AFP

Per pastaruosius 17 metų valdžioje išbuvęs 10 metų, ekstravagantiškasis italų premjeras Silvio Berlusconi pareiškė atsistatydinsiąs, kai tik parlamente bus pritarta ekonomikos reformoms, kurias jis pažadėjo Europos Sąjungai (ES). Apie tai vakar vėlai vakare pranešė visos svarbiausios pasaulio žiniasklaidos priemonės.

Manoma, jog mandatą naujai vyriausybei formuoti gaus buvęs ES komisaras Mario Monti, 68 metų autoritetingas ekonomistas, kuris neturi didelės politiko patirties. M.Monti palaiko pagrindinė opozicinė Demokratų partija ir kelios mažesnės opozicijos frakcijos, taip pat įtakinga verslo asociacija „Confindustria“, kuri perspėjo, kad Italija priartėjo prie katastrofos slenksčio.

Po balsavimo S. Berlusconi surengė paskutinį ministrų kabineto posėdį ir apie devintą valandą vakaro vietos laiku nuvyko įteikti savo atsistatydinimo rašto Italijos prezidentui Giorgio Napolitano. Italai, laukdami naujienų, specialiai susirinko prie Parlamento žemesniųjų rūmų. Žinią apie S. Berlusconi atsistatydinimą susirinkę žmonės palydėjo ovacijomis ir džiaugsmo šūkiais.

Šį mėnesį Europos centrinio banko (ECB) pirmininku tapęs Mario Draghi, kuris anksčiau vadovavo Italijos centriniam bankui, šeštadienį susitiko su M.Monti Romoje; šis žingsnis laikomas netiesioginiu pretendento į premjero postą palaikymu.

JAV prezidentas  Barackas Obama, Prancūzijos vadovas Nicolas Sarkozy ir kiti pasaulio galingiausių valstybių lyderių raginina, kad Italija suformuotų naują vyriausybę, o ne skelbtų pirmalaikius rinkimus. Spėju, kad šis paskyrimas bus atliktas per kelias artimiausias dienas, ir tai bus tiek skaidrumo, tiek politinio patikimumo ženklas, kuris yra gyvybiškai svarbus padėčiai stabilizuoti“, – TVF vadovė Ch.Lagarde sakė per vizitą Japonijoje.

Tačiau pats S.Berlusconi ir didžioji dalis jo centro dešiniosios koalicijos, įskaitant Šiaurės lygą ir buvę premjero partijos „Forza Italia“ nariai sakė norintys pirmalaikių rinkimų. Kai kuri Italijos žiniasklaida pareiškė, kad  rinkose gali kilti chaosas, jeigu naujasis ministrų kabinetas nebus suformuotas iki ateinančios savaitės pradžios.

Italijos prezidentas Giorgio Napolitano būtų priverstas paskelbti pirmalaikius rinkimus, jeigu dauguma įstatymų leidėjų nepalaikytų laikinosios vyriausybės. Eiliniai parlamento rinkimai turėtų vykti tik 2013 metais.

Italai ne itin sielvartauja dėl S.Berlusconi politinės karjeros pabaigos: naujausios apklausos rodė, kad šį žiniasklaidos magnatą, įsivėlusį į sekso skandalus ir teisines bylas, teigiamai vertina tik 22 proc. rinkėjų.

Savaitraščio „The Economist“, kuris seniai nesutaria su S.Berlusconi ir 2001 metais paskelbė jį „netinkamu vadovauti Italijai“, naujausio numerio viršelyje buvo išspausdinta milijardierius premjero nuotrauka su užrašu „Štai ir viskas, bičiuliai“.

Italijos ilgalaikio skolinimosi palūkanos perkopė 7 proc., todėl kilo pavojus, kad šalis po kelių mėnesių gali tapti nepajėgi vykdyti savo finansinius įsipareigojimus.

Scanpix

Jemeno prezidentas Ali Abdula Salehas (Ali Abdullah Saleh) sutiko atsistatydinti, praneša BBC.

Oficialūs valdžios atstovai patvirtino, kad šalies vyriausybė pritarė Persijos įlankos šalių pateiktam taikos planui ir sutiko su 30 dienų pereinamuoju laikotarpiu, po kurio baigsis 32 metus trukęs A. A. Saleho valdymas.

A. A. Salehas perduos savo įgaliojimus viceprezidentui praėjus vienam mėnesiui po sutarties su opozicija pasirašymo, o mainais už tai bus atleistas nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

Per du mėnesius trukusius protestus, kurių metu buvo reikalaujama prezidento atsistatydinimo, žuvo mažiausiai 120 žmonių.

Jungtinės Valstijos džiugiai pasitiko naujienas ir paragino visas partijas greitai įgyvendinti taikų valdžios perdavimą.

Portugalijos vyriausybės vadovas Jose Socratesas (Žozė Sokratišas) atsistatydino Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo dėl euro zonos skolų krizės išvakarėse, kai parlamentas atmetė jo naują griežtų taupymo priemonių planą.

Šis premjero žingsnis didina tikimybę, kad Portugalija bus priversta pasekti Graikijos bei Airijos pavyzdžiu ir prašyti tarptautinės finansinės pagalbos.

Visos penkios opozicinės partijos per trečiadienio balsavimą pasisakė prieš socialistų kabineto parengtą jau ketvirtą per vienerius metus išlaidų mažinimo planą, kuriuo siekiama apsisaugoti nuo būtinybės prašyti daugelio milijardų eurų finansinės pagalbos.

Politinė drama Portugalijoje gali sužlugdyti ketvirtadienį Briuselyje prasidedantį dviejų dienų ES viršūnių susitikimą, kuriame tikimasi galutinai susitarti dėl Bendrijos atsako į metus trunkančią euro zonos skolų krizę.

“Opozicija atėmė iš vyriausybės sąlygas vadovauti. Dėl šios priežasties aš įteikiau prezidentui savo atsistatydinimo pareiškimą”, – sakė J.Socratesas po 20 minučių trukusio susitikimo su valstybės vadovu Anibalu Cavaco Silva (Anibalu Kavaku Silva).

“Ši krizė turės labai sunkių padarinių kalbant apie institucijų ir finansų rinkų pasitikėjimą Portugalija”, – pabrėžė jis.

Dėl pastarųjų įvykių taip pat didės skolinimosi kaina Portugalijos vyriausybei, kuri su nerimu laukia birželio 15 dienos, kai baigiasi terminas išpirkti jos obligacijas, kurių vertė 9 mlrd. eurų. Tai taip pat didina tikimybę, kad Lisabona prašys tarptautinės pagalbos.

Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu trečiadienį smarkiai krito, rinkoms nerimaujant, kad įvykiai Portugalijoje gali sutrukdyti ES vadovams susitarti dėl ryžtingo euro zonos skolų problemų sprendimo.

“Pavojinga finansinė situacija Portugalijoje reiškia, kad politinė krizė kilo pačiu nepalankiausiu laiku”, – sakė Kathleen Brooks (Ketlin Bruks) iš Forex.com.

“Portugalija atsidurs dar arčiau būtinybės prašyti pagalbos, nors buvo visai šalia galimybės jos išvengti. Nors finansinė parama Portugalijai pati savaime neišgąsdins rinkų, ji gali sužlugdyti ES viršūnių susitikimą”, – sakė finansų analitikė.

Liuksemburgo vyriausybės vadovas Jeanas-Claude`as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris), vadovaujantis euro zonos valstybių finansų ministrus vienijančiai Eurogrupei, sakė, kad tik Portugalija gali priimti sprendimą prašyti finansinės pagalbos. Tačiau, pasak jo, jei Lisabona kreipsis su tokiu prašymu, pagalba bus suteikta “griežtomis sąlygomis”.

Šie J.-C.Junckerio žodžiai veikiausia reiškia, kad mainais už bet kokią finansinę paramą iš Lisabonos būtų pareikalauta imtis griežtų taupymo priemonių.

Vyriausybė tvirtino, kad naujas diržų veržimosi planas “garantuotų”, jog Portugalijos valstybės biudžeto deficitas iki 2013 metų būtų sumažintas iki žemesnio nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) lygio.

2009-aisiais Portugalijos biudžeto deficitas buvo rekordinis ir siekė 9,3 proc. BVP. Didesnius biudžeto deficitus euro zonoje turėjo tik Airija, Graikija ir Ispanija.

Pagrindinė opozicinė centro dešiniųjų Socialdemokratų partija (PSD) leido priimti ankstesnius tris vyriausybės taupymo priemonių planus nedalyvaudavo parlamento balsavime. Tačiau šį kartą socialdemokratai atmetė pasiūlytas priemones, tvirtindami, kad nuo jų skaudžiai nukentės labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupės.

PSD lyderis Pedro Passosas Coelho (Pedru Pasosas Koelju) pareiškė, kad dabar pirmalaikiai rinkimai tapo “neišvengiami” ir jus būtina surengti, kad nauja vyriausybė susigrąžintų rinkų pasitikėjimą.

J.Socratesas premjeru tapo 2005-aisiais, o po ketverių metų jo vadovaujami socialistai buvo perrinkti antrai kadencijai, tačiau neteko daugumos parlamente. Dabar 230 vietų parlamente socialistai turi tik 97 deputatų paramą.

Premjeras įspėjo, kad atsistatydins, jei parlamentas neparems jo vyriausybės parengtos naujos taupymo programos, ir sieks būti perrinktas, jei šaliai teks rengti pirmalaikius rinkimus.

A.Cavaco Silva penktadienį rengia susitikimą su politinių partijų atstovais. Iki šio susitikimo vyriausybė išsaugo visus savo įgaliojimus, nurodė prezidentūra.

Prezidentas gali pasiūlyti savo atstovus parlamente turinčioms partijoms suformuoti koalicinę vyriausybę arba paprašyti Socialistų partijos pasiūlytą naują kandidatą į premjero postą.

Vis dėlto labiausiai tikėtinu scenarijumi laikomas parlamento paleidimas ir pirmalaikiai rinkimai.

Prezidentui paskelbus pirmalaikius rinkimus, jie galės būti surengti ne anksčiau kaip po 55 dienų. Laikotarpiu iki rinkimų toliau dirbs socialistų vyriausybė, tačiau jos įgaliojimai bus mažesni.

Po du žmones pražudžiusios neblaivaus policininko sukeltos avarijos pirmadienį iš pareigų atsistatydino policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas.

Atsistatydinimo pareiškimą policijos vadovas įteikė prezidentei Daliai Grybauskaitei, kuri tokį poelgį įvertino kaip garbingą žingsnį.

“Policijos generalinis komisaras įteikė atsistatydinimo pareiškimą, prezidentė jį priėmė. Prezidentė tai vertina kaip garbingą žingsnį, moralinį visos sistemos įvertinimą”, – žurnalistams po susitikimo sakė prezidentės atstovas Linas Balsys.

V.Telyčėnas po Prezidentūroje įvykusio susitikimo su šalies vadove ir vidaus reikalų ministru sakė, jog pastaraisiais metais girtų policininkų keliuose sumažėjo, tačiau pabrėžė, kad “šitoje situacijoje kažkokios statistikos teikimas nebūtų korektiškas”.

“Niekada netoleravau tokių atvejų. (…) Toks tragiškas atvejis nubraukia viską”, – sakė V.Telyčėnas.