Premjeras Andrius Kubilius antradienį “keistu” pavadino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą, jog ūkio ministras Dainius Kreivys supainiojo interesus, ir atkreipė dėmesį, jog ministro atsistatydinimo pareiškimui perduoti turi penkias dienas.

Žiniasklaidos kandidatu į ūkio ministro postą įvardijamas Vitas Matuzas tokių kalbų kol kas nekomentuoja.

“Manęs toks sprendimas, nors ir atrodo truputį keistas, bet nenustebino”, – žurnalistams sakė A.Kubilius.

“Šiek tiek keista – be abejo, visada būtų gerai, kad tokios institucijos kaip VTEK sprendimai būtų visiškai aiškūs ir nedviprasmiški, kad įrodymai ir dokumentai taip pat būtų absoliučiai tikslūs ir aiškūs – tame, kas paskelbta, pasigendu to. Bet, kita vertus, manęs tokie sprendimai ir tokios formuluotės šiandieninėmis aplinkybėmis nestebina”, – aiškino premjeras.

Jis teigė, jog atsistatydinimo pareiškimas reiškia vienintelį dalyką – kad ministras nenori trukdyti efektyviai Vyriausybės veiklai.

“Jo darbas iki šiol buvo tikrai labai efektyvus”, – kalbėjo premjeras.

Anot jo, VTEK įrodė tik tai, kad jeigu ir kaltas D. Kreivys, tai tik dėl to, jog elgėsi taip, kad visuomenei liko abejonių, kad yra viešųjų ir privačių interesų konfliktas.

Premjeras su ironija atsiliepė apie VTEK nurodytus motyvus.

“VTEK, kiek suprantu, įrodė, kad D.Kreivys turi motiną ir kad jo motina valdo kažkurias akcijas. Antras dalykas – VTEK, bent jau iš tų paskelbtų duomenų, taip pat įrodė, kad informacija apie tai, kas yra mokyklos renovacijos darbų rangovas buvo paskelbta savivaldybės puslapyje. Ir trečias dalykas – VTEK taip pat įrodė, kad ministras nežinojo, jog mokyklą renovuos motinos valdoma įmonė”, – kalbėjo premjeras.

“Visada tikėjau D.Kreivio sąžiningumu, padorumu ir idealizmu, ir po VTEK sprendimo tuo ne mažiau tikiu”, – sakė A.Kubilius.

Premjeras teigė turintis penkias darbo dienas, per kurias turėtų prezidentei pateikti ministro atsistatydinimo pareiškimą, ir į žurnalistų klausimus, ar patenkins ministro atsistatydinimą, neatsakė.

“Kaip numato Vyriausybės įstatymas, ministras pirmininkas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas, kai gauna pareiškimą, jį teikia Respublikos Prezidentei. Iki atsistatydinimo pateikimo prezidentei, ministras ministro pirmininko siūlymu turi teisę atšaukti savo sprendimą”, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Tarp kandidatų užimti ūkio ministro postą žiniasklaidoje minimas konservatorius, buvęs Panevėžio meras Vitas Matuzas žurnalistams teigė kol kas nenorintis komentuoti teiginių apie galimą jo tapimą ministru.

“Nenorėčiau komentuoti, to ko nėra. Jeigu bus, tada ir šnekėsime”, – sakė V.Matuzas.

Koalicijos partnerio Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis, kalbėdamas žurnalistams, pastebėjo, kad prezidentė anksčiau yra atkreipusi dėmesį į politinę ministro atsakomybę. Politikas teigė manantis, jog jei ministras būtų atsistatydinęs anksčiau, “įtampų” būtų mažiau.

“Aš jau anksčiau esu sakęs, kad po prezidentės išreikštos kritikos nebe tokios svarbios lieka ir Vyriausiosios VTEK išvados”, – sakė susisiekimo ministru dirbantis E.Masiulis.

Į skandalą dėl paramos savo buvusiam verslui patekęs ūkio ministras D.Kreivys antradienį po pietų paskelbė atsistatydinantis iš pareigų.

Ministras apie atsistatydinimą pranešė praėjus kelioms valandoms po VTEK sprendimo, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus, kai skyrė Europos Sąjungos paramos lėšų dviem sostinės mokykloms renovuoti. Jų renovavimo konkursą buvo laimėjusi ministro motinos iš dalies valdoma įmonė.

Ministras sakė su VTEK išvadomis nesutinkantis ir jas skųsiantis teismui.

Ūkio ministro Dainiaus Kreivio atsistatydinimas neišsprendžia esminės politinėje veikloje dalyvaujančių įmonių akcininkų problemos, mano politologas Algis Krupavičius.

Jis BNS antradienį pabrėžė, jog D.Kreivį atsistatydinti paraginusi prezidentė Dalia Grybauskaitė nepaaiškino savo motyvų visuomenei. Politologas taip pat rekomendavo valdantiesiems konservatoriams į ūkio ministro postą surasti labiau partijos, o ne vien premjero remiamą kandidatą.

“Esminė problema šioje istorijoje buvo nerealus sandoris, kai politikas, užėmęs ministro postą, perleidžia nerealiomis kainomis valdytų įmonių akcijas savo artimiesiems. Šita problema liko neišspręsta. Aiškios taisyklės, kaip tokią problemą spręsti, nėra sukurtos”, – BNS komentuodamas D.Kreivio atsistatydinimą, antradienį sakė A.Krupavičius.

“Atsistatydinimas vyksta ne dėl esminių priežasčių, kurios iškilo šioje istorijoje. Nueinantis ministras yra teisus, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimą galima skųsti teismui. Atviras klausimas, ar teismo išvada bus tokia kaip VTEK”, – kalbėjo politologas.

Jis teigė, jog VTEK sprendimas D.Kreiviui nepaliko jokios kitos išeities, tik atsistatydinti, tačiau pažymėjo, kad ministro situacija komplikavosi jau anksčiau.

Pasak A.Krupavičiaus, D.Kreivio istorijos kontekste analizuojant Vyriausybės ir prezidentės santykius galima įžvelgti demokratijai “prieštaraujančių praktikų”. Anot jo, buvo sukurtas klaidinantis įspūdis, kad prezidentė turi teises ir galimybes atleisti ministrus, jei mano, kad jais negalima pasitikėti.

“Prezidentė iki pat šios istorijos pabaigos taip ir nepaaiškino, kokie yra jos argumentai “a, b, c, d ir e”, kad D.Kreiviu buvo nepasitikima. Tokios praktikos demokratijose neturėtų būti, visuomenė turi žinoti argumentus ir motyvus. Istorijos finalas parodė, kad politikos viršūnėse galios centras Nr.1 yra prezidentė, premjeras kol kas lieka jos šešėlyje”, – teigė A.Krupavičius.

Jis pridūrė manantis, kad prezidentės ir premjero konflikto nėra, tiesiog “prezidentė yra neprognozuojama ir tai yra problema”.

Pasak jo, renkantis D.Kreivio įpėdinį Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai turėtų suprasti, jog būsimasis ministras negali būti vien iš premjero aplinkos.

“Labiausiai kritikuojami ministrai buvo tie, kuriuos premjeras asmeniškai pasikvietė. (…) TS-LKD turi persvarstyti ministrų atrankos taisykles. Jei sprendimai bus kolegialūs, galbūt problemų ir skandalų bus mažiau. Kitas dalykas – tuomet, ko gero, partija bus labiau suinteresuota apginti vieną ar kitą ministrą”, – sakė A.Krupavičius.

Į skandalą dėl paramos savo buvusiam verslui patekęs ūkio ministras Dainius Kreivys antradienį paskelbė atsistatydinantis iš pareigų, tačiau teigė nesutinkantis su etikos sargų išvada, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus.

Ministras apie atsistatydinimą pranešė praėjus kelioms valandoms po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus, kai išleido jo motinos iš dalies valdomai įmonei palankų įsakymą dėl Europos Sąjungos paramos skyrimo. Šiai įmonei anksčiau yra vadovavęs ir pats D.Kreivys.

Opozicijoje esantys socialdemokratai, Krikščionių partija ir partijos “Tvarka ir teisingumas” frakcija dėl tragiškos girto policininko sukeltos avarijos pirmadienį paragino atsistatydinti vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį.

Socialdemokratai ragina R.Palaitį “pasekti generalinio komisaro Vizgirdo Telyčėno pavyzdžiu, prisiimti atsakomybę dėl neblaivaus policijos pareigūno sukelto autoįvykio, kuris nusinešė dviejų žmonių gyvybes”.

Socialdemokratų pranešime primenama, kad prieš keletą metų neblaiviam policininkui avarijoje Skuodo rajone pražudžius tris vaikus, iš vidaus reikalų ministro posto atsistatydino Raimundas Šukys.

Primindamas tragišką įvykį Skuode raginimą atsistatydinti R.Palaičiui argumentavo ir “tvarkiečių” frakcijos Seime seniūnas Valentinas Mazuronis.

“Po prieš keletą metų įvykusio panašaus itin sukrėtusio autoįvykio (…), visiškai suprasdamas savo ir Vyriausybės atsakomybę ir neieškodamas kraštinių, kuriuos pasistatytų prieš save, iš karto atsistatydino tuometis vidaus reikalų ministras R.Šukys. Manau, dabartinis ministras R. Palaitis, jeigu iš tikrųjų yra garbingas politikas, šiandien turi padaryti lygiai tą patį”, – teigė V.Mazuronis.

Jis pažymėjo nemanantis, kad “V.Telyčėno pasitraukimas iš posto yra tas žingsnis, kurį reikėjo žengti pirmiausia”.

“Politinę atsakomybę už policijos veiklą turi prisiimti ir Vidaus reikalų ministerijos vadovybė”, – teigiama pirmadienį vakare Krikščionių partijos išplatintame pranešime.

Sekmadienio naktį magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, Elektrėnų savivaldybėje, per neblaivaus Trakų policininko Sigito Šostako sukeltą avariją žuvo du žinomi Kauno medikai, dar du buvo sužaloti. Nustatyta, kad po darbo nuosavą automobilį vairavęs pareigūnas buvo neblaivus. Jam nustatytas 1,16 promilės girtumas.

Pirmadienį dėl šio įvykio iš generalinis policijos komisaro pareigų atsistatydino V.Telyčėnas.

Premjeras Andrius Kubilius apgailestauja dėl generalinio policijos komisaro Vizgirdo Telyčėno atsistatydinimo.

V.Telyčėnas pasitraukė iš posto pirmadienį, kai sekmadienį per neblaivaus policininko sukeltą avariją žuvo du žmonės.

Policijos generalinio komisaro sprendimą atsistatydinti A.Kubilius vertina kaip “sąžiningo pareigūno reiklumą sau”, teigiama Ministro pirmininko spaudos tarnybos pirmadienį išplatintame pranešime.

Anot pranešimo, ministras pirmininkas išreiškė apgailestavimą, jog traukiasi vadovas, iš esmės pagerinęs policijos darbą ir pakeitęs policijos įvaizdį visuomenės akyse.

“Nepamirškime, kad generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas pasiekė persilaužimą kare keliuose ir grąžino visuomenės pasitikėjimą policija. Jis ir dabar nevengė atsakomybės ir prisiėmė kaltę dėl žuvusių Kauno autostradoje”, – kalbėjo A.Kubilius.

Anot pranešimo, V.Telyčėnui vadovaujant policijai, eismo nelaimų per metus sumažėjo beveik dvigubai, keliuose žūva beveik perpus mažiau žmonių, visuomenės pasitikėjimas policija pirmą kartą viršijo 60 procentų.

Premjeras pabrėžia, kad vadovaujant V.Telyčėnui, optimizuotas policijos valdymas, efektyviau išnaudotas finansavimas, buvo iš esmės atjauninta rajoninių padalinių vadovybė.

A.Kubilius taip pat pareiškė užuojautą Trakų rajono policininko sukeltos eismo nelaimės aukų artimiesiems primindamas, kad ir savo šeimoje patyrė tokią tragediją.

“Tragiškas avarijas sukelia asmeninis neatsakingumas”, – sakė A. Kubilius.

“Netoleruotina, kai mirtį keliuose neša tie, kurie turi atsakyti už eismo saugumą – valstybė visomis jėgomis su tuo kovos, būtina įgyvendinti teisingumą ir kruopščiai ištirti šią tragediją ir nubausti kaltus”, – kalbėjo premjeras.

Sekmadienio naktį magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, Elektrėnų savivaldybėje, per neblaivaus Trakų policininko Sigito Šostako sukeltą avariją žuvo du žinomi Kauno medikai, dar du buvo sužaloti. Nustatyta, kad po darbo nuosavą automobilį vairavęs pareigūnas buvo neblaivus. Jam nustatytas 1,16 promilės girtumas.

Egipto prezidentas Hosni Mubarakas (Hosnis Mubarakas) pirmadienį toliau buvo spaudžiamas atsistatydinti, kai jo režimo oponentai pareiškė, kad per svarbias derybas vyriausybės padarytos nuolaidos nėra pakankamos.

Egipte neramumai tęsiasi jau 14 dienų iš eilės, o Kairo centrinėje Tahriro aikštėje toliau būriuojasi protestuotojai, tvirtinantys, kad prasidėjęs opozicijos judėjimų dialogas su vyriausybe nesusilpnins jų pastangų priversti atsistatydinti tris dešimtmečius šaliai vadovaujantį H.Mubaraką.

Tuo tarpu JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) sekmadienį pareiškė, kad Egiptas pasikeitė visiems laikams, ir paragino suformuoti “reprezentatyvią vyriausybę”. Tačiau B.Obama vis dėlto nepareikalavo, kad ilgametis Vašingtono sąjungininkas H.Mubarakas nedelsiant atsistatydintų.

Primygtinai paprašytas atsakyti, kada derėtų pasitraukti H.Mubarakui, B.Obama sekmadienį televizijai “Fox” sakė: “Jis vienintelis žino, ką ketina daryti. Mes težinome viena – kad Egiptas nebebus toks, koks buvo.”

“Jis nebesieks būti perrinktas. Jo kadencija baigiasi šiemet”, – pridūrė JAV vadovas.

Egipto viceprezidentas Omaras Suleimanas sekmadienį dalyvavo derybose su opozicijos judėjimais, tarp jų su uždrausta, tačiau įtakinga Musulmonų brolija, tačiau išeities iš šios politinės aklavietės kol kas nepavyko surasti.

Vyriausybės atstovas Magdi Radi (Magdis Radis) sakė, kad dialogo dalyviai susitarė sudaryti teisininkų ir politikų komitetą, kuris “pasiūlytų konstitucijos pakeitimus ir reikalingus poįstatyminius aktus… iki pirmosios kovo savaitės”.

Be to, derybininkai sutarė, jog bus įkurtas specialus biuras, priiminėsiantis skundus dėl elgesio su politiniais kaliniais, sušvelninti žiniasklaidos suvaržymai, atšaukta šalyje galiojanti nepaprastoji padėtis, jei tai padaryti “leis saugumo sąlygos”, taip pat užkirstas kelias kišimuisi iš užsienio.

Tačiau O.Suleimanas atmetė svarbų opozicijos reikalavimą, kad jis pereinamuoju laikotarpiu perimtų prezidento H.Mubarako įgaliojimus.

Šiose derybose dalyvavo ne visi opozicijos judėjimai, prisidėję prie sukilimo prieš H.Mubarako režimą. Buvęs Jungtinių Tautų branduolinių programų priežiūros agentūros vadovas ir vienas iš įtakingiausių Egipto disidentų Mohamedas ElBaradei (Mohamedas ElBaradėjus) taip pat nebuvo pakviestas.

Antrasis pagal rangą Musulmonų brolijos lyderis Mahmudas Ezzatas (Mahmudas Ezatas) sakė telefonu naujienų agentūrai AFP, kad jo judėjimas iš šių derybų nepasitraukė, nes mano, kad buvo padaryta tam tikra pažanga. Tačiau jis perspėjo, kad protestai tęsis.

M.Ezzatas pabrėžė, kad valdantysis režimas, pradėjęs derybas su opozicija, netiesiogiai “pripažino, jog tai yra liaudies revoliucija ir kad jos reikalavimai yra teisėti. Vienas iš mūsų reikalavimų – kad prezidentas turi pasitraukti”.

M.ElBaradei grįžo į Egiptą tuojau po to, kai šalyje prasidėjo protestai prieš H.Mubaraką, ir ragino prezidentą nedelsiant atsistatydinti. Tačiau jis pareiškė, kad prasidėjusios derybos nepakankamai patikimos, nes jas kontroliuoja H.Mubarakas ir kariškiai.

“Šis procesas neskaidrus. Šiuo metu niekas nežino, kas su kuo kalbasi, – sakė disidentas televizijai NBC, akcentuodamas “milžinišką pasitikėjimo stygių” tarp demonstrantų ir vyriausybės.

“Jeigu iš tiesų norite stiprinti pasitikėjimą, turite įtraukti visus kitus Egipto žmones – civilius gyventojus”, – pabrėžė jis.

H.Mubarakas iki šiol atsisako paklusti raginimams nedelsiant atsistatydinti. Prezidentas sakė, kad jam “įgriso” vadovauti šaliai, tačiau mano, jog turėtų likti savo poste iki rugsėjį vyksiančių rinkimų, siekiant užtikrinti stabilumą Egipte.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) pirmininkas socialdemokratas Algimantas Salamakinas antradienį atsiėmė savo atsistatydinimo pareiškimą.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė antradienį sulaukė A.Salamakino rašto, kuriuo šis prašo leisti atsiimti anksčiau jai įteiktą prašymą atleisti iš EPK pirmininko pareigų, BNS patvirtino parlamento vadovės atstovas spaudai Juozas Ruzgys.

A.Salamakinas trečiadienį žurnalistams sakė atsistatydinimo pareiškimą atsiėmęs, kad komisija galėtų toliau dirbti.

“Pirmiausia Seimo pirmininkei daromas spaudimas, kad teiktų šitą mano (atsistatydinimo – BNS) prašymą. Kada penki komisijos nariai save suspendavo ir išėjo iš Etikos komisijos, jeigu mano pasitraukimas taip pat bus patenkintas, tai komisija bus paralyžiuota mažiausiai iki kovo mėnesio. Mes negalėsime dirbti, o darbų yra labai daug. Visiškai destabilizuoti komisijos darbą dar trims mėnesiams būtų didžiulė klaida”, – tvirtino A.Salamakinas.

EPK vadovas tvirtino suprantąs, kad jo žingsnis nėra populiarus, bet žengtas “vardan komisijos ir vardan to, kas vyksta šiuo metu komisijoje”.

“Aš pasiryžau įvykdyti savo pareigą, kol bus pakeistas Seimo statutas. Manau, kovo mėnesį visa komisija bus performuota”, – tvirtino jis.

Lapkričio pabaigoje Seimas po pateikimo yra pritaręs Statuto pataisoms dėl naujų EPK sudarymo principų. Pagal šį projektą, siūloma grįžti prie anksčiau galiojusios tvarkos, kai atstovus į EPK delegavo ne frakcijos, o tam tikras skaičius parlamentarų.

Numatyta, kad kandidatą į EPK gali pasiūlyti ne mažiau kaip 15 Seimo narių. Komisija būtų sudaroma iš 9 parlamentarų.

Dabar narius į EPK deleguoja parlamentinės frakcijos priklausomai nuo jų dydžio. Komisiją sudaro 14 narių.

Lapkričio pradžioje Seimo EPK svarstė A.Salamakiną dėl jo žodžių, kuriais jis be Seimo valdybos leidimo į Tailandą išvykusį Seimo narį Remigijų Ačą apkaltino savavaliavimu. Etikos sargai priėmė nepalankų A.Salamakinui sprendimą, bet vėliau nusprendė, kad tai buvo negalutinis balsavimas.

Gruodžio 14 dieną nepatenkinti EPK pirmininko elgesiu penki komisijos nariai sustabdė darbą komisijoje. Jie A.Salamakinui priekaištavo dėl šališkumo, politinių užsakymų vykdymo, politikavimo.

EPK yra 14 narių.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė penktadienį pareiškė ketinanti atsistatydinti, jei Seimas priims pataisas nuo sausio grąžinti pensijas į prieškrizinį lygį.

“Tikrai negalvoju dirbti (jei Seimas priims pataisas), nematau jokių galimybių. Negalima tyčiotis iš žmonių jiems pažadant dalykus, kurių negalima įgyvendinti”, – penktadienį Lietuvos televizijai sakė I.Šimonytė.

Pasak ministrės, vertinant realią situaciją, įsipareigojimų dėl ekonomikos kilimo metais pakeltų pensijų nebuvo galima vykdyti jau 2008 metais.

“Manau, kad tai yra tiesiog neatsakingas žaidimas žmonių jausmais”, – sakė I. Šimonytė.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo vieno balso persvara pritarė siūlymui vieneriais metais sutrumpinti sumažintų valstybinių ir senatvės pensijų mokėjimą: už sumažintų pensijų atstatymą į 2009 metų lygį balsavo 64 Seimo nariai, prieš -33, o susilaikė 30 parlamentarų.

Seimas dar kartą balsuos dėl pataisos priėmimo. Jei sprendimas būtų priimtas, nuo kitų metų pensijos vėl turėtų būti padidintos, nors to nenumato nei 2011 metų “Sodros”, nei valstybės biudžetų projektai.

Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, nuo kitų metų atstačius pensijas, tai biudžetui kainuotų 600 mln. litų.

2009 metų pabaigoje Seimas nusprendė, kad sumažintos pensijos ir kitos socialinės išmokos bus mokamos iki 2011-ųjų pabaigos.