REUTERS

Taip pasiūlė Seimo Ekonomikos komitetas – atskirti dujų tiekimą ir dujotiekių valdymą siūloma tik nuo 2013-ųjų, rašo “Lietuvos rytas”.

“Greičiau kaip per dvejus metus išskaidyti įmonių neleidžia Europos teisė”, – komiteto nariams teigė “Lietuvos dujų” strateginio vystymo skyriaus viršininkas Saulius Bilys.

Iki šiol Vyriausybė griežtai reikalavo išskaidyti “Lietuvos dujas” iki 2012-ųjų kovo 3 dienos. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas ne sykį teigė, kad iki šios datos baigti dujų ūkio pertvarką įpareigoja ES direktyvos. Seimo Ekonomikos komitetas nusprendė, kad įstatyme bus įrašyta, jog pertvarką privalu baigti vėliau – iki 2013-ųjų liepos 31 dienos. Maža to – šią datą Vyriausybė galės savo nuožiūra nukelti dar vėlesniam laikui.

Ekonomikos viceministras Arvydas Darulis, atsakingas už derybas “Gazprom”, dėkojo parlamentarams. Esą komiteto įrašyta naujovė bus labai stiprus argumentas derantis su “Gazprom” dėl 15 proc. mažesnių dujų kainų.

“Derybų metu galėsime pasinaudoti šia įstatymo nuostata”, – žadėjo jis.

To nesuprato kai kurie komiteto nariai.

“Mums nebuvo paaiškinta, kaip tai padės spausti “Gazprom”, – sakė konservatorius Kęstutis Masiulis.

Tačiau pati ministerija iškart atsakė: antradienį A.Sekmokas bandys įtikinti valdančiosios koalicijos partnerius, kad ilgesnio termino nereikia.

“Ministerijos nuomone, laikas, skirtas įmonei persitvarkyti, galėtų būti trumpesnis nei 24 mėnesiai. Tai aiškiai įrodo ir elektros sektoriaus pertvarka: ji truko tik metus”, – sakė A.Sekmoko atstovas Kęstutis Jauniškis.

Tačiau net jei Seimas ir nepaklustų energetikos ministro diktatui, vargu ar toks parlamento sprendimas patenkintų didžiuosius “Lietuvos dujų” akcininkus. Bendrame laiške parlamentarams “Gazprom” valdybos pirmininkas Valerijus Golubevas bei “E.ON Ruhrgas” valdybos narys Peteris Frankenbergas juos mėgino įtikinti atidėti pertvarką daugiau kaip trejiems metams.

Gamtinių dujų įstatymas, kurį Seimas planuoja priimti šią savaitę, turėtų uždrausti dujų pardavėjams valdyti magistralinius dujotiekius.

smulkus_versl27

Lietuva Briuseliui pasiūlė aptarti galimybę visai atsisakyti įvairias paslaugas teikiančio itin smulkaus verslo reguliavimo. Įvairiais skaičiavimais, dabar smulkiesiems galioja apie 2 tūkst. įvairių reikalavimų, informuoja “Verslo žinios”.

“Tai idėja, kuri ateityje galėtų virsti veiksmų planu, kokia kryptimi turėtų vystytis smulkiojo verslo reglamentavimas ir Lietuvoje, ir visoje Europoje. Tam tikrų sričių reguliavimas – labai svarbus, tačiau jis turi būti adekvatus verslo dydžiui. Diskusiją dėl labai mažo verslo reguliavimo pradėsime Vyriausybėje, taip pat mums bus labai svarbu išgirsti verslo atstovų nuomonę”, – sakė ūkio ministras Rimantas Žylius.

Nors šalyje daugelį sričių reguliuoja europiniai teisės aktai, ministro manymu, išeitį galima rasti: pavyzdžiui, įstatymo leidėjas gali nurodyti kontroliuojančioms institucijoms, kad tikrinti smulkųjį verslą – nėra prioritetinė šių institucijų veikla, o bausti smulkiuosius draudžiama.

Ministras tikina, kad britai ir danai linkę jo pareikštai nuomonei pritarti, o ispanai smarkiai abejoja.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius prisimena, kad prieš penkerius metus Briuselyje jau diskutuota dėl higienos sąlygų smulkiesiems. Diskusija baigėsi be rezultatų, šalims taip ir nesutarus, kas yra smulkusis verslas.

Vienų šalių vertinimu, į šią kategoriją patenka įmonės, kurių metinė apyvarta neviršija 2 mln. eurų (6,9 mln. litų), o Baltijos šalims, Maltai, Kiprui ar Slovakijai toks verslas atrodė jau vidutinis. Be to, pasipriešino ir senoji Europa, įsitikinusi, kad reglamentu patvirtintas maisto įstatymas, turi galioti visiems.

“Maisto atsekamumas, ženklinimas ar verslo atsakomybė turi būti nepajudinami dalykai”, – teigė Z.Stanevičius.

Tuo tarpu Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas teigia, jog Ūkio ministerija demonstruoja modernų požiūrį.

Jo teigimu, savireguliavimas, kai verslas susitaria dėl taisyklių bei normų ir vieni kitus prižiūri, anot jo, vartotojui būtų didesnė garantija už dešimtis pažymėjimų.

FB-SM185759

Seimas siūlo Vyriausybei pavasarį ir rudenį nebesukti laikrodžio rodyklių valandą į priekį bei atgal, ir likti gyventi vasaros laiku.

Už tokią Seimo rezoliuciją ketvirtadienį balsavo 40 parlamentarų, prieš buvo du, 12 susilaikė.

Grupės Seimo narių rengtoje rezoliucijoje teigiama, kad “keičiant vasaros laiką į žiemos laiką, pailgėja tamsusis paros metas, dėl ko, policijos duomenimis, padidėja nusikalstamumas bei nelaimingų atsitikimų kelyje skaičius”, o realių skaičiavimų ar tyrimų, įrodančių, kad keičiant laiką yra gaunama ekonominė nauda, nėra.

“Atsižvelgdamas į tai, kad dauguma gyventojų nepritaria sezoninio laiko įvedimui bei nuolatiniam laiko keitimui, Lietuvos Seimas siūlo Vyriausybei nekeisti vasaros ir žiemos laiko, paliekant esamą laiką”, – rašoma rezoliucijoje.

Ketvirtadienį parlamentarai po pateikimo pritarė ir dviem priešingo turinio Seimo nutarimų projektams. Pagal liberalės Dalios Teišerskytės parengtą projektą, siūloma gyventi žiemos laiku, atsisakant vasaros laiko, o pagal “tvarkiečio” Algimanto Dumbravos siūlymą, Lietuvai reikėtų gyventi vasaros laiku.

Visų trijų projektų autoriai tvirtino, kad laiko keitimas turi neigiamos įtakos žmonių sveikatai, nusikalstamumui ir net atmosferai šeimose.

Rezoliucijos projektą pateikęs Andrius Mazuronis sakė, kad pakeitus laiką jo žmona tampa nervinga ir kenkia visai šeimai.

D.Teišerskytė tvirtino, kad laikrodžių sukiojimu nepatenkinti mokytojai, moksleiviai, gydytojai, tėvai.

“Ir mums patiems nelabai sveika, kai reikia vieną valandą keisti savo gyvenimą (…) Tai kenkia vaikams, seneliams, širdininkams”, – dėstė politikė.

Pasiūlymų racionalumu suabejojęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Edmundas Pupinis atkreipė dėmesį, kad Lietuvai nekeičiant laiko, ji atsidurs tam tikroje “laiko duobėje”, nes Lenkija ir Latvija neatsisakė visoje Europoje galiojančio vasaros ir žiemos laiko įvedimo.

Premjeras Andrius Kubilius, ketvirtadienį paklaustas, kuriuo laiku – žiemos ar vasaros – gyventi jis norėtų, atsakė, kad labiausiai norėtų turėti “gerą laiką”. Jis tik pabrėžė, kad šį klausimą reikia derinti su kaimyninėmis šalimis.

Dabar Lietuvoje vasaros laikas, laikrodį pasukant valanda į priekį, įvedamas paskutinį kovo sekmadienį ir atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį.

Lietuvoje vasaros laikas Vyriausybės nutarimu kasmet įvedamas nuo 2003-iųjų, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų.

Kadangi šiemet baigiasi direktyvos galiojimas, parlamentarai teigė, kad reikia tuo pasinaudoti ir nebesukti laikrodžių rodyklių dukart per metus.

Daugelis Europos Sąjungos (ES) šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Pirmoji Europos Sąjungos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų priimta 1980 metais. Ji numatė bendrą vasaros laiko taikymo pradžios datą. Pabaigos datą – paskutinį spalio sekmadienį – nustatė 1996 metais įsigaliojusi septintoji direktyva.

Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą.

Seime registruoti du nutarimų projektai, kuriais siūloma svarstyti galimybę atsisakyti perėjimo į sezoninį laiką.

Vienu projektu siūloma likti šį savaitgalį įvestame vasaros laike, kitu – nuolat gyventi savo laiko zonos laiku, atsisakant perėjimo į vasarinį.

Daugiau kaip 20 Seimo narių teikiamu projektu siūloma Lietuvos Vyriausybei pateikti Europos Komisijai nuomonę dėl vasaros laiko netaikymo Lietuvos teritorijoje.

Projekte teigiama, kad “sveikatos požiūriu Lietuvos gyventojams palankiausia būtų gyventi laiku, atitinkančiu valstybės geografinę padėtį ir laiko juostą”.

Tuo metu Seimo narys Algimantas Dumbrava siūlo priimti nutarimą, kuriuo Vyriausybei būtų pasiūlyta atsisakyti sezoninio laiko, paliekant tik vasaros.

Parlamentaras sako, esą nuolatinis laiko keitimas daro žalą šalies gyventojų sveikatai, ir dauguma gyventojų tam nepritaria.

Vasaros laikas, laikrodį pasukant valanda į priekį, įvedamas paskutinį kovo sekmadienį ir atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį.

Lietuvoje vasaros laikas Vyriausybės nutarimu kasmet įvedamas nuo 2003-iųjų, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų.

Daugelis Europos Sąjungos (ES) šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Pirmoji Europos Sąjungos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų priimta 1980 metais. Ji numatė bendrą vasaros laiko taikymo pradžios datą. Pabaigos datą – paskutinį spalio sekmadienį – nustatė 1996 metais įsigaliojusi septintoji direktyva.

Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą.