Šiemet Lietuvos ekonomika – tarp sparčiausiai augančių Europoje. Per pirmąją šių metų pusę ji augo 6,6 proc. palyginti su praėjusiais metais. Tokiam greitam augimui įtakos turėjo eksporto padidėjimas mažiausiai 38 proc.

Tai – neįtikėtinas pasiekimas po smarkiai smogusios finansų krizės. Prisiminkime, kad Lietuvos BVP 2009 m. smuko 14,7 proc. Tai paaiškintina griežta Vyriausybės politika. Lietuvos pasiekimai dažnai ignoruojami arba menkinami, nes kaimyninės Estija ir Latvija pasiekė panašių stebuklų, tačiau visos šios valstybės – tikros didvyrės, o Lietuvos priemonės atrodo nepaprastos dar ir dėl įtemptos konkurencijos.

Po to, kai dėl 2008 m. rugsėjį bankrutavusio Amerikos investicijų banko „Lehman Brothers“ buvo pusmečiui įšaldytas pasaulinis likvidumas, labiausiai nukentėjo mažos, atviros ekonomikos valstybės, neturėjusios garantuotos prieigos keistis kreditais su pagrindiniais centriniais bankais. Kitaip tariant, Baltijos valstybės.

Lietuvoje grynosios santaupos iš užsienio, tai yra grynieji kapitalo srautai į šalį, sumažėjo nuo 11,9 proc. BVP 2008 m. iki 3,8 proc. BVP, o tai reiškia, kad bendroji paklausa sumažėjo 15,7 proc. BVP.

Kadangi BVP sumažėjo, valstybinės pajamos dar labiau smuko. Lietuvai pasisekė, kad šalyje rinkimai į Seimą vyko pačiame krizės viduryje, 2008 m. spalį. Šiuose rinkimuose daugiausia balsų gavo Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai. Lapkričio 28 d. jos lyderis Andrius Kubilius tapo Ministru Pirmininku, o per ateinančią savaitę naujoji Vyriausybė patvirtino išsamią programą ir 2009 m. biudžetą.

Jos metodai buvo gana radikalūs, kaip to ir reikalavo krizė. Tačiau tebesitęsiant ekonomikos nuosmukiui, 2009 m. gegužę buvo imtasi dar radikalesnių priemonių. Jei ne Vyriausybės skubus reagavimas, Lietuva būtų galėjusi bankrutuoti.

Keturis penktadalius fiskalinių korekcijų sudarė išlaidų mažinimas. Todėl pirmajame 2009 m. ketvirtyje dauguma veiklos indeksų stabilizavosi. Nedarbas, paprastai paskutinis aukščiausią tašką pasiekiantis kintamasis krizių laikotarpiais, savo viršutinę ribą pasiekė 2010 m. pradžioje, sudarydamas 17.8 proc.

Lietuvos Vyriausybei pavyko įgyvendinti fiskalines korekcijas neprašant pagalbos iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), kuris suvaidino esminį vaidmenį Latvijoje. Vyriausybė nerimavo, kad TVF spaus imtis devalvacijos. Daugelio nuostabai, Lietuvai pavyko išlaikyti tarptautinės kreditų rinkos pasitikėjimą.

Energingų fiskalinių korekcijų dėka Lietuva išvengė devalvacijos ir išliko konkurencinga, o jos eksportas didėjo taip sparčiai, kaip tik įmanoma. TVF tikėjosi „stiprios defliacijos“, tačiau taip neįvyko. Prognozuota ilga recesija truko tik vienerius metus.

Lietuvos Vyriausybė pasirinko vidinę devalvaciją. Ji pasinaudojo krize, kad padidintų veiksmingumą ir konkurencingumą. Didžiausi valstybės tarnautojų atlyginimai buvo sumažinti daugiau nei 20 proc., tačiau mažesne dalimi mažiau uždirbusiems. Bendrieji vidutiniai atlyginimai sumažėjo 12,4 proc. lyginant didžiausio padidėjimo iki krizės ir didžiausio nuosmukio vidurkį.

Nors bendra mokesčių našta padidėjo nežymiai, mokesčio sistemos struktūra gerokai pasikeitė. Apskritai, mokesčiai labiau pasislinko nuo darbo jėgos prie vartojimo. Dabartinė vyriausybė ir toliau mažina vienodą gyventojų pajamų mokesčio tarifą: dabar jis sudaro 15 procentų, o 2006 m – 33 proc. Pelno mokesčio tarifas buvo laikinai padidintas 2009 m iki 20 procentų, o dabar vėl sumažintas iki 15 proc. Tokia mokesčių struktūra žmones ir verslą labiau skatina dirbti.

2006-2008 m. labai padidėjo socialinių išmokų poreikis, t. y. 44 proc. Todėl Vyriausybė neturėjo kito pasirinkimo tik jas apkarpyti, dažnai taikydama progresyvųjį būdą, kad apsaugotų labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius. Buvo sugriežtinti atitikimo reikalavimai. Vyriausybė taip pat paspartino ir pensijų reformą. 2011 m. birželio mėn. Seimas pritarė, kad iki 2026 m pensinis amžius būtų palaipsniui didinamas iki 65 metų tiek vyrams, tiek moterims, siekiant finansinio valstybinių pensijų sistemos tvarumo.

Vyriausybė panaikino apribojimus dėl lanksčių darbo susitarimų ir su ES fondais parengė didelę užimtumo paramos programą, siekdama sumažinti nedarbo lygį.

Lietuva ilgą laiką pasižymėjo gera aplinka verslui, Pasaulio banko reitingų lentelėje 2011 m. buvo užkopusi net į 27-ą vietą pagal palankių verslui sąlygų sukūrimą, o tai yra du kartus aukščiau nei Lietuvos užimama vieta pagal BVP vienam gyventojui pasaulyje (51 vieta). Per krizę Vyriausybė palengvino ir supaprastino turto įregistravimo procedūras, nemokumo problemų sprendimą, mokesčių mokėjimą, verslo įregistravimo procedūras ir sutarčių vykdymą. Ji taip pat pagerino investuotojų apsaugą.

Vyriausybė pradėjo didelę aukštojo mokslo reformą, valstybės finansavimą susiedama su studentais, kad aukštojo mokslo institucijos konkuruotų viena su kita, siekdamos pritraukti geriausius studentus, taip pat siekdamos tiek sutaupyti, tiek ir pagerinti kokybę.

Lietuvos Vyriausybė pagerino ES lėšų panaudojimą nuo 1,2 mlrd. eurų 2008 m. iki 1,75 mlrd. eurų 2009 m., tai yra nuo 3,7 proc. BVP iki 6,6 procentų BVP.

Kadangi Lietuvai puikiai sekėsi pažaboti finansų krizę, ji yra pasiruošusi jau 2014 metais įsivesti eurą. Būdama euro zonos nare, Lietuva galės naudotis didžiuliais ECB kreditais ir tokiu būdu užtikrinti, kad likvidumo problema daugiau niekada nepasikartotų.

Tai, kaip dabartinė Lietuvos Vyriausybė sugebėjo sunkmečiu tvarkyti šalies ekonomiką, yra viena iš didžiausių paslapčių Europoje. Iš tikrųjų, šalies tarptautiniam konkurencingumui niekada nebuvo iškilusi rimta grėsmė, bet dabar šalies padėtis šiuo atžvilgiu ypač pagerėjo. Lietuvos Vyriausybė įrodė, kad vidaus devalvacija yra ir įmanoma, ir naudinga.

Anders Åslund

Straipsnio autorius yra Petersono tarptautinės ekonomikos studijų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis. Kartu su Valdžiu Dombrovskiu yra parašęs knygą „How Latvia Came out of the Financial Crisis” („Kaip Latvija išgyveno finansų krizę“).

BLF

Augant būstų paklausai, bankai paskolas gyventojams teikia kiek dosniau, o į paklausą reaguojančios nekilnojamojo turto plėtros bendrovės vėl grįžta prie užšaldytų projektų ir imasi naujų, tačiau naujo nekilnojamojo turto rinkos atsigavimas tebėra kuklus, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Pastaruosius pusantrų metų naujai išduodamų paskolų būstams kreivė ėjo horizontaliai, o šiemet ji palengva pradėjo kilti aukštyn”, – sako “Danske Bank A/S” Lietuvos filialo Verslo plėtros tarnybos direktorius Norbertas Žioba, anot kurio, rinką gaivina lėtai, tačiau stabiliai atsigaunanti nekilnojamojo turto paklausa privačiame sektoriuje, o tai suteikia impulsą bendrovėms imtis naujų projektų ar baigti per krizę užšaldytus projektus.

Pasak jo, didžiausias paklausos augimas matyti gyvenamojo būsto segmente -tiek butai, tiek namai jau kelia pirkėjų susidomėjimą, tačiau beveik išimtinai tik Vilniuje

Anot bendrovės “Red haus” generalinio direktoriaus Roko Volungevičiaus, nekilnojamojo turto rinkoje matyti poslinkių, tiesa, mažučių – šiuo metu žmones domina arba pigūs variantai daugiabučiuose, arba itin geros kokybės būstai. “Viduriuko kol kas nelabai matau”, – sako jis ir aiškina, kad žmonių apsisprendimui šiuo metu pirkti būstą turi įtakos ir didėjančios statybų kainos, kurios netrukus gali kilstelėti ir naujo nekilnojamojo turto kainą.

Statybinių medžiagų, gelžbetonių konstrukcijų gamintojai, įrangos nuomotojai jaučia spartėjantį statybų tempą – pardavimai, paslaugų paklausa didėja, tad užsakymus įvykdyti jau trunka kiek ilgiau, kyla ir kainos.

Statybinės įrangos nuomos, pardavimo įmonės “Ramirent” direktorius Algirdas Pikturna atsigaunančias statybas jaučia pagal padidėjusią nuomojamos technikos paklausą. Jis pažymi, kad per recesiją įmonei daug ką iš siūlytos įrangos teko parduoti, tad dabar jaučia technikos trūkumą.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų balandį, palyginti su kovu, statybos sąnaudų kainos padidėjo 2,8 proc. Tai sparčiausias šuolis nuo 2010 metų pradžios. Bendrajam statybos sąnaudų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo padidėjęs darbo užmokestis ir pridėtinės išlaidos. Darbo užmokesčio padidėjimą lėmė sezoniškumas ir didesni, palyginti su kovu, priedai bei priemokos.

+370 5 2396414

Siuntų versle geros tendencijos rodo atsigaunančią ekonomiką: siuntų gabenama daugiau, auga ir pajamos, skelbia siuntų gabenimo bendrovės. Šiemet atsigavimą simbolizuoja ir tai, kad kainos prioritetą keičia išaugusi papildomos vertės ir paslaugos kokybės paklausa, rašo” Verslo žinios”.

“Eksporto siuntų kiekiai tikrai auga, ir jie auga jau nuo 2009 metų. Lietuviai daug intensyviau pardavinėja už Lietuvos ribų, dirba su jau atsigavusiomis Europos rinkomis”, – teigė “DPD Lietuva” generalinis direktorius Vytautas Kudzys.

“Anksčiau įmonės sakė: padarykite mums pigiau, tai gali būti lėčiau, mažiau privalumo, bet mums reikia pigiai. Dabar vėl klientams reikia greičio, gal kažkiek brangiau, bet patikimai, su papildoma nauda. Vėl grįžtama į kokybę, o ne į kainą” – sakė bendrovės “DHL Lietuva” generalinis direktorius Mindaugas Pivoriūnas.

“DPD Lietuvos” apyvarta pernai siekė apie 40 mln. litų, “DHL Lietuvos” – daugiau kaip 90 mln. litų

Didžiausias šių metų iššūkis siuntų bendrovėms – sparčiai augančios kuro kainos, kurios brangina klientui paslaugą. Pavyzdžiui, “DHL Lietuvos” numatyta kuro priemoka balandį siekia 16 proc., vasarį ji buvo 14,5 procento. Tuo tarpu “DPD Lietuvos” skaičiuojama kuro priemoka balandį siekia 15,9 procento., o, pavyzdžiui, 2010 metų gruodį ji siekė tik 7,9 procento.

Lietuvoje ekonomikos atsigavimo požymiai yra aiškiai matomi, tačiau tai nereiškia, kad galima atsipalaiduoti, ketvirtadienį sakė premjeras Andrius Kubilius, prieš pristatydamas Seimui Vyriausybės veiklos ataskaitą.

“Kas turbūt būtų svarbu, tai pasidžiaugti visiems kartu, kad tikrai mes – ne Vyriausybė, o visa Lietuva – sugebėjome 2010-aisiais metais jau pradėti kilti iš tikrai sunkiausios krizės, ir tuos ekonomikos atsigavimo požymius pakankamai ryškiai jau visi matome. Dar kartą norisi perspėti, kad tikrai tai neleidžia atsipalaiduoti”, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas.

Kalbėdamas apie nuveiktus Vyriausybės darbus, jis sakė, kad pradėta keisti energetikos sistema, stiprėja kova su korupcija.

“Matome vis labiau įsisiūbuojančią kovą su korupcija, su neskaidriais viešaisiais pirkimais, su kontrabanda, su šešėline ekonomika, skaidrėja energetikos dalykai. Šita sritis, mano manymu, irgi yra labai svarbi ir 2010-aisiais metais – čia matėme nemažai naujų darbų, kurie nuteikia viltingai”, – sakė premjeras.

Daugiau nei tris kadencijas Lietuvos bankui vadovavęs Reinoldijus Šarkinas mano, kad šalies ekonomika prieškrizinį lygį pasieks per metus-trejus, o jo vadovaujama institucija pučiantis nekilnojamojo turto (NT) kainų burbului viską darė teisingai. Paskutines dienas poste esantis centrinio banko vadovas sako manantis, kad eurą Lietuva galėtų įsivesti 2014-aisiais.

Interviu naujienų portalui delfi.lt R.Šarkinas sakė, kad Lietuvos ūkis atsigaus artimiausiais metais.

“Nemėgstu prognozuoti, bet jei klausiate, pamėginsiu. Aš manau, labai greitai. Per metus, trejus. Jeigu kai kas laukia 5 proc. ir didesnio ekonomikos augimo, jis gali būti pasiektas gana greitai”, – teigė R.Šarkinas.

Jo teigimu, Lietuvai jau seniai reikėjo įvesti nekilnojamojo turto mokestį.

“Mano nuomonė yra tokia, kad reikia baigti kalbas ir pereiti prie darbų. Kiek galima pliurpti tą patį metai iš metų ir nieko nedaryti?”, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Anot jo, tinkamiausias laikas įvesti nekilnojamojo turto mokestį buvo prieš 10 metų.

“Bet ir dabar jis tinkamas. Jis visada tinkamas”, – teigė R.Šarkinas.

Jo įsitikinimu, centrinis šalies bankas padarė viską, kas nuo jo priklauso, kad nekilnojamojo turto burbulas neaugtų.

“Negalima suvaldyti “burbulo” priežiūrinėmis priemonėmis. Jomis tegalima daryti nedidelę įtaką, ir Lietuvos bankas tai darė stabdydamas “burbulą”. Mes reikalavome iš komercinių bankų turėti pakankamai kapitalo, tinkamai valdyti rizikas, buvome nustatę jiems tris kartus didesnę nei Europoje privalomųjų atsargų normą. Komerciniai bankai tuos ir kitus reikalavimus vykdė”, – teigė jis.

R.Šarkino žodžiais, nė vienam Lietuvos komerciniam bankui nereikėjo mokesčių mokėtojų paramos, visi išsilaikė per sunkmetį ir susitvarkė patys, o taip buvo tik keliose Europos Sąjungos šalyse.

“Manau, kad tai yra pagrindinis dalykas”, – tvirtino jis.

R.Šarkino manymu, Lietuva 2014 metais gali įsivesti eurą.

“Jeigu suvaldysime valstybės biudžeto deficitą ir iki 2012 metų pasieksime pagal Mastrichto kriterijus numatytas ribas (3 proc. BVP – “Delfi”), jeigu per daug neaugs infliacija, be abejo, yra įmanoma”, – tvirtino jis.

+370 5 2058518

Vien per pastaruosius dvejus metus daugiau nei 20 mlrd. litų pasiskolinusi Lietuva ir didžiąja, šių lėšų dalį išleidusi ne efektyvioms investicijoms, o biudžeto skylėms lopyti, teigiamas ekonomikos atsigavimo pasekmes pajus vėliau nei kitos valstybės.

“Pastaroji krizė Lietuvai kainavo labai brangiai. Iš Rusijos krizės išlipome su kiek didesne nei 20 proc. BVP skola, o po šios krizės valstybės skola dvigubai didesnė. Vadinasi, atitinkamai mažesnės galimybės vykdyti aktyvią valstybės investicijų politiką ar mažinti mokesčius. Todėl mūsų ekonomikos atsigavimas bus labiau komplikuotas ir ilgiau užtruks”, – “Lietuvos žinioms” sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius valstybės skola dar ūgtelėjo pora milijardų ir jau siekia beveik 38 mlrd. litų.

Vien pernai valstybė pasiskolino 11,9 mlrd. litų, o 2009 metais -13,8 mlrd. litų. Finansų ministerijos duomenimis, visa valstybės skola 2010 metų pabaigoje viršijo 36,5 mlrd. litų, o tai sudarė beveik 39 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

Kiekvienas krašto pilietis praėjusių metų pabaigoje buvo skolingas daugiau nei 11 tūkst. litų. Skaičiuojant tik dirbančiuosius Lietuvos gyventojus, kurie kuria pridėtinę vertę ir kurių sumokamais mokesčiais valstybė pildo biudžetą ir atsiskaito su kreditoriais, virš kiekvieno jų galvos kabo apie 19 tūkst. litų skola.

Finansų minsiterija tvirtina, kad šiais metais skolinimasis tikrai nebeaugs tiek, kiek augo pastaruosius dvejus metus.

“Šiemet biudžeto deficitui finansuoti, o taip pat ankstesnėms skoloms grąžinti reikės skolintis beveik perpus mažiau nei pernai – 6,1 mlrd. litų”, – sakė Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas Gediminas Norkūnas

Tačiau, jo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad 2012 metais Lietuvai reikės grąžinti 2002-aisiais išleistą ir 2006 metais papildytą 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų) vertės euroobligacijų emisiją, numatoma galimybė kaupti dalį lėšų šiai emisijai išpirkti.

Nekilnojamojo turto rinkoje gaivinami dvejus trejus metus buvę įšaldyti projektai ir tikėtina, kad šiemet statybos po truputį įgaus pagreitį.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Robertas Dargis “Lietuvos ryto” priedui “Vartai” sakė, kad 2010-ieji buvo išlikimo metai, nors jie buvo šiek tiek geresni, nei tikėjosi verslininkai. Per metus Vilniuje pavyko parduoti apie 1000 naujos statybos butų, nors dar apie tūkstantį liko.

“Naujų projektų nebuvo įgyvendinta, pasiūla nepadidėjo ir šiemet tai gali lemti dar labiau sumažėjusį naujos statybos būsto pardavimą.

Racionaliems, išrankiems pirkėjams jau dabar nelabai yra iš ko rinktis, tad gali būti, kad kitąmet jie nupirks dar mažiau naujos statybos butų. Nauji projektai pradedami įgyvendinti tik dabar, o tai reiškia, kad geriausiu atveju būstų bus pasiūlyta 2012 metais”, – aiškino R.Dargis.

Bendrovė “Realco”, plėtojanti gyvenamųjų namų kvartalą “Ozo parkas”, netrukus turėtų valstybinei komisijai atiduoti naują 120 butų namą ir dar šių metų pradžioje ketina statyti daugiabutį

“Realco” direktorius Julius Dovidonis pripažino, kad pernai bendrovė du kartus didino parduodamų būstų kainas. Tai lėmė didelė paklausa.

“Mūsų patirtis rodo, kad būsto paklausa niekur nedingo. Jeigu tik žmonės randa tai, kas jiems patinka, – kokybišką būstą geroje vietoje ir yra tikri dėl savo ateities perspektyvų, jie perka”, – sakė jis.

Jis pripažino, kad verslininkai ilgisi laikų, kai buvo galima naujos statybos buto kvadratinį metrą parduoti už 7000 litų. Tai tetrukdavo kelias dienas. O dabar 5000 litų už kvadratinį metrą naujos statybos name yra kone riba.

“Nuotaikos geros – visas biuras dūzgia. Šiemet į darbą priėmėme brokerių: darbuotojų mūsų biure padvigubėjo, nes būstų parduodame kur kas daugiau. Trumpai sakant, 2010-ieji – tai metai, kai ir būsto pardavėjai, ir pirkėjai suprato, kad blogiausia – jau praeityje. Dar ne taip seniai parduoti būstą reikėjo pusės metų, o dabar tai pavyksta padaryti per du tris mėnesius”, – aiškino “DnB Nord būsto” vadovas Gediminas Jankauskas.

Jo teigimu, pirkėjai prarado turėtas geresnes derybų pozicijas. Jeigu nustatyta protinga būsto kaina, pirkėjas nebegali gąsdinti, kad nepirks – nupirks kiti.

Draudikai tikisi, kad bendrovėms stiprėjant, atsinaujinant automobilių parkui, kitąmet bus jaučiamas didesnis verslo draudimo rinkos atsigavimas, rašo “Verslo žinios”

“Ergo” draudimo grupės Baltijos šalyse valdybos pirmininkas Kęstutis Bagdonavičius teigė, jog jau šių metų viduryje padidėjo laidavimo, komercinio turto draudimo apimtys, įmonės ėmė draustis finansinių nuostolių draudimu, dar kitaip vadinamu verslo nutrūkimo draudimu.

“Viena iš priežasčių – įmonės sėkmingai prisitaikė prie susidariusios situacijos. Kita vertus, domėjimasis tokiais produktais kaip laidavimo draudimas ar finansinių nuostolių draudimas rodo, kad draudimas tapo stabilumo garantu nestabilioje verslo aplinkoje”, – sakė K.Bagdonavičius.

“Lietuvos draudimo” Draudimo rizikos ir žalų departamento direktorius Julius Kondratas savo ruožtu teigė, jog nors nuo vasaros įmonės skelbia pirmuosius nedrąsius atsigavimo rodiklius, verslo draudimo segmente pagyvėjimo jis tikėjosi kitais metais.

“PZU Lietuvos” generalinis direktorius Marius Jundulas pažymėjo, kad po truputį atsigavimo ženklų rodo naujų automobilių rinka, ir per artimiausius mėnesius paaiškės, ar jau yra pasiektas šios rinkos dugnas.

“Vis dėlto dar reikalingas ilgesnis laikotarpis, jis padėtų nustatyti, kiek ši tendencija yra tvari. Kol neprasidės aiškus naujų automobilių pardavimų kilimas, tol kasko rinkos atsigavimo ženklai bus tik simboliniai”, – vertino jis.

Spartaus vidaus vartojimo atsigavimo dar ir kitąmet sunku tikėtis, teigia analitikai.

Tačiau “Danske” banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sako, kad ypatingos rizikos, galinčios pakeisti atsigavimo kryptį, nėra.

“Išorinė aplinka mums palanki ir leidžia jaustis tvirtai, dauguma pagrindinių prekybos partnerių sparčiai atsigauna -Vokietija, Lenkija, Šiaurės šalys, Rusija. Tačiau mūsų ekonomika turi būti dar labiau priklausoma nuo eksporto, tik taip galėtume siekti didesnių ekonomikos augimo tempų”, – “Verslo žinioms” sakė V.Klyvienė.

“DnB Nord” vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis prognozavo, kad džiugus turėtų būti ir ketvirtasis šių metų ketvirtis: “Jis bus geresnis nei antrasis ir trečiasis, ūkis turės aiškų pliusą. Kiti metai taip pat gali būti geresni negu optimistiškiausios prognozės, jei mums svarbiose rinkose ekonomika toliau augs”.

Tačiau R.Rudzkis nemano, kad eksportas ir toliau kils dviženkliais procentiniais šuoliais.

“Kitąmet eksportas nebus toks pat stiprus lokomotyvas kaip šiemet. Tolesnis jo augimas glaudžiai susijęs su investicijomis, ir tai keblu, nes įmonės investavo mažai”, – pažymėjo R.Rudzkis.

V.Klyvienė teigė, jog matomas aiškus atotrūkis tarp to, ko reikia darbdaviams, ir to, ką galima rasti “bedarbių masėje”.

“Įmonėms reikia aukštesnės kvalifikacijos žmonių, tačiau jų rasti sunku arba nesulaukiama visiškai. Toks nedarbas gali tapti ilgalaikis, nes visiškai neaišku, kaip perkvalifikuoti daugumą bedarbių, atėjusių iš statybų sektoriaus. Matyt, perkvalifikavimo procesas nėra toks, koks turėtų būti, galbūt esama rimtų Darbo biržos veiklos trūkumų. Šias problemas būtina spręsti kuo greičiau, juolab kad tam skiriamos didžiulės ES paramos lėšos”, – sakė V.Klyvienė.