Įvertinusi Finansų ministerijos, suinteresuotų institucijų ir asocijuotų verslo struktūrų siūlymus, šiandien posėdyje Vyriausybė pritarė ir teikia Seimui Civilinio ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksų pataisas, kuriomis juridinių ir fizinių asmenų tarpusavio atsiskaitymai grynaisiais pinigais apribojami 10-čia tūkst. litų.

Finansų ministerijos analizė rodo, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas nepatogumų neturėtų sukelti, nes apie 95 proc. gyventojų atliekamų operacijų neviršija 10 tūkst. litų ribos, visos verslo įmonės turi einamąsias sąskaitas kredito įstaigose, o Lietuvoje greta bankų, veikia ir daug kitų, mokėjimo įstaigos licencijas turinčių įmonių, tarp jų – elektroninių pinigų, pašto įstaigos. Taip bus skatinama konkurencija mokėjimo paslaugų teikimo sektoriuje, kurios galima pasekmė – įkainių už teikiamas paslaugas mažinimas.

Numatyta, kad apribojimas nebūtų taikomas atsiskaitant grynaisiais per mokėjimo paslaugų teikėjus, valiutos keityklose ar įnešant grynuosius pinigus į bankomatus. Taip pat jis nebūtų taikomas tais atvejais, kai atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai tarp asmenų negrynaisiais pinigais negali įvykti dėl objektyvių priežasčių. Tačiau apie tai subjektas privalės informuoti Vyriausybės įgaliotą kompetentingą valstybės instituciją.

Kodeksų pataisų projektai parengti vykdant Vyriausybės nuolatinės Komisijos valstybės ekonominės bei finansinės kontrolės ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimui koordinuoti nutarimą bei atsižvelgus į Europos valstybėse taikomą praktiką.

Atsiskaitymo grynaisiais pinigais priemonę, greta kitų, mažinančių nelegalią ekonomiką, rekomenduoja ir Europos Komisija. Tokia praktika plačiai taikoma ES valstybėse: Latvijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Danijoje Slovakijoje, Italijoje ir kitose. Jose leidžiamų operacijų grynaisiais pinigais vidurkis siekia tokį pat dydį, kokį siūloma nustatyti ir Lietuvoje – apie 10 tūkst. litų arba 3000 eurų.

Įteisinus atsiskaitymų grynaisiais pinigais apribojimą, ne tik sumažėtų prielaidos šešėlinei ekonomikai, bet skaidresni taptų sandoriai, efektyvesnė jų kontrolė, sumažėtų galimybės išvengti ar sumažinti mokestines prievoles, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sąžiningai konkurencijai, užtikrinti saugesni asmenų tarpusavio atsiskaitymai.

Už nustatytos tvarkos pažeidimus taip pat siūloma administracinė atsakomybė: mokantiems ir mokėjimą priimantiems fiziniams asmenims – nuo 1000 iki 3000 litų, o juridinių asmenų, jų padalinių vadovams – nuo 2000 iki 5000 litų. Už tą pažeidimą jau baustiems asmenims siūloma skirti atitinkamai 3000¬¬–6000 ir 5000–10 000 litų baudą.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė (LLRI) Rūta Vainienė iniciatyvose apriboti atsiskaitymus grynaisiais įžvelgia nemažai pavojų. Ekonomistė atkreipia dėmesį, kad nemaža dalis Lietuvos žmonių atsiskaito popieriniais banknotais ir monetomis visiškai teisėtai.

“Galbūt jie taip daro, nes nepasitiki bankais, gal paslaugos jiems per brangios, o gal jiems taip patogiau. Kaime iš viso tik grynas pinigas pripažįstamas. Pasakykite močiutei, kad įrašas sąskaitoje tolygus popieriniam litui, kurį ji gali pačiupinėti, ir išgirsite atsakymą, kad jai vis tiek taip patogiau”, – “Lietuvos žinioms” sakė R.Vainienė.

LLRI prezidentei keisti pasirodė ir viešai išsakomi teiginiai, kad XXI amžiuje grynieji pinigai yra atgyvena, kurios reikia kuo greičiau atsisakyti. “Gal tuomet ir centrinį banką, kuris spausdina popierinius pinigus, panaikinkime”, – tikino R.Vainienė.

Dirbtinai mažinant atsiskaitymus grynaisiais, R. Vainienės nuomone, gali kilti ir makroekonominių pavojų, pirmiausia – infliacijos.

R.Vainienei pavojingas atrodo ir bankų galios didėjimas.

Tačiau LLRI prezidentė atmetė prielaidą, kad Vyriausybė siekia paremti bankus. Jos nuomone, valdžia tiesiog įvarė save į kampą, užsibrėžusi tikslą ištraukti milijardą litų iš šešėlio ir dabar karštligiškai ieško būdų jį įgyvendinti.

Tuo tarpu Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas sako, kad tarp grynųjų pinigų naudojimo paplitimo ir šešėlinės ekonomikos esąs tiesioginis ryšys.

Pasak jo, neseniai VISA atliktas tyrimas Bulgarijoje, Rumunijoje ir Turkijoje parodė, kad elektroninių mokėjimo priemonių dalies padidinimas 15 proc. leistų sumažinti šešėlinę ekonomiką nuo 5,7 iki 8,6 procento.

Trečiadienį Vyriausybės posėdyje ketinama įpareigoti Finansų ministeriją, Lietuvos banką ir kitas institucijas parengti sprendimus.

Tarp siūlymų – grynųjų pinigų sandorių apribojimai tarp juridinių asmenų, didesnė anksčiau baustų įmonių kontrolė, griežtesnė atsiskaitymų grynaisiais pinigais pas notarus priežiūra, ir privalomas deklaravimas, kai įmonė iš kliento grynaisiais pinigais gauna didesnį užmokestį.

Vyriausybė pasitarime pirmadienį vėl svarsto, kaip sumažinti atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Tikimasi, kad tai padės mažinti šešėlinę ekonomiką.

Anot Vyriausybės, šalyse, kuriose dominuoja atsiskaitymai grynaisiais pinigais, oficialiai neapskaitomos ekonomikos mastas yra aukštas. “Swedbank” analitikų duomenimis, Lietuvoje atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais santykis yra vienas aukščiausių Europoje ir siekia 30 proc. (euro zonos vidurkis – 16,9 proc., Estijoje – 10 proc., Skandinavijos šalyse – didesnis nei 5 proc.).

Mažinti grynųjų pinigų naudojimą Vyriausybei siūlo užsienio investuotojai. Investuotojų forumo Mokesčių grupės vadovas Kęstutis Lisauskas šį mėnesį teigė, jog legalius atsiskaitymo grynaisiais atvejus reikia mažinti “iki minimumo”.

Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius žiniasklaidai yra teigęs, kad atsiskaitymų grynaisiais mažinimas galėtų atpiginti bankines paslaugas, tačiau kovoje su šešėliu, pasak jo, tai – ne pirmoji priemonė.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis mano, kad grynųjų pinigų žala yra žymiai didesnė nei nauda, tačiau šią problemą reiktų spręsti globaliai – litus, pasak jo, šešėlyje greitai galėtų pakeisti eurai. Jo skaičiavimais, Lietuvoje “šešėlinės” ekonomikos apimtis siekia 22-23 mlrd. litų.

1993-1997 metais buvo įteisinta nuostata, kad visų rūšių įmonės už prekes ir paslaugas atsiskaito negrynaisiais pinigais – jais buvo galima atsiskaityti ne daugiau kaip už 3 tūkst. litų per dieną. Jeigu ši riba buvo viršijama, Valstybinė mokesčių inspekcija ne ginčo tvarka galėjo išieškoti 30 proc. sumos, kuria buvo viršytas limitas.

Ribojimai atsiskaitymams grynaisiais pinigais panaikinti 1999 metais priėmus Mokėjimų įstatymą.

Grynųjų pinigų šalies apyvartoje vasarį padaugėjo 92,8 mln. litų ir mėnesio pabaigoje jų buvo 8,7 mlrd. litų.

Vyriausybė pasitarime pirmadienį atidėjo svarstymą dėl įpareigojimo Finansų bei Ūkio ministerijas ir Lietuvos banką parengti siūlymus, kaip sumažinti atsiskaitymus grynaisiais pinigais.

Tai BNS pranešė premjero atstovė spaudai Jarda Paukštienė.

Vyriausybė tikisi, kad tai padėtų mažinti šešėlinę ekonomiką.

1993-1997 metais buvo įteisinta nuostata, kad visų rūšių įmonės už prekes ir paslaugas atsiskaito negrynaisiais pinigais – grynaisiais pinigais buvo galima atsiskaityti per dieną iš viso ne daugiau kaip už 3 tūkst. litų. Jeigu ši riba buvo viršijama, Valstybinė mokesčių inspekcija ne ginčo tvarka galėjo išieškoti 30 proc. sumos, kuria buvo viršytas limitas.

Ribojimai atsiskaitymams grynaisiais pinigais panaikinti 1999 metais priėmus Mokėjimų įstatymą.

Anot Vyriausybės, šalyse, kuriose dominuoja atsiskaitymai grynaisiais pinigais, paprastai ir oficialia neapskaitomos ekonomikos mastas yra aukštas. “Swedbank” analitikų duomenimis, Lietuvoje atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais santykis yra vienas aukščiausių Europoje ir siekia 30 proc. (euro zonos vidurkis – 16,9 proc., Estijoje – 10 proc., Skandinavijos šalyse – didesnis nei 5 proc.).

Grynųjų pinigų šalies apyvartoje vasarį padaugėjo 92,8 mln. litų ir mėnesio pabaigoje jų buvo 8,7 mlrd. litų.