Ūkio ministras Rimantas Žylius atsisako skirti Europos Sąjungos (ES) fondų paramą Lietuvoje registruotai įmonei “Hewlett-Packard”, nes turi 0,00003 proc. pasaulinės informacijos technologijų bendrovės “Hewlett-Packard Company” akcijų ir bijo įsivelti į viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

Ką daryti nežino ir premjeras Andrius Kubilius, kuris paprašė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) patarimo, trečiadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

1,6 mln. litų ES paramos “Hewlett Packard”, kartu su bendrove “Sophus” ketinanti kurti naują informacijos technologijų platformą, paprašė pernai. Lietuvos verslo paramos agentūra projektą pripažino tinkamu remti dar gerokai iki R.Žyliui tampant ministru.

Ūkio ministeriją, kurios vadovas tvirtina agentūros sprendimus, tokia rekomendacija pasiekė kovo 8 dieną – tą pačią, kai atsistatydino D.Kreivys. Seime prisiekęs R.Žylius paramą skirti griežtai atsisakė.

“Turiu 0,00003 proc. “Hewlett-Packard Company” akcijų. Siekdamas išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimu nusišalinti, negaliu pasirašyti įsakymo dėl bendrovės “Hewlett-Packard” finansavimo”, – rašte VTEK nurodė R.Žylius.

Kaip ir reikalauja įstatymas, R.Žylius raštu pasiteiravo savo viršininko premjero A.Kubiliaus, ką daryti toliau. Ministras pirmininkas, norėdamas apsidrausti, kreipėsi patarimo į VTEK. Atsakyti premjerui VTEK žada iki antradienio.

VTEK vadovas Remigijus Rekerta neabejoja, kad abejonių R.Žyliui kilo išsigandus sulaukti jo pirmtako Dainiaus Kreivio likimo, kuriam teko atsistatydinti išgirdus VTEK išvadą, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus pasirašęs raštą skirti ES paramą darbams, kuriuos atliks jo šeimos įmonė.

“Patys užsikėlė kartelę pernelyg aukštai. Ką dar aiškintis, jeigu akivaizdžiai matyti, kad R.Žylius turi tiek mažai akcijų” – dienraščiui sakė R.Rekerta.

Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) užplūdo naujai išrinktų savivaldybių tarybos narių prašymai nutraukti jų įgaliojimus, šiems dar nepradėjus galioti.

Vien per kovo 28 dieną vykusį VRK posėdį priimtas sprendimas, kad 129 naujai išrinkti savivaldybių tarybų nariai netenka savivaldybės tarybos nario mandato.

Šiame sąraše – Seimo nariai, europarlamentarai, savivaldybių tarnautojai ir kt.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario mandato atsisakė europarlamentaras “tvarkietis” Juozas Imbrasas, Utenos rajono tarybos nario – Seimo narys konservatorius Edmundas Pupinis, Šiaulių miesto taryboje nutarė nedirbti nei socialdemokratas Edvardas Žakaris, nei socialliberalas Valerijus Simulikas, buvę rinkimų sąrašų vedliais.

Darbą parlamente pasirinko ir neseniai į jį išrinktas socialdemokratas Albinas Mitrulevičius, jis atsisakė Marijampolės savivaldybės tarybos nario mandato.

“Tvarkietis” Seimo narys Petras Gražulis savo vietą Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje užleido Martynui Pociui.

Parlamentaro Manto Varaškos dėka Kazlų Rūdos tarybos nariu tapo Justinas Kazla.

Anykščių rajono savivaldybės taryboje nedirbs nei į ją išrinktas Seimo narys “tvarkietis” Vytautas Galvonas, nei valstietis liaudininkas Antanas Baura.

Zarasų rajono tarybos nario mandato neėmė ir kitas “tvarkietis” Algimantas Dumbrava.

VRK duomenimis, į naujos kadencijos savivaldybių tarybas išrinktas 261 politikas, kurių dabartinės pareigos yra nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario mandatu.

Pagal įstatymą, išrinkti tarybos nariai, likus ne mažiau kaip 10 dienų iki pirmojo tarybos posėdžio, privalo atsisakyti pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario mandatu. To nepadarę politikai neteks mandato.

Savivaldybių tarybos rinkimų įstatymas numato, kad savivaldybės tarybos nario pareigos nesuderinamos su prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, Vyriausybės nario pareigomis, su Vyriausybės įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovo, kurio veikla susijusi su savivaldybių veiklos priežiūra ir kontrole, pareigomis, Vyriausybės atstovo apskrityje, valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojo pareigomis.

Be to, savivaldybės tarybos nario pareigos nesuderinamos su tos savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigomis, tos savivaldybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartis, pareigomis. Tarybų nariais taip pat negali būti tos savivaldybės įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų vadovai.