BFL

Valstybės kontrolės nuomone, krašto apsaugos institucijos daugiau kaip 1 mlrd. Lt vertės valstybės nekilnojamąjį turtą valdo nepakankamai efektyviai. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Arūnas Keraminas teigia, kad dėl teisinio reglamentavimo trūkumų nesavalaikiai priimami Vyriausybės ir krašto apsaugos sistemos institucijų sprendimai dėl tinkamo naudoti, tačiau nereikalingo krašto apsaugos funkcijoms vykdyti nekilnojamojo turto perdavimo kitoms institucijoms, o funkciškai nusidėvėjęs ir pripažintas netinkamu naudoti turtas nelikviduojamas ir nenurašomas jau beveik 10 metų.

Auditoriai nustatė, kad daugiau kaip ketvirtadalis kariškių valdomų patalpų nenaudojamos krašto apsaugos funkcijoms vykdyti. Nenaudojamų patalpų išlaikymui praėjusiais metais buvo išleista daugiau kaip 0,5 mln. Lt. Daugiau negu pusė nenaudojamų patalpų yra nusidėvėję ir nebetinkamos naudoti. 2002-2004 metais priimtuose Vyriausybės nutarimuose kariškiams buvo nurodyta tą turtą likviduoti ir nurašyti, tačiau iki šiol tai nepadaryta.

Auditoriai taip pat pastebėjo, kad Lietuvos kariuomenėje nenustatytos administracinių patalpų ir darbo kabinetų ploto normos, todėl nėra objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų racionaliau skirstomos patalpos. Pavyzdžiui, Krašto apsaugos savanoriškųjų pajėgų rinktinių kuopose yra maždaug vienodas karių savanorių skaičius, tačiau joms skirtas administracinių patalpų plotas skiriasi iki 5 kartų.

Krašto apsaugos institucijos valdo 33 tūkst. kv. m ploto gyvenamąsias patalpas, iš kurių sistemos reikmėms naudojama tik kiek daugiau negu pusė. Nuo 2009 m. Krašto apsaugos ministro įsakymu kariams nebeskiriami tarnybiniai butai ir įgyvendinama butpinigių mokėjimo sistema. Todėl kariams, kurie galėtų būti apgyvendinti tarnybiniuose butuose, mokami butpinigiai. Dalyje butų gyvena su krašto apsaugos sistema šio metu nesusiję asmenys, kurie moka neadekvačiai mažą nuomos mokestį. Pavyzdžiui, asmuo, gyvendamas dviejų kambarių tarnybiniame bute Vilniuje, moka nuomos mokestį nuo 66 Lt iki 216 Lt per mėnesį, o privačiame sektoriuje analogiškų patalpų nuomos kaina svyruoja nuo 600 iki 1500 Lt per mėnesį.

Valstybės kontrolė rekomendavo Vyriausybei priimti sprendimus dėl krašto apsaugos sistemos institucijoms pavestoms funkcijoms atlikti nereikalingo nekilnojamojo turto perdavimo kitoms institucijoms. Taip pat pasiūlyta spręsti, ar tikslinga atsisakyti karių aprūpinimo tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis sistemos ir pereiti prie butpinigių sistemos. Krašto apsaugos ministerija raginama imtis priemonių, kurios padėtų sumažinti nekilnojamojo turto valdymo sąnaudas.

BFL

Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Eugenijus Butkus sako, kad dauguma Valstybės kontrolės (VK) išsakytų priekaištų dėl galimai neskaidraus valstybės lėšų naudojimo yra nepagrįsti.

Jis pirmadienį sakė, kad sprendimus dėl projektų finansavimo priimantys tarybos komitetų nariai remiasi ekspertų išvadomis.

Profesorius taip pat pastebėjo, kad vadinamosios pridėtinės projektų išlaidos, už kurias nereikia detaliai atsiskaityti, ne visada siekia trečdalį sąmatos ir nesutinka, kad savo nuožiūra lėšas naudodami universitetai jas švaisto. Šių išlaidų naudojimui, E. Butkaus teigimu, bus parengtos rekomendacijos.

Nors ir atmesdamas auditorių priekaištus dėl žalos valstybei mokant autorinius atlyginimus tarybos nariams, profesorius E. Butkus žada keisti jų mokėjimo tvarką – nuo šiol išvadas ekspertai bus prašomi pateikti raštu, kad nekiltų klausimų dėl atlyginimų skyrimo už žodinius kūrinius.

VK pirmadienį pranešė, kad tikrindama Lietuvos mokslo tarybos finansavimą negalėjo patvirtinti, kad visi 46 mln. litų, kuriuos pernai taryba skyrė 1114 projektų įgyvendinti, buvo panaudoti pagal paskirtį, teisėtai, ekonomiškai ir skaidriai. VK pranešė kreipusis į Generalinę prokuratūrą dėl galimo dalies turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo.

VK konstatavo, kad tarybai detaliai nereglamentavus, kokios ir kokio dydžio projektų išlaidos priskirtinos pridėtinėms išlaidoms, projektų vykdytojai iki trečdalio projekto lėšų galėjo naudoti savo nuožiūra. Tokiu būdu, auditorių skaičiavimu, 2010 metais 13,9 mln. litų galėjo būti panaudoti tiesiogiai su projektu nesusijusioms reikmėms apmokėti.

“Valstybės kontrolė paėmė kaip duotybę visus 30 proc. kiekvienam projektui, nors toli gražu taip nėra – kai kurie projektai naudoja 10 proc. ar dar mažiau pridėtinėms išlaidoms. Tos lėšos yra naudojamos institucijos nuožiūra. Universitetai, institutai nėra pasitvirtinę tvarkų, kaip tokias lėšas naudoti, todėl mes parengsime tam tikras gaires, rekomendacijas”, – BNS sakė E. Butkus.

Jis neatmetė, kad iš projektų gaunamomis lėšomis gali būti dengiami kokie nors trūkumai, atsiradę dėl nepakankamo iš kitur gaunamo finansavimo.

“VK nuomone, universitetai ir institutai gauna lėšų tiek, kiek reikia, manau, visi su tuo nesutiks – kiek teko girdėti iš universitetų, tai jie finansuojami maždaug 60 proc. lėšų poreikio moksliniams tyrimams ir viskam, tai projektai prisideda prie lėšų institucinėms sąnaudoms”, – dėstė E. Butkus.

Auditoriai konstatavo, kad taryba 9,3 mln. litų biudžeto lėšų paskirstė tiksliai neapibrėžusi, kokių temų tyrimų projektai gali būti finansuojami per priemonę “Kiti mokslinių tyrimų projektai”. Taip esą buvo sudarytos sąlygos finansuoti tokios pačios ar panašios mokslo krypties projektus keletą kartų, kurie nesusiję su Vyriausybės nustatytomis prioritetinėmis mokslinių tyrimų kryptimis. Auditorių vertinimu, tokia praktika neužtikrina skaidraus biudžeto lėšų naudojimo.

E. Butkus pažymi, kad netikslinga visus projektus finansuoti tik pagal iš anksto numatytas temas.

“Mes jau praeitą savaitę siuntėme išaiškinimą VK, kodėl netikslinga ir neprasminga tą daryti. Daliai programų mes turime prioritetus, pavyzdžiui, nacionalinėms mokslo programoms yra tematiniai prioritetai. Tačiau yra dalis tyrimų, kuriuos vykdo mokslininkai, ir jeigu jie pasiekia aukštą mokslinį lygį, turi teisę dalyvauti konkursuose. Mes iš principo nesutinkame su VK formuluote. Švelniai tariant, čia yra nesusipratimas – mes negalime įvardinti vienos ar kelių mokslinių krypčių, kurias vienas finansuotume”, – BNS dėstė jis.

Valstybės kontrolė pasigedo skaidrumo atrenkant mokslinius projektus – neretai projektai vertinti lakoniškai, projektų rengėjams išvadose nenurodant konkrečių priežasčių, kodėl projektas atrinktas finansuoti ar atmestas. Be to, nustatyta atvejų, kai komiteto nariai, kurie tvirtina finansuotinų projektų sąrašą, vertina vieni kitų parengtus projektus ir sprendžia dėl finansavimo skyrimo. Pasak VK, taip sudaromos galimybės neskaidriai skirstyti biudžeto lėšas. Pasak valstybės auditorių, kai kurių projektų ataskaitas taryba patvirtino neatsižvelgusi į jas vertinusių ekspertų išvadas, kad projektus tikslinga nutraukti ar jie yra neįgyvendinti.

“Komitetas gali priimti sprendimą dėl ekspertų išvadų, ir tarp pateiktų finansuoti projektų gali būti kurio nors komiteto nario projektas, bet jie pavardžių nemato. Nėra tokio atvejo buvę, kad komiteto narys vertintių kaip ekspertas kito komiteto nario paraišką, šioje vietoje VK yra netiksli”, – dėstė E. Butkus.

Auditoriai konstatavo, kad projektų vykdytojams atsiskaitant už 2010 metų projektų rezultatus, taryba nepareikalavo nurodyti projektų rezultatų tolesnio panaudojimo ir jų pritaikomumo. Todėl taryba neturi jokios informacijos, kokią pridėtinę vertę davė moksliniai darbai, kuriems vykdyti panaudoti 46 mln. litų valstybės biudžeto lėšų.

“Mums priekaištauja, kad mes netikrinome, bet 2010 metai tik baigėsi sausio 1 dieną ir mes planuojame daryti patikras vietose. Be to, mes nesame kontrolės institucija”, – pabrėžė E. Butkus.

Nustatyta, kad nepakankamai efektyviai naudotos ir patiems projektams įgyvendinti skirtos lėšos. Pavyzdžiui, priedai prie atlyginimų, kurie siekė iki 90 proc., projektų dalyviams numatyti projektams net neprasidėjus, todėl abejotina, ar jie skirti pagrįstai ir teisėtai.

Be to, su projektų vykdytojais, gaunančiais darbo užmokestį, tiems patiems darbams atlikti neretai buvo sudaromos ir autorinės sutartys. Daugumos projektų išlaidos darbo užmokesčiui apskaitytos viena eilute, todėl auditoriai negalėjo įvertinti, ar projektų dalyvių darbo užmokestis neviršijo teisės aktuose nustatytų dydžių.

Papildomas atlygis pagal autorines sutartis 2010 metais mokėtas ir Mokslo tarybos nariams. Jie autorinį atlyginimą gavo už žodinius kūrinius, kurie niekur nebuvo fiksuojami. Auditoriai pripažino, kad tarybos nariams išmokėti 94 tūkst. litų panaudoti neteisėtai ir tuo padaryta žala valstybei.

Autorinės sutartys sudarytos ir su tarybos nacionalinių programų vykdymo grupių nariais už grupių veiklos 2010 metais apibendrinimus. Nustatyta, kad, pavyzdžiui, už vienos iš grupių puslapio dydžio veiklos ataskaitą taryba sumokėjo 29 tūkst. litų.

“Tarybos nariai yra skirti Seimo ir jiems yra skiriama 18 litų už valandą posėdžio metu. Bet tarybos nariai, kaip mes teikėme ir Valstybės kontrolei papildomą medžiagą, dažnai gauna išanalizuoti įvairių dokumentų, tarp jų teisinių ir strateginių dokumentų – šimtus puslapių. Ir jie apibendrindami savo vertinimą, pristato žodžiu savo išvadą ir mes laikėme tai autoriniu kūriniu. Bet mes keisime tą tvarką. Mes sutinkame, kad iš tikrųjų gal kai kuriais atvejais yra sunkoka tokį autorinį darbą, išsakytą žodžiu, užfiksuoti. Dabar prašysime, kad komitetų nariai pateiktų išvadas raštu”, – BNS sakė Lietuvos mokslo tarybos vadovas.

Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės teigimu, nepateisinama, kai tokio dydžio valstybės biudžeto lėšos, galinčios prisidėti prie šalies mokslinio potencialo ir konkurencingumo augimo, skiriamos ir naudojamos neskaidriai ir neracionaliai, nevertinama šių valstybės investicijų į mokslą sukuriama pridėtinė vertė.

BFL

Valstybės kontrolė sukritikavo Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) pinigų leidimą nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo ir priedų bei autorinių atlyginimų mokėjimą šioje aukštosiose mokyklose.

Valstybiniai auditoriai, įvertinę VPU ir VGTU 2010 metų finansines ataskaitas ir kaip universitetai pernai naudojo jiems patikėtą valstybės turtą, ypač daug pastebėjimų išsakė pirmajam.

Nustatyta, kad VPU pažeisdamas Vyriausybės nutarimą vienam darbuotojui išmokėjo didesnį tarnybinį atlyginimą, keletui kitų – didesnius priedus ir priemokas, nei leidžia teisės aktai. Iš viso nepagrįstai išmokėta 206 tūkst. litų. Kontrolieriai įpareigojo universiteto rektorių išieškoti universitetui padarytą 206 tūkst. litų žalą ir traukti atsakomybėn pažeidimus padariusius asmenis.

Be to, pagal 2007-2008 metais priimtus įsakymus 11 administracijos darbuotojų už padidėjusį darbo krūvį 2010 metais išmokėta 72 tūkst. litų priedų. Dar 237 tūkst. litų priedų universitete išmokėti nenurodant, už kokius papildomus darbus jie buvo skirti.

Auditoriams įvertinus VPU vykdytą valgyklos rekonstrukcijos investicinį projektą, kurio vertė siekė 18 mln. litų, nustatyta, kad sudarant rangos sutartį buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas. Universitetas, pažeisdamas reikalavimą nekeisti pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytų pirkimo sąlygų, į sutartį įtraukė nuostatą, pagal kurią rangovui dėl rangos darbų indeksacijos papildomai sumokėjo 760 tūkst. litų. Be to, universitetas sutartyje nenustatė užsakovo rezervo kainodaros taisyklių, o pirkdamas papildomus darbus už 268 tūkst. litų netaikė viešųjų pirkimų procedūrų.

Viešųjų pirkimų įstatymą VPU pažeidė ir pirkdamas paslaugas pagal autorines sutartis. 2010 metais universitetas, netaikydamas viešųjų pirkimų procedūrų, su savo darbuotojais ir kitais asmenimis sudarė autorines sutartis už 737 tūkst. litų, kuriomis įsigijo leidybos, kvalifikacijos tobulinimo programų ir jų mokomųjų medžiagų parengimo, mokslo darbų santraukų vertimo į anglų kalbą, dviejų investicinių projektų ir jų aprašymų parengimo ir kitų paslaugų pirkimo paslaugas.

Valstybės kontrolė pastabų VPU turėjo ir dėl netinkamai vykdomos valdomų pastatų ir statinių techninės priežiūros. Auditoriai negalėjo patvirtinti, kad perkant statybines ir remonto medžiagas, skirtas universiteto turtui atnaujinti, VPU 189 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų panaudojo pagrįstai ir ekonomiškai, nes nebuvo parengti įsigytų medžiagų poreikį ir kiekį pagrindžiantys dokumentai. Be to, universitetas 192 tūkst. litų vertės statybines medžiagas nurašė jų nepagrįsdamas apskaitos dokumentais, todėl auditoriai negalėjo nustatyti, ar medžiagos tikrai buvo panaudotos universiteto reikmėms. Auditoriai pabrėžė, kad medžiagas remontui už 52 tūkst. litų universitetas įsigijo netaikydamas viešųjų pirkimų procedūrų.

VGTU auditoriai nustatė, kad kai kurie autoriniai kūriniai įsigyti netaikant viešųjų pirkimų procedūrų. Be to, darbuotojams, kaip skatinimo priemonė už universiteto vardu sukurtus mokslo darbus, buvo mokami autoriniai atlyginimai, nors to teisės aktai ir nenumato.

Be to, VGTU, įsigydamas universiteto sporto salės rekonstrukcijos darbus, netinkamai taikė Viešųjų pirkimų įstatymą, nes pasirinkdamas atviro supaprastinto konkurso pirkimo būdą pirkimo dokumentuose neaiškiai apibūdino perkamus darbus, todėl konkurso dalyvių pasiūlymuose kai kurių darbų kainos skyrėsi iki 10 kartų. Auditoriai pastebi, kad esant tokioms aplinkybėms, konkurso laimėtojui galėjo būti sudarytos sąlygos statybų metu savo nuožiūra keisti darbus, medžiagas, kiekį ir jų kainas. Tai turėjo įtakos, kad projekto kaina išaugo nuo sutartyje įvardintų 3,5 mln. iki 5,2 mln. litų

Auditoriai pastebi, kad VGTU ne pirmus metus buhalterinė apskaita tvarkoma netinkamai, todėl 2010 metų biudžeto vykdymo ataskaitose buvo pateikti neteisingi duomenys. Šios klaidos esą galėjo atsirasti dėl pradėtos diegti naujos informacinės sistemos ir buhalterinę apskaitą tvarkančio personalo kaitos.

Valstybės kontrolė audito ataskaitose rekomendavo imtis konkrečių priemonių, kad lėšos darbuotojų priedams ir priemokoms būtų naudojamos pagrįstai ir teisėtai, kad būtų laikomasi Viešųjų pirkimo įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų, kurių pažeidimai aptikti finansinio audito metu.