Seimo statuto pataisų projektui teikiamas pasiūlymas parlamentarams numatyti 35 dienų kasmetines atostogas.

Seimo posėdžių sekretoriate registruotu pasiūlymu numatoma, kad už kiekvienus kadencijos metus tarp pavasario ir rudens sesijų parlamentarams būtų suteikiamos kasmetinės 35 dienų apmokamos atostogos.

Neišnaudoję atostogų vasarą parlamentarai jas galėtų pasiimti pasibaigus rudens sesijai, atostogų nepanaudojus jos nebūtų nei perkeliamos kitiems metams, nei kompensuojamos.

Toks siūlymas Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotas parlamento vadovės Irenos Degutienės bei Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko Algimanto Salamakino ir jo pavaduotojos Vidos Marijos Čigriejienės vardu.

Seimo statuto pataisų projektą, kuriomis būtų įteisintos Seimo narių atostogos, yra registravęs ir Seimo narys Saulius Stoma.

S.Stoma siūlo nustatyti, kad Seimo nariui būtų suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos, Seimo nario pasirinktu ne sesijų metu Seimo valdybos sprendimu. Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų. Toks siūlymas – artimiausias Darbo kodekse reglamentuotoms visų dirbančiųjų atostogoms.

Seimą įtvirtinti kasmetines parlamentarų atostogas dar 2004 metais nutarimu įpareigojo Konstitucinis Teismas (KT), tačiau iki šiol šis nutarimas neįgyvendintas, nors bandymų parlamente ir buvo.

KT 2004 metais priėmė nutarimą, kuriuo paskelbė, kad Seimo nario mandatas yra nepertraukiamas, tačiau taip pat konstatavo, jog Seimas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad parlamentarams būtų įtvirtinta galimybė į kasmetines atostogas.

Metais vėliau KT išaiškino šį savo nutarimą, nustatydamas, kad visi Seimo nariai turi būti išėję atostogų vienų metu – tada, kai nevyksta Seimo, jo komitetų ir kitų struktūrinių padalinių posėdžiai. “Seimas įstatymu turi teisę nustatyti Seimo nario kasmetinių mokamų atostogų trukmę, atostogų apmokėjimo dydį, kitas sąlygas”, – rašoma išaiškinime.

+370 5 2396416

“Karoši” – japoniškas žodis, reiškiantis mirtį ar ligą, kurią sukelia persidirbimas. Atrodo, kad lietuviai, atsisakę atostogų, sparčiai žengia karoši link.

"Veido" archyvas

Teresė Sinkievič turguje prekiauja pieno produktais. Tai mažas jos versliukas. Pernai moteris dar leido sau vasarą savaitę paatostogauti, šiemet – jau nebe. “Apie samdomų darbuotojų socialines garantijas galiu tik pasvajoti. Aš jeigu nedirbu, negaunu pajamų ir niekas man įstatymais garantuotų apmokamų atostogų nesuteikia. Kadangi iš savo darbo vos suduriu galą su galu, savaitė atostogų man didžiulė prabanga. Pernai iš skolų vadavausi tris mėnesius”. Panašiai kalba ir kiti smulkieji verslininkai.

Net trečdalis Lietuvos gyventojų atostogauti šiemet apskritai neketina. Tai paaiškėjo iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos sociologinės apklausos. Tyrimas taip pat nustatė, kad maždaug penktadalis žmonių atostogas leido ar dar leis namie ir joms papildomai neskirs nė lito. O Statistikos departamento duomenys rodo, kad savaitė atostogų ne namie su visa šeima yra per didelė prabanga net 60-iai proc. šalies gyventojų.

Vis dėlto pinigų stoka – ne vienintelė kliūtis atostogauti. Štai kompiuterius taisantis Tomas Kavaliauskas karštas vasaros dienas leidžia darbe. Nors yra samdomas darbuotojas, prisipažįsta, kad turi “sutaupęs” net 96 dienas atostogų. “Buvau kartą išėjęs, tačiau vis tiek dirbau. Tai kam popierių gadinti?” – klausia Tomas. Pasirodo, kompiuteriai jam ne tik darbas, bet ir hobis, todėl nieko nėra kvailiau, kaip laiką švaistyti prie jūros ar trankytis nežinia ko po užsienius. Be to, keturios savaitės atostogų vaikinui atrodo nežmogiškai ilgos.
Per ilgos atostogos atrodo ir įvairių mokslo institutų darbuotojams. Nors įstatymai jiems garantuoja net 58 poilsio dienas, daugelis jų laiką leidžia darbo vietoje.

Kita kalba, jei žmonės nori atostogauti, bet negali.

Kreipiasi pagalbos

Valstybinė darbo inspekcija šiemet skundų dėl kasmetinių atostogų gavo net 28 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. “Žmonės skundžiasi, kad negali tinkamai pasinaudoti teise į atostogas, – teigia Valstybinės darbo inspekcijos Piliečių prašymų tyrimo ir analizės skyriaus vedėjo pavaduotoja Irina Janukevičienė. – Jie nepatenkinti, kad atostogos arba iš viso nesuteikiamos, arba suteikiamos jiems netinkamu laiku”.

Specialistė pabrėžia: atostogų suteikimas – darbdavio prievolė, o ne teisė. Darbuotojas neturi jų prašyti – tai įstatymais nustatytas laikas, skirtas pailsėti ir darbingumui atgauti. O Darbo kodeksą pažeidžiantys darbdaviai gali būti nubausti nuo 500 iki 5000 Lt. Ir tokių atvejų pasitaiko.

Vadybininkė Rūta, dirbanti viename prekybos tinkle, atskleidžia dar vieną nūdienos skaudulį. “Neinu atostogų, nes bijau prarasti darbo vietą. Mūsų vadovybė atostogas traktuoja kaip pravaikštą ir sako, kad jei nori atostogauti, vadinasi, tau darbo nereikia”, – guodžiasi mergina.

Ji jau dvejus metus neatostogavo. “Net jei ir išeičiau atostogų, vis tiek turėčiau kai kurias pareigas atlikti. Be to, iš darbo man bet kada gali paskambinti, kad greitai prisistatyčiau”, – priduria pašnekovė.

Rūtos nuogąstavimus patvirtina ir vienos Lietuvos telekomunikacijos bendrovės surinkti duomenys: vidutiniškai trečdalis Lietuvos žmonių savo ar ne savo noru per atostogas darbo neužmiršta – skambina telefonu, skaito ir rašo elektroninius laiškus.

Pasirodo, tokia padėtis susiklosčiusi ne tik Lietuvoje. Didžiosios Britanijos lyderystės ir vadybos institutas (Institut of Leadeship & Managemet) atliko 2500 darbuotojų tyrimą ir nustatė, kad trečdalis jų atostogų metu nuolatos galvoja apie darbą, o 80 proc. per atostogas atsakinėja į darbinius elektroninius laiškus. Trečdaliui tokių žmonių, išėjusių atostogų, prireikia kelių dienų, kad bent kiek atsipalaiduotų, o 10 proc. – bent savaitės.

“Dienos, kai žmonės išėję atostogų pamiršdavo darbą, jau praeityje. Technologijos leidžia jiems rūpintis darbo reikalais, nebūnant darbo vietoje. Sudėtinga ekonominė padėtis pasaulyje verčia nenuleisti akių nuo savo darbo vietos dėl baimės jos netekti”, – daro išvadą tyrimo vadovė Penny de Valk.

Kuo tai gresia baigtis, atskleidė JAV Maršfildo klinikos tyrimas: reguliariai neatostogaujančioms moterims rizika susirgti depresija padidėja net tris kartus, o reguliariai neatostogaujantiems vyrams tikimybė mirti nuo širdies smūgio didesnė 31 proc.

Skirtingais tyrimais nustatyta, kad neatostogavusių ir dirbančių viršvalandžius žmonių darbo produktyvumas net trečdaliu mažesnis nei kitų. O tie, kurie dirba daugiau kaip 60 valandų per savaitę, nebegali blaiviai vertinti situacijos, daugėja klaidų, jų vadovaujamos įmonės tampa pažeidžiamos konkurencinėje kovoje. Ką jau kalbėti apie darbuotojus, kurių darbas susijęs su pavojumi sveikatai ir gyvybei, pavyzdžiui, ugniagesius, policininkus, gydytojus ir pan.

Atostogos – poilsiui

Minimalią kasmetinių atostogų trukmę reglamentuoja tarptautinės darbo teisės dokumentai. ES netgi yra išleidusi specialią direktyvą dėl darbo ir poilsio režimo. Nurodoma, kad minimalios atostogos turi trukti ne mažiau kaip 28 dienas. Kitas reikalavimas – viena atostogų dalis turi trukti ne mažiau kaip 14 dienų, nes nustatyta, kad atostogaudamas tik savaitę žmogus tinkamai nepailsės.

Neapaisant to, kad mūsų darbo įstatymai griežti, tebediskutuojama, kiek turi trukti atostogos. Vieni psichikos sveikatos specialistai sako, kad tik po keturių savaičių nepertraukiamo poilsio organizmas persijungia į atostogų režimą, o jų optimali trukmė turėtų siekti net šešias savaites. Kiti tikina, kad optimali trukmė – trys savaitės. Yra ir dar kategoriškesnių nuomonių: pailsėti esą galima ir per savaitgalį, o jei per metus pasitaiko keli pailginti savaitgaliai, atostogų iš viso nebereikia.

Lietuvos higienos instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Vytautas Jurkuvėnas į atostogų trukmės nustatymą žiūri kaip į filosofinį klausimą: “Kodėl japonai pailsi atostogaudami tik 10 dienų, o mes turime ilsėtis 28, kai kurie darbuotojai – ir dar daugiau dienų? O juk japonų gyvenimo trukmė bemaž dešimčia metų ilgesnė nei mūsų”, – klausia ir stebisi jis.

Čia derėtų prisiminti ir jau minėtą Lyderystės ir vadybos instituto tyrimą, kuris atskleidė, kad išsvajotosios vasaros atostogos nemažai daliai biurų darbuotojų sukelia netgi daugiau streso nei darbas, – 40 proc. darbuotojų, grįžę po vasaros atostogų, nesijaučia pailsėję. “Per atostogas nepailsėję žmonės jaus nuovargį, kai kurie bus išsekę, jų darbingumas bus menkas”, – teigia tyrimo vadovė P.de Valk.

Vadinasi, ne tiek svarbu, kiek ilsiesi, svarbu – kaip.

Kaip gerai pailsėti

Sodybą Aukštaitijoje turintis danas Thomas Navis ir jo žmona Beatrix juokauja, kad per metus turi dvejas atostogas: vienas trumpas, 7–10 dienų, ir keliauja ne toliau kaip keturių valandų skrydžio atstumu nuo namų, o kitas – ilgas. Per šias, pusantro du mėnesius trunkančias atostogas jie važiuoja į tolimas šalis. Šiemet buvo Indonezijoje, pernai Lotynų Amerikoje. “Mes aktyviai keliaujame. Neįsivaizduoju atostogų drybsant paplūdimyje. Baisiai neįdomu. Be to, keliaujant visuomet dirba galva – tai natūrali Alzheimerio ligos profilaktika”, – juokauja Thomas.

Tai tiesa, mat amerikiečių mokslininkai yra apskaičiavę, kad gulint paplūdimyje po savaitės IQ nukrinta aštuoniais punktais.

Danų šeima yra mokytojai, taigi didelių santaupų neturi, bet pinigais kelionėms apsirūpina išnuomoję savo namą. Likusį nuo kelionių vasaros laiką šeima leidžia Lietuvos miškuose. Thomas kasdien bėgioja iki ežero, o Beatrix mokosi uogauti ir grybauti, beje, grybus tyrinėja su knyga. “Man tai teikia didžiulį pasitenkinimą, – tikina moteris ir nusistebi: – Ir kaip jūs, lietuviai, šitiek grybų pažįstat? Turbūt tai jūsų genuose įrašyta”.

Iš tiesų mokslo tyrimai rodo, kad geriausios atostogos yra tokios, kurios priverčia žmogų užmiršti kasdienius rūpesčius. Vilnietė vadybininkė Violeta Kuzmickienė sako nieko negirdėjusi apie tokius tyrimus, tačiau iš patirties žino, kad savaitė atostogų nardant Raudonojoje jūroje geriau už du mėnesius namie. “Kai paneriu ir pamatau būrius pasakiško grožio žuvų, užmirštu ne tik darbą, bet ir tai, kad esu ištekėjusi ir turiu du vaikus”, – tikina moteris.

Jos kolegos nuo intensyvaus darbo sukeliamo nuovargio ginasi slidinėdami, kopdami į kalnus, skraidydami oro balionais ir parasparniais, keletas neseniai atrado jėgos aitvarų teikiamus malonumus.

Psichologė Julija Grigulaitė pabrėžia, kad pailsėti svarbiausia ne fiziškai, o protiškai ir emociškai. Tiesa ta, kad pasyvus poilsis nuo tokio nuovargio vargiai padeda išsivaduoti, nes mintys niekur nedingsta, tuo tarpu poilsiaujant aktyviai galva užimama visiškai kitokia veikla. Tai padeda smegenis “iššluoti”.

Be to, pasak psichologės, labai svarbu, kad atostogos būtų malonios. “Derėtų gerai pagalvoti, kas iš tiesų teikia malonumą, ir nepasiduoti madoms. Jei žmogus nepakelia karščio, jam tikrai reikėtų vengti Pietų kurortų, na, ir kas, kad dauguma ten važiuoja, – pataria specialistė. – Be to, jei atostogaujama su šeima, svarbu pasiekti kompromisą, o ne kategoriškai pareikšti: aš noriu to, ir tu norėk. Sutarimas irgi teikia malonumą”.

Tai, kad daugybė lietuvių nemoka planuoti atostogų, tvirtina ir Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriaus vedėja Lidija Bajarūnienė: “Kai tik pašviečia saulė, mes puolame važiuoti, ir būtinai į vieną vietą, iš anksto nepasidomėję, kur gyvensime. Suprantama, kad daugeliui tenka nusivilti”.

Pašnekovės nuomone, iš tiesų labai nedaug lietuvių žino, kokių atostogų nori, ir kruopščiai jas planuoja, taupo pinigus. Suprantama, kad tokie žmonės pailsi gerai. Tuo tarpu kiti elgiasi taip, tarsi atostogos būtų kasmet užklumpanti stichinė nelaimė.

Kai kas ima postringauti, kad Lietuvoje nėra sąlygų gerai pailsėti. “Tai netiesa. Turime 2850 ežerų, 760 upių, penkis nacionalinius ir 30 regioninių parkų, 261 draustinį bei saugomą teritoriją, nesuskaičiuojamą galybę paveldo objektų, šimtą pažintinių mokomųjų rekreacinių takų. Ir puikių kurortų! O didžiausias mūsų privalumas, kurio gali pavydėti kitos šalys, – natūrali, mažai urbanizuota aplinka, – vardija ponia Lidija, kol galiausiai priduria: – Vasarą reikia poilsiauti tik Lietuvoje”.

“Veido” pašnekovų teigimu, didelis privalumas, kad mūsų turizmo infrastruktūra nauja. Beje, per 2007–2013 metus į ją būsime investavę milijardą litų. Ar tai mažai?

Taigi Lietuvoje yra visos sąlygos gerai ilsėtis, tik reikia pagalvoti, ko mes norime iš atostogų, ir atkakliai to siekti. Tik tada dauguma žmonių po atostogų griš pailsėję, o ne pavargę, tik tada jie geriau dirbs, geriau jausis ir bus sveikesni. Juk geros atostogos stimuliuoja darbingumą: turtingas įspūdžių žmogus bus turtingas ir idėjų dirbdamas. Svarbiausia per atostogas išsikelti tikslą pailsėti, o ne susitvarkyti kuo daugiau reikalų, nudirbti kuo daugiau buities darbų ar nuravėti kuo daugiau daržų.

Kaip susikurti kokybiškas atostogas

Ypač teigiamai žmogaus smegenis veikia vanduo ir augmenija. Bet poilsiautojas turi ilsėtis aktyviai – žvejoti, plaukioti baidarėmis ar laiveliais po ežerėlius, važinėtis dviračiu, jodinėti, išsiperti pirtyje, keliauti pėsčiomis po apylinkes. Jokiu būdu netysoti ant žolės su smilga dantyse. Žiūrint į praplaukiančius debesėlius neatgaunamos jėgos, nepailsi galva – tik kūnas priauga keletą nereikalingų kilogramų. Kuo ilgiau žmogus gulinėja ant pievelės ar paplūdimy, tuo daugiau jis linksta į nesveiką “savianalizę”. Ima graužtis, gailėtis savęs, kurti problemų sprendimo variantus.

Juk sunkiausia pailsėti nuo savęs, nuo savo emocijų ir mąstymo, nes žmogus pats sau yra didžiausias darbas, kurio jis niekada neįstengs nudirbti iki galo. Pasak psichologų, pačios savaime atostogos nėra problema, bet jos gali kelti tam tikrų sunkumų žmonėms, kurie didžiausia savo gyvenimo vertybe laiko darbą. Ypač tai būdinga darbomanams. Darbomanija – paprastai yra būdas pabėgti pačiam nuo savęs. O kai ateina atostogos – darbų nebelieka, ir tada nori nenori tokiam žmogui tenka susidurti su pačiu savimi. Jam staiga atsiveria nepažintas vidinis jo pasaulis. Tai darbomanui yra baisiausia, nes jis savęs nepažįsta, savęs bijo, nuo savęs bėga. Labiausiai į savo profesiją yra linkę bėgti verslininkai, gydytojai, mokytojai.

Per atostogas norint pailsėti, tiesiog būtina pakeisti aplinką ir jokiu būdu nelikti namie. Taip pat svarbu žinoti, kas geriausiai atpalaiduoja. Pačių įvairiausių sričių vokiečių specialistai sudėliojo gana plačią pasiūlymų plejadą. Norintiesiems atgauti jėgas ir “išvalyti” smegenis siūloma štai kas: per atostogas kas antrą dieną po pusvalandį skirti mokymuisi žongliruoti kamuoliukais ar obuoliais (tai padeda užmiršti problemas); rekomenduojama perskaityti nei daugiau, nei mažiau kaip vieną knygą per savaitę.

Labai verta gerą pusdienį skirti žvejybai arba grybavimui, o po savaitės dar pusdienį – darbui sode arba vaistažoliavimui. Per atostogas esą derėtų išmokti taisyklingai kvėpuoti ir kasdien bent dešimt minučių skirti kvėpavimo pratimams. Jei jūsų darbas – nuolatinis bendravimas su žmonėmis, jums tiesiog būtina bent tris dienas praleisti vienuolyne arba vienkiemyje. Jei kitaip neapkraunate kūno, kasdien reikėtų nueiti bent 5 km. Jei esate visiškas miestietis, vieną dieną su vaikais galite nuvykti pas ūkininką ir šiek tiek sumokėję paprašyti leisti stebėti jo darbą, gyvulių šėrimą, javų pjovimą, kartu su ūkininku pietauti ir vakarieniauti. O mėgėjams pavalgyti atostogaujant siūloma išbandyti kitų tautų, sveikuolių virtuvę.

Tačiau svarbiausia per atostogas namie užmiršti laikrodį. Tada po atostogų jūs tapsite nauju žmogumi.

Kasmetinės atostogos Lietuvoje
28 dienas kasmet atostogauja vidutinis statistinis lietuvis.
35 dienas atostogauja farmacijos specialistai, jūrininkai, žvejai, Valstybinės maisto bei veterinarijos tarnybos laboratorijų darbuotojai bei asmenys iki 18 metų, taip pat žmonės, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba vaiką invalidą iki 16 metų, ir neįgalieji.
42 dienas atostogauja gydytojai, aktoriai, muzikantai, dainininkai, koncertinių organizacijų kūrybiniai darbuotojai, greitosios medicinos pagalbos vairuotojai.
58 dienas ilsisi pedagogai, mokslininkai, lakūnai, stiuardesės.

Kas ir kiek atostogauja pasaulyje
Čekai – 25 darbo dienas
Prancūzai – 30 darbo dienų
Ispanai – 30 kalendorinių dienų
Airiai – 28 darbo dienas
Norvegai – 21 darbo dieną
Lenkai – 26 darbo dienas
Švedai – 26 darbo dienas
Lietuviai – 28 kalendorines dienas
Liuksemburgiečiai – 25 darbo dienas
Japonai – 10 darbo dienų

Sekmadienį, rugpjūčio 15 d., Lietuvos tikintieji švęs Žolinę – Švč.Mergelės Marijos ėmimo dangun šventę. “Veido” užsakymu bendrovės “Prime consulting” atlikta apklausa parodė, kad 37 proc. didmiesčių gyventojų sekmadienį apsilankys artimiausioje bažnyčioje, o 5 proc. vyks į garsiuosius Pivašiūnų atlaidus. Vis dėlto dauguma miestiečių (56,4 proc.) Žolinės atlaiduose nedalyvaus.

“Veidas” gyventojų taip pat teiravosi, ar per vasaros atostogas jie keliauja po istorines Lietuvos vietas. Juk šiemet minime Žalgirio mūšio 600-ąsias metines – ta proga Turizmo departamentas netgi parengęs maršrutą, vedantį per Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didybę menančias vietas. Apklausa parodė, kad po istorines Lietuvos vietas per vasaros atostogas keliauja tik ketvirtadalis lietuvių. 31 proc. istorines Lietuvos vietas iškeičia į tolesnius kraštus, o 36 proc. mieliau lieka namie.

Ar dalyvausite Žolinės atlaiduose?
Atlaiduose nedalyvausiu    56,4
Apsilankysiu artimiausioje bažnyčioje    37
Vyksiu į Pivašiūnus    5,2
Dalyvaučiau, bet šiemet nėra papildomos laisvos dienos    1,4

Ar per vasaros atostogas keliaujate po istorines Lietuvos vietas?
Ne, man gerai ir namie    36,4
Ne, stengiuosi pamatyti tolimesnius kraštus    31,4
Taip    25,2
Ne, norėčiau, bet trūksta informacijos    7

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2010 liepos 26–28 d. atlikta didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa. Cituojant apklausą nuoroda į “Veidą” būtina.

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras ir Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnyba perspėja, kad rugpjūtis – pavojingiausias metas poilsiautojams.

Patirtis rodo, kad paskutinį vasaros mėnesį jūroje ištinka daugiausiai nelaimių, bangos pasiglemžia itin daug poilsiautojų gyvybių, teigiama biuro penktadienį išplatintame pranešime.

“Rugpjūtis gelbėtojams – įtemptas metas. Vanduo įšyla, todėl daug žmonių patraukia poilsiauti į pajūrį. Šį mėnesį jūra itin pavojinga – šiltas vanduo, smarkus vėjas, didelės bangos paspendžia spąstų poilsiautojams, mat sustiprėja srovės, jūros dugne atsiranda itin daug duobių. Žmonės nepaiso gelbėtojų įspėjimų ir drąsiai neria į bangas, neretai tokius nedrausmingus poilsiautojus tenka traukti iš mirties nagų”, – pranešime cituojamas Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Aleksandras Siakki.

Pasak gelbėtojų, svarbu atėjus į paplūdimį patiems įvertinti, ar maudytis saugu. Tai pasako prie gelbėjimo stočių plazdančios vėliavos. Raudona maudytis draudžia, geltona byloja, kad jūra gana pavojinga. Pasak gelbėtojų, jūra niekada negali būti saugi, nes ir ramiame vandenyje gali “pagauti” povandeninės srovės, kurios rugpjūtį ypač sustiprėja.

Ir gelbėtojai, ir visuomenės sveikatos specialistai įspėja paplūdimiuose ypač saugoti vaikus. Gelbėtojai sako, kad jiems nuolat tenka ieškoti pasimetusių vaikučių tėvų.

“Neretai tėveliai sako iš toli stebintys, ką vandenyje veikia jų vaikai. Tačiau mažylių jokiu būdu negalima palikti vienų. Ypač pavojinga vaikams žaisti banguotoje jūroje. Tereikia tik akimirkos, kai banga gali parversti vaiką ar srovė įtraukti gilyn į jūrą”, – teigia Klaipėdos visuomenės sveikatos biurui laikinai vadovaujanti Ineta Pačiauskaitė.

Specialistai primena, kad nepaisantiems gelbėtojų draudimų ir besimaudantiems audringoje jūroje, plazdant draudžiamai vėliavai, gresia administracinė atsakomybė – įspėjimas arba piniginė bauda.

Atostogos ir poilsis nuo darbo neabejotinai turi didelę įtaką darbo efektyvumui, rodo atlikta apklausa Lietuvoje. Daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių respondentų pripažino, jog po atostogų jie dirba daug efektyviau ir į darbą grįžta labiau motyvuoti.

Tyrimas parodė, jog 41 proc. lietuvių produktyviam darbui labiausiai nuteikia aktyvios atostogos su nardymu, stovyklavimu ir turistiniais žygiais. Nemaža dalis (28 proc.) tvirtina, kad jų darbo motyvacijai teigiamos įtakos turi prabangesnės atostogos kruize, privačioje viloje ar spa centre. Poilsį paplūdimyje rinktųsi tik 15 proc. respondentų, o poilsis namuose ar mieste nebuvo pripažinti kaip teigiamai darbo motyvaciją veikiančios atostogos.

Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, jog darbinius reikalus atostogų metu lietuviai yra linkę nustumti į šoną ir skirti laiką tik poilsiui. Net 91 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų pripažino, kad atostogų metu jiems pavyksta visiškai “atsijungti” nuo darbo ir grįžti gerai pailsėjus. Daugiau negu pusė apklausoje dalyvavusiųjų nesutinka, jog atostogos yra puikus metas įgyti darbui reikalingų žinių ir įgūdžių.

Atostogos leidžia darbuotojams pasikrauti baterijas, padeda sumažinti stresą. Visa tai suteikia galimybę darbuotojams grįžus į darbą po atostogų dirbti produktyviau.”

Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų darbų nepamiršta ir atostogaudami – 28,8 proc. skambins darbo klausimais, ilsėdamiesi pajūryje, prie ežero ar keliaudami.

Maždaug tiek pat dėmesio darbo reikalams atostogų metu skiria ir suomiai su norvegais, mažiausiai iš visų – danai. Tai atskleidė “Omnitel” vasaros tendencijų tyrimas.

Vidutiniškai vienas iš penkių apklaustų lietuvių, išvykę atostogauti, vienu ar kitu būdu tvarkys darbo reikalus el. paštu – 21,8 proc. apklaustųjų žada skaityti su darbu susijusius elektroninius laiškus, 25,5 proc. – į juos atsakinėti ir 18,5 proc. – siųsti patys.

Tyrimas buvo atliktas “TeliaSonera” užsakymu 2010 m. birželio mėnesį, bendradarbiaujant su tyrimų kompanija “United Minds”. Rezultatai buvo suskirstyti į grupes, siekiant atstovauti gyventojams pagal lytį, amžių ir geografinę gyvenamąją vietą.

Kiekvieną vasarą Lietuva vis dažniau primena Vakarų, tiksiau, Pietų, Europos valstybes, kuriose liepos ir rugpjūčio mėnesiais gyvenimas praktiškai sustoja, institucijos nedirba, o paslaugos nebeteikiamos, nes dauguma darbuotojų atostogauja.

Tarkime, Lietuvos teismai šiuo metu nedirba, nes teisėjai atostogauja (likę tik keletas budinčių teisėjų). Kadangi nedirba teisėjai, atostogauja ir dauguma advokatų bei daugiau nei pusė prokurorų.

Nuo liepos pradžios nedirba ir Seimas. Tiksliau, dirba, bet jame nėra nei Seimo narių, nei daugumos jų padėjėjų. Nemažai ministrų šiuo metu irgi poilsiauja. Apskritai Vyriausybėje ir ministerijose atostogauja nuo 30 iki 60 proc. visų darbuotojų. Stipriai ištuštėjusios ir savivaldybės.

Ir nors Vilniaus savivaldybės rinkodaros bei viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistas Antonas Nikitinas tikina, kad bent Vilniaus savivaldybėje žmonės paslaugų kokybe ir greičiu nesiskundžia, nes likę tarnautojai pavaduoja atostogaujančius, vis dėlto žmonės, kuriems reikia tam tikrų leidimų ar dokumentų, pastebi, jog darbo tempas savivaldybėse sulėtėjęs kelis kartus.

Pasak Nacionalinės smulkiojo verslo asociacijos pirmininko Henriko Rackevičiaus, verslininkai yra priversti daugumą savo darbų bei planų atidėti iki rudens, mat dėl atostogaujančio viso Seimo ir daugybės savivaldybės darbuotojų reikalai tvarkomi neoperatyviai ir dažnai nepasiekiama jokio rezultato. Šis klausimas ypač aktualus su statybomis su susijusiam verslui. Darbo efektyvumą mažina ir tai, kad net ir neatostogaujantieji, bet atostogoms besirengiantys kolegos ar partneriai svarbius darbus ir sprendimus linkę atidėti, o pavaduojantieji kolegas paprastai kratosi bet kokios atsakomybės.

Beje, vasarą problemų sprendimas maždaug tris kartus sulėtėja ne tik valstybės tarnybos įstaigose, bet ir daugelyje kitų biudžetinių įstaigų, tarkime, sveikatos apsaugos ar policijos institucijose. Juk šiuo metu atostogauja trečdalis policininkų, daugiau nei trečdalis medikų, todėl planinės operacijos atidedamos rudeniui, poliklinikose irgi dirbama labai jau lėtu atostogų režimu.

Tikriausiai dauguma pastebėjo, kad dabar atostogauja ir dauguma su teatru susijusių žmonių, ir televizijų laidų kūrėjų, ir kultūros darbuotojų, ir daugybė kitų kūrybinių darbuotojų.

Beje, atostogų virusas iš įprasto darbo režimo išjungia ne tik didžiumą valdžios institucijų, bet net ir nemažai privačių bendovių. Žinoma, jos paslaugas teikia, bet dažnai dirba trumpiau, jose gerokai mažiau aptarnaujančio personalo.

Praėjusią savaitę daugiausiai buvo kalbama apie karščius, poilsį ir atostogas. Natūralu, kad ir apklausą nutarėme surengti būtent šia tema. Respondentų buvo teiraujamasi, kur jie paprastai geriausiai pailsi. Taigi iš tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos apklausos sužinojome, kad maždaug du trečdaliai apklaustųjų geriausiai pailsi Lietuvoje, tik skirtingose vietovėse (daugiausiai – maždaug penktadalis – geriausiai atsipučia prie Lietuvos ežerų ir upių, nemažai daliai žmonių patinka poilsis prie Baltijos jūros), o maždaug trečdalis respondentų vis dėlto geriausiai pailsi užsienio šalyse.

Kartu apklausos dalyvių teiravomės, ar jie patenkinti turizmo ir poilsio infrastruktūra Lietuvoje. Apibendrinus atsakymus galima teigti, kad nelabai.

Ar esate patenkinti turizmo ir poilsio infrastruktūra Lietuvoje ir ar jus tenkina vietinių turizmo paslaugų lygis?

Iš dalies (kai moki daugiau, daugiau ir gauni, kai mažiau moki, mažai ir gauni)    49,2 proc.
Ne    37,4 proc.
Taip    12,4 proc.
Nežinau / nesakysiu    1 proc.

Kur geriausiai pailsite?

Atostogaudamas užsienio šalyse    29 proc.
Atostogaudamas prie Lietuvos ežerų ir upių    18,6 proc.
Atostogaudamas Lietuvos pajūryje    15,6 proc.
Atostogaudamas savo sode, sodyboje    13,2 proc.
Kita    11,4 proc.
Atostogaudamas Lietuvos kurortuose    8,4 proc.
Aš visai neatostogauju    3,8 proc.

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2010 m. liepos 12–14 d. atlikta 500 didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa. Cituojant apklausą nuoroda į “Veidą” būtina.

Įpusėjus vasarai dar ne visi šalies vadovai suplanavo savo atostogas. Premjeras Andrius Kubilius ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė atostogauti ketina beveik mėnesį, tuo metu prezidentė Dalia Grybauskaitė atostogų nėra suplanavusi, bet joms ketintų skirti nebent savaitę.

Premjeras A.Kubilius oficialiai atostogas pradeda liepos 26 dieną, dar atostogų išvakarėse jis pradeda dviračių žygį kaimyninėje Baltarusijoje.

“Premjeras išvyksta į dviračių žygį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės keliais – pro Nesvyžių, Lydą. Šis žygis truks apie savaitę”, – BNS sakė premjero atstovė spaudai Jarda Paukštienė.

Pasak premjero atstovės spaudai, per dviračių žygį numatyti ir premjero susitikimai su kaimyninės Baltarusijos valdžios atstovais.

Po šio žygio premjeras leisis į kitą. “Po to premjeras kartu su žmona atostogaus privačiai. Jie ketina kartu vykti į dviračių žygį, atrodo, Vokietijoje, grįš rugpjūčio pabaigoje, 23 dieną jau bus darbe”, – sakė J.Paukštienė.

Seimo pirmininkės I.Degutienės atstovas spaudai Juozas Ruzgys informavo, jog parlamento vadovė rugpjūtį atostogaus savo sodyboje Molėtų rajone.

Tuo metu prezidentės D.Grybauskaitės atostogos dar nesuplanuotos.

“Prezidentė neturi kada galvoti apie atostogas”, – BNS sakė jos atstovas spaudai Linas Balsys.

Jis sakė, jog prezidentė yra užsiminusi, kad atostogauti ketina savaitę Lietuvoje.

Ūkio ministerija ir Valstybinis turizmo departamentas ragina Lietuvos keliautojus atidžiai perskaityti pasirašomas kelionių paslaugų teikimo sutartis, domėtis kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo terminu ir laidavimo draudimo suma.

“Žmonės turėtų ne tik atidžiai perskaityti sutartis, bet ir pasinaudoti savo teise žinoti apie kelionių agentūros ar organizatoriaus turimą laidavimo draudimo sutartį ir jos galiojimo datą. Šie duomenys privalo būti nurodyti visose tarp kelionių agentūrų ar organizatorių ir keliautojų pasirašomose sutartyse”, – sako Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento Turizmo politikos skyriaus vedėja Lidija Bajarūnienė. Be to, pasak jos, visi kelionių organizatoriai ar agentūros matomoje vietoje turi laikyti savo veiklos vykdymo pažymėjimą, kad keliautojams patiems nereikėtų tuo domėtis papildomai.

Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 4 straipsnis nustato, kad kelionės organizatorius ar kelionių agentūra kelionių organizavimo arba kelionių agentūros paslaugas gali teikti tik turėdami galiojantį kelionės organizatoriaus arba kelionių agentūros pažymėjimą.

Nė viena valstybinė institucija neprisiima įsipareigojimų dėl nuostolių kompensavimo keliautojams, kurie sudaro sutartis su tokio pažymėjimo neturinčiomis bendrovėmis.

Visi kelionių organizatoriai ir agentūros, veikiančios pagal galiojančius pažymėjimus, yra nurodytos Valstybinio turizmo departamento interneto svetainėje dešinėje pusėje esančioje skiltyje “Registruotos turizmo paslaugos” bei interneto puslapyje adresu http://www.travel.lt/index.php/keliones/1282.

Prasideda atostogų planavimo metas, o kartu su juo – ir šimtai rūpesčių. Kur, kaip ir su kuo praleisti atostogas, kaip atsiriboti nuo kasdienybės problemų ir kaip nesusikurti naujų?

"Veido" archyvas

Didieji lūkesčiai

Atostogų laukiate visus metus. Į jas sudedate didžiausius savo lūkesčius, nes žinote, kad privalote jas išnaudoti kaip įmanoma geriau: pailsėti, atgauti jėgas, spėti skirti laiko per kasdienius rūpesčius primirštiems pomėgiams. Tačiau tam viso labo teturite kelias savaites. Suvokdama būsimų atostogų trumpumą jaučiate nemenką spaudimą suplanuoti jas taip, kad atostogos būtų nepamirštamos. Juk kitų vėl teks laukti metus!

Toks mūsų pačių sau daromas spaudimas ir per dideli lūkesčiai kelia įtampą. Užuot iš tiesų poilsiavę, mes tik svajojame apie poilsį. Užuot atsipalaidavę, atostogas pradedame pykčiu, kad negalime atsipalaiduoti. Tačiau tai tik įsuka užburtą ratą.

Daugelis mūsų kažkodėl tikisi, kad į atostogų būseną galima “įeiti” vos tik užsimanius ir prasidėjus kalendorinei atostogų dienai. “Šiandien pradedu ilsėtis”, – ištariate. Ir nustembate, kodėl vis dar jaučiatės taip pat kaip vakar, kai sėdėjote darbe tarp šūsnies popierių. Šiandien darbų nebeturite, bet vidinė būsena nepasikeitė. Todėl imate ant savęs pykti: “Atsipalaiduok, ilsėkis, nepražiopsok atostogų”.

Poilsis prasideda ne iš karto

Kuo labiau stengsitės sau nurodinėti ilsėtis, tuo didesnė tikimybė, kad atostogas iš tiesų pražiopsosite. Poilsis neveikia kaip žadintuvas, kuris pradeda skambėti tik todėl, kad jį nustatėte tam tikrai valandai.

* Poilsis prasideda tada, kai jokių nurodinėjimų ir nustatymų nebelieka: jūs pradedate ilsėtis tada, kai pamirštate, kad jūsų tikslas yra pailsėti. Nenustebkite, jei ilsėtis pradėsite tik trečią ar net penktą atostogų dieną: reikia laiko, kad priprastumėte prie atostogų režimo. Ir pagaliau pamirštumėte jaudintis dėl savo atostogų kokybės.

* Atsipalaiduosite greičiau, jei iš atostogų mažiau tikėsitės. Neturėkite per didelių lūkesčių gerai pailsėti, nekurkite iliuzijų apie tobulas atostogas ir nesvarstykite, ar pasirinkusi kitokį atostogų būdą būtumėte pailsėjusi labiau.

Trumpam “išjunkite” mąstymą ir nustokite viską analizuoti. Tik tada galvoje liks vietos poilsiui.

Darbo rūpesčių bagažas

Ar mokate atskirti poilsį nuo darbo? O gal keliaudama prie jūros vežatės su savimi nešiojamąjį kompiuterį? O juk atostogaujant nebūna kompiuterio, darbinio telefono, neegzistuoja viršininkas ir biuro taisyklės!

Manote, kad kol jūs ilsitės, darbe vyksta dalykai, kurių praleisti negalite? Štai jums ir naujiena – galite. Tai, kas turi įvykti, įvyks nepaisant to, ar jūs šiuose įvykiuose dalyvausite. O jei iš tiesų jūsų beviltiškai trūks, darbai palauks, kol grįšite. Tik jokiu būdu nebandykite viena sėdyne užsėsti dviejų kėdžių: gulėti paplūdimyje ir iš visų jėgų stengtis pailsėti, tuo pat metu atsakinėdama į darbo skambučius…

! Tyrimai rodo, kad tie darbuotojai, kurie neatostogauja visai, arba tie, kurie per atostogas tvarko darbo reikalus, yra dešimtadaliu mažiau produktyvūs nei pailsėję darbuotojai.

Tad jei iš tiesų jaučiate atsakomybę dėl savo darbo, padarykite jam paslaugą: kurį laiką jį pamirškite. Ir prieš kraudamasi daiktus atostogoms kai kuriuos atidėkite: išpakuokite darbo rūpesčius, nerimą dėl karjeros, kolegas, viršininką, darbo telefoną ir kompiuterį. Palikite visą šią krūvą namie ir uždrauskite savo sąžinei dėl to gailėtis! Ši krūva niekur nepradings – ją rasite grįžusi po atostogų. O kol kas metas vieniems nuo kitų pailsėti…

Šeimos paveikslėlis

Šeimos atostogos retai būna tokios, kokias vaizduoja kelionių agentūrų lankstinukai: be jokių nesklandumų, su šypsenomis iki ausų ir begaline meile… Dailų paveikslėlį beveik visada sugadina viena kita dėmė.

Jei kasdienybėje matotės tik prabėgomis, atostogos priverčia praleisti kartu kone visą parą. Ir atpratusiems nuo buvimo kartu kiekviename žingsnyje tokias atostogas ištverti sunku. Sutuoktinio įpročiai staiga ima erzinti: jie atrodo aštrūs kaip niekad. O vaikai neleidžia atsipalaiduoti su savo kaprizais: vienas nori išlipti iš mašinos, kitas nori gerti. Vienas skundžiasi, kad brolis jį pravardžiuoja, kitas ima rėkauti. Ir prie viso to reikia prisitaikyti: negalite tiesiog išeiti į kitą kambarį ir užtrenkti durų kaip namie.

Sunkumams reikia pasiruošti

Šeimos atostogos yra išbandymas. Tačiau tai naudingas išbandymas, mokantis kompromisų ir kantrybės bei stiprinantis šeimos ryšius. Juk per atostogas esate   priversti nuolat būti kartu, todėl geriau imate pažinti vieni kitus, geriau suvokti, kas jūsų sutuoktinį ar vaikus erzina, o kas linksmina. Po bendrų atostogų šeimos problemų sprendimai atrodo šiek tiek paprastesni.

Prieš ruošdamiesi kartu su visa šeima išsileisti į atostogas prisiminkite, kad jos nebūtinai bus tobulos: vaikas gali susirgti, automobilio padanga gali sprogti, o oras gali būti apniukęs. Per atostogas rūpesčių gali kilti tiek pat, kiek ir kasdien. Tačiau tai neturi trikdyti jūsų poilsio. Jei iš anksto suprasite, kad sunkumų gali kilti, juos įveikti bus kur kas lengviau.

Kartu ar atskirai?

Nors atostogos turėtų būti ramaus ir nerūpestingo poilsio metas, poroms jis kartais tampa sunkiai pakeliamu išbandymu. Ką daryti, jeigu jūs tenorite ramaus poilsio prie jūros, o jūsų vyras svajoja apie kopimą į kalnus? Pasirinkus bet kurį iš šių dviejų variantų vienas liks nepatenkintas. O tada prasidės neramumai…

• Jei atostogausite kartu, pasiruoškite kompromisams: šiandien darote tai, ko norite jūs, rytoj – tai, ko nori jūsų sutuoktinis. Jei norų suderinti nepavyksta, juos įgyvendinkite atskirai. Pavyzdžiui, jūs galite eiti apsipirkti, kol jūsų vyras žvejos. Juk tai, kad leidotės į atostogas kartu, nereiškia, jog privalote nesiskirti 24 valandas per parą. Leiskite vienas kitam kvėpuoti.

• Atostogos kartu naudingos santykiams. Jūs ne tik kartu geriate įspūdžius, kartu dalijatės įdomiausiomis atostogų akimirkomis ir išgyvenate bendras emocijas. Pasitaikantys sunkumai taip pat naudingi: jūs geriau pažįstate vienas kitą ir išmokstate prisitaikyti. Kartu ieškote kompromisų ir kartu juos randate – taip tobulinate savo santykius.

• O ką daryti, jei pasiūlėte mylimajam šios vasaros atostogų planą, o jis tepasakė: “Brangioji, gal šiemet atostogaukime atskirai?” Neskubėkite sielvartauti, kad nusibodote savo vyrui, galbūt jam tiesiog reikia atitrūkti nuo visos įprastos kasdienybės.

• Porų atostogos atskirai taip pat turi privalumų. Išvengiate būtinybės taikytis vienas prie kito norų, ypač jei poilsį suprantate visiškai skirtingai. Per tą laiką, kol būnate atskirai, spėjate apmąstyti savo santykius ir pasiilgti mylimojo. Juk taip norisi jam papasakoti visus savo atostogų įspūdžius.

Psichologų teigimu, kartais mums reikia pailsėti nuo visko, vadinasi, net ir nuo mylimojo. Tokios atostogos leidžia geriau suvokti save. Todėl jei mylimasis jums pasiūlys atskiras atostogas, neskubėkite jo apipilti priekaištais, esą jūs jam nereikalinga. Jam tereikia laiko pabūti su pačiu savimi.

Per pastaruosius dvejus metus Lietuvos gyventojų galimybės stulbinamai pasikeitė. Ypač tai matyti žvilgtelėjus į atostogas. Tarkime, prieš dvejus metus, pakilimo laikais, atostogas užsienyje planavo net 34,22 proc., Lietuvos kurortuose – 28,9 proc. apklaustųjų, o šiemet užsienyje atostogauti ketina jau tik 16,2 proc.,  Lietuvos kurortuose – vos 6,2 proc. respondentų.

Kaip paaiškėjo iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos didžiųjų šalies miestų gyventojų apklausos, net trečdalis respondentų visai neatostogaus, o kone penktadalis atostogaus namie. Pasidomėjus, kiek pinigų skirs savo šeimos atostogoms, paaiškėjo, kad penktadalis apklaustųjų neskirs nė lito, nes neturi iš ko, apie pusė atostogoms atsidėjo nuo 100 iki 1500 Lt ir tik maždaug 19 proc. atostogoms planuoja plačiau atverti piniginę ir skirti nuo 1,5 iki 10 tūkst. Lt. Priminsime, kad prieš dvejus metus pinigų atostogoms lietuviai skyrė kone dvigubai daugiau.

Kur šią vasarą ketinate atostogauti?

Visai neatostogausiu    31,6 proc.
Liksiu namie    22,8 proc.
Užsienyje    16,2 proc.
Sode    14,6 proc.
Kaimo sodyboje    8,6 proc.
Lietuvos kurortuose    6,2 proc.

Kiek pinigų šiemet skirsite savo šeimos atostogoms?

500–1500 Lt    24,8 proc.
Neskirsiu nė lito – neturiu iš ko    20,4 proc.
Iki 500 Lt    18,2 proc.
Nesakysiu    17,2 proc.
1500–3000 Lt    9,4 proc.
3000–5000 Lt    6,6 proc.
5000–10 000 Lt    3,4 proc.

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2010 m. gegužės 17–19 d. atlikta 500 didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa. Cituojant apklausą nuoroda į “Veidą” būtina.