Už pietus atsiskaityti išmaniuoju telefonu – tokią galimybę savo klientams siūlo sveikesnio maisto restoranas „Takeway“. Klientai gali nelaukti padavėjos, kol ji atneš sąskaitą, paims pinigus ir atneš grąžą – viską galima atlikti nuskenavus ant stalo esantį QR kodą. Šis sprendimas įgyvendintas drauge su mobiliųjų mokėjimų sistema „WoraPay“.
„Siekdami supaprastinti ir pagreitinti užsakymus ant kiekvieno stalo planavome įmontuoti planšetinį kompiuterį. „WoraPay“ pasiūlė supaprastinti ir pagreitinti atsiskaitymus – sudaryti klientams galimybę sąskaitą apmokėti naudojantis savo mobiliaisiais įrenginiais“, – sako restoranų „Takeway“ marketingo vadovas Andrius Bakanas.

Anot jo, iš pradžių su mobiliomis piniginėmis atsiskaitydavo tik keli lankytojai, kadangi daugeliui tai buvo nauja ir nežinoma. Tačiau atsiskaitymų vis daugėjo – kiekvieną mėnesį mobiliąja pinigine klientai atsiskaito vidutiniškai dvigubai daugiau nei praėjusį mėnesį. Taip pat atsiranda vis daugiau nuolatinių klientų, kurie sąskaitoms apmokėti renkasi šį būdą.

Galimybė atsiskaityti naudojantis mobiliosiomis piniginėmis „Paysera“ arba „WoraPay“ įdiegta 2013 m. lapkritį Vilniaus „Akropolyje“ esančiame „Takeway“ restorane. Dabar šiuo moderniu būdu sąskaitą apmokėti galima ir „Takeway“ restoranuose, kurie yra Vilniaus prekybos centruose „Panorama“ ir „Europa“ bei Kauno „Akropolyje“.
„Sistemos įdiegimas pirmajame restorane truko apie 3 savaites: derinome sąlygas, išsisprendėme techninius niuansus, sukūrėme maketus su informacine medžiaga. Vėliau viskas vyko kur kas greičiau. Kadangi „WoraPay“ sistema pateisino mūsų lūkesčius, atidarydami naujus restoranus ją planuojame diegti nuo veiklos pradžios. Tikimės, kad ateityje ji bus tokia pat populiari kaip ir atsiskaitymai banko kortelėmis bei pasieks apie 30 % visų atsiskaitymų, nes žmonės mobilųjį telefoną prie savęs turi dažniau nei piniginę“, – teigia A. Bakanas.
Šiuo metu mobiliųjų mokėjimų sistema „WoraPay“ galima atsiskaityti restoranuose „Takeway“, „Basilico“, „The Room“, „Livin“, boulinge „Apollo“, kai kuriose degalinėse „Lukoil“. Taip pat neseniai buvo pristatyta galimybė su šia mokėjimų sistema nuskenavus QR kodą įsigyti bilietus į „Vilnius Jazz“ renginius bei prezidento rinkimuose paremti Artūrą Zuoką.

Lietuvoje gajus mitas, kad bankai susižeria milijonus brangiai apmokestindami verslininkus, suteikiančius galimybę savo klientams atsiskaityti mokėjimo kortelėmis. Ir nors Lietuvoje verslininkai už kiekvieną pervedimą bankams iš tiesų sumoka gerokai daugiau nei, tarkime, Latvijoje ar Estijoje, bankai aiškina iš to nepasipelną.
Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje veikiančių komercinių bankų išduodamų debetinių ir kreditinių kortelių sąnaudos yra netgi didesnės nei iš jų gaunamos pajamos. “Debeto kortelių sąnaudų padengimas pajamomis siekia 75 proc., kredito kortelių (įskaitant ir pajamas už suteiktą kredito limitą) – 99 proc.”, – teigia Lietuvos banko atstovai.
Vis dėlto tai menka paguoda verslininkams: jie puikiai suvokia, kad pirkėjai iš tiesų tampa vis reiklesni ir tikisi galimybės atsiskaityti kortelėmis ne tik didžiuosiuose prekybos tinkluose, bet jau ir nedidelėse kaimo parduotuvėlėse. Štai kodėl tiek atsiskaitymų kortelėmis skaičius, tiek kortelėmis sumokamos sumos per metus Lietuvoje kasmet padidėja apie 20 proc.
Vien pernai galimybė atsiskaityti kortelėmis atsirado, tarkime, spaudos kioskuose, kai kuriuose tarpmiestiniuose autobusuose, taksi automobiliuose, poliklinikose, bibliotekose ir kt.
Užtat kai kurios degalinės, nedidelės parduotuvės, net soliariumai ima elgtis priešingai: vieni grynaisiais pinigais atsiskaitantiems pirkėjams taiko nuolaidas, kiti nustato sumą, iki kurios už prekes ar paslaugas galima atsiskaityti tik grynaisiais, nes atsiskaitymas kortelėmis jiems – per sunki finansinė našta, kuri, atsižvelgiant į įmonės dydį, gali siekti 1–3 proc. nuo kiekvieno mokėjimo sumos.

Lietuvos mokyklos jau keletą metų diegia elektroninius dienynus, mokytojai per pamokas naudojasi kompiuteriais, interaktyviomis mokymo programomis, internetu. Dar vienas mokyklų modernėjimo ženklas – atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis paslauga.

Šiuo metu penkių bendrojo ir dviejų aukštesniojo lavinimo mokyklų, bendradarbiaujančių su „Swedbank“, mokiniai ir mokytojai už pietus valgykloje gali atsiskaityti mokėjimo kortelėmis. Banko atstovai pastebi, kad ir kitose Lietuvos mokyklose didėja susidomėjimas elektroniniais kortelių skaitytuvais.
„Atsiskaitydami už nedidelius pirkinius mokėjimo kortelėmis vaikai pradeda mokytis planuoti kasdienes savo išlaidas. Mokykla yra puiki vieta pradėti – čia atsiskaitoma tik mažomis sumomis, prie kurių vaikai jau yra įpratę. Be to, mokyklinio amžiaus vaikams mokėjimo kortelės suteikia saugumo jausmą – jiems nebereikia jaudintis, kad pames grynuosius ar praras konflikto metu“, – tvirtina „Swedbank“ atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis programos vadovas Artūras Kuliešius.
Vilniaus Antakalnio vidurinėje mokykloje, kurioje mokosi 1220 mokinių ir dirba apie 100 mokytojų, pirmąjį elektroninių skaitytuvų veiklos mėnesį mokėjimo kortele atsiskaitė apie 150 žmonių – kas dieną apie 15 mokinių ir 10 mokytojų. Mokyklos direktorė Vita Kirkilienė tiki, kad atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis mokyklose daugės. „Tėveliai, susirinkę į susitikimą, kuriame pristatėme šią naujovę, buvo nustebinti, kaip greitai technologiškai keičiasi mokykla“, – tvirtina direktorė.
Pasak Antakalnio mokyklos mokinių prezidento dvyliktoko Beno A.Grigo, elektroniniai kortelių skaitytuvai suteikė daug džiaugsmo visiems mokyklos mokiniams. „Pats kortele atsiskaičiau valgykloje jau tris kartus, nors dar nesu įpratęs dažnai ja naudotis. Kortelę įsigijau tik prieš kelis mėnesius, joje laikau savo kišenpinigius“, – pasakoja B.A.Grigas.
„Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimų“ birželio mėnesį atlikto gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, 81 proc. apklaustų moksleivių ir studentų atsakė norintys, kad mokslo įstaigose būtų galima atsiskaityti mokėjimo kortelėmis.