Kalbos dėl Darbo kodekso liberalizavimo Lietuvoje sukėlė diskusijas, kiek lietuvia ilsisi. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad pagal apmokamų atostogų skaičių lietuviai atsiduria prie mažiau besiilsinčių europiečų, tačiau pagal šventinių dienų skaičių Lietuva šliejasi prie pirmaujančių šalių.
Konsultacijų grupės „Mercer“ tyrimo duomenimis, Lietuvoje apmokamų atostogų suteikiama 20 darbo dienų, Ispanijoje – 22, Švedijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Danijoje – 25 dienos. O, pavyzdžiui, didesnį negu 10 metų stažą turintys darbuotojai Lenkijoje gauna net 26 dienų apmokamas atostogas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Liubovė Zaiceva tvirtina, kad ES teisės aktuose numatyta, jog atostogų darbuotojams turi būti suteikta mažiausiai keturios savaitės.
O štai pagal šventinių dienų skaičių Lietuva jau atsiduria pakankamai aukštai: lietuviai turi 13 šventinių dienų, danai ir vokiečiai – devynias, britai ir olandai – aštuonias, suomiai – dešimt.
Sudėjus tiek apmokamas atostogas, tiek švenčių dienas, ilgiausiai Europoje ilsisi Austrijos ir Maltos gyventojai, iš viso turintys 38 poilsio dienas, o mažiausiai – olandai (28 dienas). Lietuviai poilsiauja 33 dienas.

Apmokamų atostogų trukmė (darbo dienomis)
Austrija    25
Danija    25
Suomija    25
Prancūzija    25
Švedija    25
Ispanija    22
Norvegija    21
Čekija    20
Vokietija    20
Lietuva    20
Slovakija    20
Slovėnija    20

Šaltinis: “Mercer”

Švenčių dienos

Slovakija    15
Ispanija    14
Austrija    13
Slovėnija    13
Lietuva    13
Čekija    12
Lenkija    11
Suomija    10
Danija    9
Vokietija    9
Didžioji Britanija    8
Olandija    8
Šaltinis: “Mercer”

Lietuvos pajūrio kurortai, jau pasirengę vasaros sezonui, šiemet išskirtinių naujovių nesiūlo, tačiau planuoja pradėti ne vieną naują didelį projektą. Štai Nidoje kitą rudenį turėtų prasidėti kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ pastato rekonstrukcija – bus įrengta 500 vietų salė, skirta koncertams, spektakliams, kino seansams.

Pasak Neringos savivaldybės Miesto tvarkymo ir statybos skyriaus vedėjo Renato Čelutkos, šiuo metu rengiami Nidos jūros terapijos centro projektai. Šis centras, kuris siūlys vandens ir SPA paslaugas, iškils vietoj nebaigtos statyti valgyklos šalia Nidos centrinio paplūdimio.
„Po dvejų trejų metų bus sutvarkyta buvusio žvejų kolūkio cecho teritorija Nidos centre. Ant Kuršių marių kranto turėtų iškilti viešbutis su konferencijų salėmis, parduotuvėlėmis, nedideliu SPA centru ir koncertų scena ant vandens“, – sako Neringos savivaldybės atstovė Sandra Vaišvilaitė.
Po kelerių metų Pervalkoje turėtų atsirasti vaikų poilsio stovykla ir ekologinis kempingas. O Palangoje jau šiemet planuojama pradėti Vasaros koncertų salės rekonstrukciją. „Rekonstruota estrada veiks visus metus, bus atnaujinta scena, pasirodymus galės stebėti daugiau žiūrovų“, – dėsto Palangos turizmo informacijos centro direktorė Alla Valužienė.
Šiemet bus pradėti ir kurhauzo restauravimo darbai. Čia planuojama įrengti miesto rotušę.
Beje, šią vasarą Palangoje mažųjų poilsiautojų laukia naujai pušyne netoli Šermukšnio gatvės įrengtas vaikų žaidimų parkas. O rudenį pietinėje Palangos dalyje esančioje Nemirsetoje planuojama atidaryti kempingą, kuriame bus galima įsikurti palapinėse, gyvenamuosiuose nameliuose ant ratų ir mediniuose nameliuose.
Šventoji ypatingais projektais pasigirti negali. „Baigta statyti degalinė, o kitais metais planuojama tiesti naują gatvę, kuri drieksis greta jūros ir ves į Palangą“, – atskleidžia Šventosios seniūnas Eugenijus Čilinskas.

Krizės įkarštyje sumažėjus finansavimui, valstybinės įstaigos taupydavo išleisdamos darbuotojus nemokamų atostogų, o ne mažindamos darbuotojų skaičių. Tačiau šiemet dar 4 proc. sumažinus asignavimus visoms įstaigoms, valstybės tarnautojams eiti nemokamų atostogų nereikės – esą rasta kitų būdų sutaupyti.

Ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis tvirtina, kad institucijos taip suformavo savo biudžetus, kad nemokamų atostogų darbuotojams nereikėtų eiti, – nebent vienai kitai įstaigai. „Neskatinome, kad būtų taupoma žmonių sąskaita. Tiesiog buvo mažinamos visos kitos išlaidos, tarkime, einamosios išlaidos, investicinės programos“, – paaiškino D.Matulionis.
Lietuvos valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės pavaduotoja Rima Kisielienė taip pat teigia, kad kol kas duomenų apie siūlymus eiti nemokamų atostogų neturi. Priminsime, kad masiškiausiai nemokamų atostogų valstybės tarnautojai ėjo pernai. Pasak R.Kisielienės, tokie taupymo sprendimai buvo įgyvendinami savivaldybėse, muitinėse, mokesčių inspekcijoje.
Valstybės tarnybos departamento direktorė Laima Tuleikienė pridūrė, kad valstybės įmonės mažėjantį finansavimą sprendė ir mažindamos darbuotojų. Valstybės tarnautojų registro duomenimis, 2008 m. gruodžio 31 d. užimtų pareigybių buvo 79,3 tūkst., o 2012 m. gegužės 1 d. – 70,8 tūkst. Per pastaruosius vienus metus užimtų pareigybių sumažėjo dviem tūkstančiais.

Pernai lietuvių atostogų planai buvo optimistiškesni nei užpernai, o šiemet jie dar optimistiškesni negu pernai.

Pavyzdžiui, pernai iš viso neatostogauti planavo net 24,4 proc. apklaustųjų, o šiemet tokių jau tik 10,6 proc. Tai paaiškėjo iš „Veido“ užsakymu tyrimų bendrovės „Prime consulting“ atliktos naujausios sociologinės apklausos. Iš jos taip pat sužinome, kad šiemet jau daugiau žmonių yra numatę atostogas užsienyje (19,4 proc.), o daugiau nei 21 proc. planuoja nuvykti bent iki Baltijos jūros. Atostogausiančių namie, sode ar kaimo sodyboje šiemet mažiau nei pernai.
Tačiau atostogoms numatytų pinigų sumos didėja labai iš lėto: ir šiemet daugiau nei pusė šeimų savo atostogoms yra numačiusios skirti tik iki 1000 Lt, o daugiau nei 3 tūkst. Lt savo šeimos atostogoms planuoja skirti vos 4,4 proc. respondentų.

Kur šią vasarą ketinate atostogauti? (proc.)

Prie Baltijos jūros    21,6
Liksiu namie    19,6
Užsienyje    19,4
Sode    11
Visai neatostogausiu    10,6
Lietuvos kurortuose    9,2
Kaimo sodyboje    6,2
Nežinau / nesakysiu    2,4

Kiek lėšų šiemet skirsite savo šeimos atostogoms? (proc.)

501–1000 Lt    34,6
Iki 500 Lt    20,4
Neskirsiu nė lito, nes neturiu iš ko    14,2
1501–2000 Lt    9,6
Nežinau / nesakysiu    7,8
1001–1500 Lt    6,2
2001–3000 Lt    2,8
3001–4000 Lt    1,8
4001–10 000 Lt    2,2
10 001 Lt ir daugiau    0,4

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2012 m. gegužės 14–16 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Šiemet pradinukai mokslo metus baigs keliomis dienomis vėliau nei ankstesniais metais: oficiali mokslo metų pabaiga – tik birželio 1 d. Įprastai pradinių klasių mokiniai knygas į lentyną padėdavo jau gegužės 25 d.

5–11 klasių mokiniai šiemet mokysis iki birželio 8 d. Jiems mokslo metai, palyginti su moksleiviais, kurie mokėsi prieš penketą metų, sutrumpėjo maždaug savaite. Prieš kelerius metus vyresniųjų klasių mokiniai mokydavosi net iki birželio vidurio, bet tuo buvo nepatenkinti išleidžiamųjų klasių moksleiviai, jų pedagogai ir tėvai. Mat dvyliktokams būdavę sunku susikaupti per brandos egzaminus dėl jaunesnių mokinių keliamo triukšmo.
Vis dėlto pradinukams, pasak Švietimo ir mokslo ministerijos specialistės Egidijos Nausėdienės, mokslo metai realiai nepaailgėjo. Tiesiog jie nusitęsė dėl šventinių dienų, žiemos šalčių, papildomų atostogų, pagaliau pačių mokytojų piketų.
“Mokslo metų trukmė yra apibrėžta bendrojo ugdymo planuose, kurie tvirtinami ministro įsakymu kas dveji metai, – aiškina E.Nausėdienė. – Mokyklos gali šiek tiek koreguoti mokslo metų pabaigą: jei ugdymo programos baigtos, tuomet paskutinės dienos gali būti skirtos mokinių edukaciniams, pažintiniams renginiams, išvykoms, o ne mokymuisi.”
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Audronė Šuminienė teigia, kad moksleivių vasaros atostogos Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, bene ilgiausios. Štai vokietukai ilsisi tik šešias savaites, lenkai – aštuonias, suomiai, švedai, graikai – po dešimt, lietuviai ir estai – vienuolika, latviai, italai, portugalai – net 13 savaičių. Tiesa, tose šalyse, kuriose vasaros atostogos trumpesnės, daugiau atostogaujama per mokslo metus.

Kelionių organizatorių nuotaikos šiemet kur kas linksmesnės nei ankstesniais metais: matydami, kad lietuviai šiemet nusiteikę nupirkti daugiau vasaros kelionių, jie šioms atostogoms siūlo daugiau skrydžių ir naujų krypčių.

„Novaturas“ skelbia šią vasarą siūlantis ypač didelę tiesioginių užsakomųjų skrydžių ir pažintinių kelionių autobusu įvairovę. Per vasaros išankstinio pardavimo laikotarpį (iki balandžio 1 d.) įmonė kelionių pardavė apie 30 proc. daugiau negu pernai. „Tiesioginius skrydžius vykdome rekordiškai daug krypčių – net šešiolika. Išskirtinės kryptys šį sezoną – Chalkidikės pusiasalis (Graikija), Sicilija, Kipras, Kosas“, – apžvelgia „Novaturo“ generalinis direktorius Linas Aldonis.
Atostogauti Graikijos kurortuose, pasak L.Aldonio, šiuo metu labai palankus metas: dėl ekonominės padėties šalyje šiemet Grakijoje kelionių organizatoriai išsiderėjo ypač geras sąlygas. „Graikai su didžiausiu entuziazmu laukia atvykstančių turistų“, – teigia „Novaturo“ vadovas.
Parduoti daugiau kelionių šią vasarą tikisi ir „Tez Tour“. „Šiuo metu jau esame pardavę daugiau nei 40 proc. visų planuotų vasaros kelionių, o į populiariausią lietuvių atostogų šalį Turkiją – beveik pusę planuotų sezono kelionių“, – rezultatais džiaugiasi „Tez Tour“ atstovė Inga Aukštuolytė.
Didžiausia sezono naujove šis kelionių organizatorius įvardija Bulgariją. Turistai skraidinami į du šalies miestus – Burgasą, garsėjantį Saulėtojo Kranto, Šventojo Vlaso bei Nesebero kurortais, bei Varną, kurioje poilsiautojai renkasi Obzoro ar Auksinių Kopų kurortus. „Kaip vykusią sezono naujovę vertiname ir sprendimą organizuoti poilsį Katalonijos sostinėje, vasaros sezonu taip pat skraidiname į Graikijai priklausančią Rodo salą“, – vardija I.Aukštuolytė.
Naujovių pasiūlys ir pigesnių kelionių po Lietuvą rengėjai. Pavyzdžiui, „Kiveda“ siūlo naujas vienos dienos išvykas į Dionizo Poškos Baublius ar į Maironio gimtinę bei pramoginį maršrutą po zanavykų kraštą Šakių rajone, į kurį įtrauktas ir skaniausių vietos sūrių ragavimas. Šių išvykų autobusu kainos nesiekia nė šimto litų.

JAV atlikto tyrimo duomenimis, kasmetinių atostogų neišnaudoja du trečdaliai amerikiečių, poilsio atsisako 22 proc. prancūzų, 24 proc. vokiečių ir net 92 proc. japonų. Lietuvoje atostogas į darbą iškeičia maždaug ketvirtadalis žmonių. Ir ne visada to priežastis pinigų stoka ar baimė prarasti darbo vietą.
Jaunimo ir verslininkų ar atsakingas pareigas einančių žmonių tarpe vis daugiau manančiųjų, kad poilsis – tik tuščias laiko gaišimas.
Štai ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pranešė, kad šią vasarą, kaip ir pernai, vėl dirbs be atostogų. Mat jaučiasi puikiai, todėl ilsėtis jai nereikia.
27-erių leidybos įmonės “Origamus” vadovė Rasa Griežytė, neatostogavusi trejus metus, taip pat mano, kad gali dirbti be poilsio, nes jos sveikata nešlubuoja. Mergina įkūrusi savo verslą ne tik kad negali atsipūsti savaitę ar dvi, bet beveik neturi ir laisvų savaitgalių. “Atitrūkti nuo darbo galiu vos vieną savaitgalį per mėnesį, nes nėra kam manęs pakeisti. Su klientais bendrauju ir visus sprendimus priimu pati. Kad galėčiau išvykti, pavyzdžiui, į kelionę, turėčiau priimti dar vieną žmogų, kuris galėtų mane pavaduoti, tačiau tam trūksta lėšų. Arba sustabdyti veiklą, bet bijau prarasti klientus”, – argumentus, kodėl ne vienus metus dirba be poilsio, dėsto R.Griežytė.
Merginos planuose atostogoms vietos nėra ir šią vasarą, nes užsakymų daug, todėl ji stengiasi išnaudoti palankų verslui metą.
Kitas verslininkas vilnietis Rimantas Skučys dėl panašių priežasčių neatostogavo beveik dešimt metų. 45-erių vyras vadovauja transporto įmonei, užsiimančiai tarptautiniais vežimais, tad tolimųjų reisų vairuotojų darbą privalo kontroliuoti ir savaitgaliais. “Praėjusią vasarą savaitę buvau prie jūros, tačiau vis tiek kasdien telefonu bendravau su užsakovais ir vairuotojais. Neturiu kam patikėti organizacinių darbų. Be to, jau net ir nemokėčiau savaitę ar ilgiau nieko neveikti”, – tvirtina R.Skučys.
Vis dėlto užklupusios sveikatos problemos vyrą privertė susimąstyti apie atostogas. Jį pradėjo varginti nemiga, kartojasi nerimo priepuoliai, todėl šiemet R.Skučys planuoja bent dviem savaitėms išvažiuoti pailsėti prie jūros ir ketina per dieną apsiriboti tik keliais telefono skambučiais.

Neatostogaujantys rizikuoja susirgti neurastenija

Psichologijos ir psichoterapijos centro “InVito” psichologas psichoanalitikas Andrius Kaluginas teigia, kad atsipalaiduoti negali ir neatostogauja žmonės, kurie pernelyg vertina savo darbą. Jie bijo patikėti savo darbus kitiems, nes mano, kad tik patys gali kontroliuoti padėtį. O jeigu nors trumpam atsipalaiduos – viskas sugrius. “Tokiems žmonėms būdingas perdėtas atsakomybės jausmas, jie niekuo nepasitiki. Šis sutrikimas vadinamas darboholizmu”, – paaiškina A.Kaluginas.
Psichologas pataria pirmiausia save įtikinti, kad organizmas ne geležinis ir jam būtinas poilsis. Pasirodo, reguliariai neatostogaujančioms moterims rizika susirgti depresija padidėja net tris kartus, o reguliariai neatostogaujantiems vyrams tikimybė mirti nuo širdies smūgio didesnė 31 proc. Tai JAV gydytojų atlikto tyrimo išvada.
Be to, keletą metų dirbant be poilsio yra didelė rizika susirgti neurastenija, kuri pasireiškia galvos, skrandžio skausmais, miego sutrikimais – žmogus vakare ilgai neužmiega, o ryte negali atsibusti. Pervargus būna sunku susikaupti, greitai priimti sprendimus. “Pastebėjus nors vieną šių požymių reikia iškart kreiptis į gydytoją, nes numojus ranka galima susirgti depresija”, – primena A.Kaluginas. Anot jo, žmonės, sergantys neurastenija, patys jau sunkiai prisiverčia pailsėti, jiems reikia vaistų ir griežto gydytojo rekomenduoto poilsio režimo, tačiau kai liga dar tiek toli nepažengusi, svarbiausia ryžtis pirmą kartą išvažiuoti ilgesniam laikui prie jūros, ežero ar į užsienį. “Žmogus įsitikina, kad ir be jo kontrolės verslas nesužlugo, todėl kitą kartą jau lengviau išvyksta atostogauti”, – dėsto psichologas psichoanalitikas.
Bendraudamas su pacientais jis pastebėjo, kad verslininkams puiki motyvacija, priverčianti bent savaitę pailsėti – priminimas, jog neatsijungus nuo įprastos veiklos gerokai sumažėja darbo našumas ir produktyvumas. “Visą laiką būnant susikoncentravus toje pačioje srityje atbunka žvilgsnis, sunku objektyviai vertinti ir priimti sprendimus. O atitrūkus nuo kasdienės veiklos į verslą galima pažiūrėti tarsi iš šalies, kitomis akimis”, – sako A.Kaluginas.

Atostogos su kompiuteriu ir telefonu

Beje, šiandien daugelis žmonių net ir atostogaudami iš rankų nepaleidžia mobilaus telefono ir nešiojamojo kompiuterio. Didžiosios Britanijos lyderystės ir vadybos institutas atliko 2500 darbuotojų tyrimą ir nustatė, kad trečdalis jų atostogų metu nuolatos galvoja apie darbą, o 80 proc. per atostogas atsakinėja į darbinius elektroninius laiškus. Tyrimų kompanijos “United Minds” 2010 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje vyrauja panašios tendencijos. Beveik du trečdaliai apklausoje dalyvavusių respondentų sakė, kad atostogų metu patiria stresą, jei neturi mobiliojo ryšio ar interneto prieigos. Vidutiniškai trečdalis Lietuvos žmonių per atostogas darbo reikalais skambina telefonu, skaito ir rašo elektroninius laiškus.
Psichologė psichoterapeutė Daiva Balčiūnienė pastebi, kad žmonėms, pripratusiems prie įtempto darbo grafiko, labai sunku persijungti į atostogų ritmą, jie nemoka atsipalaiduoti ir nieko neveikti. Taigi sugalvoja įvairių priežasčių, kodėl būtina paskambinti verslo partneriui ar parašyti elektroninį laišką. Psichologai tai vadina vasaros atostogų sindromu.
D.Balčiūnienės nuomone, nuolat galvodamas apie darbą žmogus nepailsi, tačiau išvažiuoti prie jūros ar į sodybą, nors ir su kompiuteriu, vis tiek geriau negu visai neatostogauti. “Pakeitus aplinką, ne visas dėmesys skiriamas darbui, todėl šiek tiek pavyksta atitrūkti nuo problemų. O jeigu žmogus nori pabėgti nuo darbo, bet mintys įkyriai lenda, reikia sau pasakyti: “Stop” ir nukreipti dėmesį kitur, pavyzdžiui, išsimaudyti jūroje, pažaisti su vaikais, paskaityti knygą”, – pataria psichologė.
A.Kaluginas priduria, kad atsipalaiduoti labai padeda geros žinios iš darbo. Jeigu darbuotojai pasirašė svarbią sutartį ar pagerino rodiklius, atostogaujantis vadovas nusiramina, nes įsitikina, kad reikalai nežlunga ir be jo. Tačiau efektyvesnis būdas geriau pailsėti, anot A.Kalugino, – patikėti 90 proc. telefono skambučių pavaduojančiam žmogui. “Per atostogas pasilikus tvarkyti 10 proc. svarbiausių įmonės reikalų išlieka iliuzija, kad padėtį žmogus kontroliuoja, tačiau daugiau laiko gali skirti poilsiui”, – tvirtina psichoanalitikas.

Iš atostogų taip pat reikia mokėti sugrįžti

Šiaip ar taip, geriausiai pailsima visiškai negalvojant apie darbą. Pasirodo, to galima išmokti. “Dar prieš atostogas reikia sau nuolat kartoti, esą kai uždarysiu darbo kabineto duris, visus rūpesčius pamiršiu. Nuteikti save, kad per atostogas – jokių minčių apie darbą. Labai padeda toks pratimas: kai turi apsčiai reikalų ar darbų, reikia penkioms minutėms sustoti ir nieko neveikti, pasistengti ir nieko negalvoti. Tai puikus poilsis ir kūnui, ir galvai, nes padeda atsikratyti įkyrių minčių. Taip mokomasi atsipalaiduoti”, – sako D.Balčiūnienė.
Jeigu vis dėlto ir per atostogas niekaip neįmanoma pabėgti nuo darbinių reikalų, anot psichologės, būtina griežtai nusibrėžti ribą, kiek laiko tam bus skiriama, ir savo plano laikytis. Juk atostogaudamas, pavyzdžiui, gamtoje ir nematydamas viso jos grožio dėl to, kad galvoja apie darbą, žmogus skriaudžia save. Mat tuo metu yra niekur – susitikime su klientais tuo metu nedalyvauja, bet ir atostogomis nesidžiaugia taip, kaip galėtų. Rytiečiai sako: “Vakar dienos jau nėra, rytojaus dar nėra, yra tik šiandiena.” Tad mokėti atsipalaiduoti yra šitos akimirkos išgyvenimas visu savimi: mintimis, jausmais, kūno pojūčiais, kvapais.
Beje, iš atostogų būsenos taip pat reikia mokėti grįžti. “Iškart po atostogų negalima staiga visa galva pasinerti į darbo reikalus. Organizmas prie įprasto režimo, darbo ritmo turi priprasti palengva, net jeigu žmogus ilsėjosi vos keturias dienas. Kitaip patiriamas šokas ir gresia perdegti”, – dėsto A.Kaluginas. Jis pataria pirmą dieną po atostogų tik perskaityti elektroninius laiškus, bet nesiimti spręsti jokių rimtų problemų, neorganizuoti susitikimų, daugiau kalbėti apie patirtus įspūdžius, o ne apie darbą.
“Vokiečių psichologai atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad lengviausia reaklimatizacija, kai ilsimasi po keturiolika dienų du kartus per metus skirtingu metų laiku. Be to, toks variantas geriausias ir norint kokybiškai pailsėti. Jeigu tokios galimybės nėra, vis tiek, nors ir trumpiau, atostogauti būtina visiems”, – apibendrina A.Kaluginas.

Boksas
Kasmetinės atostogos Lietuvoje
28 dienos atostogų kasmet priklauso vidutiniam statistiniam lietuviui.
35 dienos – farmacijos specialistams, jūrininkams, žvejams, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratorijų darbuotojams, asmenims iki 18 metų, taip pat žmonėms, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba vaiką invalidą iki 16 metų, neįgaliesiems.
42 dienos – gydytojams, aktoriams, muzikantams, dainininkams, greitosios medicinos pagalbos vairuotojams.
58 dienos – pedagogams, mokslininkams, lakūnams, stiuardesėms.

Vis tolyn nuo žagrės tolstanti lietuvių tauta praranda vieną labai mielą atgyveną: vaikystės vasaras kaime pas senelius. Vietoj jų – įkaitęs miesto asfaltas ir į kompiuterius nosį sukišę mokiniai, kurių ilgus atostogų mėnesius paįvairina nebent brangios stovyklos ir pačių tėvų atostogų planai.

Prasidėjusios vasaros atostogos – didelis galvos skausmas daugeliui mieste gyvenančių tėvų. Ne vienas jų su nostalgija prisimena savo pačių vaikystės vasaras: mažiausiai du mėnesius pas vienus ir kitus senelius kaime, kur paskubomis nudirbamus ūkio darbus (pagalba šienaujant, ravint daržus, skinant serbentus) keisdavo nesibaigiančios maudynės vietiniame tvenkinyje, o pamiškės pridygdavo partizanų bunkerių arba piratų slėptuvių, kurias vieni nuo kitų gynė persimaišiusios kaimietukų ir vasaroti suvažiavusių miestiečių gaujos.

Dabar tuometiniai seneliai jau virtę proseneliais (tie, kurie dar sulaukė šių dienų) ir, jei dar nėra atvažiavę pasitikti saulėlydžio į patogius savo vaikų namus miestuose, nebėra pajėgūs suganyti proanūkių būrio. Dabartiniai seneliai – dauguma jau patys miestiečiai, nemaža dalis vis dar dirbantys, o ir tie, kurie jau pensininkai, savo anūkams tegali pasiūlyti prieglobstį tokiame pat daugiabutyje ar, geriausiu atveju, atokvėpį sodų bendrijoje. Neįdomu, suraukia nosį dauguma moksleivių ir vėl įkiša nosį į kompiuterį, kurį išjungia tik išsiųsti į brangias, ne kiekvienai šeimai įperkamas vasaros stovyklas.

Atostogos – visos šeimos rūpestis

Vilniuje augantys broliai Andrius (12 m.) ir Nojus Anskis (7 m.) džiaugiasi pagaliau sulaukę vasaros atostogų ir šalin nustūmę per mokslo metus įkyrėjusius vadovėlius. Tačiau berniukų vasara kelia galvos skausmą jų mamai Linai: ir vėl trijų mėnesių atostogos, ir vėl rūpestis, kaip organizuoti vaikų poilsį. “Pavydžiu savo tėvams – jiems tokių bėdų nekildavo: prasidėjo vasara, ir mudvi su seserimi jau kaime pas senelius. Ir ten – kone visą vasarą, išskyrus trumpas pertraukas pionierių stovyklose ir atostogas pajūryje su tėvais”, – prisimena moteris.

Panašiais prisiminimais galėtų pasidalyti daugelis dabartinių moksleivių tėvų: jų vaikystės vasaros bėgdavo kaime, kuris dabar jau nebepažįstamas jų vaikams. Dauguma senelių iškeliavę anapilin, sodybos arba parduotos, arba virtusios vien vasaros poilsio rezidencijomis, į kurias net ir dabartiniai seneliai užsuka tik tada, kai turi laisvo nuo darbų laiko.

Taip susiklostė ir Linai: jos senelių kaimo nebėra, o tėvai patys dar dirba. Tiesa, jie turi šeimos poilsiavietę sodų bendrijoje netoli Vilniaus – ten berniukai praleis vieną šios vasaros savaitę. Dar savaitė poilsio gamtoje jų lauks pas kitus senelius, tėčio tėvus. “Ir viskas – daugiau poilsio gamtoje šią vasarą vaikams vargu ar galėsiu pasiūlyti”, – apgailestauja moteris. Ji pati neseniai pradėjo dirbti naujoje darbovietėje, tad šią vasarą atostogų neturės, panašiai aplinkybės susiklostė ir berniukų tėčiui.

Panašų galvosūkį – kaip savo vaikui suorganizuoti kuo daugiau poilsio gamtoje – šiuo metu sprendžia ir vienuolikmetės vilnietės Elzės mama Laura. Vieno iš jos pačios vaikystės kaimų jau seniai nebėra, o antrajame tebegyvena 86-erių metų močiutė, pas kurią visada smagu apsilankyti, tačiau ji savo proanūkių be jų tėvų jau nebesugebėtų prižiūrėti.

Todėl Elzės poilsis gamtoje sutaps su jos tėvų atostogomis: liepą mergaitė dvi savaites ilsėsis pajūryje su tėčiu, vidurvasarį – su močiute, o vasaros pabaigoje – su mama. Dar – savaitgaliai ir maudynės ežere šalia šeimos vasarnamio Molėtuose, tačiau ten per savaitę, kol tėvai dirba, vienos moksleivės juk nepaliksi.

Du berniukus auginanti Lina su džiaugsmu prisimena praėjusią vasarą, kai jai pavyko vaikus išsiųsti į ne vieną stovyklą gamtoje. Vyresnėlis Andrius grįžo labai laimingas iš stovyklos Balsiuose Akmenės rajone. Jis, pasak mamos, iki šiol pasakoja apie naktinius žygius, nesibaigiančias maudynes Virvytės upėje, įvairias rungtis ir konkursus. Vėliau abu broliai poilsiavo socialiai remtinų šeimų vaikams skirtoje stovykloje Šventojoje, dar savaitę stovykloje Nemenčinės miškuose abiem savo vaikams mama gavo kaip atlygį iš buvusios darbovietės. “Buvo labai gerai ir man, ir vaikams. Deja, šią vasarą neturiu galimybių sumokėti už turiningą abiejų vaikų poilsį gamtoje”, – apgailestauja mama.

Elzė šią vasarą, kaip ir praėjusią, važiuos į dvi jai labai patikusias stovyklas: Kristinos Piekautaitės šokių studijos “Šoksiukų” stovyklą poilsinėje gražiame gamtos prieglobstyje netoli Vilniaus bei Vilniaus krašto skautų organizuojamą stovyklą “Skautai – neskautams” palapinėse Pabradės rajono miškuose. “Elzei labai patiko abi stovyklos – kaip ir visos mergaitės, ji mėgta šokti, tad šokių stovykla mūsų tvarkaraštyje yra jau ketvirti metai. O pernai iš skautų stovyklos ji grįžo pakerėta laužų, žygių, varžybų ir naujų draugų, nors aš ją ten išleisdama, tiesą sakant, dvejojau, ar savaitė palapinėje, lauko tualetas ir košė iš bendro katilo nebus pernelyg didelis išbandymas mano lepūnėlei”, – dabar jau juokiasi Elzės mama Laura.

Vaikai nori į gamtą

Agentūros “Zigzag Travel” rinkodaros vadovė Daiva Bartusevičiūtė taip pat sako, jog labiausiai tėvai, o ne vaikai jaudinasi, kad stovykla laukinėmis sąlygomis gamtoje gali būti pernelyg didelis išbandymas, tačiau vaikai iš tokių stovyklų paprastai grįžta laimingi ir kitąmet vėl nori į jas važiuoti. “Kai kalba tėvai – jie pabrėžia patogias gyvenimo sąlygas, gerą maistą. O vaikai gerą stovyklą apibūdina kaip tokią, kurioje linksma, yra daug veiklos, sukurta draugiška atmosfera”, – skirtumą pastebi kelialapius į vaikų ir jaunimo vasaros stovyklas pardavinėjančios agentūros atstovė.

Pasak jos, stovyklos, siūlančios poilsį gamtoje, labai populiarios, ypač tos, kurios pasiūlo kažkokią konkrečia stovyklavimo temą: išgyvenimas robinzoniškomis sąlygomis, indėnų papročiai. Pastaraisiais metais ypač populiarėja ir sukarintos vasaros stovyklos gamtoje. “Matyt, ir vaikams, ir tėvams į naudą, kai vaikai stovykloje išmoksta tvarkos ir disciplinos”, – svarsto D.Bartusevičiūtė.

“Gamtoje kiekvienas, nepaisant amžiaus, yra truputį kitoks – paprastesnis ir atviresnis”, – tvirtina Lietuvos skautijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Laima Dagytė.

Visas skautų judėjimas paremtas mokymusi veikiant, ogamta čia laikoma svarbiausia tokio mokymosi aplinka. “Nuo pat skautų judėjimo įkūrimo gamtos pažinimas skautui buvo būdas išmokti bendrumo, įsisavinti bendražmogiškas vertybes”, – pasakoja atstovė.

Pats skautų įkūrėjas britų karininkas Robertas Baden-Powellis yra pasakęs, kad “tiems, kurie turi akis ir ausis, miškas tuo pačiu metu yra laboratorija, klubas ir šventykla”. Todėl ir dabar visa skautų veikla vasarą perkeliama tik į mišką – čia jaunuoliai gali save išbandyti neįprastomis sąlygomis. “Buvimas gamtoje suteikia iššūkių ir nuotykių, kurių niekaip nepatirtum ant miesto asfalto”, – įsitikinusi L.Dagytė.

Nors Lietuvos gyventojų nuotaikos pamažu gerėja ir jie sau ima leisti vis daugiau, vis dėlto iki tikro optimizmo dar toloka. Tai matyti ir iš jų atsakymų apie atostogų planus. Pasirodo, šiemet visai neatostogaus beveik ketvirtadalis apklaustųjų, pernai tokių buvo 31,6 proc. Taigi vaizdas kiek šviesesnis, bet nedaug. Juolab kad ir nemažai tų, kurie atostogaus, negalės pasigirti labai turiningomis atostogomis, nes 19,2 proc. respondentų atostogaus namie, o 15,8 proc. – sode. Tai paaiškėjo iš “Veido” užsakymu tyrimų kompanijos “Prime consulting” atliktos naujausios apklausos.

Pasidomėjus, kiek lėšų šalies gyventojai šiemet planuoja šeimos atostogoms, paaiškėjo, kad iš viso pinigų atostogoms neskirs, nes neturi iš ko, 18,6 proc. apklaustųjų (pernai tokių buvo 20,4 proc.). O didžiausioji dalis respondentų (beveik pusė) atostogoms yra numačiusi palyginti kuklias sumas – iki 1500 Lt. 3 tūkst. Lt ir daugiau savo šeimos atostogoms yra numatę 10,8 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų.

Praėjusių metų skaičiai rodo, kad lietuviai vis dažniau patys organizuojasi pažintines ir poilsines keliones, o kelionių organizatorių paketų paklausa mažėja.

Bilietams (daugiausia lėktuvų ir jūrų keltų), Statistikos departamento teiginiu, pernai per devynis mėnesius išleista 2,1 mln. litų daugiau nei užpernai, t. y. 232,8 mln. litų, penktadienį informuoja dienraštis “Verslo žinios”.

“Vis daugiau vartotojų bilietus internetu perka tiesiogiai iš skrydžių ar keltų bendrovių, viešbutį taip pat užsisako internetu. Prekyba iš kelionių agentūrų biurų keliasi į virtualią erdvę”, – tendencijas dėsto Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė Danutė Mažeikaitė.

Viena priežasčių – vis didėjančios kelionių operatorių maržos. Už kelionės paslaugų paketą Lietuvos keliautojas 2009 metais vidutiniškai mokėjo 1,769 tūkst. litus, o 2010 metais kainos didėjo 10,4 proc. iki 1,953 tūkst. litų.

Statistikos departamento duomenimis, per devynis 2010 metų mėnesius Lietuvos gyventojai kelionių operatoriams už turizmo paslaugų paketus (iš anksto sutartos kelionių paslaugos, kurias sudaro kelionė ir apgyvendinimas) atseikėjo 267,6 mln. litų, t. y. 31,4 mln. litų – 10,5 proc. mažiau nei 2009 metais per tą patį patį laikotarpį.

Aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu įtariamos buvusios Seimo Finansų departamento vadovės Danutė Petrauskienė ir Dalė Špakauskienė keliems mėnesiams išleistos atostogauti netrukus po to, kai jos buvo pažemintos pareigose.

Buvusi parlamento kanceliarijos Finansų departamento vadovė D.Petrauskienė atostogaus beveik pusketvirto mėnesio, jos buvusi pavaduotoja D.Špakauskienė – du mėnesius.

Pasak dienraščio “Lietuvos žinios”, D.Petrauskienei išmokėto atlyginimo už atostogas suma atskaičius mokesčius gali siekti apie 16 tūkst., D.Špakauskienei – apie 9 tūkst. litų.

“Darbų požiūriu, problemų dėl jų išėjimo tikrai nekyla. Plenariniai posėdžiai nevyksta, tad laikas atostogauti idealus”, – cituojamas Seimo kancleris Jonas Milerius.

Jis teigė nežinantis, kodėl buvusios Finansų departamento vadovės sumanė ilsėtis būtent dabar.

Sausio pabaigoje buvusios Finansų departamento vadovės jų pačių prašymu buvo perkeltos į žemesnes pareigas, paaiškėjus, kad joms pateikti įtarimai aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu. D.Petrauskienė perkelta dirbti vyriausiaja specialiste Strateginio planavimo skyriuje, D.Špakauskienė – patarėja Komisijų biure.

Ikiteisminiam tyrimui dėl Seimo kanceliarijos buhalterijos tvarkymo vadovaujanti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Vilma Gužaitė patvirtino, kad įtarimai D.Špakauskienei buvo pateikti 2010 metų rugpjūčio pabaigoje, o D.Petrauskienei – rugsėjį.

Jų byla buvo išskirta iš buvusios Seimo kasininkės Reginos Petkelienės ir buvusios Nacionalinės sveikatos tarybos buhalterės Olgos Goluskaitės bylos.

2009 metų liepą Seimo kanceliarijos kasoje pasigedus per 440 tūkst. litų, buvusi Seimo kasininkė R.Petkelienė apkaltinta iššvaisčiusi per 370 tūkst. litų. Šiuos pinigus ji esą perleido buvusiai Nacionalinės sveikatos tarybos buhalterei Olgai Goluskaitei, o dar beveik 70 tūkst. litų pasisavino. R.Petkelienės ir O.Goluskaitės byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.

Įtarimai Finansų departamento vadovėms pateikti, kai už didelės sumos pinigų iššvaistymą teisiama buvusi Seimo kasininkė prabilo apie esą buvusią netvarką Seimo kanceliarijos buhalterijoje.

Ji aiškino, kad nesilaikydama taisyklių skolindavusi pinigų iš kasos parlamentarams bei Seimo kanceliarijos darbuotojams, tarp jų – ir kancleriui J.Mileriui, kanceliarijos Finansų departamento vadovei D.Petrauskienei, kuri esą negrąžino 120 tūkst. litų.

Smagiausios ir labiausiai šeimą suartinančios atostogos – kelionės, kuriose neblėstančių įspūdžių patiria tiek suaugusieji, tiek vaikai. Tačiau tokios kelionės planavimas tampa tikru iššūkiu – juk reikia suderinti visų pomėgius ir reikalavimus.

Tikriausiai nemažai tėvų patyrė tą bejėgiškumo jausmą, kai vaikas viduryje viduramžius menančios aikštės užsiožiuoja ir kategoriškai atsisako užsukti į dar vienus puikius rūmus pasigrožėti dar vienu elegantišku interjeru ar fotografuotis prie dar vienos statulos. “Veidas” nusprendė pateikti šeimoms, keliaujančioms su vaikais, įdomiausių kelionių idėjų dešimtuką, atskleidžiantį aktyvaus ir pasyvaus poilsio įvairovę bei derinantį tėvų ir vaikų interesus.

1. Slovakijos Tatrai – geriau už bet kokius pramogų parkus

Mėgstantiems aktyvų poilsį pravartu užsukti į Slovakijos Tatrus. Žemųjų Tatrų nacionalinio parko teritorijoje galima smagiai pasivaikščioti sužymėtais maršrutais palei ledines kalnų upes, lipti judančiomis kopėčiomis ar suptis ant kabančių tiltų. Drąsesni tėvai su jau paaugusiais vaikais gali plaukti guminėmis valtimis ar plaustais srauniomis upėmis.

Na, o Aukštieji Tatrai gundo sudėtingesniais maršrutais. Beje, čia pasiklysti beveik neįmanoma – visur pilna žemėlapių, rodyklių ir nuorodų, padedančių išsirinkti pageidaujamo sudėtingumo kelią. Ištroškusieji romantikos rinksis nakvynę kalnų trobelėje – chatoje, kurioje galima pasimėgauti tradiciniais slovakų patiekalais bei kvapia kalnų žolelių arbata. Be to, Tatrai svetingi ir žiemą – čia vilioja įvairaus sudėtingumo slidžių ir snieglenčių trasos.

2. Į Laplandiją – pas Kalėdų Senelį

Nors Kalėdų šventės seniai praėjo, mažylių džiaugsmui, dosnusis Senelis svečių Laplandijoje laukia visus metus. Tėvus bene labiausiai nustebina ne tiek kičinis Kalėdų Senelio namelis, pastatytas ant poliarinio rato ribos, kiek tikras šiaurietiškas peizažas – bekraštė tundra, apsnigti miškai, į ledą sustingę ežerai, iš mirguliuojančio sniego pusnių kylantys ledo pilių bokštai ir kvapą gniaužianti šiaurės pašvaistė.

O kiek čia laukia žiemiškų malonumų! Išbandyti šunų kinkinį bei elnių traukiamas roges norės visi – dideli ir maži. Na, o kol vaikai landžios ledo tuneliais ir važinėsis rogutėmis, suaugusieji galės ledo kavinėje iš ledo puodelio pasimėgauti karšta arbata ar užsukti į tikrą jurtą pasišnekučiuoti su šamanu.

3. Kryme draugiškai gyvena net didžiausi pasakų priešai

Krymo vardas pirmiausia siejamas su šilta jūra ir akmenuoto paplūdimio malonumais, tačiau čia gera pasivaikščioti ir botanikos soduose, įdomu keltuvu pasikelti į Ai Petrio kalną, nusifotografuoti šalia Krymo simboliu tapusio Kregždutės lizdo ar užsukti į kuriuos nors prabangius rūmus, kurių čia daugybė. Vaikų laukia delfinariumai ir zoologijos sodai.

Visus sužavės išvyka į vaikystės pasaulį – unikalią Pasakų aikštelę, esančią netoli Jaltos. Natūraliame miške, po atviru dangumi, nuostabaus grožio kalnų fone įkurdinta apie 300 slavų ir kitų tautų pasakų bei knygų personažų, pagamintų iš akmens ir medžio. Čia draugiškai gyvena vilkas ir Raudonkepuraitė, Daktaras Aiskauda, Mauglis, trys paršeliai ir kiti. Bene daugiausiai mažųjų dėmesio sulaukia besisukiojanti į visas puses trobelė ant vištos kojelės ir iš jos išlendanti linksma ragana.

4. Škotijos pilyse mergaitės pasijunta karalaitėmis, o berniukai – riteriais

Gausybė didingų istorinių pilių stūkso visoje Europoje, tačiau Škotijos pilys, ko gero, labiausiai pritaikytos šeimų poilsiui. Apsilankius didingose pilyse, pavyzdžiui, Blero (Blair Castle), Traquairo (Traquair House) ar kitose, galima apžiūrėti turtingas ekspozicijas, ginklų kolekcijas, brangenybes, vaikus sudomins didžiulės senovinių žaislų kolekcijos. Mažiesiems dažnai pasiūloma dalyvauti piešinių konkursuose, nusispalvinti herbą ar nusikopijuoti karališkąjį antspaudą, iškylų salėje pasimatuoti karūną, pasipuošti karalaitės suknele ar pasidabinti riterio apsiaustu.

Dėmesio verti ir didžiuliai pilių parkai, džiuginantys klaidžiais gyvatvorių labirintais, mini zoologijos sodais, kuriuose kriuksi egzotiškos išvaizdos paršeliai, klega įdomių veislių paukščiai, ir mažiesiems skirtomis saugiomis žaidimų aikštelėmis. Įrengtos patogios iškylų vietos – suoliukai su staliukais. Čia galima prisėsti ir sukirsti iš anksto pasiruoštus pietus, kuriuos vaikai mielai pasidalija su įžūliais povais.

5. Į Gibraltarą – lankyti beždžionių ir delfinų

Į Gibraltarą, kuris priklauso Didžiajai Britanijai, keliautojus vilioja maurų pilis, išlikę britų pabūklai ir kalne išrausti tuneliai, stalaktitų oloje įkurta katedra ir puikūs vaizdai, atsiveriantys nuo 426 metrų uolos.

Na, o vaikai negalės atsidžiaugti laisvai vaikštinėjančiomis beždžionėmis – makakų genties šunbeždžionėmis. Tai vienintelės beždžionės, kurios Europoje gyvena laisvos. Tiesa, jų laukinėmis jau nepavadinsi – jos puikiai prisitaikė prie turistų minios ir nuolat kaulija visokių skanėstų. Tačiau mažiesiems keliautojams smagu jas stebėti: vienos noriai bendrauja, kitos, nutaisiusios irzlią miną, atsuka smalsuoliams nugarą. Juokaujama, kad kol Gibraltare gyvens beždžionės, tol šią uolą valdys britai. Na, o smalsuoliai, besidomintys vandenų pasauliu, nepraleis dar vienos pramogos – išvykos laiveliu stebėti žaidžiančių delfinų.

6. Austrijoje netikėtai pateksi į kreivų linijų karalystę

Austriją keliautojai renkasi dėl įspūdingos gamtos ir turtingų miestų, kuriuose gausu istorinių pastatų, kvapą gniaužiančių muziejų, prabangių dvarų bei išpuoselėtų parkų. Iš žymiausių austrų architektūros šedevrų verta išskirti XX a. architekto Friedensreicho Hundertwasserio darbus, netikėtais sprendimais sudominančius net didžiausius padaužas. Vienoje tarp griežtų formų ir spalvų namų netikėtai kyšteli šleivas kreivas bokštelis, papuoštas auksiniu kupolu, žengus dar kelis žingsnius saulėje sutviska vaivorykštės spalvų dekoracijos. Kreivų linijų, skirtingo dydžio langų, papuoštas daugybe bokštelių ir ant stogo želiančia žole, spirale susisukęs namas atrodo tarsi perkeltas iš vaikiško piešinio. Vis dėlto įspūdingiausi šio architekto statiniai yra Blumau pramogų ir poilsio kompleksas bei Šv. Barboros bažnyčia Bernbache.

7. Villa d’Este – nuostabiausias fontanų parkas

Susiruošus keliauti į Italiją maršruto ilgai sudarinėti nereikia, užtenka užsimerkus besti pirštu į žemėlapį, ir tikrai pataikysi į kalnus, paplūdimį ar išskirtinį kultūros bei istorijos paminklą. O kur dar puikus maistas! Mažieji keliautojai apsals nuo daugybės rūšių picų ir neapsakomo skonio ledų.

Vienas įdomesnių Italijos regionų yra Lacijus, čia plyti šurmuliuojanti Roma, turistus stebina paslaptingos etruskų civilizacijos liekanos.

Na, o važiuojant pro Tivolio miestelį derėtų nepraleisti progos aplankyti stebinančių objektų, įtrauktų į UNESCO paveldo sąrašą – Adriano ir d’Este vilų. Tiesa, romėnų imperatoriaus užmiesčio rezidencijos griuvėsiai sudomins vyresnius vaikus, o XVI a. parkas, terasomis besileidžiantis kalno šlaitu, kur čiurlena tūkstančiai įvairiausių formų ir dydžio fontanų, pralinksmins mažesniuosius.

8. Amsterdamą galima apžiūrėti plaukte, važiuote ir čiuožte

Keliauti po Amsterdamą, vadinamą Šiaurės Venecija, galima įvariai: žiemą čiuožti slidėmis užšalusiais kanalais, vasarą plaukti laiveliu ir, aišku, visais metų laikais miestą galima apžiūrėti važinėjant dviračiais. Amsterdamas stebina savo harmoninga visuma: XVII a. puošniais namais, grakščiomis tiltų arkomis, saulėje tviskančiu kanalų vandeniu, klasikiniais karališkaisiais rūmais, kažkada tarnavusiais kaip miesto rotušė, bažnyčiomis. Vaikus vilios Madam Tiuso muziejus, o tėvus – galimybė apžiūrėti Van Gogho ar Rembrandto šedevrus miesto muziejuose.

9. Viešnagė Bodeno ežero gėlių laive

Sakoma, kad viena gražiausių Vokietijos vietų yra Bodeno ežero apylinkės, čia yra Romos imperatoriaus vardu pavadintas Konstanco miestas ir jaukus miestas-sala Lindau.

Įspūdingų vaizdų ir gėlių mėgėjams būtina apsilankyti spalvingoje ir kvapioje Mainau saloje, į kurią galima nueiti pėsčiųjų tiltu. Nedidukę salą išpuoselėtu sodu pavertė buvusio savininko Lennarto Bernadotte’s užgaida. Barokinius rūmus supa nuostabiausios gėlynų kompozicijos, vaizduojančios gyvūnus, tropinių augalų ir rožių sodai. Čia galima susipažinti su rečiausiomis gėlių rūšimis ir užuosti egzotiškiausius kvapus. Ne veltui ši sala vadinama gėlių laivu.

10. Pažintis su žemės gelmių paslaptimis – įdomus nuotykis

Viena įspūdingiausių kelionių su vaikais akimirkų – ekskursijos į žemės gelmes. Europoje gana daug šalių, kurios turistus vilioja paslaptingu požeminiu pasauliu: Austrija puikuojasi vienu didžiausių ledo urvų Europoje, Latvija gundo Kuldygos smėlio tuneliais ir Gaujos upės urvais, Ispanija didžiuojasi požemiuose rastais priešistorinių žmonių piešiniais. Verta paminėti, kad unikalių urvų, kuriuose galima ne tik grožėtis daugiaamžių spalvingų stalagmitų ir stalaktitų miškais, ledo upeliais bei kriokliais, bet ir plaukti valtele legendomis apipintomis požeminėmis upėmis bei paslaptingais ežerais, yra ir Čekijoje, ir Vengrijoje, ir Slovakijoje, ir Belgijoje, ir Kryme.