Sniegas ir slidi kelio danga – tikras išbandymas vairuotojams ir kelininkams. Nors Lietuvoje pastaruoju metu žiemos švelnios, tačiau būna dienų, kai galime pasitikrinti: gyventojai – pakantumą, kelininkai – budrumą.

Paulius PAUKŠTYS

Ekstremalus žiemos rytas, nesiliauja sniegas ir pūga. Į kelius išvyksta 100 įvairių VĮ ,,Šiaulių regiono keliai” transporto priemonių ir mechanizmų. Po 3–4 valandų turi būti nuvalyta ir pabarstyta 930 km magistralinių, krašto ir dalis rajoninės reikšmės kelių, per 48 valandas būtina nuvalyti daugiau nei 1850 km rajoninių kelių. Tačiau jei laiku suspėjama nuvalyti magistralinius kelius, nedelsiant ateina eilė rajoninių kelių tinklui, ir tos 48 valandos nepraeina. Po maždaug paros visi regiono keliai nuvalyti.

Tai pavyzdys iš vieno regiono, tiesa, prižiūrinčio didžiausią kelių tinklą Lietuvoje.

VĮ „Šiaulių regiono keliai“ direktorius Piotras Bakanovas prisimena, kad, nepaisant nustatytų tvarkų ir darbų eiliškumo, kelininkams specialia technika yra tekę gabenti ligonius ar gimdyves, net vestuvininkus.

„Apie kelininkus žmonės pagalvoja dažniausiai tuomet, kai jų kelionę sutrukdo blogos gamtos sąlygos ar kelio darbai, tačiau tada, kai kelionė sekasi sklandžiai, kelininkų neprisimena. Nors mūsų galimybė laisvai ir sklandžiai keliauti – būtent kelininkų pastangų rezultatas“, – paradoksalų visuomenės mąstymą atskleidžia P.Bakanovas.

Eismo įvykių niekas neplanuoja

Ambicingiausias Lietuvos kelininkų tikslas – nė vieno eismo įvykio keliuose.  Jo visiškai pasiekti kol kas neįmanoma, tačiau pokyčiai gana optimistiniai. 2006–2015 m. žuvusiųjų per eismo įvykius Lietuvoje sumažėjo tris kartus.

Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktoriaus pavaduotojo Dainiaus Miškinio, nuoseklus darbas kasmet vykdant juodųjų dėmių apžiūras ir diegiant jose inžinerines priemones duoda teigiamų rezultatų. 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose buvo 37 juodosios dėmės. Iš viso nuo 2006 iki 2015 m. juodųjų dėmių sumažėjo 7,2 karto (2006 m. jų buvo 267).

2015 m. nustatytose juodosiose dėmėse, avaringuose ruožuose ar pavojingose vietose gerinant eismo saugą buvo įdiegtos 196 greičio mažinimo priemonės, rekonstruota ar inžineriškai patobulinta 12 sankryžų (5 iš jų – į žiedines), rekonstruota ar nutiesta 11,768 km pėsčiųjų ir dviračių takų, 48,38 km padidintas šalikelių saugumas, įrengiant apsauginius atitvarus ties aukštais šlaitais, pavojingais vingiais ar vandens telkiniais, inžineriškai patobulinta 100 perėjų, įrengiant jose kryptinį apšvietimą, saugumo saleles ar pertvarkant jas į iškilias, įrengta 2 tūkst. kelio ženklų, gerinančių eismo saugą pavojinguose kelių ruožuose.

„Eismo įvykių niekas neplanuoja, ir numatyti, kur jis įvyks, neįmanoma, – sako P.Bakanovas. – Kad jų būtų kuo mažiau, turi pasistengti ne tik kelininkai, rekonstruodami, tvarkydami, valydami ar barstydami kelius, bet ir visuomenė. Todėl visuomenės švietimo veikla turėtų būti intensyviai nukreipta ne tik kelininkams, bet ir visiems eismo dalyviams, sveikatos apsaugos, švietimo, kelių policijos darbuotojams.“

Didelę darbo patirtį turintis Šiaulių regiono kelininkų vadovas pateikia keletą užsienio pavyzdžių. Tarkim, skandinavų kelių tarnybų užduotis – ne panaikinti sniegą ir plikšalą keliuose žiemą, bet sumažinti šių gamtos reiškinių pasekmes. Panaikinti žiemos reiškinius irgi galima, bet skaičiuojama, ar tai valstybei apsimoka ekonomiškai. Netgi turtingos valstybės atidžiai skaičiuoja savo finansus ir išgales.

Arba pastarųjų dienų pavyzdys JAV, kai sinoptikai numatė pūgą Rytų pakrantėje. Sniegas užklojo Vašingtoną, o pareigūnai paragino milijonus gyventojų pasirūpinti saugiu prieglobsčiu ir perspėjo, kad blogiausia dar laukia. Visos tarnybos sutartinai ragino žmones neiti iš namų, pasirūpinti būtiniausiais maisto produktais ir vaistais, atidėti keliones. Nors pūgos pasekmės nebuvo tokios dramatiškos, žmonėms paaiškinta patiems neieškoti bėdos. Niekas nekaltino tarnybų, kad jos neatlieka savo darbo, pavyzdžiui, kelininkų, kad jie nenuvalo nuolat sniegu klojamų kelių ir gatvių.

Skandinavijos valstybėse, kai pusto ar sninga, eismas keliuose beveik sustoja. Niekas 6 val. ryto neskuba į darbus, rizikuodami savo sveikata ar net gyvybe, o jei nepasiseks – keikdami kelininkus. Vos tik liaujasi sniegas ar pūga, per 2–3 valandas gatvės nuvalomos ir eismas vėl atgyja.

Mūsų valstybės užduotis – kad keliuose būtų kuo saugiau. Tačiau ir eismo dalyviai patys turėtų įvertinti padėtį ir prisiimti asmeninę atsakomybę: kai sudėtingos eismo sąlygos, reikėtų mažiau keliauti, įvertinti laukiančius pavojus.

„Turime išaiškinti žmonėms, kad ne viskas pasiekiama akimirksniu, kaip mes to norėtume. Kelių valymo, barstymo procesas reikalauja laiko. Labiausiai žeidžia vairuotojų pasakymai, kad siaučiant pūgai, jei nepamato kelių barstytuvo, vadinasi, kelininkai pramiegojo“, – samprotauja P.Bakanovas.

Preliminariais duomenimis sausio mėn. Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 10 žmonių, o gaisruose – 29 žmonės. Tačiau per visuomenės nuomonės apklausas kelininkai yra kur kas žemiau nei ugniagesiai.

„Visų Šiaulių regiono eismo dalyvių norėčiau atsiprašyti, jei kelininkai ko nors nepadarė. Tačiau norėčiau patikinti, kad tai – laikini dalykai, mes stengiamės, kad tiek vietos gyventojų, tiek svečių kelionė būtų saugi, – sako Šiaulių regiono kelių vadovas ir priduria: – Visi nori daugiau pinigų, bet dažniausiai reikia tiesiog gero žodžio. Santykiai tarp žmonių visuomet svarbesni ir veiksmingesni nei pinigai.“

Tokius žodžius, matyt, pakartotų kiekvieno regiono kelininkų vadovas.

Kelininkų šviečiamoji veikla

Kelininkų indėlis į visuomenės švietimą – didžiulis. Štai šiemet Lietuvos Vyskupų Konferencijoje pasirašytas susitarimas dėl projekto „Saugokime vieni kitus kelyje“ pratęsimo. Susitarimą pasirašė Susisiekimo ministerijos, Lietuvos Vyskupų Konferencijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir Policijos departamento vadovai.

Projektas 2009 metais pradėtas vykdyti Kauno arkivyskupijoje, 2010–2015 m. įgyvendintas visose Lietuvos vyskupijose, jo tikslas – įvairiomis socialinės komunikacijos priemonėmis keisti eismo dalyvių elgesį ir ugdyti kultūrą keliuose, remiantis krikščioniškomis vertybėmis, skatinti pilietiškumą, atsakomybę bei sąmoningumą ir taip mažinti žūčių ir sužalojimų skaičių per eismo įvykius. Atsižvelgiant į gerus rezultatus, saugaus eismo projektas pratęstas 2016–2020 m. laikotarpiu.

Įgyvendinant projektą, vyskupijose, de­kanatuose, parapijose ir mokyklose kasmet surengiama apie 50 saugų elgesį keliuose skatinančių renginių. Kunigai, policijos pareigūnai, kelininkai platina atšvaitus, liemenes, kitas priemones su šviesą atspindinčiais elementais. Nuolat leidžiami ir visuomenei įvairiais būdais platinami leidiniai saugaus eismo tema – knygos, lankstinukai, plakatai, kalendoriai. Kasmet paskutinį rugsėjo sekmadienį bažnyčiose laiminami vairuotojai, šventinami automobiliai, Visų šventųjų dieną, Pasaulinę dieną žuvusiesiems per eismo įvykius atminti (trečiąjį lapkričio sekmadienį), kitomis progomis meldžiamasi už žuvusiuosius keliuose.

Kito projekto ,,Eismo saugumas bendruomenėse“ metu buvo surengtas bendruomenių konkursas, kuriame dalyvavo per 200 bendruomenių. Vyko renginiai, bendruomenių nariams buvo platinamos šviesą atspindinčios priemonės (atšvaitai, liemenės ir pan.), žmonės buvo skatinami jas naudoti. Bendruomenių saugaus eismo veikla buvo viešinama respublikinėje, regioninėje ir vietinėje žiniasklaidoje, bendruomenių interneto svetainėse.

LAKD nuosekliai dirbant su moksleiviais organizuotas Lietuvos mokinių konkursas „Saugokime jaunas gyvybes keliuose“, kuriame dalyvavo per 52 tūkst. mokinių.

Praėjusiais metais surengta 12 seminarų saugaus eismo klausimais, 35 akcijos, per kurias specialiais įrenginiais buvo demonstruojama saugos diržų nauda. Organizuotos saugaus eismo propagavimo akcijos masinių sporto renginių „Velomaratonas“ ir ,,Žiemos ralis“ metu.

Praėjusių metų lapkričio 11 d. surengta Atšvaitų diena, per kurią visoje šalyje buvo skatinama naudoti atšvaitus, šviesą atspindinčios priemonės buvo platinamos Lietuvos automobilių kelių direkcijoje, regiono kelių įmonėse ir kelių tarnybose.

Kiekvieno Lietuvos regiono kelininkai dirba su moksleiviais, su eismo dalyviais. Orga­nizuojamos saugaus eismo dienos mokyklose, vaikų darželiuose, dalijami atšvaitai, rengiamos televizijos laidos, kuriami saugų eismą propaguojantys klipai. Kelininkai vyksta į rajonų bendruomenės, organizuoja žygius keliais po įdomias vietoves.

Visoje Lietuvoje vykdant saugaus eismo projektus parengta ir išleista 240 tūkst. egzempliorių leidinių, įsigyta ir išplatinta 180 tūkst. atšvaitų.

Užs. Nr. BSS 2356

Penktadienio vakarą Vilniuje vykusio naktinio „Kritinės masės“ važiavimo metu dviratininkai buvo informuojami apie saugos priemonių naudojimo svarbą. Socialinės kampanijos „Pirmoji taisyklė – saugumas!“ organizatorių teigimu, renginyje dalyvavo virš 100 dviratininkų.

Informacinės kampanijos organizatoriai „Kritinės masės“ renginio dalyviams dalijo atšvaitus, kurių dėka tamsiu paros metu automobilių vairuotojai dviratininkus pastebi net iš 150 metrų atstumo. Be to, kiekvienas renginio dalyvis gavo specialiai dviračių vairuotojams skirtą bukletą su kelių eismo taisyklių reikalavimais.

Projekto ambasadorės, dviratininkės Simonos Krupeckaitės, teigimu, rudenį dviratininkai turi būti ypač atidūs.

„Atėjus rugsėjui, eismo sąlygos dviratininkams tampa sudėtingos – gatvėse ir keliuose padaugėja automobilių, suprastėja matomumas, anksčiau pradeda temti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tiesiog būtina dėvėti atšvaitus, ant dviračio pritvirtinti priekinius ir galinius žibintus, dėvėti šviesą atspindinčią liemenę“, – sako geriausia 2011 metų Lietuvos sportininkė.

Pasak kampaniją organizuojančios Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos vadovo Eligijaus Masiulio, dviratininkai apie saugumo reikalavimus bus informuojami visą rugsėjo mėnesį.

„Rugpjūčio pabaigoje Alytuje startavo antrasis kampanijos „Pirmoji taisyklė – saugumas!“ etapas, kurio metu dar apsilankysime Kėdainiuose bei Marijampolėje ir dalyvausime „Dienos be automobilio“ renginiuose Vilniuje. Tokių projektų pagalba diegiame atsakingo važiavimo dviračiu kultūrą mūsų šalyje“, – pažymi Susisiekimo ministras.

Anot E. Masiulio, pavasarį prasidėjusio projekto pirmojo etapo metu jo organizatoriai lankėsi Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Iš viso buvo išdalinta virš 2 tūkst. atšvaitų ir informacinių bukletų, o Aukštaitijos sostinėje su dviratininkais bendravo pati Simona Krupeckaitė. Planuojama, jog antrojo kampanijos etapo metu su saugaus eismo taisyklėmis bus supažindinti dar 3 tūkst. dviratininkų.

„Kritinė Masė“ – tai visame pasaulyje paskutinį mėnesio penktadienį vykstanti akcija, kurioje žmonės dviračiais ar savaeigiu transportu važinėjasi miestų gatvėmis. Pirmoji „Kritinė masė“ įvyko 1992 metais San Franciske (JAV), dabar ji vyksta daugiau nei 300 pasaulio miestų. Lietuvoje ši akcija pirmą kartą buvo surengta 2005 metais Vilniuje, šiuo metu „Kritinės masės“ renginiai taip pat vyksta Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Kėdainiuose, Šilutėje, Radviliškyje ir Alytuje. Naktinė „Kritinė masė“ Vilniuje vyksta kiekvieno mėnesio antrą penktadienį.

Norvegijos šiaurės elnių augintojams, tarp jų Kalėdų Seneliui, ekspertai davė neįprastą patarimą – pritvirtinti prie šių eiklių gyvūnų atšvaitus, kad jų nepartrenktų automobiliai.

Šiemet Norvegijoje apie 2 tūkst. šiaurės elnių buvo pažymėti šviesą atspindinčiais geltonos spalvos antkakliais arba mažesniais prie ragų tvirtinamais atšvaitais, siekiant sumažinti eismo įvykių, per kuriuos iki šiol kasmet žūdavo apie 500 šių gyvūnų.

“Tai išties veikia”, – Norvegijos viešųjų kelių administracijos ekspertas Kristianas Oevernesas (Kristianas Evernesas), vadovaujantis šiam projektui, sakė naujienų agentūrai “Reuters”.

Elnių žymėjimo projektas vykdomas toliausiai į šiaurę nutolusioje Finmarko apskrityje, kurioje žiemos viduryje saulė nepakyla virš horizonto.

Bandomasis važiavimas sniego motociklu parodė, kad atšvaitais pažymėti elniai iš tikrųjų labiau pastebimi tamsoje negu kiti.

Kasmet per avarijas, susijusias su šiaurės elniais, sužalojama po kelis žmones, o neseniai Suomijoje įvykęs incidentas nusinešė žmonių gyvybių.

Paklaustas, ar Kalėdų Senelis taip pat galėtų pasinaudoti šia priemone, K.Oevernesas atsakė: “Tikriausiai taip”.

“Pirmas kartą (šiaurės elniai) žymimi tokiu mastu”, – pridūrė jis.

Norvegijoje gyvenantys samių tautelės elnių augintojai anksčiau yra mėginę žymėti savo gyvulius šviesą atspindinčiomis lipniomis juostelėmis, tačiau šaltyje klijai nelaikydavo. Suomių elnininkai yra išbandę purškiamus šviesą atspindinčius dažus, tačiau taip pažymėtų elnių kailis prasčiau sulaiko šilumą.

Kaip nurodo Tarptautinis šiaurės elnių auginimo centras, Norvegijoje gyvena apie 200 tūkst. šiaurės elnių, o dauguma jų priklauso vietos samiams, kurie šiuos gyvūnus augina dėl mėsos, odų ir ragų.