaip užsakovo, teisių apsaugą – nuo mažiausiai skausmingų abiem pusėms iki gana radikalių žingsnių.

“Remdamiesi šiomis rekomendacijomis mes ir toliau deramės su “Nukem Technologies”. Kol kas detaliai apie jas dar nenorėčiau viešai kalbėti. Viskas dabar priklausys ir nuo to, kiek ši bendrovė iš savo pusės parodys pastangų ir geranoriškumo”, – sakė O.Čiukšys.

2009-ųjų gegužę, anot jo, pasirašydama sutarties papildymą, IAE rangovui už galimus darbų trikdžius abipusiu susitarimu sumokėjo 82,4 mln. litų.