BFL

Siūloma, kad duomenis apie tai, kaip valstybės institucijos įvairioms reikmėms naudoja mokesčių mokėtojų pinigus, Seimo Audito komitetas rinktų rečiau nei iki šiol – kas pusmetį. Esą parlamentinė kontrolė dėl to nesusilpnėtų, rašo “Lietuvos žinios”.

Seimo valdybai pavedus, pernai parlamento Audito komitetas rinko duomenis apie valstybės biudžeto lėšų naudojimą įvairiose institucijose. Informacija turėdavo būti pateikiama kas ketvirtį, už tris mėnesius. Tačiau šių metų pirmojo ketvirčio rezultatai į Seimo Audito komitetą nesuplaukė, nes Seimo vadovybė dar neįpareigojo ir toliau vykdyti tokią parlamentinę kontrolę. Komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė tikisi, kad tai bus padaryta artimiausiu metu.

L. Graužinienės nuomone, Seimo valdyba dėl to, ar pavesti Audito komitetui toliau rinkti duomenis, kaip naudojamos darbo užmokesčio fondo, taip pat kvalifikacijos kėlimui, reprezentacijai, transportui, ekspertų paslaugoms apmokėti skirtos lėšos, greičiausiai apsispręs apsvarsčiusi pateiktą metinę ataskaitą.

Sprendimą rinkti tokius duomenis Seimo Audito komitetas gali priimti ir pats.

“Tačiau šis darbas buvo atliekamas Seimo valdybos pavedimu, todėl būtų korektiška atsiklausti jų nuomonės. Manau, ir toliau bus norima, kad rinktume šiuos duomenis”, – sakė L. Graužinienė.

Seimo Audito komiteto pirmininkės teigimu, informacijos apie valstybės lėšų panaudojimą rinkimas yra naudingas. Esą pernai vykdant parlamentinę kontrolę institucijos taupė kontroliuojamas išlaidas, dalis lėšų buvo sugrąžinta į valstybės biudžetą.

“Gal daugiau problemų metų pabaigoje išryškėjo dėl ministerijoms pavaldžių institucijų. Tačiau po pateiktų rekomendacijų ministerijos analizuoja jų veiklą”, – teigė L. Graužinienė.

L. Graužinienė svarsto galimus dabartinės tvarkos pakeitimus. Esą valstybės institucijos galėtų teikti ne ketvirčio, o pusmečio išlaidų rodiklius. Rinkti ir apibendrinti trijų mėnesių duomenis, anot L. Graužinienės, komitetui yra labai sudėtinga, nes trūksta pajėgumų.

“Komitetui tenka labai didelis darbo krūvis. Čia dirba keturios patarėjos. Pateiktų duomenų analizę apdorojanti darbuotoja praktiškai pusę mėnesio “iškrinta” iš kitų darbų”, – aiškino ji.

Jei informacija apie valstybės lėšų panaudojimą būtų renkama kas šešis mėnesius, parlamentinė kontrolė, L. Graužinienės nuomone, netaptų formali. “Jei tik kiltų neaiškumų, tikrai, kaip ir iki šiol, prašysime pateikti papildomos informacijos, ją analizuosime”, – patikino ji.

Seimo pirmininkės pavaduotoja Virginija Baltraitienė tokiai iniciatyvai pritartų. Anot jos, dėl to Seimo Audito komitetui būtų kiek lengviau.

L. Graužinienė taip pat svarsto, gal valstybės institucijų išlaidas galima analizuoti ir kitais pjūviais. Audito komiteto vadovės teigimu, papildomai vertėtų pasiaiškinti, kiek pinigų per Europos Sąjungos paramos teikimo laikotarpį valstybė išleido mokymams, kiek tarnautojų buvo apmokyta.

“Pasitarsime, ko reikėtų Seimo valdybai, ir apsispręsime, kokia forma daryti analizę”, – sakė L. Graužinienė

BFL

Prezidentės Dalios Grybauskaitės rezidencijos Turniškėse rekonstrukcija sudomino Seimo Audito komiteto narius, pranešė LNK Žinios.

Komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė įtaria, kad būsto statybos darbų pirkimas galėjo būti vykdomas neskaidriai.

“Aš matau problemą dėl galimo pirkimų suskaidymo, tai yra atliekamų darbų dar nepabaigus viešųjų pirkimų procedūros. Keista buvo, kodėl langai buvo perkami iš dviejų skirtingų organizacijų. Manyčiau, kad iš tos informacijos, kuri yra viešoje erdvėje, tai galbūt buvo skaidomi viešieji pirkimai, kad galima būtų taikyti kitas procedūras”, – tvirtino Seimo narė.

Pasak LNK Žinių, apie rezidencijoje vykstančius statybos darbus viešai nekalbama, iš pradžių bandyta neigti, kad rekonstrukcijos darbai jau pradėti, nors galima matyti, kad rezidenciją dengia žalas apsauginis tinklas, girdėti statybų garsai, matyti darbininkai.

Apie rezidencijos viešuosius pirkimus oficialiame Prezidentūros tinklalapyje neskelbiama, konkrečių kainų neviešina ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Prezidentūra paaiškino, kad viešieji pirkimai vykdomi etapais, esą langai perkami du kartus, trečiuoju etapu bus perkami pastato šiltinimo darbai.

Pasak prezidentės atstovo Lino Balsio, iš pradžių bandyta rekonstruoti šalia prezidentūros esančią rezidenciją. Vis dėlto, investavus 6 mln. litų ir pamačius, kad reikės dar tiek pat, šios minties atsisakyta.

“Maždaug 10 kartų pigiau, negu būtų kainavę šitos (šalia prezidentūros esančios – BNS) rezidencijos rekonstrukcija. Tiesiog bus paremontuotas, apšiltintas, pakeisti langai ir apšiltintas namas Turniškių rezidencijos, kad tie kaštai, kurie yra už šildymą ir dujas, o kaštai iš tiesų, kaip ši šalta žiema parodė, yra didžiuliai, kad jie būtų mažesni”, – sakė L. Balsys.

Kur gyvens šalies vadovė, kol rezidencijoje vyks statybos darbai, neaišku. Pasak Prezidentūros, tai slapta informacija.

D. Grybauskaitė sostinės Baltupių mikrorajone šalia Seimo pirmininkės Irenos Degutienės yra įsigijusi kotedžą, tačiau prezidentės kaimynai teigia šalies vadovės pastarosiomis dienomis nematę.

Pasak Prezidentūros, rezidencija remontuojama iš kanceliarijai šiemet numatytų biudžeto lėšų einamajam remontui.