BFL

Šiuo metu didžiosios audito kompanijos pasaulyje užverstos ieškiniais teisme. Panašių situacijų, kaip Lietuvoje, kai „Ernst&Young Lietuva” kompanijos 2011 m. kovą baigtas auditas neįspėjo apie jokias “Snoro” banko problemas, tačiau po pusmečio bankas pripažintas nemokiu, apstu ir kitose šalyse. Auditoriai vis dažniau sulaukia priekaištų nepastebintys po jų nosimi vykdomų finansinių machinacijų ir aplaidžiai atliekantys savo darbą.
Štai Japonijoje kilo didžiulis skandalas, kai paaiškėjo, kad nei į didžiausių auditorių ketvertuką patenkančios KPMG bendrovės, nei vėliau auditą perėmusios „Ernst&Young” auditoriai nepastebėjo 13 metų besitęsiančios fotoaparatų gamintojos „Olympus“ buvusių vadovų vykdomos aferos, kuomet vadovybė slėpė nuostolius, juos apskaitydama kaip turtą. O Niujorko valstija pateikusi šimtamilijoninį ieškinį „Ernst&Young” korporacijai dėl vieno žymiausių jos buvusių klientų – finansų krizės šauklio „Lehman Brothers“. Šio banko bankroto ekspertas nustatė, kad „Ernst&Young” auditoriai dirbo neatidžiai.
Gali būti, kad ieškinių prieš „Ernst&Young” teisme skaičių papildys ir byla Lietuvoje. Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas Danas Arlauskas tvirtina, kad dėl patirtų nuostolių asociacija svarsto galimybę bylinėtis ir su kompanija „Ernst&Young” dėl netinkamai atlikto darbo, ir su Lietuvos banku dėl netinkamos komercinių bankų priežiūros.
Didžiuliai skandalai pasaulyje kilo ir tarptautinių korporacijų auditoriams pražiūrėjus stambias finansines manipuliacijas telekomunikacijų bendrovėje „WorldCom“, mažmeninės prekybos įmonėje „Ahold“, “Superior” banke ir kitur.
Lietuvos auditorių rūmų direktorė Rasa Pajaujytė gina auditorius pabrėždama, kad nepriklausomo auditoriaus tikslas yra suteikti pakankamą, bet ne absoliutų užtikrinimą, kad įmonės vadovybės sudarytos finansinės ataskaitos yra teisingai pateiktos. “Nepriklausomas auditorius negali įvertinti visų ūkinių operacijų, kontrolės priemonių ar įvykių, todėl nėra garantijos, kad jis nustatys visus reikšmingus iškraipymus, atsiradusius dėl apgaulės ar klaidos. Ypač sudėtinga nustatyti apgaulės atvejus, jei pati vadovybė nėra suinteresuota jų nustatymu”, – tvirtina R.Pajaujytė.
Tačiau tuomet kyla klausimas, ko gi  vertos auditorių paslaugos, už kurias klientai ploja nemenkas sumas, ar auditorių išvados nėra niekinės? Juk būtent auditoriaus išvados turėtų padėti apsispręsti investuotojui ir klientui dėl vienos ar kitos bendrovės.
„Lietuvoje pirmą kartą pradėjome kelti tokius klausimus, tačiau užsienyje jau nuo krizės pradžios apie tai šnekama. Kiekvienoje šalyje buvo po vieną ar kelis atvejus, kai nepaisant gerų audito ataskaitų, viešojo intereso įmonės – bankai, draudimo bendrovės – susidūrė su problemomis. Auditorius vertindamas finansines ataskaitas turėtų įvertinti, ar įmonė galės artimiausius metus tęsti veiklą be sunkumų – jei išvada kovą rodo teigiamus dalykus, o po kelių mėnesių kyla veiklos tęstinumo problemų, auditoriui metamas šešėlis, nes tai turėjo atsispindėti jo išvadoje”, – sutinka VŠĮ Audito ir apskaitos tarnybos direktorius Audrius Linartas. Ši tarnyba tiria „Ernst&Young“ auditorių darbo kokybę dėl „Snoro“ vertinimo, tačiau kol kas išvadų nepateikia.
Kuo skubiau atsakyti į šį klausimą būtina dar ir dėl to, kad Seimo Audito komiteto pirmininkės Loretos Graužinienės duomenimis, „Ernst&Young” bendrovė Lietuvoje laimi daugiausiai valstybinių užsakymų atlikti reikšmingus tyrimus, studijas ir konsultuoti įvairiausiais valstybės valdymo klausimais. „Faktiškai tai šešėlinis Vyriausybinis kabinetas“, – priduria L.Graužinienė.

Europos Komisija sklaidys audito monopolį

Susirūpinusi dėl daugėjančių nusiskundimų auditorių darbu, Europos Komisija galvoja keisti visą sistemą ir užnerti apynasrį vadinamajam „didžiajam ketvertukui“ – pasaulinę rinką pasidalijusioms „PricewaterhouseCoopers“, „Ernst&Young”, “Deloitte“ ir KPMG kompanijoms. Ruošiama direktyva, kad didelės tarptautinės audito įmonės ES teritorijoje negalėtų teikti kitų paslaugų, išskyrus auditą. Pasak A.Linarto, tai revoliucinis žingsnis, nes daugelis didelių audito įmonių apie 60 proc. pajamų gauna ne iš audito paslaugų, bet apskaitos, verslo ir mokesčių konsultacijų, patarimų dėl įmonių įsigijimų.
Tikimasi, kad tokia tvarka leis išvengti interesų konflikto. Ryškiausias toks atvejis, kurį „Snoro“ šviesoje vis prisiminė ir „Veido“ pašnekovai – vienos didžiausių JAV energetikos bendrovių “Enron” istorija, kuri privertė žlugti į tuometinį didįjį auditorių penketą patekusią įmonę “Arthur Andersen”. Šios įmonės darbuotojai “Enron” bendrovei teikdavo brangiai kainuojančias verslo konsultacijas, todėl į stambaus kliento manipuliacijas apskaita žiūrėjo pro pirštus.
„Antras lūkestis, kad įsigaliojus naujai tvarkai audito kompanijos skirtų daugiau laiko kvalifikacijos kėlimui. Didėtų didžiausių įmonių atsakomybė, nes praradusios teisę atlikti auditą, jos prarastų ir pajamas“, – komentavo A.Linartas.
Tiesa, didelės audito įmonės tokiam projektui aršiai priešinasi ir stengiasi įtikinti EK, kad nesiimtų tokių pokyčių, bet eurokomisaras Michelis Barnier nusiteikęs ryžtingai. Jis pareiškė, kad krizė sudrebino investuotojų pasitikėjimą auditu. Diskusijos dėl naujos direktyvos parengimo gali užtrukti apie pusantrų metų.

R.Šarkinas: „O kas sakė, kad tai įvyko prie mūsų?“

Audito bendrovė „Ernst&Young Lietuva” atlikto banko “Snoras” audito nekomentuoja. Tačiau jie ne vieninteliai laikosi “stručio politikos”. Ne mažesnė atsakomybė dėl pražiūrėtų išgaravusių milijonų “Snore” tenka ir buvusiems Lietuvos banko vadovams. Tačiau 15 metų Lietuvos banko valdybos pirmininko poste prasėdėjęs ir pigių paskolų bumą prasnaudęs Reinoldijus Šarkinas per patį krizės įkarštį ir visuotinį taupymo vajų į kišenę įsidėjo 122 tūkst. Lt išeitinę kompensaciją ir nusiplovė rankas. Su žiniasklaida jis bendrauti atsisako ir nemato jokio reikalo pasiaiškinti visuomenei dėl kaltinimų neveiklumu. O juk per visą kadenciją iš mūsų, mokesčių mokėtojų, kišenių jam, tikėtina, galėjo būti sumokėta daugiau nei milijonas litų – turint omenyje, kad jo mėnesio atlyginimas siekė 13-16 tūkst. Lt.
Paskambinus ponui Šarkinui telefonu ir pasiteiravus, kodėl per daugelį vadovavimo metų jis neužkirto kelio „Snore“ galimai vykusioms finansinėms machinacijoms, R.Šarkinas pratrūko pykčiu. „O kas jums nurodė, kad čia prie mūsų šitas padaryta? Ir pirmiausia pažiūrėkite įstatymą, ten aiškiai apibrėžtos priežiūros funkcijos. Mes atlikome priežiūrą, o nusikaltėlius gaudo kiti“, – piktai atkirtęs „Veido“ žurnalistei buvęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas nusviedė telefono ragelį.
Kada “Snoro” banke prasidėjo galimai nusikalstama veikla, atsakys teisėsauga. Tačiau, turbūt šiandien Lietuvoje tik vieninteliam R.Šarkinui ir tebeatrodo, kad Lietuvos bankas tinkamai vykdė bankų priežiūros funkciją. Kaip yra pastebėjusi ekonomistė Aušra Maldeikienė, R.Šarkinas nedarė nei vieno iš trijų centriniam bankui būtinų darbų – nematė ekonominio burbulo, neinformuodavo gyventojų apie bankų sistemą, o bankų priežiūra buvo tragiška. Jei komerciniai bankai iš tiesų būtų tinkamai prižiūrimi, vargu, ar iš „Snoro“ banko galėjo išgaruoti net pusė turto? Sunku patikėti ir tuo, kad tie 3,9 mlrd. Lt galėjo paslaptingai pradingti vos per pusmetį ir viskas prasidėjo būtent tą dieną, kai išėjo senasis Lietuvos banko vadovas.
D.Arlauskas tvirtina, kad Lietuvos bankui tenka didžiausia atsakomybė dėl pražiūrėtų “Snoro” problemų, nes jie privalėjo pertikrinti ir auditorių išvadas. „Lietuvos bankas – ne šiaip plytų fabrikėlis, o labai rimta įstaiga, kurios tinkama ar netinkama veikla turi didžiulį poveikį socialiniams ir ekonominiams procesams. Jie turėjo tinkamai sudaryti sutartį su audito kompanija, kad ji ne formaliai skaičiukus „Excel’yje“ sudėliotų ir pateiktų, o gilintųsi į skaičių kilmę ir tinkamai informuotų. Taip pat Lietuvos bankas turėjo nuolat stebėti pinigų judėjimą “Snore”, jų kilmę ir imtis tam tikrų priemonių. Bet jeigu “Snore” dirbo Lietuvos banko priežiūros darbuotojų giminaičiai, gal nebuvo ypatingai fokusuojamas dėmesys. Daug klausimų kyla, kurie liudija, kad buvusi banko vadovybė atsainiai žiūrėjo į jiems patikėtus klausimus“, – piktinasi D.Arlauskas.
Praėjusių metų pabaigoje iš pareigų atleisto „Snoro“ banką turėjusios prižiūrėti Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento vadovo Kazimiero Ramono sesuo ir dukra dirbo „Snore“, o jis pats pozavo žurnalistams buvusio „Snoro“ akcininko Raimondo Baranausko sūnaus vestuvėse.
Kiek “Snoro” atveju buvo aplaidumo, o kiek sąmoningo akių nusukimo turėtų atsakyti teisėsauga, tačiau viena aišku, kad daugeliui šios istorijos dalyvių savo mundurą teks skalbti dar ilgai.

Buvęs Lietuvos banko vadovas R.Šarkinas: „O kas Jums nurodė, kad čia prie mūsų šitas (galimos finansinės machninacijos „Snore“) padaryta? Ir pirmiausia pažiūrėkite įstatymą, aiškiai apibrėžtos priežiūros funkcijos – mes atlikome priežiūrą, o nusikaltėlius gaudo kiti“.

Tikrasis “Snoras”: deklaruotas ir realusis turtas

Turto tipas    Turtas, parodytas banko balanse (iki 2011 11 16), mln. Lt     Nustatyti galimi turto vertės praradimai, mln. Lt    Pakoreguota turto vertė, mln. Lt

Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai    366,5    –    366,5
Finansinis turtas (vertybiniai popieriai, investicijos į fondus, kt.)    2977,4    2286,5    690,91
Paskolos    3741,7    1161    2580,6
Ilgalaikis turtas (NT, automobiliai, kt.)    161,8    23,3    138,5
Kitas turtas    732,4    400,8    331,6
IŠ VISO    7979,8    3871,6    4108
Šaltinis: Lietuvos bankas

Kur dingo 3,87 mlrd. Lt?

1. 1,6 mlrd. Lt paskolų ir kito turto nurašymai:
1,16 mlrd. Lt – nurašymai dėl blogų paskolų, kurioms nebuvo suformuota specialiųjų atidėjinių. Nemenka dalis šių nurašymų susiję su banko suteiktomis paskolomis su akcininkais susijusiems subjektams
0,4 mlrd. Lt – kito turto nuvertėjimas: nurašyta apie 200 mln. Lt investicija į “Latvijas Krajbanka” akcijas, papildomi nurašymai banko perimtam nekilnojamajam turtui
2. 2,3 mlrd. Lt trūkstamas galbūt išgrobstytas finansinis turtas:
1 mlrd. Lt – oficialiai deklaruoti vertybiniai popieriai ir lėšos, laikytos Šveicarijos bankuose, pervesti ne į banko, o į privačias sąskaitas
553 mln. Lt – 22 paskolos, buvusios banko balanse, Kaimanų ir Didžiosios Britanijos Mergelių salose
– 709 mln. Lt – įkeisti už paskolas arba perveti į kitas galbūt su akcininkais susijusias struktūras
Šaltinis: Lietuvos bankas

budbergyte

Tačiau audito metu nustatytas reikšmingas mokėjimų iš ES biudžeto klaidų lygis – 3,7 proc., o priežiūros ir kontrolės sistemos mokėjimų teisėtumui ir tvarkingumui užtikrinti buvo tik iš dalies veiksmingos.

Europos Audito Rūmai yra ES sutartimi įsteigta institucija, įgaliota atlikti ES finansų auditą. Kaip ES nepriklausomas išorės auditorius, Audito Rūmai padeda gerinti ES finansų valdymą ir saugo Sąjungos piliečių finansinius interesus. Kiekvienais metais Rūmai audituoja ES finansines ataskaitas, pajamas ir išlaidų programas, pagal kurias milijonams paramos gavėjų Europos Sąjungoje ir už jos ribų yra mokamos ES išmokos. Šių metų audito rezultatai lapkričio 10 d. pateikti Tarybai, Europos ir nacionaliniams parlamentams.

2010 metais ES biudžeto pajamas sudarė 127,8 mlrd. eurų, mokėjimus iš ES biudžeto – 122,2 mlrd. eurų. Audito rezultatai parodė, kad mokėjimai Sanglaudos, energetikos ir transporto bei Žemės ūkio ir gamtinių išteklių politikos grupėse yra paveikti reikšmingo klaidų lygio, o bendras Audito Rūmų įvertintas labiausiai tikėtinas klaidų lygis yra 3,7 proc. (3,3 proc. 2009 m.). „Klaidų lygis neturėtų būti tapatinamas su pasisavintų lėšų ar sukčiavimo lygiu. Jis atspindi audito metu nustatytą ir kiekybiškai įvertintą išlaidų neatitikties nustatytoms taisyklėms mastą, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimus, netinkamų išlaidų deklaravimą ar ūkininkų deklaruotus per didelius žemės plotus. Įtariami sukčiavimo atvejai sudarė tik labai nedidelę nustatytų klaidų dalį“ – teigia Audito Rūmų narė Rasa Budbergytė.

Sanglaudos, energetikos ir transporto politikos grupės mokėjimai buvo labiausiai veikiami klaidų, o įvertintas klaidų lygis šioje grupėje sudarė 7,7 proc. Jis yra didesnis nei 2009 m. ir paaiškina bendrą visų mokėjimų klaidų lygio padidėjimą. „Kadangi pagal pasidalijamojo valdymo principą už mokėjimų tvarkingumą pirmiausia atsakingos valstybės narės, jos turėtų dėti kur kas daugiau pastangų užkertant kelią klaidoms arba jas aptinkant ir ištaisant“ – pažymi R. Budbergytė.

Palyginti su 2009 m., daugumoje ES išlaidų sričių klaidų lygis išliko santykinai pastovus. Žemės ūkio ir gamtinių išteklių politikos grupėje įvertintas klaidų lygis buvo 2,3 proc. Pažymėtina, kad tiesioginės išmokos, kurios sudarė beveik 40 mlrd. iš žemės ūkiui ir gamtiniams ištekliams panaudotų 56,8 mlrd. eurų, nebuvo reikšmingai paveiktos klaidų , priešingai nei kaimo plėtros priemonės, kurios vis dar veikiamos aukšto klaidų lygio.

„Nepaisant Europos Komisijos ir valstybių narių daugelio metų pastangų tobulinant ES lėšų valdymo ir kontrolės sistemas, kasmet nustatomas ES biudžeto išlaidų klaidų lygis vis dar nepateisinamai aukštas. Šiuo metu Komisijos parengti teisinio reguliavimo po 2013 metų pasiūlymai galėtų ateityje šią padėtį pakeisti. Kitas svarbus ES lėšų panaudojimo aspektas šalia teisėtumo ir tvarkingumo yra jų panaudojimo kokybė, ypač atsižvelgiant į dabartinį Europos ir viso pasaulio finansinį klimatą. Todėl Audito Rūmai pabrėžia, kad, planuodamos ES išlaidų programas, Europos Komisija ir valstybės narės daugiau dėmesio skirtų SMART (konkrečių, išmatuojamų, pasiekiamų, realių ir su laiko nuoroda) tikslų nustatymui, taip pat šių programų įgyvendinimo rizikoms nustatyti ir valdyti“ – apibendrina Europos Audito Rūmų narė Rasa Budbergytė.

Kiekvienais metais Taryba ir Europos Parlamentas priima sprendimą dėl ES bendrojo biudžeto. Už ES biudžeto vykdymą, viena ar bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, yra atsakinga Europos Komisija. Šiandien Europos Parlamento Biudžeto ir kontrolės komitete Briuselyje pristačius metinę ataskaitą bus pradėta 2010 finansinių metų ES biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, kuria iki kitų metų gegužės 15 d. turi būti baigtas biudžeto vykdymo procesas.

BFL

Seimas ketvirtadienį pavedė Valstybės kontrolei atlikti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) komisijos valstybinį auditą nuo 2006 iki 2010 metų.

Tokį nutarimą pateikusi Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė sakė, kad komisijos narys už darbo valandą gauna 900 litų, o būdama biudžetine įstaiga komisija nesilaiko reikalavimo pajamas pervesti į valstybės biudžetą.

“Finansų ministerija patvirtino, kad jei įstaiga įregistruota kaip biudžetinė įstaiga, visos gautos lėšos patenka į valstybės biudžetą, ir po to grįžta asignavimais ir per specialiąsias programas, kiek reikia. Jie nutarė, kad jiems tie įstatymai negalioja. Nė vienais metais, kiek jie egzistuoja, jie lėšų į valstybės biudžetą nepervedė”, – iš Seimo tribūnos sakė L. Graužinienė.

Projektu siūloma atlikti 2006, 2007, 2008, 2009 ir 2010 metų valstybinį auditą komisijoje, ir tą padaryti iki šių metų spalio. Siūlymą dėl audito pateikė Seimo Audito komiteto nariai.

13 narių Lietuvos radijo ir televizijos komisija yra nepriklausoma Seimui atskaitinga institucija, kuri reguliuoja ir kontroliuoja Lietuvos radijo ir televizijos transliuotojų bei retransliuotojų veiklą.

Vieną komisijos narį skiria prezidentas, tris narius – Seimas, po vieną narį – Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencija, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija.

BFL

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė po atlikto valstybino audito daro išvadą, kad šiandien niekas negali pasakyti, kiek realiai visuomenei kainuoja sveikatos apsauga. “Dėl to Sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlėme tobulinti ir tikslinti teisės aktus, kad kiekvienam žmogui būtų aišku, kokias paslaugas jis turi gauti nemokamai, o už kokias ir kiek jis turi susimokėti pats”, – interviu naujienų agentūrai ELTA sakė G. Švedienė

- Visuomenėje didelį susidomėjimą sukėlė neseniai paskelbtos dvi Valstybės kontrolės atliktų auditų ataskaitos – apie privalomojo sveikatos draudimo valdymą ir apie praėjusiųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymą. Kodėl Valstybės kontrolė ėmėsi analizuoti šią sritį?

- Privalomasis sveikatos draudimo fondas (PSDF) sudaro nemažą dalį mūsų valstybės viešųjų finansų – praėjusiais metais į jį surinkta 4,7 mlrd. Lt. Todėl Valstybės kontrolė nutarė įvertinti fondo valdymo efektyvumą, o finansinį PSDF biudžeto vykdymo auditą mes atlikome pirmą kartą, nes anksčiau tokius auditus atlikdavo privačios audito kompanijos.

- Iš kokių šaltinių finansuojamas Privalomasis sveikatos draudimo fondas?

- 60 proc. jo sudaro gyventojų mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, o 40 proc. fondui pervedama iš valstybės biudžeto. Valstybės lėšomis apmokamas pensininkų, bedarbių, vaikų ir jaunimo iki 18 metų, besimokančiųjų, socialinių pašalpų gavėjų ir kitų asmenų privalomasis sveikatos draudimas. Be to, valstybė šiam fondui skiria ir papildomus asignavimus biudžeto subalansavimui bei lėšas Nacionalinei imunoprofilaktikos programai, ortopedinės technikos priemonių įsigijimui ir kompensacijoms, kurios mokamos kraujo donorams.

- Visa tai reiškia, kad visi turėtume gauti nemokamas medicinines paslaugas. Tai kodėl gydymo įstaigos vis dažniau reikalauja iš pacientų patiems susimokėti už tyrimus, nusipirkti medicininių priemonių?

- Atskirkime kelis dalykus. Čia mes kalbame apie gydytojo diagnozuotus sveikatos sutrikimus ar būkles, kai asmens sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos iš PSDF lėšų. O jeigu norima papildomų tyrimų ar geresnės palatos ligoninėje, ar papildomų kitų paslaugų – už jas pacientams teks susimokėti patiems. Tačiau auditoriai nustatė, kad iš pacientų neretai reikalaujama mokėti ir už tas sveikatos priežiūros paslaugas, kurių visą kainą apmoka ligonių kasos. Tokie reikalavimai yra neteisėti, nes jie nenumatyti teisės aktuose. Kita vertus, teisės aktuose įvardintos paslaugos, už kurias mokama iš PSDF lėšų, tačiau nėra aiškiai išdėstytos tokių paslaugų teikimo sąlygos ir paslaugos sudedamosios dalys. Tokio teisinio reglamentavimo trūkumai sudaro prielaidas gydymo įstaigoms prašyti gyventojų papildomai mokėti už paslaugas, už kurias sumoka ligonių kasa.

Audito metu rinkome informaciją apie mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau gydymo įstaigų pateikiami duomenys nėra tikslūs, ne visi duomenys registruojami informacinėje sistemoje. Todėl negalima įvertinti ne tik viso mokamų sveikatos priežiūros paslaugų kiekio, bet ir viso tikrojo sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų šalyje, masto. Taigi šiandien niekas negali pasakyti, kiek realiai visuomenei kainuoja sveikatos apsauga. Todėl Sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlėme tobulinti ir tikslinti teisės aktus, kad kiekvienam žmogui būtų aišku, kokias paslaugas jis turi gauti nemokamai, o už kokias ir kiek jis turi susimokėti pats.

- Gydymo įstaigos skundžiasi, kad yra priverstos reikalauti iš pacientų papildomų mokėjimų, nes ligonių kasos nesumoka nustatytos kainos už suteiktas paslaugas. Tai gal jos neturi kitos išeities?

- Praėjusiais metais Valstybinė ligonių kasa gydymo įstaigoms mokėjo pagal mažesnius įkainius negu nustatyta motyvuojant, kad fonde stinga lėšų. Gydymo įstaigoms buvo kompensuojama ne visa suteiktos paslaugos kaina (suteikus paslaugų už 1 Lt, gydymo įstaigoms metų pabaigoje kompensuota 0,89 Lt išlaidų).

Tačiau finansinio audito metu išsiaiškinome, kad praėjusiais metais fonde buvo 551 mln. Lt perteklius. Net ir turint perteklinį biudžetą, atskaičius privalomas rezervui kaupti lėšas, buvo galimybė padidinti mokėjimus gydymo įstaigoms, bet taip nebuvo daroma. Tiesa, per metus įkainiai buvo kiek atkurti, tačiau metų pabaigoje jie vis tiek buvo 11 proc. mažesni už patvirtintas bazines kainas. Todėl gydymo įstaigos buvo priverstos raginti darbuotojus atostogauti savo sąskaita ar net skolintis lėšų iš bankų.

- Valstybinės ligonių kasos vadovai teigia, kad nepanaudotos pagal paskirtį lėšos buvo panaudotos PSDF rezervui kaupti ir priaugino gerų palūkanų.

- Įstatymas tikrai numato galimybę kaupti fondo rezervą. Bet svarbiausia, kad įstatymas numato rezervo dydį, kuris neturėtų viršyti 10 proc. PSDF biudžeto. Tačiau praėjusiais metais rezerve buvo 117 mln. Lt perviršis – tai jau įstatymo pažeidimas. Šie pinigai galėjo būti panaudoti mokant už gydymo paslaugas.

- Sakėte, kad dalį pajamų PSDF gavo iš valstybės biudžeto. Kitaip tariant, deficitinis valstybės biudžetas skolinosi lėšas iš bankų ir perduodavo PSDF, kuris tas lėšas dėdavo į banko sąskaitą. Valstybės mastu tai akivaizdus “monkės biznis”, nes valstybė už paskolas mokėjo didesnes palūkanas negu už indėlius gaudavo Valstybinė ligonių kasa.

- Taip, PSDF praėjusiais metais papildomai gavo 314 mln. Lt iš valstybės biudžeto, šiemet fondui iš valstybės biudžeto turėtų būti pervesta 110 mln. Lt. Tačiau reikia pasakyti, kad teisės aktai nenumato, kaip turėtų būti tikslinamas PSDF biudžetas, jei jį vykdant paaiškėja, kad papildomų asignavimų srautams subalansuoti reikia mažiau negu planuota arba jų nereikia. Todėl ir šią teisės aktų spragą reikia panaikinti.

- Kas turėtų atsakyti už neteisėtą ir neefektyvų PSD fondo lėšų naudojimą?

- Valstybės kontrolė savo, kaip audito institucijos, pareigą atliko – nustatė, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitos yra netikslios, o lėšos naudojamos neefektyviai. Apie tai informavome Seimą, Vyriausybę ir Sveikatos apsaugos ministeriją, kurios pagal savo kompetenciją vykdo valstybės turto savininko funkcijas. Susipažinęs su valstybinio audito ataskaita sveikatos apsaugos ministras informavo visuomenę, kad šiuo klausimu jis įpareigojo pradėti tarnybinį patikrinimą ir žada kreiptis į Generalinę prokuratūrą su prašymu įvertinti valstybinio audito išvadas. Taigi palaukime jų vertinimo. O Valstybės kontrolė nuo šiol PSDF biudžeto finansinius auditus atliks kasmet.

- Dėkojame už pokalbį.